2021-05-06 Nr. BB-2888-1-05-7-00011-2016-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-103-511/2021

Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00011-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.2.2; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. M. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams trims mėnesiams, 300 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda, 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskirta subendrinta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.

Pritaikius BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Pritaikius BK 67 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 3 punktą, 3 dalį, 682 straipsnį, D. M. atimta teisė užsiimti medicinos praktika ketverius metus.

Iš D. M. solidariai su E. R. priteista 6205,17 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Šiaulių skyriui turtinei žalai atlyginti. Iš D. M. solidariai su R. J. priteista 18 386,83 Eur VSDFV Šiaulių skyriui.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendis pakeistas, panaikinant jo dalį, kuria nuteistųjų R. J., D. M. ir E. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 682 straipsniu, nuteistajai D. M. atimta teisė užsiimti medicinos praktika trejus metus. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu nuteistos ir R. J., E. R., tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. M. nuteista už tai, kad padėjo E. R. nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2016 m. kovo 31 d. apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, būtent: E. R., objektyviai neturėdama didelių regėjimo funkcijų sutrikimų ir neįgalumo požymių, dėl to negydyta ambulatoriškai, stacionare ar medikamentais, būdama visiškai darbinga ir savarankiška įvairiose gyvenimo srityse, turėdama tikslą, kad jai būtų nepagrįstai nustatytas netekto darbingumo lygis dėl neva abiejų akių lėtinių nepagydomų ligų bei didelio regėjimo funkcijų sutrikimo, ir siekdama apgaule savo naudai įgyti svetimą, VSDFV Šiaulių skyriui priklausantį turtą – netekto darbingumo pensijos išmokas, dėl tariamų regėjimo sutrikimų gavusi VšĮ (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytojų kabineto gydytojo E. R. 2014 m. kovo 3 d. išduotą siuntimą okulisto konsultacijai, 2014 m. kovo 3 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoją oftalmologę D.

M. Pastaroji nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. kovo 10 d., veikdama kartu su E. R., 2014 m. kovo 3 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), E. R. interesais suklastojo tikrus dokumentus – 2014 m. kovo 3 d. E. R. akipločio tyrimo lapelį, jame nurodydama tikrovės neatitinkančius E. R. akipločio tyrimo rezultatus, ir 2014 m. kovo 3 d. E. R. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), jame nurodydama žinomai melagingas E. R. neva nustatytas abiejų akių ligų diagnozes H35.3, H36, H43.3 ir pastarosios tariamą regėjimo aštrumą V OD 0,08 ir OS 0,04 bei padarydama melagingą įrašą, kad E. R. jaučia miglą akyse, sunku skaityti, rašyti, akiniai mažai padeda, pažymėdama, kad taikytas ambulatorinis, stacionarus ir medikamentinis gydymas, bei aprašydama apžiūros objektyvius duomenis, melagingai nurodydama, kad „centre įvairaus dydžio degeneraciniai židiniai su pigmentacija be paburkimo“, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus patvirtino savo parašu bei gydytojo spaudu ir perdavė juos E. R., nors D.

M. žinojo, kad E. R. neturi didelių regėjimo sutrikimų ir realiai nebuvo gydyta ambulatoriškai, stacionare ar medikamentais. Po to E. R. panaudojo D. M. žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2014 m. kovo 3 d. E. R. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į NDNT ir 2014 m. kovo 3 d. E. R. akipločio tyrimo lapelį, paštu 2014 m. kovo 10 d. pateikdama juos NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisijai. Po to, pagal šiuos suklastotus dokumentus NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisijai 2014 m. kovo 10 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) E. R. nustačius tikrovės neatitinkantį 30 procentų darbingumo lygį nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2016 m. kovo 9 d. ir 2014 m. kovo 12 d. išdavus darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini), E. R. 2014 m. liepos 4 d. ją kartu su prašymu dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo pateikė VSDFV Šiaulių skyriui, nes ketino darbingumo lygio pažymoje nurodytu laikotarpiu reguliariai gauti, ir, 2014 m. liepos 4 d.

VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrus jai netekto darbingumo pensijos išmokas, faktiškai laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2016 m. kovo 31 d. gavo netekto darbingumo pensiją. Taip E. R., padedant D. M., apgaule savo naudai nepagrįstai iš VSDFV Šiaulių skyriaus įgijo 6205,17 Eur vertės svetimą turtą.

2. D. M. nuteista ir už tai, kad veikdama kartu R. J. (iki 2015 m. gegužės 14 d. buvusi pavardė – A.) padėjo R. J. nuo 2007 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. sausio 31 d. apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, būtent:

2.1. R. J., objektyviai neturėdama didelių regėjimo funkcijų sutrikimų ir neįgalumo požymių, dėl to negydyta ambulatoriškai, stacionare ar medikamentais, būdama visiškai darbinga ir savarankiška įvairiose gyvenimo srityse, be jokių sveikatos nulemtų apribojimų dirbdama (duomenys neskelbtini) globos namuose socialine darbuotoja, 2008 m., 2014 m. ir 2015 m. dirbdama apylinkės rinkimų komisijos pirmininke, turėdama tikslą, kad jai būtų nepagrįstai nustatytas netekto darbingumo lygis dėl neva abiejų akių lėtinių nepagydomų ligų bei didelio regėjimo funkcijų sutrikimo, ir siekdama apgaule savo naudai įgyti svetimą, VSDFV Šiaulių skyriui priklausantį turtą – netekto darbingumo pensijos išmokas, 2007 m. gruodžio 17 d., neturėdama siuntimo oftalmologo konsultacijai, tiesiogiai kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini)) gydytoją oftalmologę D.

M. ir pastaroji, veikdama kartu su R. J., 2007 m. gruodžio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus – 2007 m. gruodžio 17 d. R. J. oftalmologo konsultacijos išvadą (išrašas iš medicininių dokumentų, forma Nr. 027/a), 2007 m. gruodžio 17 d. R. J. akipločio tyrimo lapelį, jame nurodydama tikrovės neatitinkančius R. J. akipločio tyrimo rezultatus, ir 2007 m. gruodžio 17 d. R. J. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į NDNT, jame nurodydama R.

J. nustatytas abiejų akių ligų diagnozes pagal ligų kodus H35.3, H43.3, H52.1, H36.8 ir pastarosios tariamą regėjimo aštrumą V OD – 0,04 (su korekcija 0,09) ir OS – 0,03 (su korekcija 0,05) bei padarydama melagingą įrašą, kad antrus metus jaučia miglą akyse po buvusių kraujosruvų tinklainių centrinėse dalyse, gydyta stacionare, be to, melagingai sustiprindama nustatytų akių ligų diagnozes iki maksimalių reikšmių, nurodė, kad „centre distrofiniai pakitimai su kraujosruvų pėdsakais ir paburkimu“. Po to R. J. panaudojo iš D.

M. gautus pastarosios žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2007 m. gruodžio 17 d. R. J. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į NDNT ir 2007 m. gruodžio 17 d. R. J. akipločio tyrimo lapelį, 2007 m. gruodžio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu pateikdama juos NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisijai. Po to, pagal šiuos suklastotus dokumentus NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisijai 2007 m. gruodžio 22 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. nustačius tikrovės neatitinkantį 40 procentų darbingumo lygį nuo 2007 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d. ir 2007 m. gruodžio 22 d. išdavus darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini), R.

J. 2007 m. gruodžio 29 d. ją kartu su prašymu dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo pateikė VSDFV Šiaulių skyriui, nes ketino darbingumo lygio pažymoje nurodytu laikotarpiu reguliariai gauti netekto darbingumo pensiją. Po to 2008 m. sausio 23 d. VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. nuo 2007 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta ir mokėta netekto darbingumo pensija.

2.2. Tęsdamos nusikalstamą veiką, R. J., dėl tariamų regėjimo sutrikimų gavusi šeimos gydytojos R. B. 2009 m. spalio 14 d. išduotą siuntimą okulisto konsultacijai, 2009 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoją oftalmologę D. M. ir ši, veikdama kartu su R. J., 2009 m. gruodžio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus – R. J. 2009 m. gruodžio 15 d. oftalmologo konsultacijos išvadą (išrašas iš medicininių dokumentų, forma Nr. 027/a), 2009 m. gruodžio 15 d.

R. J. akipločio tyrimo lapelį, jame nurodydama tikrovės neatitinkančius R. J. akipločio tyrimo rezultatus, ir 2009 m. gruodžio 15 d. R. J. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į NDNT, jame nurodydama R. J. nustatytas abiejų akių ligų diagnozes pagal ligų kodus H35.3, H36.8, H43.3, H52.1 ir pastarosios tariamą regėjimo aštrumą V OD – 0,04 (su korekcija 0,07) ir OS – 0,03 (su korekcija 0,05), padarydama melagingą įrašą, kad migla akyse po buvusių kraujosruvų tinklainės centrinėse dalyse, gydyta stacionare, be to, melagingai sustiprindama nustatytų akių ligų diagnozes iki maksimalių reikšmių, nurodė, kad „centre distrofiniai pakitimai su kraujosruvų pėdsakais, paburkimu ir prasidėjusia pigmentacija“.

Po to R. J. panaudojo iš D. M. gautus pastarosios žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2009 m. gruodžio 15 d. R. J. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į NDNT ir 2009 m. gruodžio 15 d. R. J. akipločio tyrimo lapelį, 2009 m. gruodžio 23 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu pateikdama juos NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisijai. Po to, pagal šiuos suklastotus dokumentus NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisijai 2009 m. gruodžio 23 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. nustačius tikrovės neatitinkantį 40 procentų darbingumo lygį nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2009 m. gruodžio 23 d. išdavus darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini), R.

J. 2009 m. gruodžio 29 d. ją kartu su prašymu perskaičiuoti netekto darbingumo pensiją pateikė VSDFV Šiaulių skyriui, nes ketino darbingumo lygio pažymoje nurodytu laikotarpiu reguliariai gauti netekto darbingumo pensiją. Po to R. J. 2009 m. gruodžio 30 d. VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuota ir 2009 m. gruodžio 31 d. VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu (duomenys neskelbtini) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta ir mokėta netekto darbingumo pensija.

2.3. Tęsdamos nusikalstamą veiką, R. J. 2012 m. sausio 9 d., neturėdama siuntimo oftalmologo konsultacijai, tiesiogiai kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoją oftalmologę D. M., ir ši, veikdama kartu su R. J., 2012 m. sausio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus – R. J. 2012 m. sausio 9 d. oftalmologo konsultacijos išvadą (išrašas iš medicininių dokumentų, forma Nr. 027/a), 2012 m. sausio 9 d. R.

J. akipločio tyrimo lapelį, jame nurodydama tikrovės neatitinkančius R. J. akipločio tyrimo rezultatus, ir 2012 m. sausio 10 d. R. J. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į NDNT, jame nurodydama R. J. nustatytas abiejų akių ligų diagnozes pagal ligų kodą H35.3 ir aprašymą – abiejų akių tinklainių gyslainių centrinių dalių distrofija, abiejų akių tinklainių angiopatija, stiklakūnių destrukcija, lengvo laipsnio trumparegystė – ir pastarosios tariamą regėjimo aštrumą V OD – 0,03 (su korekcija 0,06) ir OS – 0,03 (su korekcija 0,04), padarydama melagingą įrašą, kad migla akyse daug metų, gydyta stacionare, be to, melagingai sustiprindama nustatytų akių ligų diagnozes iki maksimalių reikšmių, nurodė, kad „centre distrofiniai pakitimai su kraujosruvų pėdsakais, paburkimu ir pigmentacija“.

Po to R. J. panaudojo iš D. M. gautus pastarosios žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2012 m. sausio 10 d. R. J. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į NDNT ir 2012 m. sausio 9 d. R. J. akipločio tyrimo lapelį – 2012 m. sausio 13 d. paštu pateikdama juos NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisijai. Po to, pagal šiuos suklastotus dokumentus NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisijai 2012 m. sausio 13 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. nustačius tikrovės neatitinkantį 30 proc. darbingumo lygį nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. sausio 13 d. išdavus darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini), R.

J. 2012 m. sausio 16 d. ją kartu su prašymu perskaičiuoti netekto darbingumo pensiją pateikė VSDFV Šiaulių skyriui, nes ketino darbingumo lygio pažymoje nurodytu laikotarpiu reguliariai gauti netekto darbingumo pensiją. Po to 2012 m. sausio 20 d. VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta ir mokėta netekto darbingumo pensija.

2.4. Tęsdamos nusikalstamą veiką, R. J., dėl tariamų regėjimo sutrikimų gavusi šeimos gydytojos R. B. 2013 m. lapkričio 22 d. išduotą siuntimą okulisto konsultacijai, 2013 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytoją oftalmologę D. M., ir ši, veikdama kartu su R. J., 2013 m. gruodžio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose, (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus – 2013 m. gruodžio 2 d. R. J. akipločio tyrimo lapelį, jame nurodydama tikrovės neatitinkančius R. J. akipločio tyrimo rezultatus, ir 2013 m. gruodžio 2 d. R. J. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į NDNT, jame nurodydama R. J. nustatytas abiejų akių ligų diagnozes pagal ligų kodus ir aprašymą H35.3 (abiejų akių tinklainių gyslainių centrinių dalių distrofija), H36 (abiejų akių tinklainių angiopatija), H43.3 (abiejų akių stiklakūnių drumstys), H52.1 (abiejų akių lengvo laipsnio trumparegystė) ir pastarosios tariamą regėjimo aštrumą V OD – 0,03 (su korekcija 0,06) ir OS – 0,03 (su korekcija 0,04) bei padarydama melagingą įrašą, kad migla akyse, akiniai mažai padeda, liejasi vaizdas, iškrinta teksto dalis, sunku skaityti, rašyti, gydyta stacionare, be to, melagingai sustiprindama nustatytų akių ligų diagnozes iki maksimalių reikšmių, nurodė, kad „centre distrofiniai pakitimai su paburkimu, pigmentacija ir kraujosruvų pėdsakais“. Po to R. J. panaudojo iš D. M. gautus pastarosios žinomai suklastotus tikrus dokumentus – 2013 m. gruodžio 2 d. R. J. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į NDNT ir 2013 m. gruodžio 2 d. R. J. akipločio tyrimo lapelį – 2013 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu pateikdama juos NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisijai. Po to, pagal šiuos suklastotus dokumentus NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisijai 2013 m. gruodžio 6 d. darbingumo lygio vertinimo aktu (duomenys neskelbtini) R. J. nustačius tikrovės neatitinkantį 30 procentų darbingumo lygį nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2035 m. rugpjūčio 23 d. (iki senatvės pensijos amžiaus) ir išdavus darbingumo lygio pažymą (duomenys neskelbtini), VSDFV Šiaulių skyriui iš NDNT gavus duomenis apie asmens darbingumo lygį, 2013 m. gruodžio 12 d. VSDFV Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. J. nuo 2014 m. sausio 1 d. buvo paskirta ir mokėta netekto darbingumo pensija.

2.5. R. J., panaudojusi D. M. žinomai suklastotus tikrus dokumentus, apgaule savo naudai laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. spalio 1 d. įgijo svetimą didelės vertės VSDFV Šiaulių skyriui priklausantį turtą, t. y. 16 761,52 Eur, taip pat R. J. apgaule savo naudai laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. įgijo svetimą, VSDFV Šiaulių skyriui priklausantį turtą, t. y. 1625,31 Eur. Iš viso R. J. apgaule savo naudai laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. sausio 31 d. įgijo svetimą didelės vertės VSDFV Šiaulių skyriui priklausantį turtą – 18 386,83 Eur.

3. D. M. nuteista ir už tai, kad būdama gydytoja oftalmologė piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos R. J. ir E. R., dėl to didelę žalą patyrė valstybė ir VSDFV Šiaulių skyrius, būtent: D. M., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VšĮ (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini)) gydytoja oftalmologė, teikdama gydytojo oftalmologo sveikatos priežiūros paslaugas, veikdama priešingai tarnybos interesams, pažeisdama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 8.3 ir 8.4.3 punktų reikalavimus, nurodančius, kad gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į tai, kad taikius gydymą išlieka funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai paciento dokumentus (punkto redakcija nuo 2012 m. lapkričio 22 d.: asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgdamas į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia NDNT elektroniniu būdu), medicininių tyrimų išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozes, prireikus išrašus iš gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a) ir priklausomai nuo organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio papildomai pateikia dokumentus, informuojančius apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos sutrikimo laipsnį, nesivadovaudama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 1 d.

įsakymu Nr. V-935 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 63:2005 „Gydytojas oftalmologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 10.6 punkto reikalavimu, kad gydytojas oftalmologas atsisako teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams ir Lietuvos Respublikos teisės aktams; 12.3 punkto reikalavimu, kad turi išmanyti neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo kriterijus akių ligų atvejais; 11.6 punkto reikalavimu, kad privalo laikytis gydytojo profesinės etikos principų; 15.10 ir 15.14 punktų reikalavimais, kad gydytojas oftalmologas turi gebėti diagnozuoti, išaiškinti etiologiją ir gydyti šias ligas (pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją): stiklakūnio ligas (H43), tinklainės ligas (H35;

H36), akies, jos priedėlių nudegimą, nušalimą bei trauminį pažeidimą (H35.6; H43.3; H47), taip pat pažeisdama Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636, 12 punktą, nustatantį reikalavimus atsakymui, kuris pateikiamas siuntusiam gydytojui, laikotarpiais nuo 2007 m. gruodžio 17 d. iki 2007 m. gruodžio 20 d., nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2009 m. gruodžio 19 d., nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2012 m. sausio 10 d., 2013 m. gruodžio 2 d. ir nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. kovo 10 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama R.

J. ir E. R. turtinės naudos, t. y. gydytoja oftalmologė D. M. VšĮ (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini)) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), R. J. interesais suklastojo tikrus dokumentus – 2007 m. gruodžio 17 d., 2009 m. gruodžio 15 d., 2012 m. sausio 10 d. ir 2013 m. gruodžio 2 d. R. J. siuntimus į NDNT, 2007 m. gruodžio 17 d., 2009 m. gruodžio 15 d., 2012 m. sausio 9 d. ir 2013 m. gruodžio 2 d. R. J. akipločio tyrimo lapelius, 2007 m. gruodžio 17 d., 2009 m. gruodžio 15 d. ir 2012 m. sausio 9 d. oftalmologo konsultacijos išvadas (išrašas iš medicininių dokumentų, forma Nr. 027/a), taip pat E. R. 2014 m. kovo 3 d. akipločio tyrimo lapelį ir 2014 m. kovo 3 d.

E. R. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) į NDNT. Po to R. J., siekdama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą, VSDFV Šiaulių skyriui priklausantį turtą, panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, jais remdamasis NDNT V teritorinis skyrius R. J. nustatė nepagrįstą netekto darbingumo lygį ir išdavė darbingumo lygio pažymas, ir kai šios pažymos buvo pateiktos VSDFV Šiaulių skyriui, pastarasis laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 22 d. iki 2017 m. sausio 21 d. R. J. išmokėjo 18 386,83 Eur netekto darbingumo pensijos išmokų, o E. R., siekdama apgaule savo naudai įgyti svetimą, VSDFV Šiaulių skyriui priklausantį turtą, panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, jais remdamasis NDNT V teritorinis skyrius E. R. nustatė nepagrįstą netekto darbingumo lygį ir išdavė darbingumo lygio pažymą, o kai ši pažyma buvo pateikta VSDFV Šiaulių skyriui, pastarasis laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2016 m. kovo 31 d. paskyrė ir E. R. išmokėjo 6205,17 Eur netekto darbingumo pensijos išmokų.

Taip D. M., piktnaudžiaudama tarnyba, veikdama priešingai tarnybos interesais, sistemingai darydama kitas nusikalstamas veikas, t. y. klastodama tikrus dokumentus, bei padėdama R. J. ir E. R. apgaule įgyti didelės vertės svetimą, VSDFV Šiaulių skyriui priklausantį turtą, pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens – gydytojo oftalmologo vardą, sumenkino medicinos įstaigos prestižą ir diskreditavo VšĮ (duomenys neskelbtini) kaip įstaigą, t. y. VšĮ (duomenys neskelbtini) ir valstybei padarė didelę neturtinę žalą, o VSDFV Šiaulių skyriui padarė didelę turtinę 18 386,83 Eur ir 6205,17 Eur, iš viso 24 592 Eur, dydžio žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria D. M., R. J. ir E. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir ją panaikindamas, nurodė, kad pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Byloje nėra nustatyta, kad nuteistosios veikė bendrininkų grupe, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamų veikų padarymas bendrininkų grupe – inkriminuota nepagrįstai. Be to, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės užsiimti tam tikra veika atėmimo – trukmės, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikotarpis pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse nustatytas skirtingai, t. y. aprašomojoje dalyje nustatytas trejų metų, o rezoliucinėje dalyje – ketverių metų laikotarpis, todėl ši klaida turi būti ištaisyta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Kasaciniu skundu nuteistosios D. M. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalis dėl D. M. nuteisimo ir baudžiamąją bylą jai pagal BK 300 straipsnio 1, 3 dalis, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį nutraukti. Atsisakius tenkinti šį prašymą, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 22 d. nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodoma:

5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami D. M. veikas, netinkamai taikė BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalis, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, nes nenustatyta D. M. tyčia padaryti jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis surašytas ir priimtas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų ir kitų teisės normų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Be to, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame teismo baigiamajame akte) negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) priimti (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).

Priimdami skundžiamus nuosprendžius, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nemotyvavo savo išvados, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti buvus tam tikrų nusikalstamų susitarimų tarp D. M. ir R. J. bei E. R.. Byloje nenustatyta, kad D. M. tiesiogiai ar per kitus asmenis buvo pažįstama su R. J. ar E. R., kad tiesiogiai ar per kitus asmenis būtų palaikiusi kokius nors ryšius iki tariamai suklastotų medicininių dokumentų surašymo ar po to, taip pat kad D. M. būtų dėjusi kokias nors pastangas, jog R. J. ar E. R. pagal šeimos gydytojo siuntimus gydytojo oftalmologo konsultacijai būtų patekusi būtent pas ją.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad D. M. būtų susitarusi su NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisija, kuri pagal galiojančius teisės aktus turi detaliai patikrinti pateiktus dokumentus, gali pareikalauti papildomų įrodymų, pasitelkti ekspertus, kad ši tikrai nustatys netekto nedarbingumo lygį R. J. ar E. R. Byloje nenustatyta, kad D. M. buvo susitarusi su NDNT Sprendimų kontrolės komisija, kad pastaroji, gavusi gydytojos oftalmologės V. A. M. išvadas, nepripažintų NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisijos sprendimų nepagrįstais ir neteisėtais.

Byloje nenustatyta ir tai, kad dėl tariamai suklastotų medicininių dokumentų, dėl kurių R. J. ir E. R. įgijo teisę gauti ir gavo netekto darbingumo pensijas, D. M. būtų gavusi kokią nors naudą ar dėl kokių nors priežasčių buvo suinteresuota, kad pirmiau nurodytos jos pacientės neteisėtai įgytų teisę į VSDFV lėšas. Dėl to byloje nenustatyta, kad D. M. tyčia į R. J. ir E. R. medicininius dokumentus įrašė neteisingas diagnozes. Iš to išplaukia, kad D. M. negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn už tyčinių nusikalstamų veikų, nurodytų BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 1, 2 dalyse, padarymą, o jos veika, nuosprendžiuose kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, galėtų būti kvalifikuota nebent pagal BK 229 straipsnį, nustatantį atsakomybę valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, kuris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko, jei dėl to valstybė ar kitas straipsnyje nurodytas asmuo patyrė didelę žalą.

5.2. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. M., netinkamai taikė BK 63 straipsnį. BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tada, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Priimtame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių bausmės dalių ar jų parinkimo motyvų, nors dalinio bausmių sudėjimo būdu bausmes bendrino net du kartus. Pirmiau nurodytos pirmosios instancijos teismo klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas.

5.3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl D. M. paskirtos bausmės dydžio, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir panaikinęs D. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką ji padarė veikdama su bendrininkų grupe, nesušvelnino paskirtos bausmės. Kasatoriaus manymu, tokia praktika neturėtų būti formuojama, nes tokiose situacijose proceso dalyvius apima tam tikras beviltiškumo jausmas, kai procesas aukštesnės instancijos teisme atrodo bergždžias, o teisingumo vykdymas – itin formalus.

5.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami D. M. kalta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalį. Iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Konstitucijos 31 straipsnio, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BK 2 straipsnio 3 dalies išplaukia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikalstamos veikos padarymą kyla baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, o kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kiti).

Šis principas draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kai yra nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi požiūrio, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012 ir kt.). Taigi visas teisės normų kompleksas draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012 ir kt.).

Byloje nenustatyta, kad D. M. tiesiogiai ar per kitus asmenis buvo pažįstama su R. J. ar E. R., būtų palaikiusi kokius nors ryšius iki tariamai suklastotų medicininių dokumentų surašymo ar po to, taip pat kad D. M. būtų dėjusi kokias nors teisėtas ar neteisėtas pastangas, kad R. J. ar E. R. pagal šeimos gydytojo siuntimą gydytojo oftalmologo konsultacijai būtų patekusi būtent pas ją, ar kad dėl tariamai suklastotų medicininių dokumentų, dėl kurių R. J. ir E. R. įgijo teisę gauti ir gavo netekto darbingumo pensijas, D.

M. būtų gavusi kokią nors naudą ar dėl kokių nors kitų priežasčių būtų suinteresuota, kad pirmiau nurodytos jos pacientės neteisėtai įgytų teisę į VSDFV lėšas. Byloje liko nepašalinta abejonė, kad apgaulė galėjo būti panaudota prieš pačią D. M., t. y. kad vietoj R. J. ir E. R. vizito pas ją kaip pas gydytoją oftalmologę galėjo atvykti kiti asmenys, iš tiesų turintys regėjimo sutrikimų, kuriuos medicininiuose dokumentuose aprašė D. M. Pažymėtina, kad, sukčiavimo baudžiamosiose bylose suklaidinus antstolį, notarą, teisėją, tokie specialius įgaliojimus turintys asmenys nėra traukiami baudžiamojon atsakomybėn kaip sukčiavusių asmenų padėjėjai.

Dėl to, remiantis abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principu, už tokią veiką neturėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir D. M..

5.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pasitvirtinusio D. M. pareikšto civilinio ieškinio apimties bei civilinio ieškinio dydžio, iš esmės pažeidė BPK 219 straipsnio 3 punktą, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kaltinamajame akte neteisingai nurodyta, kad netekto darbingumo pensija R. J. per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir E. R. per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. kovo 31 d. buvo mokama ne pagal D. M. surašytus medicininius dokumentus, nes pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiais laikotarpiais R. J. ir E. R. netekto darbingumo pensijos buvo mokamos pagal gydytojos V. A. M. surašytus medicininius dokumentus. Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas neištaisė kaltinamojo akto ir nuteisė D. M. ir už laikotarpius, kai R. J. bei E. R. gavo netekto darbingumo pensijas ir pagal medicininius dokumentus, kuriuos surašė gydytoja V. A. M. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio dydžio, priteisė iš D. M. solidariai su kitomis nuteistosiomis ir pinigų sumas, kurios R. J. ir E. R. buvo išmokėtos kaip netekto darbingumo pensijos pagal V. A. M. surašytus medicininius dokumentus. Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinį ieškinį, nesirėmė baudžiamosios bylos įrodymais. Pirmiau nurodytų esminių BPK pažeidimų neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas.

5.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ir BPK 8 straipsnio 1 dalį, nes nesilaikė reikalavimo, kad baudžiamasis procesas vyktų valstybine kalba, kadangi gydytojų konsiliumo atlikto akių būklės įvertinimo akto ir kai kurie kitų medicininių dokumentų terminai nebuvo išversti į lietuvių kalbą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai tokį apeliacinio skundo motyvą atmetė, motyvuodamas tuo, kad neįtikėtina, jog D. M., kaip ilgametę patirtį turinti gydytoja oftalmologė, negalėjo suprasti medicininių dokumentų turinio. Šis apeliacinio teismo argumentas yra grįstas prielaida, o kai kurie dokumentai, kuriais darydamas išvadas apie faktines bylos aplinkybes rėmėsi teismas, yra ne iš oftalmologijos srities. Pavyzdžiui, galvos branduolinio rezonanso tyrimą atlieka ir aprašo gydytojas radiologas. Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad dalis šių medicininių dokumentų buvo laikomi esminiais ir lemiamais D. M. kaltės įrodymais, buvo gauti BPK 205 straipsnio pagrindu, todėl negali būti jokių abejonių, kad neišversti medicininiai dokumentai yra procesinių veiksmų rezultatai, kuriuos pateikti valstybine kalba imperatyviai įpareigoja BPK 8 straipsnio 1 dalis ir jį aiškinanti teismų praktika.

6. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis prašo nuteistosios D. M. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad D. M. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalis, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, dėl veikos perkvalifikavimo į BK 229 straipsnį buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir motyvuotai paneigti. Iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų matyti, kad D. M. jau pirmosios konsultacijos metu R. J. ir E. R. nustatė regėjimo sutrikimų, tačiau neskyrė jokio gydymo ir papildomų tyrimų diagnozėms patvirtinti, o iš karto surašė siuntimus į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo. Surašytuose dokumentuose D. M. nurodė, kad E. R. ir R. J. būklė negerėja, nors ligos istorijose nėra duomenų apie E. R. ir R. J. regos sutrikimus iki apsilankymo pas D. M.. Išnagrinėję bylą teismai teisingai nustatė, kad D. M. veikė neapibrėžta tyčia. Ji suvokė, kad įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie E. R. ir R. J. regėjimą klastoja medicininius dokumentus, ir to norėjo. Ji taip pat suvokė, kad šie dokumentai bus pateikti NDNT ir remiantis jais E. R. ir R. J. bus nustatytas netektas darbingumas bei mokamos socialinės išmokos.

6.2. BK 228 straipsnyje įtvirtintas nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės formos, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007). Dėl to atskleidžiant piktnaudžiavimo kaltės turinį būtina nurodyti asmens psichinį santykį tiek su pavojinga veika, tiek su pavojingais padariniais. BK 228 straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. D. M. nuteista dėl to, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos R. J. ir E. R.. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį turtinės naudos siekimas suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir kitiems asmenims. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi byloje surinktais įrodymais, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad D. M., pažeisdama jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, nusiuntė R. J. ir E. R. į NDNT netaikiusi gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonių ir nenustačiusi, kad po to E. R. ar R. J. liko kokių nors funkcijų sutrikimų. Be to, D. M., piktnaudžiaudama tarnyba, veikė priešingais tarnybai interesais, t. y. E. R. ir R. J. interesais, darydama nusikalstamas veikas, t. y. klastodama dokumentus, taip padėdama E. R. ir R. J. apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą. Dėl to jos veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

6.3. Abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principas reikalauja, kad, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visos abejonės būtų aiškinamos kaltinamojo naudai. Kasacinio skundo argumentai, kad liko nepašalintos abejonės dėl to, jog D. M. galėjo būti apgauta į vizitus pas ją vietoj E. R. ir R. J. atėjusių kitų asmenų, turėjusių regėjimo sutrikimų, prieštarauja byloje surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams. Byloje neginčytinai įrodyta, kad E. R. ir R. J. kreipėsi į D. M. dėl gydytojo oftalmologo konsultacijos ir medicininių dokumentų, reikalingų nedarbingumo pensijai gauti. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, įvertino visus proceso metu surinktus bylai išspręsti reikšmingus įrodymus, išdėstė teisinius argumentus dėl visų įrodymų vertinimo, taigi, tiesiogiai taikydamas vieną iš nekaltumo prezumpcijos principo aspektų – abejonių aiškinimo kaltinimo naudai principą, išnaudojo visas galimybes kilusioms abejonėms pašalinti. Dėl to šie kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nemotyvuoti ir nepagrįsti.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad teismas turi teisę palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą tik esant šioms aplinkybėms: priimdamas išteisinamąjį nuosprendį (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos) ir nutraukdamas bylą dėl senaties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Priešingai, byloje nustatyta, kad VSDFV Šiaulių skyriui turtinė žala padaryta bendrais E. R., R. J. ir D. M. nusikalstamais veiksmais, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą, ir pagrįstai tenkino VSDFV Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, o kasacinio skundo argumentai dėl BPK 115 straipsnio 1 dalies, 219 straipsnio 3 punkto pažeidimų yra atmestini.

6.5. Valstybinės kalbos principas įpareigoja visus procesinius veiksmus atlikti ir veiksmų rezultatus fiksuoti valstybine – lietuvių kalba. Būtent šia kalba turi būti atliekamos apklausos ir kiti procesiniai veiksmai, surašomi protokolai, nutarimai, nutartys ir nuosprendžiai. Iš skundžiamų nuosprendžių ir baudžiamosios bylos matyti, kad visi byloje procesiniai veiksmai atlikti, jų rezultatai užfiksuoti, procesas vyko valstybine (lietuvių) kalba. Tik kai kurie byloje esantys medicininiai techniniai dokumentai (elektrofiziologiniai, optinės koherentinės tomografijos, galvos branduolinio magnetinio rezonanso tyrimai ir kt.) surašyti nuteistajai D. M. nesuprantama kalba, tačiau tai negali būti vertinama kaip esminė aplinkybė, lemianti išvadą, kad padarytas BPK 8 straipsnio pažeidimas. Dėl to nesutiktina su kasacinio skundo argumentais dėl BPK 8 straipsnio pažeidimo.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistosios D. M. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinis skundas tenkintinas dalinai.

Dėl kasatoriaus argumentų apie netinkamą BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 1 ir 2 dalių, 300 straipsnio 1 ir 3 dalių, 228 straipsnio 2 dalies taikymą ir BPK pažeidimų

8. Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant D. M. veikas pagal BK 300 straipsnio 1 ir 3 dalis, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 ir 2 dalis bei BK 228 straipsnio 2 dalį, šiuos teiginius grindžiant tuo, kad šios veikos gali būti padaromos tik tyčia, tuo tarpu, kasatoriaus teigimu, teismai D. M. tyčios padarant šias veikas neargumentavo ir jos nenustatė.

9. Kasatorius teisus teigdamas, kad pirmiau minėtos nusikalstamos veikos gali būti padarytos tik tyčia. Tačiau, priešingai kasatoriaus teiginiams, iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinio matyti, kad teismų nustatyta, jog šias veikas, už kurias nuteista D. M., ji padarė būtent tyčia; iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad šios teismų išvados argumentuotos.

10. Byloje neabejotinai nustatyta, kad tiek E. R., tiek R. J. regėjimas nebuvo toks prastas, kokį medicininiuose dokumentuose nurodė D. M.. D. M. neskyrė joms gydymo ar papildomų tyrimų diagnozėms patvirtinti ir dar pirmosios konsultacijos metu konstatavusi rimtus regėjimo sutrikimus iš karto surašė siuntimus į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo. Svarbu ir tai, kad E. R. pagal jai išduotą siuntimą į konsultaciją pas gydytoją oftalmologą pasitikrinti sveikatos atvyko kaip nėščioji, o ne kaip asmuo, kuris nukreiptas pas specialistą spręsti nedarbingumo dėl prasto regėjimo klausimą. Ligos istorijose duomenų apie tokius rimtus E. R. ir R. J. regos sutrikimus, kokius suklastotuose dokumentuose nurodė D. M., ir jų gydymą nebuvo, tačiau, tokių duomenų nesant, D. M. medicininiuose dokumentuose nurodė, kad E. R. ir R. J. regėjimo būklė negerėja (migla akyse, sunku skaityti ir rašyti, akiniai mažai padeda). Be to, pagal byloje ir nuosprendžiuose aptartas aplinkybes, tiek E. R., tiek R. J. dirbo darbus, kuriems reikalingas pakankamai geras regėjimas: R. J. dirbo socialine darbuotoja ir (duomenys neskelbtini) padėjėja, E. R. – slaugytoja, darančia injekcijas pacientams. D. M. E. R. ligos istorijoje matė įrašą, kad E. R. 2012 m. tikrinosi sveikatą norėdama įgyti teisę vairuoti transporto priemones ir jai buvo nustatytas regėjimas, leidžiantis vairuoti iki 2022 m. rugpjūčio 6 d. Neįtikėtina, kad tiek E. R., tiek R. J. regėjimas būtų galėjęs taip staigiai ir taip stipriai pablogėti, kad dėl tokio regėjimo blogėjimo jos anksčiau nebūtų kreipusiosi dėl gydymo ir kad didelį darbo stažą turinti gydytoja specialistė D. M. šios aplinkybės nebūtų įvertinusi. Reikšminga ir tai, kad R. J. medicininius dokumentus ji klastojo ne vieną kartą, R. J. priimdama į konsultacijas ir be siuntimo. Šių aplinkybių visuma teismams leido spręsti, kad D. M. suvokė, jog įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie E. R. ir R. J. regėjimo būklę kaltinime nurodytuose medicinos dokumentus juos klastoja, ir to norėjo. Taigi, BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatytas veikas ji padarė veikdama tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11. Teismai, tinkamai taikydami bendrininkavimo instituto nuostatas, padarė išvadas, kad D. M. žinojo ir suprato, jog E. R. ir R. J. pateiks šiuos dokumentus NDNT komisijai darbingumo lygiui nustatyti, neteisėtai siekdamos gauti turtinės naudos, ir suprato, kad jai padedant dėl tokios veikos kils pavojingų padarinių, bet savo sąmonėje galimo jų sunkumo nedetalizavo. Taigi, teismai pagrįstai konstatavo, kad BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje nustatytas veikas D. M., bendrininkaudama kaip padėjėja, padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia; tokiu atveju ji turi atsakyti už vykdytojų, t. y. atitinkamai E. R. ir R. J., padarytas nusikalstamas veikas.

12. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepasisakė dėl D. M. tyčios turinio padarant BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį trūkumą pašalino, konstatuodamas, kad ji šią veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia, ir pateikdamas šios išvados argumentus. Šiuo atveju aplinkybė, kad byloje surinktais įrodymais nenustatyta, jog D. M. už tai būtų gavusi kokios nors naudos, reikšmės neturi. Be to, apeliacinės instancijos teismo pagrįstos išvados, kad D. M. minėtą veiką padarė tyčia, nesuteikia pagrindo svarstyti, kad D. M. veika galėtų būti kvalifikuota pagal BK 229 straipsnį, kaip teigiama kasaciniame skunde, nes pastarasis nusikaltimas gali būti padarytas esant neatsargiai kaltės formai.

13. Teiginius dėl esminio BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimo kasatorius grindžia tuo, kad nebuvo pašalintos abejonės, jog pati D. M. galėjo būti apgauta E. R. ir R. J., vietoj pastarųjų pas ją kaip gydytoją oftalmologę atvykus kitiems asmenims, kurie turėjo regėjimo sutrikimų. Tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme D. M., R. J. ir E. R. neneigė to, jog būtent jos buvo susitikusios kaip gydytoja ir pacientės.

14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad gydytojų konsiliumo atlikto akių būklės įvertinimo akto ir kai kurie kitų medicininių dokumentų terminai nebuvo išversti į lietuvių kalbą, todėl buvo pažeistas valstybinės proceso kalbos principas, įtvirtintas BPK 8 straipsnio 1 dalyje.

15. BPK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Iš bylos matyti, kad procesas vyko valstybine – lietuvių kalba, todėl konstatuoti BPK 8 straipsnio 1 dalies pažeidimą nėra pagrindo. Kita vertus, iš bylos matyti, kad dokumentuose, kuriais teismai vadovavosi kaip įrodymais, gausu medicininių terminų, kurie, kaip įprasta medicininėje dokumentacijoje, yra specifiniai ir ne visada turi tikslius lietuviškus atitikmenis. Kasaciniame skunde nenurodoma, kurių konkrečiai terminų nesuprato nuteistoji, todėl, viena vertus, tokie skundo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, kita vertus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, procesui vykstant valstybine lietuvių kalba, atliekant įrodymų tyrimą buvo apklausti specialistai, surašę arba turintys galimybę kvalifikuotai paaiškinti konsiliumo ir kitus medicininius dokumentus, kuriuose buvo ne lietuvių kalba parašytų sąvokų, todėl D. M. pati ar per savo gynėją galėjo išsiaiškinti visas jai svarbias aplinkybes dėl dokumentuose vartojamų terminų prasmės.

16. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl D. M. pareikšto civilinio ieškinio apimties bei civilinio ieškinio dydžio, iš esmės pažeidė BPK 219 straipsnio 3 punktą, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes neatsižvelgė į tai, kad netekto darbingumo pensija R. J. per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. ir E. R. per laikotarpį nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. kovo 31 d. buvo mokama ne pagal D. M. surašytus medicininius dokumentus. Pirmiau nurodytos klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas. Šie kasacinio skundo motyvai nepagrįsti.

17. Visų pirma pažymėtina, kad BPK 219 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai kaltinamajame akte aprašant veiką. Pagal šiuos reikalavimus turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos, kuria asmuo kaltinamas, vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Nėra pagrindo konstatuoti, kad surašant kaltinamąjį aktą šių reikalavimų nesilaikyta.

18. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Teismai nustatė, kad E. R. atveju apgaule buvo užvaldyta 6205,17 Eur, R. J. atveju – 18 386,83 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos lėšų. Atitinkamas padarytos turtinės žalos sumas teismas priteisė atlyginti VSDFV iš D. M. solidariai su E. R. ir R. J.. Teismų išvados dėl padarytos žalos fakto ir dydžio motyvuotos ir grindžiamos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio nuostatas kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Žalos dydis šiuo atveju yra fakto klausimas. Tuo tarpu byloje surinktų įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Antra, gydytoja V. A. M. tik atliko medicininius tyrimus ir surašė medicininius dokumentus, kai buvo atliekamas neplaninis NDNT Kauno V teritorinio skyriaus komisijos sprendimų dėl E. R. ir R. J. patikrinimas, tačiau medicininius dokumentus, kuriais remiantis buvo priimti šie NDNT Kauno V teritorinio skyriaus sprendimai, surašė gydytoja D. M.

Dėl D. M. paskirtų bausmių

19. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs D. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog veiką ji padarė veikdama su bendrininkų grupe, nesušvelnino paskirtos bausmės, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde nenurodoma, kurios konkrečiai baudžiamojo įstatymo normos buvo pritaikytos netinkamai, todėl toks skundo argumentas yra deklaratyvus.

20. Kita vertus, pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta, jog panaikinus baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę savaime vien dėl to turi būti švelninama bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, D. M. pripažinta nepagrįstai, šią aplinkybę pašalino, tačiau nusprendė, kad net ir panaikinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, paliekamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, nes jos atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus. Kasacinio skundo argumentais šios išvados nepaneigtos.

21. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 4 dalį, nes subendrindamas už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu nenurodė, kokias bausmių dalis prideda prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, taip pat motyvų, kodėl pridėtos būtent tokios bausmių dalys.

22. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

23. Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, už kiekvieną iš šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos visiškai arba iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkte nustatytais atvejais, t. y. kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius ir kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

24. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai.

25. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai bausmės bendrinamos taikant apėmimą. Pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015).

26. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu D. M. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo ji šiuo nuosprendžiu pripažinta kalta, subendrino apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir paskyrė subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą. Teismas nemotyvavo parinktos bausmių bendrinimo tvarkos, nenurodė, kurios bausmės ir kodėl bendrinamos apėmimo, o kurios – dalinio sudėjimo būdu, nenurodė ir pridedamų bausmių dalių bei jų parinkimo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė.

27. Pažymėtina, kad šioje byloje D. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteista ne už dvi atskiras veikas, bet už vieną veiką, kuria ji, veikdama priešingai tarnybos interesais, darydama kitas nusikalstamas veikas, t. y. klastodama tikrus dokumentus, bei padėdama R. J. ir E. R. apgaule įgyti didelės vertės svetimą, VSDFV Šiaulių skyriui priklausantį turtą, VSDFV Šiaulių skyriui iš viso padarė didelę – 24 592 Eur dydžio – turtinę žalą. Taigi, visos veikos, už kurias D. M. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžiu nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, su veika, už kurią ji tuo pačiu nuosprendžiu nuteista pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, sudaro idealiąją sutaptį. Todėl, šioje byloje esant tokiai situacijai, be to, nesant teismų motyvų dėl bausmių bendrinimo tvarkos parinkimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos bausmės, D. M. paskirtos už veikas, dėl kurių ji pripažinta kalta nagrinėjamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas bausmių apėmimo būdu.

28. Taikant BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis, ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nors pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimo, nenurodė pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytas veikas ir nuteistosios D. M. asmenybę, bei atsižvelgdama į tai, kokia subendrinta bausmė pagal teismų praktiką galėjo būti paskirta priimant vieną nuosprendį, sprendžia, kad pridedama šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis buvo parinkta teisingai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžių dalis dėl bausmių subendrinimo D. M.:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, D. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį bei pagal BK 228 straipsnio 2 dalį Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme iš dalies jas sudedant ir D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams.

Likusią dalį Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nuosprendžio su jo pakeitimais Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu palikti nepakeistą.

Teisėjai Artūras Ridikas

Pranas Kuconis

Eligijus Gladutis