N-575-759-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N575-759/2012

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-02303-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 50.21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. A. R. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už tai, kad jis, nagrinėjant R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, būdamas įspėtas pagal ATPK 1872 straipsnį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, t. y. padarė ATPK 1872 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutarimu A. R. už ATPK 1872 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 000 Lt baudą. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato (toliau – ir Institucija) rašto matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žino, tačiau vengia atvykti bei būti atvesdintas, todėl bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad A. R. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą įrodyta liudytojų D. M., A. R., R. Z. ir D. P. parodymais bei kita byloje esančia rašytine medžiaga. Atkreipė dėmesį, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarimu R. K. buvo pripažintas kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartimi buvo atsisakyta atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą. Nurodė, kad teismas nustatė, jog A. R. duoti parodymai neabejotinai prieštarauja R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kurios pagrįstos rašytine medžiaga. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, A. R. asmenybę ir tai, kad nebuvo nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarimą ir priteisti 10 000 Lt kompensaciją moralinei žalai atlyginti. Teigia, jog Institucijos raštas, kuriame nurodyta, kad asmuo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žino, tačiau vengia atvykti į teismą bei būti atvesdintas, yra melagingas, kadangi tuo metu jis dirbo Norvegijoje, ką patvirtina byloje esantys lėktuvo bilietai. Taip pat pažymi, kad R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje sakė tiesą, o policijos pareigūnai melavo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarimą. Mano, kad A. R. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą neginčijamai įrodyta ir jo veika kvalifikuota tinkamai. Teigia, jog būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apeliaciniame skunde nurodo melagingus teiginius, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 1872 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 1872 straipsnyje įtvirtinta, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje užtraukia baudą nuo 1 000 Lt iki 3 000 Lt.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v.

Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. R. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų teisme duoti parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra.

Be to, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, A. R. teiginys, kad jis R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje sakė tiesą, o policijos pareigūnai melavo, atmestinas kaip nepagrįstas ir vertintinas kritiškai, kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl A. R. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą daryti.

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. R. taip pat teigia, kad Institucijos raštas, kuriame nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą žino, tačiau vengia atvykti į teismą bei būti atvesdintas, yra melagingas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog iš byloje esančio grąžinamojo pranešimo matyti, kad A. R. dar 2011 m. sausio 24 d. asmeniškai ir pasirašytinai buvo informuotas apie 2011 m. vasario 4 d. teismo posėdį jo administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 18), tačiau asmuo į posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė ir jokių neatvykimo priežasčių nenurodė.

Vėliau asmeniui siųstas šaukimas atvykti į 2011 m. gegužės 3 d. teismo posėdį grįžo neįteiktas su žyma, jog jis užsienyje (b. l. 19). Tai įvertinęs, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi pavedė Institucijai nustatyti A. R. gyvenamąją (buvimo) vietą ir atvesdinti į 2011 m. gegužės 16 d. teismo posėdį (b. l. 20). Kaip matyti iš byloje esančio Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato 2011 m. gegužės 16 d. rašto Nr. 64-37-S-1482 dėl atvesdinimo, atvesdinti A.

R. nebuvo galimybės, nes jis nerastas namuose, asmuo apie bylos nagrinėjimo laiką žino, tačiau sąmoningai vengia būti atvesdinamas, slapstosi (b. l. 22). Pabrėžtina, jog ATPK 272 straipsnyje inter alia numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Jei pagal policijos ar teisėjo šaukimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti ar būti policijos atvesdinamas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Tuo tarpu, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 1 dalimi, proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu; nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 17 d. iki 2011 m. gegužės 28 d. buvo išvykęs į užsienį (b. l. 30-31), tačiau teismui apie savo adreso pasikeitimą nenurodė. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai konstatavo, jog A. R. vengia atvykti į teismo posėdį ir būti atvesdintas, todėl pagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus ir ėmėsi visų galimų priemonių, siekdamas užtikrinti asmens dalyvavimą bylos nagrinėjime.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. R. apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas