1e01cbd8-ce4e-4320-835c-e022bab99943 · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr.1-2287-598/2021 Teisminio proceso Nr.1-01-1-17234-2021-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5;1.1.10.1;1.1.8.1.1;1.2.4.4.2.8; (S) 2.1.15.3.3.2;2.3.6.4.5.2. . KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 27 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Banga Bartkienė, Sekretoriaujant Audronei Palaiminei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, kaltinamajam R. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" mechanizatoriumi-betonuotoju, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1. 2014 m. gruodžio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2. 2015 m. balandžio 2 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams, bausmes subendrinus su 2014 m. gruodžio 11 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine laisvės atėmimo bausme 3 metams, bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams 6 mėnesiams; 3. 2021 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 6 (Å¡eÅ¡i) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant R.

K. neatlygintinai kiekvienÄ mėnesį dirbti 15 valandų visuomenės labui (viso 90 valandų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojimÄ Ä¯vykdant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2021 m. kovo 29 d.) įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrÄ . kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .

Teismas n u s t a t ė : R. K. 2021 m. gegužės 29 d., apie 12.00 val. vieÅ¡oje vietoje – AB Lietuvos paÅ¡to Jonavos paÅ¡to patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Jonava, dėl menkavertės priežasties, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje tyčia kakta sudavė vienÄ smÅ«gį P. B. į veidÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam P. B. nosies sumuÅ¡imÄ su nosies kaulų lūžimu, taip iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. B. sveikatÄ . Kaltinamasis R. K. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad galimai 2021 m. gegužės29 d.

Jonavos centriniam paÅ¡te. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. P. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 29 d. apie 11.50 val. jis atėjo į Jonavos paÅ¡tÄ atsiimti siuntÄ . Kadangi tuo metu paÅ¡te buvo susidariusi laukiančiųjų eilė, jis irgi atsistojo į eilę. Paskui jį į eilę atsistojo nepažįstamas vyras, kuris buvo be veidÄ dengiančios apsauginės kaukės. Minėtas vyras Å¡ukavo, reiÅ¡kė savo nepasitenkinimÄ , kad jam reikia laukti eilėje. Minėtas vyras kažkurio momentu buvo prisėdęs paÅ¡to patalpose prie staliuko, bendravo su kitu vyru (mano, kad minėti vyrai atėjo į paÅ¡tÄ kartu ir jie yra pažįstami).

Kadangi vyras nuolat Å¡ukavo, jis vyrui pasakė, kad visi laukia savo eilės ir siuntos iÅ¡duodamos eilės tvarka. Matomai Å¡ie žodžiai nepatiko Å¡Å«kaujančiam vyrui, nes jis staiga atsikėlė nuo kėdės, priėjo prie jo (P. B.) ir staiga sudavė galva vienÄ smÅ«gį jam (P. B.) į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir padarydamas nosies sumuÅ¡imÄ . Kitas vyras, kuris buvo kartu su Å¡Å«kaujančiu vyru, puolė minėtÄ vyrÄ raminti ir abu vyrai iÅ¡ paÅ¡to patalpų išėjo.

VyrÄ , kuris jam sudavė smÅ«gį, jis nufotografavo. Dėl patirtų sužalojimų jis kreipėsi į medikus, VÅ¡Ä® Jonavos ligoninės priėmimo skyriuje jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis, Kauno klinikose buvo atlikta nosies operacija (b.l.31-34). Liudytojas M. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. gegužės 29 d. apie 11.40 val. vienas atėjo į Jonavos paÅ¡tÄ tikslu atlikti lėšų pervedimÄ . Kadangi paÅ¡to patalpose buvo daug žmonių, jis atsisėdo prie staliuko, esančio paÅ¡to patalpose prie lango ir laukė savo eilės. Prie minėto staliuko sėdėjo jam nepažįstamas vaikinas, kuris buvo be veidÄ dengiančios kaukės ir minėtas vaikinas žodžiu konfliktavo su kitu vaikinu, kuris stovėjo eilėje.

Staiga prie stalo sėdėjęs vaikinas atsistojo, priėjo prie eilėje stovinčio vaikino ir galva sudavė vienÄ kartÄ kitam vaikinui į galvos sritį. Jis pribėgo prie vaikinų ir atitraukė smurtÄ panaudojusį vaikinÄ nuo kito vaikino. SmurtÄ panaudojęs vaikinas po to iÅ¡ paÅ¡to patalpų išėjo, jis taip pat nelaukė savo eilės ir iÅ¡ paÅ¡to patalpų išėjo. SmurtÄ panaudojusio vaikino jis nepažįsta (b.l.73-75). PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad 2021 m. gegužės 29 d.

į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK kreipėsi P. B., gim. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad 2021 m. gegužės 29 d. apie 12.00 val. Jonavos paÅ¡to patalpose nepažįstamas vyras vienÄ kartÄ galva sudavė jam į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ ir padarydamas nosies sumuÅ¡imÄ . ApžiÅ«rėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Jonava (b.l.1-10). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G-986/2021 (02) nustatoma, kad nosies sumuÅ¡imas su nosies kaulų lūžimu P. B. padarytas kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi, vieno trauminio poveikio pasėkoje.

Sužalojimo pobÅ«dis bei medicininių dokumentų duomenys neprieÅ¡tarauja tam, kad Å¡is sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2021 m. gegužės 29 d. Nosies kaulų lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kitokių sužalojimų P. B. kÅ«ne nėra (b.l.52-53). SusiraÅ¡inėjimo informacija nustatoma, kad 2021 m. birželio 11 d. P. B. iÅ¡ savo elektroninio paÅ¡to į ikiteisminį tyrimÄ atliekančios vyresn. tyrėjos J. G. tarnybinį elektroninį paÅ¡tÄ persiuntė fotonuotraukÄ , kurioje užfiksuotas 2021 m. gegužės 29 d. jį sužalojęs vyras (fotonuotraukoje asmuo atpažįstamas kaip R.

K.) (b.l.56-57). Kitų objektų apžiÅ«ros protokolu nustatoma, kad apžiÅ«rėta CD laikmena su 2021 m. gegužės 29 d. vaizdo įraÅ¡ais, pateikta AB "Lietuvos paÅ¡tas". Vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kad 2021 m. gegužės 29 d. 11.57 val. paÅ¡to patalpose eilėje stovi 5 asmenys, 2 vyrai sėdi paÅ¡to patalpose prie staliuko, vienas iÅ¡ vyrų yra be veidÄ dengiančios kaukės. Taip pat vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kad prie staliuko sėdėjęs be veidÄ dengiančios kaukės vyras staiga prieina prie eilėje stovinčio vaikino ir galva suduoda jam vienÄ smÅ«gį į veido sritį.

Taip pat vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kad prie staliuko sėdėjęs kitas vyras prieina prie smurtÄ panaudojusio vyro, ji apglėbia ir atitraukia nuo sužaloto vaikino. Taip pat vaizdo įraÅ¡uose užfiksuota, kad smurtÄ panaudojęs vyras iÅ¡eina iÅ¡ paÅ¡to patalpų, po kurio laiko grįžta, žiÅ«ri į sumuÅ¡tÄ vaikinÄ ir po kurio laiko kartu su prie stalo sėdėjusiu vyru iÅ¡eina iÅ¡ paÅ¡to patalpų. (b.l.81-86). Ä®rodymų vertinimas Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Ä®rodymus teismas privalo iÅ¡tirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo Å¡io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių ir tai padarė iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų.

Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad Å¡is nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota). Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumÄ . Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto iÅ¡vada. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais yra besÄ lygiÅ¡kai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo P. B..

Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos iÅ¡tirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad sužalojimai P. B. galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 52-53). Teismas konstatuoja, kad byloje iÅ¡tirtais įrodymais besÄ lygiÅ¡kai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Civiliniai ieškiniai Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 327,93 Eur žalos atlyginimo (b. l. 62-67). Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino. R. K. baudžiamojoje byloje kaltinamas tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojęs P. B., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl žala buvo padaryta ir valstybei. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens tyčiniais nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu.

Kauno teritorinė ligonių kasa civilinį ieÅ¡kinį grindžia į bylÄ pateiktais dokumentais apie nukentėjusiojo gydymÄ (b. l. 62-67). Atsižvelgiant į tai, civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas, nustatant pareigÄ R. K. jį atlyginti. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas P. B. pareiÅ¡kė 61,56 Eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti ir 2700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ konstatuoja, kad civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos pagrįstas, todėl pilnai priteistinas iÅ¡ kalto asmens. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., kitomis LR CK normomis bei atsižvelgdamas į teismų praktikÄ .

LR CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismÄ , nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. R. K. padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl to bÅ«tų patyręs stiprų emocinį, psichinį sukrėtimÄ su sunkiomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į iÅ¡vardintas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos mažintinas.

Bausmės skyrimo motyvai Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

R. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ (LR BK 11 str.). Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. K. padarė vienÄ tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , veika baigta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, paskutinį kartÄ 2021 m. vasario 10 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį (b. l. 123-128), nusikalto ne pirmÄ kartÄ , anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymÄ , Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ teisiamas, įvykdė praėjus trumpam laikui po apkaltinamojo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, VÅ¡Ä® Jonavos pirminės sveiktos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytojÄ psichiatrÄ dėl psichikos ligų, priklausomybės ligų nesilankė ( b. l. 131), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l.132).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti R.

K. už nusikalstamos veikos padarymÄ , kaip recidyvistui, paskyrus griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas tik vienÄ kartÄ , tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sÄ lygos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pakartotinis Å¡io instituto taikymas galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). BylÄ nagrinėjant teisme nustatyta, kad R. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog R. K. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti, tik skiriant jam realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam R.

K. padarys pakankamÄ poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir žalingumÄ visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymÄ atidedant atitinka teisingumo principÄ ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymÄ , bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo R. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamÄ jį R.

K.–per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), per 8 mėnesius atlyginti nusikalimu padarytÄ Å¾alÄ (BK 75 straipsnio 6 dalim). Kiti su byla susiję klusimai Daiktinius įrodymus – CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos. 2021 m. liepos 5 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuo 2021 m. liepos 5 d. iki 2022 m. sausio 5 d. nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam R. K. priklausančias lėšas (2761 eurai), esančias AB "SEB" banke (b.l.46-48).

Laikinas nuosavybės apribojimas buvo taikytas, civilinių ieÅ¡kinių užtikrinimui. Jis paliktinas iki pilno civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo. Kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymÄ panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nubausti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straipsniu paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, R. K. paskirtos 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant:

1) per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) per 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ . Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti R. K. kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, o pradėjus bausmės vykdymÄ , kardomosios priemonės netaikyti. Priteisti iÅ¡ R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinių ieÅ¡kinių tenkinimui: P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini). 2461,56 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 56 ct) Kauno teritorinei ligonių kasai civilinį ieÅ¡kinį 327,93 Eur (tris Å¡imtus dvideÅ¡imt septynis eurus 93 ct) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Palikti galioti 2021 m. liepos 5 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ kaltinamajam R. K. priklausančias lėšas (2761 eurai), esančias AB "SEB" banke iki pilno civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo. Daiktinius įrodymus – CD laikmenÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mus apeliaciniu skundu. Teisėja Banga Bartkienė