2023-02-08 Nr. AB-3480-3-61-3-00525-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-61-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00525-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis Rambynas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis Rambynas“ skundą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Senasis Rambynas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2021 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 21R-55 (AG-955/06-2020) (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 2) panaikinti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ir Invega) 2020 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. (24.5)-009685 „Dėl UAB „Senasis Rambynas“ paraiškos atmetimo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 13 d. priimto įsakymo „Dėl priemonės „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Priemonė) pagrindu pareiškėjas 2020 m. lapkričio 6 d. pateikė Invegai paraišką (toliau – ir Paraiška). Pareiškėjas teikiama Paraiška prašė Invegos pritaikyti Priemonę ir 100 proc. kompensuoti 2018 m. vasario 28 d. kredito sutarties Nr. KS-2018-006-07, 2019 m. vasario 27 d. susitarimo Nr. 1 (toliau – ir kredito sutartis) palūkanas. Invega, įvertinusi Paraišką, priėmė Įsakymą, kuriuo atsisakė patenkinti Paraišką, argumentuojant, kad pateiktas kreditas neatitinka Priemonės „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ projekto finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 4-306, (toliau – ir Aprašas) 3.1, 3.6 ir 3.11 punktuose nustatytų reikalavimų. Nesutikdamas su priimtu Įsakymu, pareiškėjas pateikė skundą Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Invega ir Komisija netinkamai interpretavo kreditavimo sutartį ir Aprašo nuostatas. Paraiška galėjo būti atmesta tik Aprašo 18 punkto papunkčiuose numatytais pagrindais. Vadovaujantis Aprašu, Paraiška turėjo būti nagrinėjama pagal Aprašo II skyriaus 2 skirsnio taisykles ir galėjo būti atmesta tik 18 punkto papunkčiuose numatytais pagrindais, tačiau atsakovas ir Komisija nenurodė nei vieno 18 punkto papunkčiuose esančio pagrindo, kuriam esant paraiška galėjo būti atmesta.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakyme nurodyta, jog kredito sutartis, kurios palūkanas pareiškėjas prašė kompensuoti, neatitinka paskolų, kurios kompensuojamos, kriterijų. Aprašo 3.11 punkte įtvirtintas baigtinis sąrašas sandorių, kurie nelaikomi paskolomis Aprašo prasme ir vis tik refinansuojamos paskolos į šį sandorių sąrašą nepatenka. Taigi, vertinant, jog refinansuotos paskolos nepatenka į paskolų sąrašą, kurios nelaikomos paskolomis Aprašo prasme, refinansuotos paskolos pagrįstai laikytinos paskolomis Aprašo prasme. Tokią pareiškėjo poziciją patvirtina ne tik Aprašas, bet ir atsakovo tinklalapyje skelbiama informacija apie tai, jog 100 proc. palūkanų atidėjimas galimas ir refinansuotoms paskoloms bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštas dėl konsultacijos, kuriame yra pateiktas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos išaiškinimas dėl refinansuotų paskolų palūkanų kompensavimo. Teigė, kad tiek pareiškėjo Paraiška, tiek jo skundas Komisijoje išnagrinėti neišsamiai ir netinkamai taikant Aprašo nuostatas.

5. Atsakovas Invega atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo kartu su Paraiška pateiktame 2018 m. vasario 28 d. kredito sutarties Nr. KS-2018-006-07, 2019 m. vasario 27 d. susitarime Nr. 1 nurodyta, jog papildomai suteikiamos kredito lėšos skirtos „Kliento skolų R. Č., kurios buvo skirtos įmonės veiklos plėtrai finansuoti, refinansavimui“. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad pateiktos kredito sutarties paskirtis neatitinka Apraše nurodytų paskolų tikslinių paskirčių, pagal kurias galimas palūkanų kompensavimas. Pagal kredito sutartį pareiškėjui suteiktos lėšos nebus skirtos paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms papildyti (neatitinka Aprašo 3.1 papunkčio reikalavimų), lėšos taip pat nebus skirtos paskolos gavėjo investicijoms į jo ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansuoti (neatitinka Aprašo 3.6 papunkčio reikalavimų). Pažymėjo, kad Aprašo nuostatos nenumato galimybių kompensuoti palūkanas pagal kitokių tikslinių paskirčių paskolų sutartis, nei išvardintos Aprašo 3.11 papunktyje.

7. Aprašo 39 punktas įtvirtina, kad paraiška atmetama neprašius pareiškėjo pateikti papildomų duomenų ar dokumentų, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktos informacijos, jei pareiškėjas ir (ar) paskolos sutartis neatitinka Aprašo II skyriuje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutarties tikslinė paskirtis neatitinka Aprašo 3.11 papunktyje įtvirtintos paskolos sąvokos, kartu su paraiška pateikta kredito sutartis negali būti laikoma atitinkančia Aprašo II skyriuje įtvirtintus reikalavimus. Vadovaujantis nurodytomis Aprašo nuostatomis, buvo priimtas Įsakymas atmesti pareiškėjo Paraišką.

8. Atsakovas teigė, kad pagal Aprašo sąlygas visa paskola, suteikta pagal finansavimo sutartį, turi atitikti Apraše nurodytus kriterijus ir sąlygas, t. y. Apraše nėra numatyta kompensacijos sumos ar kompensavimo procento korekcijų, atsižvelgiant į tinkamos ir netinkamos paskolos dalies (vertinant paskolos lėšų panaudojimo aspektu), santykį. Todėl, jeigu paskola ar jos dalis netenkina Aprašo reikalavimų, visos palūkanos, sumokėtos pagal atitinkamą paskolą, nėra kompensuojamos. Priešingas aiškinimas ir interpretavimas neatitiktų Aprašo nuostatų. Pateiktos kredito sutarties paskirtis neatitinka Apraše nurodytų paskolų tikslinių paskirčių, pagal kurias galimas palūkanų kompensavimas. Pagal kredito sutartį pareiškėjui suteiktos lėšos nebus skirtos paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms papildyti (neatitinka Aprašo 3.1 papunkčio reikalavimų), lėšos taip pat nebus skirtos paskolos gavėjo investicijoms į jo ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansuoti (neatitinka Aprašo 3.6 papunkčio reikalavimų).

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo kredito sutartis, kurios refinansavimo palūkanų kompensavimo prašė vėlesne paraiška ir kuri yra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje, taip pat neatitiko Aprašo reikalavimų dėl paskolos, kuriai galimas palūkanų kompensavimas, tikslinės paskirties. Įvertinus ankstesnę paraišką, pagrįstai buvo priimtas sprendimas, kuriuo atsisakyta palūkanų kompensavimo, nes kredito sutartis neatitiko Aprašo reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad sprendimo dėl ankstesnės paraiškos pareiškėjas neginčijo, minėtas sprendimas yra galiojantis, o tai tik patvirtina aplinkybę, jog palūkanų kompensavimo kredito sutarties refinansavimui pareiškėjas reikalauja nepagrįstai.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Įsakymas ir Komisijos Sprendimas yra nepagrįsti ir turėtų būti panaikinti dėl to, jog pareiškėjo paskolos tikslinė paskirtis nėra nurodyta Aprašo 18 punkte, kuris įtvirtina sąrašą pagrindų, kada palūkanų kompensavimas nėra galimas. Pažymėjo, kad Aprašas – teisės aktas, turi būti skaitomas, analizuojamas ir aiškinamas sistemiškai, o ne tik cituojant pavienę Aprašo nuostatą, kuri neatspindi visos Aprašo sąlygų esmės. Palūkanų kompensavimo (vienos iš valstybės pagalbos formų) teisinis reguliavimas yra viešosios teisės objektas, o ne civilinės (privačios) teisės objektas. Įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, kadangi jame nurodyti faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nebuvo viršyti įgaliojimai, nebuvo pažeistos Apraše nurodytos paraiškos vertinimo bei atmetimo procedūros. Įsakymas priimtas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo atmesta pareiškėjo Paraiška dėl palūkanų kompensavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad:

13.1. pareiškėjas 2020 m. lapkričio 6 d. pateikė Invegai Paraišką, prašydamas kompensuoti palūkanas pagal Priemonę „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“; prašė kompensuoti palūkanas pagal Aprašo 6.2 papunktį, t. y. iki 100 proc. už paskolas per paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpį sumokėtų palūkanų, kai paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpis buvo nustatytas ne anksčiau kaip 2020 m. kovo 16 d. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d.

13.2. Invega, įvertinusi Paraišką, priėmė Įsakymą, kuriame konstatavo, jog Paraiška neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų palūkanų kompensavimui, kadangi pateiktos kredito sutarties paskirtis neatitinka Apraše nurodytų paskolų tikslinių paskirčių, pagal kurias galimas palūkanų kompensavimas. Pažymėjo, kad pagal Aprašo sąlygas visa paskola, suteikta pagal paskolos sutartį, turi atitikti Apraše nurodytus kriterijus ir sąlygas.

13.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Įsakymu, pateikė skundą Komisijai, kuri pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (Aprašo 4, 3.1, 3.6, 3.11, 3.14, 6.2, 43, 44, 56, 57 p.), remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d. su akcine bendrove (toliau – ir AB) Šiaulių banku sudarė kredito sutartį Nr. KS-2018-006-07, kurios pagrindu kredito gavėjui suteiktas 203 000 Eur kreditas. Kartu su Paraiška pareiškėjas pateikė Invegai 2019 m. vasario 27 d. susitarimą Nr. 1 „Dėl 2018-02-28 kredito sutarties Nr. KS-2018-006-07 (specialiųjų sąlygų) pakeitimo“, kuriame nurodyta, kad papildomai suteikiamos kredito lėšos skirtos „Kliento skolų R. Č., kurios buvo skirtos įmonės veiklos plėtrai finansuoti, refinansavimui“. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai Įsakyme nurodė, jog Invegai pateiktoje Paraiškoje nurodytos kredito sutarties paskirtis neatitinka Apraše nurodytų paskolų tikslinių paskirčių, pagal kurias galimas palūkanų kompensavimas. Pagal kredito sutartį pareiškėjui suteiktos lėšos nebus skirtos paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms papildyti (neatitinka Aprašo 3.1 papunkčio reikalavimų), lėšos taip pat nebus skirtos paskolos gavėjo investicijoms į jo ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansuoti (neatitinka Aprašo 3.6 papunkčio reikalavimų). Teismas pažymėjo, kad Aprašo nuostatos nenumato galimybių kompensuoti palūkanas pagal kitokių tikslinių paskirčių paskolų sutartis nei išvardintos Aprašo 3.11 papunktyje.

15. Teismas nurodė, kad administravimo procedūros nustatytos Aprašo III skyriuje. Aprašo 39 punkte numatyta, kad paraiška atmetama neprašius pareiškėjo pateikti papildomų duomenų ar dokumentų, papildyti ar patikslinti paraiškoje pateiktos informacijos, jei pareiškėjas ir (ar) paskolos sutartis neatitinka Aprašo II skyriuje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutarties tikslinė paskirtis neatitinka Aprašo 3.11 papunktyje įtvirtintos paskolos sąvokos, kartu su paraiška pateikta kredito sutartis negali būti laikoma atitinkančia Aprašo II skyriuje įtvirtintus reikalavimus.

16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad pagal Aprašo sąlygas visa paskola turi atitikti Apraše nurodytus kriterijus, jeigu paskola ar jos dalis neatitinka Aprašo reikalavimų, visos palūkanos, sumokėtos pagal atitinkamą paskolą, nėra kompensuojamos, t. y. paraiška atmetama. Kadangi nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad dalis kredito palūkanų yra nekompensuojamos, todėl teismas priėjo prie išvados, kad Invega pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo Paraišką, o Komisija – sprendimą palikti Invegos Įsakymą nepakeistą.

17. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju Apraše nesant įtvirtintos galimybės ir teisės priimant sprendimą dėl palūkanų kompensavimo vertinti paskolos dalį ir kompensuoti paskolos dalies palūkanas, Invega, priimdama pareiškėjo pageidaujamą sprendimą, veiktų neteisėtai, t. y. ultra vires (viršydama įgaliojimus). Visuotinai pripažįstama ir žinoma, kad civilinėje teisėje galioja principas leidžiama viskas, kas neuždrausta, o viešojoje teisėje – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, viešojo administravimo subjektai, tiek teikdami administracines paslaugas pagal asmenų prašymus, nesusijusius su jų teisių pažeidimu, tiek vykdydami administracinę procedūrą pagal asmenų skundus dėl jų teisių pažeidimo, negali atlikti daugiau veiksmų arba priimti kitokį sprendimą, negu teisės aktai suteikia jiems teisę atlikti, t. y. negali vykdyti platesnės kompetencijos, negu jiems leidžia teisės aktai (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012). Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog galėjo būti priimtas sprendimas dėl dalies palūkanų kompensavimo.

18. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog Įsakymas turi būti panaikintas, nes atsakovas, atmesdamas Paraišką, nenurodė nei vieno Aprašo 18 punkte, kuris įtvirtina sąrašą pagrindų, kada palūkanų kompensavimas nėra galimas, pagrindo. Aprašas yra teisės aktas, todėl turi būti skaitomas, analizuojamas ir aiškinamas sistemiškai. Aprašo bendrosios nuostatos taip pat nustato reikalavimus su paraiškomis teikiamoms paskolų sutartims ir asmuo, siekiantis palūkanų kompensavimo, turi būti su finansų įstaiga sudaręs paskolos sutartį dėl apyvartinės arba investicinės paskolos suteikimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su finansų įstaiga AB Šiaulių banku sudarė kredito sutartį, siekdamas ne papildyti pareiškėjo apyvartines lėšas ar paskolos lėšas skirti investicijoms į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, o refinansuoti pareiškėjo skolas, t. y. kredito sutartimi gautomis paskolos lėšomis grąžinti skolą. Be to, pareiškėjas atitinkamais susitarimais padidino kredito sutartimi išduotą 203 000 Eur dydžio kredito sumą papildoma 70 000 Eur dydžio suma, skirta kliento skolų R. Č., kurios buvo skirtos įmonės veiklos plėtrai finansuoti, refinansavimui.

19. Taigi, atsakovas pagrįstai teigė, kad Aprašo nuostatos negali būti aiškinamos viena nuo kitos atsietai, jos turi būti aiškinamos sistemiškai. Aprašo 6.2 punktas turi būti aiškinamas su kitomis Aprašo taisyklėmis, taip pat ir šiame sprendime minėtomis. Tai, teismo vertinimu, leidžia padaryti išvadą, kad dėl to, jog Paraiškoje nurodytas visas kreditas ar jo dalis neatitinka Aprašo reikalavimų, visa Paraiška yra atmetama. Teismas pažymėjo, kad Paraiškos ir Priemonės taikymo reikalavimai yra nurodyti Apraše, todėl Paraišką teikiantis asmuo negali turėti lūkesčių daugiau, negu numato ginčo santykį reglamentuojantys teisės aktai.

20. Įvertinęs konstitucingumo principą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimai), Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai priimti siekiant teisėto tikslo, t. y. kompensuoti palūkanas pagal paskolas, tačiau tik tuo atveju, jeigu paskolos sutartis atitinka imperatyvias Apraše įtvirtintas sąlygas. Taigi Invega, priimdama Įsakymą, veikė jai suteiktų įgaliojimų ir aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, todėl neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo situaciją vertinti kitaip, nei tai numato Aprašo nuostatos.

21. Dėl pareiškėjo nurodytos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštu pateiktos konsultacijos teismas pažymėjo, kad teismui nėra žinomas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 17 d. kreipimosi turinys, be to, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šio argumento plačiau nepasisakė.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad tiek Invegos, tiek Komisijos ginčijami sprendimai yra priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas bei jų redakcijas, pagrįsti teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuoti. Tiek Invega, tiek Komisija objektyviai įvertino visas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Aprašo nuostatas. Todėl naikinti ginčijamų sprendimų pareiškėjo nurodomais motyvais teismas neturėjo pagrindo.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 11,25 Eur žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidas.

24. Pareiškėjo teigimu, teismas teisingai konstatavo, kad Paraiška turėjo būti nagrinėjama pagal Aprašo II skyriaus 2 skirsnio taisykles. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, Paraiška galėjo būti atmesta tik Aprašo 18 punkto papunkčiuose numatytais pagrindais, tačiau nei Įsakyme, nei teismo sprendime nebuvo aiškiai įvardinta, kokio konkretaus Aprašo 18 punkto papunkčiuose numatyto pagrindo Paraiška neatitiko. Taigi, Įsakymas yra nemotyvuotas, neišsamus ir akivaizdžiai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos.

25. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011), pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas turėjo pareigą Paraišką nagrinėti Aprašo nuostatų kontekste ir Įsakyme aiškiai įvardinti, kurių Aprašo 18 punkto reikalavimų jo situacija neatitinka. Teismas pateisino abstrakčių motyvų nurodymą tinkamu, tačiau, remiantis LVAT praktika, pareiškėjas nurodo, kad abstrakčių motyvų nurodymas nelaikytinas tinkamu individualaus administracinio akto motyvavimu. Taigi, Įsakymo trūkumai yra esminiai, sukliudę individualaus administracinio akto adresatui suprasti jo esmę, turinį, faktines aplinkybes bei jų teisinį įvertinimą konkretaus pareiškėjo atvejo kontekste.

26. Pareiškėjo vertinimu, teismas turėjo pareigą ne tik analizuoti Aprašo 3.11 papunktį, tačiau šią aplinkybę, turinčią reikšmės, vertinti sistemiškai su kitais byloje esančiais įrodymais, kurių teismas nevertino, t. y. byloje pateiktas atsakovo tinklalapio skilties „Dažniausiai užduodami klausimai“ išrašas, kuriame matyti, jog atsakovo tinklalapyje skelbiama informacija, kad 100 proc. palūkanų atidėjimas galimas ir refinansuojant paskolas (1); Ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštas dėl konsultacijos, kuriame yra pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išaiškinimas dėl refinansuotų paskolų palūkanų kompensavimo, jog refinansuojamų paskolų palūkanos yra leidžiamos kompensuoti. Tai, kad į bylą nebuvo pateiktas paklausimo turinys, savaime nereiškia, jog ši konsultacija negalėjo būti vertinama (2); pirminės paskolos, kuri buvo refinansuota, paskirties. Pareiškėjo vadovas teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes, susijusias su pirmine paskola, kuri vėliau buvo refinansuota, tačiau teismas sprendime dėl to visiškai nepasisakė (3).

27. Apibendrintas apeliacinio skundo argumentus, pareiškėjas nurodo, kad atsakovas priėmė Įsakymą, nesilaikydamas Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nenurodė, kokių konkrečių Aprašo 18 punkte numatytų reikalavimų pareiškėjas ir / ar paskola neatitinka, todėl buvo paneigta pareiškėjo teisė žinoti priimto sprendimo pagrindus, apribojo teisę į teisminę gynybą, galimybę suprasti bei apibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį ir visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Be to, teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjo paskola, refinansuota paskola, neatitinka Aprašo 3.11 papunktyje įtvirtintos paskolos sąvokos, tokią išvadą padarė vadovaudamasis tik aprašo 3.11 papunkčio pirmuoju sakiniu, neatsižvelgdamas į antra sakinį, kuriame pateiktas baigtinis paskolų, nelaikomų paskolos Aprašo prasme, sąrašas. Taigi, teismas ne tik sistemiškai nevertino Aprašo nuostatų, bet ir nepagrįstai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

28. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Nustatyta, jog pareiškėjo kartu su Paraiška pateiktame 2018 m. vasario 28 d. kredito sutarties Nr. KS-2018-006-07, 2019 m. vasario 27 d. susitarime Nr. 1 nurodyta, kad papildomai suteikiamos kredito lėšos skirtos „Kliento skolų R. Č., kurios buvo skirtos įmonės veiklos plėtrai finansuoti, refinansavimui“. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad pateiktos kredito sutarties paskirtis neatitinka Apraše nurodytų paskolų tikslinių paskirčių, pagal kurias galimas palūkanų kompensavimas. Pagal kredito sutartį pareiškėjui suteiktos lėšos nebus skirtos paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms papildyti (neatitinka Aprašo 3.1 papunkčio reikalavimų), lėšos taip pat nebus skirtos paskolos gavėjo investicijoms į jo ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansuoti (neatitinka Aprašo 3.6 papunkčio reikalavimų). Aprašo nuostatos nenumato galimybių kompensuoti palūkanas pagal kitokių tikslinių paskirčių paskolų sutartis, nei išvardintos Aprašo 3.11 papunktyje.

30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo vertinti ir pirminės paskolos, kuri buvo refinansuota, paskirtį ir su jos sudarymu susijusias aplinkybes. Pažymėtina, kad pirminės paskolos sutarties paskirtis ir jos sudarymo aplinkybės taip pat nepatvirtina jos atitikties Apraše įtvirtintiems palūkanų kompensavimo reikalavimams. Aprašas apibrėžia ir paskolos sutarties, kurios palūkanų kompensavimas yra galimas sąvoką. Vadovaujantis Aprašo 3.14 papunkčiu, paskolos sutartis – sutartis, sudaryta tarp paskolos gavėjo ir finansų įstaigos dėl paskolos, kaip nurodyta Aprašo 3.11 papunktyje, suteikimo. Nagrinėjamu atveju pirminė paskolos sutartis buvo sudaryta ne su finansų įstaiga, tad teigti, kad pirminė paskolos sutartis atitiko Aprašo reikalavimus ir dėl to turėtų būti pripažinta tinkama palūkanų kompensavimui, taip pat negalima. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai išanalizavo Apraše įtvirtintas paskolos (Aprašo 3.11 p.) bei paskolos sutarties (Aprašo 3.14 p.), kurių palūkanų kompensavimas yra galimas, sąvokas, ir padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo kartu su Paraiška pateikta paskolos sutartis neatitiko palūkanų kompensavimo reikalavimų.

31. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekė gauti palūkanų kompensavimą 2018 m. vasario 28 d. kredito sutarties Nr. KS-2018-006-07 refinansavimui. Minimos kredito sutarties palūkanų kompensavimo pareiškėjas siekė pateikdamas INVEGAI 2020 m. gegužės 25 d. paraišką Nr. IVG-T-812-00743 (toliau – Paraiška Nr. 1). Vertindama Paraišką Nr. 1, Invega nustatė, jog pareiškėjo kartu su Paraiška Nr. 1 pateiktoje 2018 m. vasario 28 d. kredito sutartyje nurodyta tikslinė paskirtis: kredito sutarties lėšos skirtos „Kliento skolų refinansavimui“. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad pateiktos kredito sutarties paskirtis neatitinka Apraše nurodytų paskolų tikslinių paskirčių, pagal kurias galimas palūkanų kompensavimas. Pagal kredito sutartį pareiškėjui suteiktos lėšos nebus skirtos paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms papildyti (neatitinka Aprašo 3.1 papunkčio reikalavimų), lėšos taip pat nebus skirtos paskolos gavėjo investicijoms į jo ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansuoti (neatitinka Aprašo 3.6 papunkčio reikalavimų). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Invega priėmė 2020 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. (24.5)-006832 „Dėl UAB „Senasis Rambynas“ paraiškos atmetimo“.

32. Pareiškėjo kredito sutartis, kurios refinansavimo palūkanų kompensavimo prašė vėlesne Paraiška ir kuri yra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje, taip pat neatitiko Aprašo reikalavimų dėl paskolos, kuriai galimas palūkanų kompensavimas, tikslinės paskirties.

33. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime pateikti išaiškinimai prieštarauja nurodytoms konsultacijoms, atsakovo vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime tinkamai išanalizavo Aprašo nuostatas, reglamentuojančias palūkanų kompensavimo reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti teismo sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

34. Atsakovas nurodo, kad Įsakymas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, kadangi jame nurodyti faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Invega neviršijo savo įgaliojimų ir nepažeidė Apraše nurodytų paraiškos vertinimo bei atmetimo procedūrų. Įsakymas priimtas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.

35. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje Įsakymas priimtas laikantis Aprašo procedūrų ir reikalavimų, pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie susieti su taikomomis konkrečiomis Aprašo nuostatomis, nėra pagrindo teigti, kad Invega, priimdama Įsakymą, nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai pažymėjo, kad, priimdama Įsakymą, Invega veikė jai suteiktų įgaliojimų ir Aprašo reguliavimo kontekste, todėl neturėjo teisinio pagrindo pareiškėjo situaciją vertinti kitaip, nei tai numato Aprašo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo naikinti pareiškėjo ginčijamą teismo sprendimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. priimtu (įsiteisėjusiu) sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4745-860/2020.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo atmesta pareiškėjo Paraiška dėl palūkanų kompensavimo, teisėtumo.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 6 d. pateikė Invegai Paraišką, prašydamas kompensuoti palūkanas pagal Priemonę „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“; prašė kompensuoti palūkanas pagal Aprašo 6.2 papunktį, t. y. iki 100 proc. už paskolas per paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpį sumokėtų palūkanų, kai paskolos mokėjimo atidėjimo laikotarpis buvo nustatytas ne anksčiau kaip 2020 m. kovo 16 d. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 31 d. Invega, įvertinusi Paraišką, priėmė Įsakymą, kuriame konstatavo, jog pateiktos kredito sutarties paskirtis neatitinka Apraše nurodytų paskolų tikslinių paskirčių, pagal kurias galimas palūkanų kompensavimas.

39. Aprašo 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 16 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) numatyta, kad priemonės „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ sąlygų aprašas nustato reikalavimus, kuriais turi vadovautis pareiškėjai, siekdami gauti palūkanų kompensavimą pagal priemonę „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“, taip pat institucija, atliekanti paraiškų vertinimą, atranką, palūkanų kompensavimą, dotacijos sutarčių pasirašymą ir jų įgyvendinimo priežiūrą.

40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-735-556/2022 nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas palūkanų kompensavimo, turėjo atitikti Aprašo keliamus reikalavimus, t. y., visų pirma, turėjo būti gavęs paskolą, atitinkančią definiciją, įtvirtintą Aprašo 3.11 punkte.

41. Taigi, ir nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas UAB „Senasis Rambynas“, siekdamas palūkanų kompensavimo, turėjo atitikti Aprašo keliamus reikalavimus, t. y. turėjo būti gavęs paskolą, kaip ji suprantama pagal Aprašo 3.11 punktą.

42. Aprašo 3.11 punkte įtvirtinta, kad paskola – apyvartinė paskola (paskola, kurios sumą numatyta skirti paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms papildyti – Aprašo 3.1 p.), investicinė paskola (paskola, kurios ne mažiau kaip 51 procentą sumos numatyta skirti paskolos gavėjo investicijoms į jo ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansuoti, o likusią dalį – apyvartinėms lėšoms papildyti – Aprašo 3.6 p.) ar finansinė nuoma (lizingas).

43. Įsakyme yra nurodoma ir bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo kartu su Paraiška pateiktame 2018 m. vasario 28 d. kredito sutarties Nr. KS-2018-006-07, 2019 m. vasario 27 d. susitarime Nr. 1 nurodyta, jog papildomai suteikiamos kredito lėšos skirtos „Kliento skolų R. Č., kurios buvo skirtos įmonės veiklos plėtrai finansuoti, refinansavimui“. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai nustatyta, kad pateiktos kredito sutarties paskirtis neatitinka Apraše nurodytų paskolų tikslinių paskirčių, pagal kurias galimas palūkanų kompensavimas. Pagal kredito sutartį pareiškėjui suteiktos lėšos nebus skirtos paskolos gavėjo apyvartinėms lėšoms papildyti (neatitinka Aprašo 3.1 papunkčio reikalavimų), lėšos taip pat nebus skirtos paskolos gavėjo investicijoms į jo ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą finansuoti (neatitinka Aprašo 3.6 papunkčio reikalavimų).

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, prieina prie išvados, kad Įsakyme nurodyta kredito sutartis nesuderinama su Aprašo 3.11 punktu, nes nebuvo suteikta paskola (viena iš paskolų rūšių) kaip ji suprantama pagal šį reguliavimą. Pareiškėjas, pateikęs 2020 m. lapkričio 6 d. paraišką dėl palūkanų kompensavimo pagal Aprašo 6.2 punktą, neatitiko bendrųjų Aprašo reikalavimų, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti priimtas palankus administracinis sprendimas.

45. Kadangi su 2020 m. lapkričio 6 d. paraiška pateikta kredito sutartis neatitiko Apraše nurodytos paskolos sutarties sąvokos, todėl jau vien ši aplinkybė galėjo ir turėjo nulemti 2020 m. lapkričio 6 d. paraiškos atmetimą. Todėl apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad paraiška turėjo būti atmesta tik Aprašo 18 punkto papunkčiuose numatytais pagrindais, tačiau nei Įsakyme, nei teismo sprendime nebuvo aiškiai įvardinta, kokio konkretaus Aprašo 18 punkto papunkčiuose numatyto pagrindo Paraiška neatitiko, neturi teisinės reikšmės, nes palūkanų kompensavimo paneigimas buvo pakankamas Aprašo 3.11 punkto pagrindu.

46. Dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų (žr. šios nutarties 26 p.) teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo tinklalapio skilties „Dažniausiai užduodami klausimai“ išrašas, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštas dėl konsultacijos, pareiškėjo vadovo teismo posėdžio metu paaiškintos aplinkybės, susijusios su pirmine paskola, nėra laikomi patvirtinančiais pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

47. Šiame kontekste akcentuotina, kad pareiškėjo pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos raštas dėl konsultacijos yra surašytas po skundžiamo Įsakymo priėmimo. Nagrinėjamoje byloje taikomą teisę aiškina teismas, t. y. vertina, ar šią teisę teisingai taikė viešojo administravimo subjektas priėmęs administracinį sprendimą. Be to, skundžiamą Įsakymą pagal kompetenciją priėmė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, kuri nebuvo pareiškėjo atžvilgiu atlikusi veiksmų ar priėmusi sprendimo, kurių pagrindu pareiškėjas būtų įgijęs tam tikras teises dėl palūkanų kompensavimo pagal Paraišką. Todėl minėtos pareiškėjo aplinkybės negali būti siejamos su teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu.

48. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Įsakymas yra aiškiai motyvuotas, t. y. atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) nustatytus reikalavimus, t. y., kad administraciniame sprendime būtų nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.) ir administracinio sprendimo motyvai (6 p.).

49. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

50. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, jam nepriteistinos ir bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis Rambynas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė