2023-06-15 Nr. AB-12149-3-61-3-01922-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1062-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01922-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.15.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Beatos Martišienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Emilė“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. S-56 (7-54/2021) „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ skundo“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 21 d. sprendimas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą Nr. (21.222Mr)-FR0682-74 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir 2021 m. balandžio 12 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, mokesčių administratorius privalo pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Bendrovė kreipėsi į buhalterinę apskaitą tvarkiusią įmonę, su prašymu pateikti visus mokesčių mokėtojo buhalterinės apskaitos dokumentus, tam, kad būtų galimybė realizuoti teisę į gynybą ir MAĮ numatytas pareiškėjo teises dėl mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotų papildomai mokėtinų mokesčių, tačiau mokesčių mokėtojui dokumentai nebuvo grąžinti, net ir išsiuntus keletą pakartotinių raginimų. Dėl šios priežasties, pareiškėjas iniciavo sutarties su UAB „Apskaitos analizė“ nutraukimą ir buhalterinių dokumentų atsiėmimą iš UAB „Apskaitos analizė“. Pareiškėjo dokumentų bei kito turto atsiėmimas iš UAB „Apskaitos analizė“ strigo dėl UAB „Apskaitos analizė“ neveikimo. Esant šioms priežastims, Bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su 2021 m. sausio 28 d. ieškiniu prieš UAB „Apskaitos analizė“. Kol pareiškėjas neatgavo visų savo buhalterinės apskaitos dokumentų, negali tinkamai realizuoti savo teisių ir tinkamai atlikti jam įstatymų suteikiamos įrodinėjimo pareigos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį yra pagrindas stabdyti pastabų bei mokestinio ginčo nagrinėjimą iki kol bus priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas civilinėje byloje dėl pareiškėjo dokumentų grąžinimo. Skundo nagrinėjimas turi būti sustabdytas ir dėl vykstančio baudžiamojo proceso, kuriame mokesčių mokėtojui yra pareikšti kaltinimai. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-11011-13 bei Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-269-1035/2021, kurioje yra pateikti kaltinimai pareiškėjui. Šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl Bendrovės veiklos ir ūkinių komercinių operacijų, atliktų nuo 2012 m. gegužės 17 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. t. y. tas pats laikotarpis kaip ir šiame mokestiniame ginče. Tiek mokestinis ginčas, tiek baudžiamoji byla (ikiteisminis tyrimas) yra susijusios, tarp jų yra prejudicinis ryšys, kadangi abiejose bylose analizuojami tie patys sandoriai, sudaryti tų pačių juridinių asmenų, taip pat analizuojami tų pačių asmenų veiksmai.

4. Pareiškėjas teigė, kad Komisija 2022 m. balandžio 21 d. sprendime nurodo, jog įvairių įmonių vardu buvo įformintos juridinės galios neturinčios pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitos faktūros už prekes ir / ar paslaugas, kurios nebuvo tiekiamos mokesčių mokėtojui, tačiau tokia išvada padaryta, ribojant pareiškėjui teisę į PVM atskaitą. Šiuo atveju yra pažeidžiami fundamentalūs PVM reglamentavimo pagrindai, kurie yra įtvirtinti ne tik Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (toliau – ir PVMĮ), bet ir Europos Sąjungos teisės aktuose, taip pat yra pažeidžiamas ir PVM neutralumo principas. Hipotetiškai laikant, jog mokesčių administratorius buvo teisus teigdamas, kad mokesčių mokėtojas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų įsigytų statybos darbų ir / ar medžiagų įsigijimo realumą, turi būti taikomas MAĮ numatytas turinio viršenybės prieš formą principas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl konkrečių, materialių paslaugų ir prekių (statybinių medžiagų). Bendrovė įsigijo tokias paslaugas, kurias, net ir nesant daliai dokumentų, kurių įstatymai ir nereikalauja, galima įvertinti atlikus turto apžiūrą ir konstatuoti, ar paslaugos, atvaizduotos buhalterinės apskaitos dokumentuose, buvo atliktos, ar ne. Per pustrečių metų vykusį mokestinį patikrinimą, apie įvykusias / neįvykusias ūkines operacijas buvo sprendžiama tik iš turimų dokumentų, t. y. buvo vertinama formalioji sandorio pusė. Neįsigijus šiame ginče kvestionuojamų paslaugų ir / ar prekių, nebūtų buvęs sukurtas / pakeistas turtas, iš kurio pareiškėjas uždirba pajamas. Net ir nesant mokesčių administratoriaus reikalaujamų darbų užsakymo ir / ar kitų dokumentų, turi būti vertinamas realus sandorių turinys ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina, kad realiai darbai buvo atlikti.

6. Pareiškėjas teigė, kad Komisija 2022 m. balandžio 21 d. sprendime visiškai neanalizavo ir nevertino tos aplinkybės, jog visi Bendrovės kontrahentai įvykdė savo mokestines prievoles, susijusias su pardavimo PVM, dėl šios priežasties, ribojant mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, yra pažeidžiamas PVM neutralumo principas, kadangi ta pati prekė ir / ar paslauga yra apmokestinama PVM du kartus. Mokesčių administratorius nurodė, jog nei UAB „Construction ACE“, nei kitos įmonės, su kuriomis vyko bendradarbiavimas ir jos yra bankrutavusios, mokesčių administratoriui nepateikė prašomų dokumentų, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia, jog darbai faktiškai buvo atlikti. VMI bankroto administratoriai nurodė, jog įmonių dokumentų jiems neperdavė buvę direktoriai, tačiau pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo pateikta informacija, kiek aktyviai ir rūpestingai bankroto administratoriai vykdė savo pareigas, ar už dokumentų nepateikimą prašė teismo paskirti baudas. Bankrutavusios įmonės aktyviai bylinėjasi ir siekia atgauti bent dalį piniginių lėšų, todėl pareiškėjas vertino, jog bent jau dalis dokumentų bankroto administratoriams buvo perduota, kadangi priešingu atveju nebūtų aišku, kam ir kokiu pagrindu galima pareikšti ieškinį. VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendime nėra nurodyta, ar mokesčių administratorius davė bankroto administratoriams nurodymus, už kurių nevykdymą yra numatyta galimybė paskirti administracines baudas, ar tik geranoriškai paprašė pateikti turimus dokumentus.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendime nurodyti teiginiai prieštaringi, kadangi Komisija konstatuoja, jog mokesčių teisėje viršenybė teikiama ne formaliai sandorių išraiškai, o realiam jų turiniui, tačiau vėliau pateikia išvadą, jog ūkinės operacijos neįvyko, iš esmės vertindama tik formalius buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumus, kurių buvimo net nereikalauja įstatymas. Komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendime padarytos išvados negali būti pagrįstos ir jų pagrindu negali būti pripažinta, kad pareiškėjas nevykdė ekonominės veiklos bei neįgijo teisės į PVM atskaitą, t. y. negalima daryti išvados, kad mokesčių mokėtojas nevykdė ekonominės veiklos vien todėl, kad, įsigijus nekilnojamąjį turtą, jis neturi savo vardu išduotų statybą leidžiančių dokumentų, nėra pradėjusi samdyti rangovų, vykdyti statybos darbų ir t. t. Nors Bendrovės veikla buvo apsunkinta dėl vykstančių teisminių ginčų ir pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau pareiškėjas yra pradėjęs paruošiamuosius darbus. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, sąvoka „ekonominė veikla“ gali apimti ir parengiamuosius darbus (pvz. nekilnojamojo turto įsigijimą), o parengiamuosius darbus vykdantis asmuo laikytinas apmokestinamuoju asmeniu bei turi teisę į PVM atskaitą.

8. Atsakovas VMI atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas teigė, jog pakartotinio (paskutinio) mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės ekonominėje veikloje nebuvo naudojami Bendrovei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai: pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis yra konditerinis cechas – parduotuvė, ir pastatas su kitais statiniais (kiemo aikštelė), esantis (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis VĮ Registrų centro duomenimis yra administracinės patalpos – bankas (toliau – ir Objektai). Bendrovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad ji PVM apmokestinamas prekes (minėtus Objektus) naudojo ekonominėje veikloje ar įsigijo numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti. Nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. ir nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė jokių gautų pajamų už Objektų nuomą. Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, nustatyta, kad nėra įregistruoti leidimai vykdyti Bendrovei nuosavybės teise priklausančių Objektų rekonstrukcijos ir / ar remonto darbus nuo nekilnojamojo turto įsigijimo datos (2013 m. vasario 1 d.) iki patikrinimo akto surašymo datos. Nebuvo įregistruoti statybos darbus pagrindžiantys dokumentai – statybų užbaigimo aktai, deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą ir kiti dokumentai.

10. Atsakovas vertino, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), brėžiniuose nurodyta pastato paskirtis – gyvenamoji, tačiau projektiniame pasiūlyme nurodyta – prekybinė. Pateikti UAB „Idea in“ parengti projektiniai pasiūlymai nėra patvirtinti atsakingų asmenų. Taip pat buvo nustatyta neatitikimų, įvertinus Bendrovės pateiktus kasos dokumentus ir kasos knygos registrus. Pakartotinio patikrinimo metu pateikti UAB „Grangeras“ parengti brėžiniai, sudaryti pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau jie nebuvo patvirtinti atsakingų asmenų. Minėta įmonė 2017 m. rugsėjo 29 d. likviduota bankrutavus, tačiau bankroto administratoriui neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų.

11. Atsakovas nurodė, kad Bendrovė nepateikė prie projektinių pasiūlymų parengtų aiškinamųjų raštų, kuriuose būtų nurodyti bendrieji duomenys, demontavimo darbai, priešgaisriniai reikalavimai, aplinkos apsaugos ir darbų saugos reikalavimai bei kiti duomenys, atsižvelgiant į numatomo projektuoti statinio specifiką. Taip pat nepateiktos nutiestų inžinerinių tinklų ir komunikacijų kontrolinės geodezinės nuotraukos. Bendrovės pateikti projektiniai pasiūlymai susideda iš atskirų lapų, jie nėra sudaryti iš bylų su tekstu, skaičiavimais ir išsamiu aprašymu. Be to, nustatyta, jog Bendrovei nebuvo išduoti leidimai vykdyti rekonstrukciją ir / ar atlikti Objektų kapitalinį remontą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento architektūros ir miesto planavimo skyriaus pateiktame pareiškėjo atsakyme nurodyta, kad nėra aiški pateiktų (UAB „Idea in“ parengtų) projektinių pasiūlymų paskirtis, su projektiniais pasiūlymais neatliktos visuomenės informavimo procedūros. Pateikti projektiniai pasiūlymai nebuvo įregistruoti Panevėžio ir Klaipėdos miestų savivaldybių interneto tinklalapiuose. Projektiniai pasiūlymai susideda iš kelių lapų, nesusiūti, nesunumeruoti, be parašų, nenurodytos jų sudarymo datos, prie jų nėra pridėti parengti aiškinamieji raštai, kuriuose būtų nurodyti bendrieji duomenys apie demontavimo darbus, priešgaisrinius reikalavimus, aplinkos apsaugos ir darbų saugos reikalavimus. Bendrovė nepateikė dokumentų, įrodančių Objektų paskirties pakeitimą. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pastato – konditerijos cecho / parduotuvės paskirtis nepakeista į gyvenamosios paskirties patalpas, atsižvelgiant į projektinius pasiūlymus ir pastato – banko paskirtis nepakeista į komercinės paskirties patalpas, atsižvelgiant į projektinius pasiūlymus.

12. Atsakovas nurodė, jog Bendrovė nurodymo neįvykdė, nepateikė jokių dokumentų, susijusių su Objektų rekonstrukcijos / kapitalinio ir / ar paprastojo remonto darbais: išduotų statybos leidimų, statybos darbų žurnalų ar kitų dokumentų, kuriuose būtų nurodyta darbų pradžia ir pabaiga, medžiagų ir darbų nurašymo aktų pagal objektus ar kitų dokumentų, įrodančių statybos darbų atlikimą. Patikrinimo metu nenustatyta, kad Bendrovė būtų sudariusi sutartis su kitomis įmonėmis, išskyrus UAB „Construction ACE“, statybinėms medžiagoms įsigyti ar statybos darbams atlikti. Bendrovė patikrinimo metu nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad įsigyti Objektai, nuo kurių įsigijimo 591 971,52 Lt (171 446,80 Eur) pirkimo PVM buvo įtrauktas į PVM atskaitą, naudoti 2013–2017 m. ekonominėje veikloje ir Bendrovė ėmėsi veiksmų, kurie parodytų realų ketinimą pradėti vykdyti veiklą, arba yra objektyvios pagrįstos priežastys, kodėl Bendrovė nuo 2013 metų pradžios, daugiau kaip septynis metus, įsigytų Objektų nepradėjo naudoti PVM apmokestinamoje veikloje.

13. Atsakovas paminėjo, kad pagal Bendrovės patiektus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, jog Bendrovė neįtraukė į apskaitą UAB „BK investicija“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už varžytinėse 2017 m. balandžio 11 d. parduotus nekilnojamojo turto objektus. Bendrovės varžytinėse parduotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo pripažintas 2017 m. balandžio mėn. prekių tiekimu, nebuvo apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM. Pagal Bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad Bendrovė be PVM 2017 m. balandžio 11 d. perleido nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (pastatą – banką ir inžinierinius tinklus – šilumos trasą, esančius (duomenys neskelbtini)), kuris pagal PVMĮ 32 straipsnį laikomas senu, tačiau Bendrovė nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigyto nekilnojamojo turto atskaityto 320 787,77 Eur pirkimo PVM, 2017 m. balandžio mėn. nepatikslino PVM atskaitos. Pagal Bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus nustatyta, kad Bendrovė be PVM 2017 m. lapkričio 2 d. perleido nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (pastatą – administracinį–prekybos, esantį (duomenys neskelbtini)), kuris pagal PVMĮ 32 straipsnį laikomas senu, tačiau Bendrovė nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsigyto nekilnojamojo turto atskaityto 185 562 Eur pirkimo PVM 2017 m. lapkričio mėn. nepatikslino PVM atskaitos. Patikrinimo metu surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių, jog realiai sandoriai tarp Bendrovės ir UAB „Construction ACE“, UAB „Extra švara“, UAB „Golbena“, UAB „Monlera“, UAB „Baldų meistras“, UAB „Gaitas“ nebuvo vykdomi (nekuriamas PVM objektas), dėl ko Bendrovė neįgijo teisės į 130 072,78 Eur bei 1 234 434 Eur PVM atskaitą pagal minėtų įmonių vardu išrašytus apskaitos dokumentus.

14. Atsakovas pažymėjo, kad Bendrovė 2014 m. balandžio 1 d.–2015 m. sausio 31 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 619 394,21 Eur apmokestinamosios vertės, 130 072,78 Eur pirkimo PVM, iš viso 749 466,99 Eur sandorius pagal UAB „Construction ACE“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašytas ūkinės operacijos turinys: bendrastatybiniai darbai, atlikti adresu (duomenys neskelbtini) (patikrinimo akto 2 lentelė). Bendrovė pagal UAB „Construction ACE“, vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d. įtraukė 130 072,78 Eur pirkimo PVM į PVM atskaitą ir atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose deklaravo grąžintinas iš biudžeto PVM sumas. Siekiant nustatyti UAB „Extra švara“ sandorių su UAB „Construction ACE“ aplinkybes, operatyvaus patikrinimo metu buvo išsiųsti raštai bankams, kuriuose UAB „Extra švara“ buvo atidariusi sąskaitas. Pagal bankų pateiktus duomenis nustatyta, kad UAB „Extra švara“ turimose banko sąskaitose jokių piniginių lėšų operacijų nevykdė, t. y. UAB „Construction ACE“ nepervedė piniginių lėšų už statybos darbus UAB „Extra švara“. Taip pat nustatyta, kad UAB „Extra švara“ neatliko mokėjimų už atliktus statybos darbus kitiems ūkio subjektams. UAB „Construction ACE“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis Bendrovė įformino statybos darbus, tačiau Bendrovė nepripažino statinių esminio pagerinimo, kaip jis suprantamas PVMĮ 6 straipsnyje ir neįvykdė prievolių pagal PVMĮ nuostatas, t. y. neapskaičiavo pardavimo PVM nuo esminio pagerinimo darbų vertės ir nedeklaravo atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose. Pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (banko išrašus, kasos dokumentus, jų registrus) nustatyta, kad Bendrovė nevykdė jokių piniginių lėšų mokėjimų UAB „Construction ACE“ ir / ar UAB „Extra švara“. Bendrovė į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, t. y. apskaitė realiai neįvykusias ūkines operacijas pagal UAB „Construction ACE“ vardu 2014 m. balandžio 1 d.–2015 m. sausio 31 d. laikotarpiu įformintas PVM sąskaitas faktūras už 619 394,21 Eur plius 130 072,78 Eur pirkimo PVM, kurios neturi juridinės galios. Patikrinimo metu Bendrovės teisė į 130 072,78 Eur pirkimo PVM atskaitą paneigta pagrįstai.

15. Atsakovas teigė, kad Bendrovė 2015 m. vasario 1 d.–2015 m. rugpjūčio 31 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 1 351 624,47 Eur PVM apmokestinamosios vertės su 283 841,14 Eur pirkimo PVM sandorius pagal UAB „Construction ACE“ įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašytas ūkinės operacijos turinys: remonto ir rekonstrukcijos darbai (patikrinimo akto 6 lentelė). Bendrovė pagal UAB „Construction ACE“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. įtraukė 283 841,14 Eur pirkimo PVM į PVM atskaitą ir atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose deklaravo grąžintinas iš biudžeto PVM sumas. Patikrinimo metu negauta objektyvių įrodymų, kad UAB „Construction ACE“ turėjo ilgalaikio turto, įrangos, žmogiškųjų išteklių reikalingų įformintiems darbams atlikti, ar šį turtą nuomojo iš kitų ūkio subjektų, negauta informacijos, jog UAB „Construction ACE“ įsigijo medžiagas ir / ar paslaugas, reikalingas statybos darbams atlikti, iš kokių tiekėjų įsigijo prekes ir / ar paslaugas.

16. Atsakovas nurodė, kad Bendrovė 2015 m. rugsėjo 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 635 576,95 Eur apmokestinamosios vertės, 133 471,16 Eur pirkimo PVM, iš viso 769 048,11 Eur sandorius pagal UAB „Extra švara“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašytas ūkinės operacijos turinys: automobilių stovėjimo aikštelės laikinos stoginės dalinis pardavimas adresu (duomenys neskelbtini) ir statybinių medžiagų pardavimas. Bendrovė įtraukė 133 471,16 Eur pirkimo PVM į PVM atskaitą ir atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose deklaravo grąžintinas iš biudžeto PVM sumas. Tačiau pagal patikrinimui pateiktus apskaitos dokumentus (banko išrašus, kasos dokumentus, jų registrus) nustatyta, kad Bendrovė nevykdė jokių piniginių lėšų mokėjimų UAB „Extra švara“. Bendrovė nepateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo dėl automobilių stovėjimo aikštelės laikinos stoginės naudojimo pratęsimo. Patikrinimo metu nenustatyta, jog Bendrovė laikotarpiu nuo jungtinės veiklos sutarties pasirašymo iki įforminto automobilių stovėjimo aikštelės stoginės pardavimo momento apskaitoje apskaitė UAB „Extra švara“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už statybos darbus. Bendrovės deklaruoti sandoriai su UAB „Extra švara“ nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, išskyrus UAB „Extra švara“ vardu įforminta sutartimi ir išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis.

17. Atsakovas pastebėjo, kad Bendrovė 2016 m. sausio 1 d.–2016 m. rugpjūčio 31 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 1 553 766,14 Eur apmokestinamosios vertės, 326 252,79 Eur pirkimo PVM, iš viso 1 880 018,93 Eur vertės sandorius pagal UAB „Golbena“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašytas ūkinės operacijos turinys: laikinos stoginės dalinis pardavimas adresu (duomenys neskelbtini) ir projektavimo – dizaino darbai. Bendrovė įtraukė 326 252,79 Eur pirkimo PVM į PVM atskaitą ir atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose deklaravo grąžintinas iš biudžeto PVM sumas. Bendrovė patikrinimo metu nepateikė atsiskaitymų su pirkėjais / tiekėjais registrų, nors pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. gruodžio 16 d. mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti buhalterinės apskaitos registrus ir 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. vasario 18 d. kreiptasi dėl atsiskaitymų registro pateikimo, atsakymas negautas. Bendrovė nepateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo dėl laikinos stoginės (karkasinio pastato) naudojimo pratęsimo. Vertinant nuo jungtinės veiklos sutarties sudarymo (2014 m. gegužės 21 d.) termino, laikino statinio naudojimo terminas jau pasibaigęs. Nenustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo jungtinės veiklos sutarties pasirašymo iki įforminto laikinos stoginės pardavimo momento apskaitoje apskaitė UAB „Golbena“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras už statybos darbus. Nenustatyta, kad UAB „Golbena“ būtų sudariusi sutartis su kitais ūkio subjektais dėl projektavimo / dizaino darbų atlikimo, nes UAB „Golbena“ nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nevykdė mokėjimų kitiems ūkio subjektams už prekes ir / ar paslaugas.

18. Atsakovas nurodė, jog Bendrovė 2016 m. lapkričio 1 d.–2017 m. kovo 31 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 876 587,29 Eur apmokestinamosios vertės, 184 083,33 Eur pirkimo PVM, iš viso 1 060 670,62 Eur vertės sandorius pagal UAB „Monlera“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašytas ūkinės operacijos turinys: statybinių medžiagų pardavimas pagal aktą, adresu (duomenys neskelbtini) Bendrovė įtraukė 184 083,33 Eur pirkimo PVM į PVM atskaitą ir atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose deklaravo grąžintinas iš biudžeto PVM sumas. Nustatyta, jog Bendrovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė UAB „Monlera“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. vasario 27 d. MON Nr. 013, 2017 m. kovo 29 d. MON Nr. 015, nors jų įforminimo metu UAB „Monlera“ PVM mokėtojo kodas negaliojo (UAB „Monlera“ 2017 m. vasario 21 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro). UAB „Monlera“ duomenų apie krovinių gabenimą, transporto priemones, vežėjus, prekių pakrovimo, iškrovimo vietas, prekių siuntėją, gavėją 2016 m. lapkričio 30 d.–2017 m. kovo 29 d. laikotarpiu nedeklaravo. Bendrovė pagal UAB „Monlera“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras įformino didelį kiekį statybinių medžiagų (gipskartonio plokščių, medienos, betono mišinių ir kitų medžiagų) pirkimų už 876 587,29 Eur plius 184 083,33 Eur PVM, iš viso už 1 060 670,62 Eur, tačiau patikrinimo metu nepateikė susirašinėjimų bei kitų dokumentų, kurie įrodytų, kad prekės buvo įsigytos ir atgabentos bei dokumentų, įrodančių statybinių medžiagų ir jų kiekio priėmimą ir perdavimą. Nei Bendrovė, nei UAB „Monlera“ neturėjo darbuotojų tokiam dideliam kiekiui prekių iškrauti, nes Bendrovėje ir UAB „Monlera“ tikrinamuoju laikotarpiu buvo įdarbinta tik po vieną darbuotoją. Patikrinimo metu buvo pagrįstai padaryta išvada, kad Bendrovė į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, t. y. apskaitė realiai neįvykusias ūkines operacijas pagal UAB „Monlera“ vardu 2016 m. lapkričio 1 d.–2017 m. kovo 31 d. įformintas PVM sąskaitas faktūras už 876 587,29 Eur vertę plius 184 083,33 Eur PVM, kurios neturi juridinės galios. Patikrinimo metu Bendrovės teisė į 184 083 Eur pirkimo PVM atskaitą paneigta pagrįstai.

19. Atsakovas tvirtino, jog Bendrovė 2017 m. balandžio 25 d.–2017 m. gegužės 31 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 645 500 Eur apmokestinamosios vertės, 135 555 Eur pirkimo PVM, iš viso už 781 055 Eur vertės sandorius pagal UAB „Baldų meistras“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašytas ūkinės operacijos turinys: statybinių medžiagų pardavimas. Bendrovė įtraukė 135 555 Eur pirkimo PVM į PVM atskaitą ir atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose deklaravo grąžintiną iš biudžeto PVM sumą. Bendrovė patikrinimo metu nepateikė atsiskaitymų su pirkėjais / tiekėjais registrų, nors Bendrovei buvo įteiktas 2019 m. gruodžio 16 d. mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti buhalterinės apskaitos registrus ir 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. vasario 18 d. kreiptasi dėl atsiskaitymų registro pateikimo, atsakymas negautas. Bendrovė nepateikė susirašinėjimų bei kitų dokumentų, kurie įrodytų, kad prekės buvo įsigytos ir atgabentos bei dokumentų, įrodančių statybinių medžiagų ir jų kiekio priėmimą ir perdavimą. Bendrovė nepagrindė, kad minėtos statybinės medžiagos buvo panaudotos jos PVM apmokestinamoje veikloje ar perparduotos kitiems ūkio subjektams. Pagal pateiktus dokumentus nenustatyta, kur buvo panaudotos statybinės medžiagos, nepateikti statybinių medžiagų nurašymo aktai. Patikrinimo metu buvo pagrįstai padaryta išvada, kad Bendrovė į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, t. y. apskaitė realiai neįvykusias ūkines operacijas pagal UAB „Baldų meistras“ vardu 2017 m. balandžio 25 d.–2017 m. kovo 31 d. įformintas PVM sąskaitas faktūras už 645 500,00 Eur vertę plius 135 555 Eur PVM, kurios neturi juridinės galios. Patikrinimo metu Bendrovės teisė į 135 555 Eur pirkimo PVM atskaitą paneigta pagrįstai.

20. Atsakovas nurodė, kad Bendrovė 2017 m. gegužės 1 d.–2017 m. liepos 31 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitė 815 385,81 Eur apmokestinamosios vertės, 171 231,02 Eur pirkimo PVM, iš viso už 986 616,83 Eur vertės sandorius pagal UAB „Gaitas“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įrašytas ūkinės operacijos turinys: statybinių medžiagų pardavimas. Bendrovė įtraukė 171 231,02 Eur pirkimo PVM į PVM atskaitą ir atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose deklaravo grąžintiną iš biudžeto PVM sumą. Pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (banko išrašus, kasos dokumentus, jų registrus) nustatyta, kad Bendrovė nevykdė jokių piniginių lėšų mokėjimų UAB „Gaitas“.

Bendrovė patikrinimo metu nepateikė atsiskaitymų su pirkėjais / tiekėjais registrų, nors Bendrovei buvo įteiktas 2019 m. gruodžio 16 d. mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti buhalterinės apskaitos registrus ir 2020 m. vasario 10 d., 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. vasario 18 d. Bendrovė pagal UAB „Gaitas“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras įformino didelį kiekį statybinių medžiagų (cinkuotos skardos, armatūrinio plieno, aliuminio kabelių, pjautinės miško medienos ir kitų medžiagų) pirkimų už 815 385,81 Eur plius 171 231,02 Eur PVM, iš viso už 986 616,83 Eur, tačiau patikrinimo metu Bendrovė nepateikė susirašinėjimų bei kitų dokumentų, kurie įrodytų, kad prekės buvo įsigytos ir atgabentos bei dokumentų, įrodančių statybinių medžiagų ir jų kiekio priėmimą ir perdavimą.

Nei Bendrovė, nei UAB „Gaitas“ neturėjo darbuotojų tokiam dideliam kiekiui prekių iškrauti. Patikrinimo metu įvertinus Bendrovės pateiktus dokumentus bei papildomai surinktą informaciją, nenustatyta jokių faktų ir aplinkybių, kurie patvirtintų UAB „Gaitas“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkinių operacijų realumą ir statybinių medžiagų panaudojimą Bendrovės veikloje. Patikrinimo metu buvo pagrįstai padaryta išvada, kad Bendrovė į buhalterinės apskaitos registrus įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkines operacijas, t. y. apskaitė realiai neįvykusias ūkines operacijas pagal UAB „Gaitas“ vardu 2017 m. gegužės 18 d.–2017 m. liepos 26 d.

įformintas PVM sąskaitas faktūras už 815 385,81 Eur vertę plius 171 231,02 Eur pirkimo PVM, kurios neturi juridinės galios. Patikrinimo metu Bendrovės teisė į 171 231,02 Eur pirkimo PVM atskaitą paneigta pagrįstai.

21. Atsakovas pažymėjo, kad nagrinėjamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad Bendrovė dalies savo nekilnojamojo turto nenaudojo ir nenaudos ekonominėje veikloje, taip pat sandoriai tarp Bendrovės ir UAB „Construction ACE“, UAB „Extra švara“, UAB „Golbena“, UAB „Monlera“, UAB „Baldų meistras“, UAB „Gaitas“ nebuvo realiai vykdomi (nekuriamas PVM objektas). Komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendime išdėstyta pozicija yra pagrįsta, nėra jokio pagrindo sustabdyti administracinę bylą. Bendrovė turėjo pakankamai laiko surinkti visus būtinus ir reikalingus įrodymus bei realizuoti savo teisę į gynybą.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 27 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Emilė“ skundą.

23. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

23.1. VMI 2018 m. liepos 27 d. pavedimu Nr. (21.59-32) FR0773-1467 buvo pavesta patikrinti pareiškėjo MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą.

23.2. VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222Mr) FR0682-74 patvirtino 2020 m. gruodžio 3 d. patikrinimo aktu Nr. (21.222)-FR0680-497 (toliau – ir Patikrinimo aktas) papildomai apskaičiuotą 1 731 235,33 Eur PVM. Taip pat apskaičiavo 603 896,33 Eur PVM delspinigius bei skyrė 692 494 Eur PVM baudą.

23.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu, kreipėsi su skundu į Komisiją. Komisija 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu nusprendė atnaujinti pareiškėjo 2021 m. gegužės 3 d. skundo dėl VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo nagrinėjimą ir patvirtinti VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą. Komisija taip pat nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo sustabdyti 2021 m. gegužės 3 d. skundo nagrinėjimą.

23.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu ir VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu, kreipėsi į teismą.

24. Teismas vadovavosi PVMĮ nuostatomis dėl teisės į PVM atskaitą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – ir PVM direktyva) taikymo aspektu ir priėjo prie išvados, kad apmokestinamojo asmens teisė į PVM atskaitą gali būti pripažinta tik jei prekės realiai jam buvo patiektos ar paslaugos realiai suteiktos, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos ir atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas.

25. Dėl PVM atskaitos pagal kitų įmonių išrašytas PVM sąskaitas faktūras teismas pritarė Komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendime išdėstytai pozicijai, kad įprastinė mokesčių apskaičiavimo teisingumo kontrolė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme (toliau – ir BAĮ) įtvirtintus buhalterinės apskaitos reikalavimus, vyksta remiantis dokumentiniu pateiktų buhalterinės apskaitos duomenų, dokumentų ir kitos informacijos tyrimu. Mokesčių administratoriui nėra nustatyta pareiga ūkinės operacijos turinį nustatinėti objektų apžiūros metu ar kažkokiu kitu metodu, tuo labiau, kad atlikta objekto apžiūra pati savaime neatspindi jame atlikto pagerinimo (rekonstrukcijos, remonto, statybos) atlikimo momento ir neidentifikuoja tuos pagerinimus atlikusio subjekto, jeigu tokie statybos darbai ir buvo atlikti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė VMI dokumentų t. y., nebuvo pateikti bendrastatybinių darbų adresu (duomenys neskelbtini), taip pat remonto ir rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini), Objektuose realumą įrodantys dokumentai (pvz., išduoti statybos leidimai, rašytiniai pritarimai statinių projektams, statybų užbaigimo aktai, deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, darbų atlikimo ar priėmimo–perdavimo aktai, statybos darbų žurnalai ar kiti dokumentai, kuriuose būtų nurodyta darbų pradžia ir pabaiga, darbų objektai, adresai, atliktų paslaugų / darbų pavadinimai, kada ir kokie konkrečiai darbai buvo atlikti, kokios darbų apimtys bei koks buvo poreikis technikos, medžiagų ir darbo jėgos nurodytiems darbams atlikti, medžiagų nurašymo aktai pagal objektus ar kiti dokumentai, įrodantys statybos darbų atlikimą ar pan. (UAB „Construction ACE“ atveju); su automobilių stovėjimo aikštelės laikinos stoginės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) statybomis susiję dokumentai (pvz., rašytiniai pritarimai statinių projektams, statybų užbaigimo aktai, deklaracijos apie statybų užbaigimą / paskirties pakeitimą, kiti laikinų stoginių faktinį pastatymą (įrengimą) patvirtinantys dokumentai, sprendimai, kurie leistų naudoti laikinus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), projektų kopijos, statybinių medžiagų nurašymo aktai pagal objektus, statybos darbų priėmimo–perdavimo aktų ir kt. (UAB „EXTRA ŠVARA“ atveju); su laikinos stoginės statyba adresu (duomenys neskelbtini) ir projektavimo–dizaino darbais susiję dokumentai (UAB „Golbena“ atveju), taip pat dokumentai, pagrindžiantys UAB „Monlera“, UAB „Baldų meistras“, UAB „Gaitas“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkinių operacijų (statybinių medžiagų įsigijimas) bei UAB „Construction ACE“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkinių operacijų (viešbučio ir biuro baldų įsigijimas), realumą.

Teismas sprendė, jog šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nepateikė pakankamų įrodymų, kad jis PVM apmokestinamas prekes (minėtą nekilnojamąjį turtą) naudojo ekonominėje veikloje ar įsigijo numatomai ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti.

26. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog turi būti vertinamas realus sandorių turinys ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina, kad realiai darbai buvo atlikti, teismas nustatė, jog VMI, atlikdama pareiškėjo mokestinį patikrinimą, surinko pakankamai duomenų, kurie paneigė realių sandorių buvimo faktą. Teismas nurodė, jog pareiškėjas patikrinimo metu nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nevykdė duotų nurodymų ir neteikė dokumentų. Tokį pareiškėjo elgesį teismas vertino kaip tikėtiną siekį mokesčių administratoriui sukliudyti išsiaiškinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei išvengti mokestinės atsakomybės. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė įformino daugkartinius prekių ir paslaugų pirkimus per tęstinį laikotarpį, už kuriuos su UAB „Construction ACE“, UAB „Extra švara“, UAB „Monlera“, UAB „Gaitas“ atsiskaitymų nevykdė, o UAB „Golbena“ ir UAB „Baldų meistras“ sumokėjo tik dalinai. Bendrovės kontrahentai neturėjo piniginių lėšų didelės vertės prekėms ir paslaugoms įsigyti, kurių pardavimas buvo įformintas Bendrovei, UAB „Construction ACE“, UAB „Extra švara“, UAB „Golbena“, UAB „Monlera“, UAB „Gaitas“ vadovai – Rusijos piliečiai, kurių nebuvo Lietuvoje sandorių su Bendrove įforminimo metu, jie Lietuvoje nebuvo įregistravę gyvenamosios vietos, jiems nebuvo suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje, UAB „Construction ACE“, UAB „Extra švara“, UAB „Golbena“, UAB „Monlera“, UAB „Baldų meistras“, UAB „Gaitas“ sandorių įforminimo metu arba po sandorių su Bendrove buvo išregistruotos iš PVM mokėtojų registro VMI iniciatyva, kaip nevykdančios apmokestinamosios veiklos. Teismas priėjo prie išvados, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo teisė į PVM atskaitą nagrinėjamu atveju buvo paneigta teisingai įvertinus faktines aplinkybes, o mokesčių mokėtojas neįrodė ginčo sandorių realumo.

27. Dėl pažeidžiamo PVM neutralumo principo teismas vertino, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog sandorių su pareiškėju įforminimo laikotarpiais kontrahentai (pvz., UAB „Extra Švara“, UAB „Monlera“, UAB „Baldų meistras“, UAB „Gaitas“) pateiktose PVM deklaracijose deklaravo pirkimo PVM artimą pardavimo PVM ir grąžintinas iš biudžeto PVM sumas, todėl PVM į biudžetą nemokėjo; deklaravo mažiau pardavimo PVM nei įrašyta jų vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose (pvz., UAB „Extra Švara“); nepateikė PVM deklaracijų ar pateiktose deklaracijose PVM apmokestinamųjų sandorių ir nuo jų apskaičiuoto pardavimo PVM nedeklaravo, o atskirų laikotarpių PVM deklaracijose deklaruoto mokėtino į biudžetą PVM nesumokėjo (pvz., UAB „Golbena“).

Teismas pažymėjo, jog Bendrovės deklaruoti sandoriai su UAB „Extra švara“ nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, išskyrus UAB „Extra švara“ vardu įforminta sutartimi ir išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartimi UAB „Extra švara“ buvo iškelta bankroto byla, nuo 2016 m. spalio 21 d. ji bankrutavusi. VMI, išanalizavusi UAB „Golbena“ teikiamas PVM deklaracijas, nustatė, kad UAB „Golbena“ nepateikė PVM deklaracijų (forma FR0600) už 2016 m. gegužės, birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius (iki išregistravimo iš PVM mokėtojų registro).

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi UAB „Golbena“ iškelta bankroto byla, o 2019 m. balandžio 5 d. ji likviduota bankrutavus. Pagal patikrinimui pateiktus apskaitos dokumentus (banko išrašus, kasos dokumentus, jų registrus) VMI nustatė, kad Bendrovė nevykdė jokių piniginių lėšų mokėjimų UAB „Monlera“. Bendrovės deklaruoti sandoriai su UAB „Monlera“ nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, išskyrus UAB „Monlera“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurios neturi juridinės galios.

VMI, vertindama UAB „Baldų meistras“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, įpareigojo Bendrovę pateikti papildomus duomenis, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių susirašinėjimų bei kitų dokumentų, kurie įrodytų, kad prekės buvo įsigytos ir atgabentos bei dokumentų, įrodančių statybinių medžiagų ir jų kiekio priėmimą ir perdavimą. VMI, vykdydamas patikrinimą, bandė susisiekti su UAB „Baldų meistras“ atsakingais asmenimis, tačiau nepavyko to padaryti. UAB „Baldų meistras“ 2019 m. vasario 8 d. išregistruota iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus sprendimu.

Pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (banko išrašus, kasos dokumentus, jų registrus) VMI nustatė, kad Bendrovė nevykdė jokių piniginių lėšų mokėjimų su UAB „Gaitas“. VMI patikrinimo metu įvertino turimus duomenis ir nenustatė jokių faktų ir aplinkybių, kurie patvirtintų UAB „Gaitas“ vardu įformintose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų ūkinių operacijų realumą ir statybinių medžiagų panaudojimą Bendrovės veikloje. Teismas pakartojo argumentus, susijusius su UAB „Construction ACE“, UAB „Extra švara“, UAB „Golbena“, UAB „Monlera“, UAB „Gaitas“ vadovais, akcentavo, jog Bendrovės ir jos kontrahentų apskaitą tvarkė ir mokesčių deklaracijas teikė tas pats asmuo – UAB „Apskaitos analizė“ vadovė J.

L.. Teismas atkreipė dėmesį, kad tais pačiais laikotarpiais kaip ir Bendrovei, UAB „Construction ACE“, UAB „Extra švara“, UAB „Golbena“, UAB „Monlera“, UAB „Baldų meistras“ vardu įformino didelės vertės prekių ir paslaugų tiekimus įmonei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuriai teisėtai buvo panaikinta teisė į PVM atskaitą pagal minėtų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020).

Teismas sprendė, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus, jog visi Bendrovės kontrahentai įvykdė savo mokestines prievoles, susijusias su pardavimo PVM. Faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog nors tarp šalių deklaruoti didelės apimties prekių ir paslaugų tiekimai, tačiau pagal patikrinimui pateiktus apskaitos dokumentus (banko išrašus, kasos dokumentus, jų registrus) nustatyta, kad Bendrovė nevykdė piniginių lėšų mokėjimų savo prekių ir paslaugų teikėjams už prekes, darbus ir paslaugas. PVM sąskaitose faktūrose įformintą ūkinių operacijų realumą paneigia ir Bendrovės kontrahentų veiklos aplinkybės, t. y.

Bendrovės kontrahentai neturėjo piniginių lėšų didelės vertės prekių, darbų ir paslaugų įsigijimui, kurių pardavimas buvo įformintas Bendrovei.

28. Teismas nustatė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad VMI, vertindama Bendrovės PVM atskaitą pagal kontrahentų PVM sąskaitas faktūras, atsižvelgė į patikrinimui pateiktus apskaitos dokumentus (banko išrašus, kasos dokumentus, jų registrus), į tai, jog dalis VMI nurodymų buvo neįvykdyti, t. y. dalis dokumentų buvo nepateikti. Teismas vertino, jog mokesčių administratorius, priimdamas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą, elgėsi rūpestingai ir veikė savo kompetencijos ribose, laikėsi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip pat kreipėsi tiek į pareiškėją, tiek į pareiškėjo nurodytus kontrahentus dėl duomenų / dokumentų pateikimo, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, jog VMI netinkamai vykdė savo pareigas ar turėjo paskirti administracines nuobaudas bankroto administratoriams už įpareigojimų nevykdymą.

29. Teismas sprendė, kad Komisija 2021 m. balandžio 21 d. sprendime analizavo atskirus mokestinio ginčo epizodus ir juos įvertino visų surinktų rašytinių įrodymų mokestinio ginčo kontekste (vertino visą įrodymų visetą). Teismas nurodė, jog net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM, jeigu paaiškėja, kad tarp nurodytų ūkio subjektų tokios operacijos vykti negalėjo ar, kad tokios operacijos nevyko išvis. Tvirtinimas apie formalų įrodymų vertinimą gali būti patvirtintas tik tokiu atveju, kai mokesčių mokėtojo pateikti įrodymai nekelia abejonių ir lieka neaišku, kodėl mokesčių administratorius nepaisė tų duomenų, kuriuos pateikė mokesčių mokėtojas. Kadangi šiuo konkrečiu atveju teismas negalėjo padaryti tokios išvados, jis atmetė pareiškėjo argumentus dėl Komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendime nurodytų prieštaravimų.

30. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PVM apmokestinamojoje veikloje nenaudoto nekilnojamojo turto PVM atskaitos, teismas vadovavosi PVMĮ 67 straipsnio 1–3, 5 dalimis, 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 11 dalimi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika PVM direktyvoje vartojamos sąvokos „ekonominė veikla“ aspektu ir priėjo prie išvados, kad parengiamieji darbai turi būti turi būti pripažįstami ekonomine veikla, tačiau šiuo aspektu byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios objektyviai patvirtintų parengiamųjų veiksmų, reikalingų pradėti ginčo nekilnojamojo turto objektus naudoti Bendrovės apmokestinamoje veikloje, buvimą. Patikrinimo akte, VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendime bei Komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendime nurodytos aplinkybės, išdėstyti argumentai bei vertinimai dėl Bendrovės neva planuojamos veiklos, susijusios su (duomenys neskelbtini) esančiu turtu, yra pakankami objektyviai paneigti Bendrovės nurodomus ketinimus.

31. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo metu, siekiant nustatyti, ar pareiškėjui priklausančiuose Objektuose buvo vykdyta / vykdoma rekonstrukcija ir / ar išduoti dokumentai, leidžiantys vykdyti rekonstrukcijos darbus, gauta informacija iš Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybių administracijų bei Panevėžio ir Klaipėdos apskrities VMI. Klaipėdos ir Panevėžio miestų savivaldybių administracijų pateiktuose atsakymuose nurodyta, kad pareiškėjo vardu leidimai vykdyti rekonstrukciją ir / ar atlikti Objektų kapitalinį remontą nebuvo išduoti. Apžiūros metu (2019 m. liepos 30 d.) adresu (duomenys neskelbtini), ir apžiūros metu (2019 m. liepos 15 d.) adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jokia veikla, įskaitant ir rekonstrukcijos darbus, nebuvo / nėra vykdoma. Teismas sprendė, kad pareiškėjo abstraktūs ir iš esmės jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai bei hipotetiniai pasvarstymai apie potencialias galimybes Objektus panaudoti apmokestinamoje ekonominėje veikloje, niekaip nepaneigia mokesčių administratoriaus surinktų objektyvių duomenų, paneigiančių, kad būtent Bendrovė atliko kokius nors realius parengiamuosius veiksmus.

32. Nors Bendrovė skunde teigė, kad ji, įsigijusi Objektus, analizavo galimą tolimesnį jų naudojimą, vykdė derybas dėl atskirų konkrečių įsigytų objektų vystymo ir taip atliko parengiamuosius veiksmus, reikalingus PVM apmokestinamos veiklos vykdymui, teismas tokius hipotetinius, pasyvius Bendrovės veiksmus vertino kaip neįrodančius, kad įsigyti Objektai buvo skirti ekonominei PVM apmokestinamai veiklai vykdyti ir, kad Bendrovė po turto įsigijimo ėmėsi aktyvių veiksmų, kurie parodytų realaus ketinimo pradėti vykdyti veiklą realizavimą, arba yra objektyvios pagrįstos priežastys, kodėl ji nuo 2013 m. pradžios nepradėjo vykdyti PVM apmokestinamos veiklos. Teismas sprendė, kad Bendrovei už laikotarpį nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. bei už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis PVMĮ 58 straipsnio 1 dalimi ir 67 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai apskaičiuota 32 860,58 Eur (113 461 Lt) bei 50 006 Eur, iš viso – 82 866,58 Eur mokėtino į biudžetą PVM.

33. Teismas pažymėjo, jog Bendrovė pažeidė PVMĮ 67 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes 2017 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje (forma FR0600) nepatikslino 184 453 Eur pirkimo PVM atskaitos nuo nekilnojamojo turto, kuris nuo 2017 m. balandžio 11 d. nenaudojamas Bendrovės PVM apmokestinamoje veikloje ir 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje (forma FR0600) nepatikslino 88 142 Eur pirkimo PVM atskaitos nuo nekilnojamojo turto, kuris nuo 2017 m. lapkričio 2 d. nenaudojamas Bendrovės PVM apmokestinamoje veikloje, t. y. nedeklaravo iš viso 272 595 Eur mokėtino į biudžetą PVM.

34. Teismas vertino, jog VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendime išvados, kad Bendrovė PVM apmokestinamai veiklai vykdyti nenaudojo turimo nekilnojamojo turto, pagrįstos konkrečiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis: Bendrovė iš UAB „Ektornet C. L.“ pagal 2013 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą ECL Nr. 20130104 įsigijo pastatą – banką ir inžinerinius tinklus – šilumos trasą, esančius (duomenys neskelbtini), už 1 527 560,53 Eur ir 320 787,77 Eur PVM, iš viso už 1 848 348,30 Eur; Bendrovė 2013 m. vasario mėn. PVM deklaracijoje atskaitė 320 788 Eur pirkimo PVM už įsigytą nekilnojamąjį turtą;

Bendrovė pagal 2017 m. balandžio 11 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. B-111591 nekilnojamojo turto objektus: pastatą – banką ir inžinierinius tinklus – šilumos trasą, adresu (duomenys neskelbtini), perleido UAB „BK investicija“; VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėti nekilnojamojo turto objektai nuo 2017 m. balandžio 26 d. priklauso UAB „BK investicija“; pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad Bendrovė neįtraukė į apskaitą UAB „BK investicija“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už varžytinėse 2017 m. balandžio 11 d. parduotus nekilnojamojo turto objektus; konstatuota, kad Bendrovė, be PVM 2017 m. balandžio 11 d. perleidusi nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (šiuo atveju pastatą – banką ir inžinierinius tinklus – šilumos trasą, esančius adresu (duomenys neskelbtini)), kuris pagal PVMĮ 32 straipsnio nuostatas laikomas senu, 2017 m. balandžio mėn. privalėjo patikslinti PVM atskaitą; atskaityta pirkimo PVM suma turėjo būti patikslinta už 69 mėnesius (5 metus 9 mėnesius), tenkanti laikotarpiui nuo 44 turto pardavimo be PVM (2017 m. balandžio 11 d.) momento iki tikslinimo laikotarpio pabaigos (10 metų laikotarpio pabaigos), t. y. 2023 m. vasario 1 d.; nustatyta, kad Bendrovė iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal 2012 m. rugpjūčio 31 d.

PVM sąskaitą faktūrą Nr. NTV11778 įsigijo nekilnojamojo turto objektą: administracinį–prekybos pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), už 883 630,67 Eur plius 185 562,44 Eur PVM, iš viso už 1 069 193,11 Eur; Bendrovė 2012 m. rugpjūčio mėn. PVM deklaracijoje atskaitė 185 562 Eur pirkimo PVM už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Bendrovė pagal 2017 m. lapkričio 2 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-17-240-10099 nekilnojamojo turto objektą: administracinį–prekybos pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), perleido UAB „KIR1“.

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, minėtas nekilnojamojo turto objektas, nuo 2017 m. lapkričio 3 d. priklauso UAB „KIR1“; pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad Bendrovė neįtraukė į apskaitą UAB „KIR1“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros už varžytinėse 2017 m. lapkričio 2 d. parduotą nekilnojamojo turto objektą; Bendrovės varžytinėse parduotas nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo pripažintas 2017 m. lapkričio mėn. prekių tiekimu, nebuvo apskaičiuotas ir deklaruotas pardavimo PVM;

VMI konstatavo, kad Bendrovė, be PVM 2017 m. lapkričio 2 d. perleidusi nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (šiuo atveju administracinį–prekybos pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)), kuris pagal PVMĮ 32 straipsnio nuostatas laikomas senu, 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje (FR0600) privalėjo patikslinti PVM atskaitą; pirkimo PVM 640 710 Lt buvo įtrauktas į 2012 m. rugpjūčio mėn.; atskaityta pirkimo PVM suma turėjo būti patikslinta už 57 mėnesius (4 metus 9 mėnesius), tenkanti laikotarpiui nuo turto pardavimo be PVM (2017 m. lapkričio 2 d.) momento iki tikslinimo laikotarpio pabaigos (10 metų laikotarpio pabaigos), t. y. 2022 m. rugpjūčio 31 d.

35. Teismas sprendė, kad Bendrovė, be PVM perleidusi nekilnojamuosius pagal prigimtį daiktus (šiuo atveju pastatus – banką ir inžinierinius tinklus – šilumos trasą, esančius (duomenys neskelbtini) ir administracinį-prekybos pastatą, adresu (duomenys neskelbtini)), vadovaudamasi PVM įstatymo 67 straipsnio nuostatomis, privalėjo patikslinti PVM atskaitą, todėl VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendime padaryta išvada, kad Bendrovė pažeidė PVMĮ 67 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes 2017 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje (forma FR0600) nepatikslino 184 453 Eur pirkimo PVM atskaitos nuo nekilnojamojo turto, kuris nuo 2017 m. balandžio 11 d. nenaudojamas pareiškėjo PVM apmokestinamoje veikloje ir 2017 m. lapkričio mėn. PVM deklaracijoje (forma FR0600) nepatikslino 88 142 Eur pirkimo PVM atskaitos nuo nekilnojamojo turto, kuris nuo 2017 m. lapkričio 2 d. nenaudojamas pareiškėjo PVM apmokestinamoje veikloje, t. y. nedeklaravo iš viso 272 595 Eur mokėtino į biudžetą PVM, yra teisėta ir pagrįsta.

36. Teismas nurodė, jog tiek VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendime, tiek Komisija 2022 m. balandžio 21 d. sprendime iš esmės pagrįstai pripažino, kad ginčo nekilnojamojo turto objektus Bendrovė įgijo neketindama jų naudoti savo (apmokestinamoje) ekonominėje veikloje. Teismas pažymėjo, kad apmokestinamasis asmuo turi teisę atskaityti už prekę apskaičiuotą ar sumokėtą PVM, jeigu jis tą prekę naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams ar apmokestinamojoje veikloje. Objektyvių duomenų apie tokio ryšio egzistavimą nagrinėjamu atveju nebuvimas, teismo vertinimu, yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas paneigti Bendrovės teisę į ginčo pirkimo PVM atskaitą.

37. Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą teismas vadovavosi MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pritarė VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendime padarytai išvadai, jog Bendrovė turėjo pakankamai laiko surinkti visus būtinus ir reikalingus įrodymus realizuoti savo teisę į gynybą, nes bylos medžiaga patvirtina, kad viso mokestinio patikrinimo metu, mokestinis patikrinimas ne kartą buvo stabdytas. Teismas nustatė, kad civilinė byla Nr. e2-7645-863/2021 negali būti pagrindu sustabdyti mokestinį ginčą, kadangi ji net nebuvo pradėta – ieškinį buvo atsisakyta priimti įsiteisėjusia ir galiojančia teismo nutartimi.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-7645-863/2021 buvo pareikštas dar iki pareiškėjui pasikreipiant į Komisiją su 2021 m. gegužės 3 d. skundu, Komisijos 2021 m. balandžio 21 d. sprendime nurodyta, kad Komisija, atsižvelgdama į pareiškėjo atstovo prašymą, 2021 m. gegužės 21 d. protokoliniu sprendimu Nr. PP-105 (7-59/2021) sustabdė pareiškėjo 2021 m. gegužės 3 d. skundo dėl VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo nagrinėjimą iki kol pareiškėjas pateiks UAB „Konsauditas“ konsultacinę išvadą, tačiau ši išvada Komisijai nebuvo pateikta.

Teismas pažymėjo, kad Komisija suteikė pareiškėjui laiko papildomiems dokumentams pateikti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju yra pažeidžiama pareiškėjo teisė į gynybą ir / ar teisė į teisingą procesą. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-20532-909/2022, spręsdamas UAB „Emilė“ ieškinio atsakovui UAB „Apskaitos analizė“ dėl buhalterinių apskaitos duomenų, buhalterinės programos duomenų ir kitų duomenų išreikalavimo priėmimo klausimą, konstatavo, jog ieškinį padavė neįgaliotas, t. y. neturintis teisės jį paduoti asmuo, todėl teismas ieškinį atsisakė priimti.

Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl taip pat negali būti pagrindu sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą. Teismas pažymėjo, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Teismas sprendė, jog mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas tuo pagrindu, kad nepasibaigęs ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla, yra formalus bei visiškai neapibrėžtas laike, o tai, kad dėl Bendrovės atliekamas ikiteisminis tyrimas bei iškelta baudžiamoji byla, neturi įtakos kilusiam ginčui nagrinėti.

38. Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų, o pareiškėjas nepaneigė mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais. VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendime, Komisijos 2022 m. balandžio 21 d. sprendime išdėstyti motyvai yra pakankami ir argumentuoti, priimti tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėti ir pagrįsti, todėl teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 39. Pareiškėjas UAB „Emilė“ apeliaciniame skunde prašo tenkinti jo skundą, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde teismui nurodytus argumentus ir papildomai akcentuoja, jog VMI neįvykdė jai priskirtos įrodinėjimo pareigos, savo pozicijos nepagrindė abejonių nekeliančias įrodymais, todėl teismo sprendimas iš esmės yra grindžiamas prielaidomis ir specialistės, atlikusios mokestinį patikrinimą, subjektyvia nuomone.

41. Dėl PVM atskaitos pagal kitų įmonių išrašytas PVM sąskaitas faktūras pareiškėjas nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog įvairių įmonių vardu buvo įformintos juridinės galios neturinčios PVM sąskaitos faktūros už prekes ir / ar paslaugas, kurios nebuvo teikiamos mokesčių mokėtojui. Tačiau tokia teismo išvada, ribojant mokesčių mokėtojui teisę į PVM atskaitą, yra pažeidžiami fundamentalūs PVM reglamentavimo pagrindai, kurie yra įtvirtinti ne tik, PVM įstatyme, bet ir Europos Sąjungos PVM direktyvoje, taipogi yra pažeidžiamas ir PVM neutralumo principas. Šiuo atveju, hipotetiškai laikant, jog mokesčių administratorius buvo teisus teigdamas, kad mokesčių mokėtojas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų įsigytų statybos darbų ir / ar medžiagų įsigijimo realumą, turi būti taikomas MAĮ numatytas turinio viršenybės prieš formą principas. Tačiau teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjas neįgijo teisės į PVM atskaitą, visiškai neanalizavo ir nevertino tos aplinkybės, jog visi mokesčių mokėtojo kontrahentai įvykdė savo mokestines prievoles, susijusias su pardavimo PVM, dėl šios priežasties ribojant mokesčių mokėtojo teisę į PVM atskaitą, yra pažeidžiamas PVM neutralumo principas, kadangi ta pati prekė ir / ar paslauga yra apmokestinama PVM du kartus.

42. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame teismo sprendime, siekiant paneigti įvykusius sandorius, nurodoma, jog mokesčių mokėtojo kontrahentai į valstybės biudžetą faktiškai pardavimo PVM nemokėjo, kadangi PVM deklaracijose deklaravo pirkimo PVM, artimą pardavimo PVM. Toks mokestinės nepriemokos įvykdymo būdas (turimos nepriemokos padengimas turima permoka) yra įtvirtintas MAĮ, kuriame yra nurodyta, jog mokestinė prievolė įvykdoma: 1) mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimu; 2) trečiojo asmens atliekamu mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimu; 3) turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymu mokestinei nepriemokai padengti. Taigi akivaizdu, jog paminėtas teismo argumentas, o tiksliau jo pateikimas kaip draudimas ar nusižengimas, prieštarauja įstatymo normoms.

43. Pareiškėjas vertina, jog šios nutarties 25 punkte nurodyti teiginiai, kuriais iš esmės grindžiamas visas skundžiamas sprendimas, prieštarauja vienas kitam, kadangi teismas konstatuoja, jog mokesčių teisėje viršenybė teikiama ne formaliai sandorių išraiškai, o realiam jų turiniui, tačiau vėliau išvada, jog ūkinės operacijos neįvyko, daroma iš esmės vertinant tik formalius buhalterinės apskaitos dokumentų trūkumus, kurių buvimo net nereikalauja įstatymas. Pareiškėjas vadovaujasi MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika teigia, kad būtent mokesčių administratorius, o ne teismas turi pareigą pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjas akcentuoja, jog mokesčių administratorius nesurinko objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, jog statybos darbų ir / arba prekių tiekimo minėtos įmonės neatliko, kadangi faktinės aplinkybės bei patikrinimo medžiagoje esantys įrodymai suponuoja kitą išvadą, dėl to teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu patvirtino VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą.

44. Dėl PVM apmokestinamojoje veikloje nenaudoto nekilnojamojo turto PVM atskaitos pareiškėjas vadovaujasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika šiuo aspektu ir laikosi savo skunde išdėstytos pozicijos, jog mokesčių mokėtojui net nepradėjus vykdyti veiklos, o šiuo atveju svarbu tai, kad veikla nebuvo pradėta vykdyti dėl pasiruošimo darbų, mokesčių mokėtojas vis tiek turėtų teisę į PVM atskaitą, todėl teismo argumentas, jog mokesčių mokėtojas neketina nekilnojamojo turto naudoti ekonominėje veikloje ateityje yra nepagrįstas, nes net ir mokesčių mokėtojui nepradėjus vykdyti ekonominės veiklos, neišnyksta teisė į PVM atskaitą. Pareiškėjas akcentuoja, kad mokesčių mokėtojas, įsigydamas nekilnojamojo turto objektus, atliko parengiamuosius veiksmus savo planuojamai vykdyti PVM apmokestinamai veiklai (nekilnojamojo turto tiekimo bei su juo susijusių paslaugų (pvz., nuomos paslaugos) teikimas), todėl pagrįstai pasinaudojo savo teise į PVM atskaitą. Teismo sprendime padarytos išvados negali būti pagrįstos ir jų pagrindu negali būti pripažinta, kad mokesčių mokėtojas nevykdė ekonominės veiklos bei neįgijo teisės į PVM atskaitą, vien todėl, kad įsigijus nekilnojamąjį turtą, mokesčių mokėtojas neturi savo vardu išduotų statybą leidžiančių dokumentų, nėra pradėjęs samdyti rangovų, vykdyti statybos darbų ir t. t.

45. Pareiškėjas teigia, jog nors teismas patvirtino VMI 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą, tačiau VMI nepagrindė savo pozicijos, jog mokesčių mokėtojas neatliko parengiamųjų veiksmų ir neįgijo teisės į PVM atskaitą, juo labiau, kai VMI, neturinti atitinkamo išsilavinimo ir specializacijos, bando nuginčyti patikrinimo metu pateiktus projektinius brėžinius ir / ar projektinius pasiūlymus.

46. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

47. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo, teikto teismui, argumentus ir papildomai pažymi, kad su pareiškėjo apeliaciniu skunde nesutinka, nes jame pateikiami nepagrįsti argumentai, kurie nesudaro pagrindo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai bei objektyviai išnagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 48. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. S-56 (7-54/2021) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. (21.222Mr)-FR0682-74, kuriuo patvirtintas papildomai apskaičiuotas 1 731 235,33 Eur PVM, 603 896,33 Eur delspinigiai, 692 494 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo.

49. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, jog mokesčių administratorius atliko išsamų mokestinį patikrinimą bei surinko pakankamai faktinių duomenų tam, kad pagrįstų pareiškėjui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o pareiškėjas nepaneigė mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių ir mokėtinų sumų apskaičiavimo objektyviais įrodymais.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad mokesčių administratorius įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, neatsižvelgė į turinio viršenybės prieš formą principą, nepasisakė ir neanalizavo visų pareiškėjo argumentų, netinkamai juos įvertino.

51. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

Dėl įrodymų vertinimo

52. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia kitokį mokesčių administratoriaus nustatytų ir Komisijos bei pirmosios instancijos teismo įvertintų ir ištirtų mokestinio ginčo aplinkybių vertinimą, ginčui aktualios teisės normos taip pat įtvirtintos MAĮ 67 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (MAĮ 67 str. 1 d.). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (MAĮ 67 str. 2 d.).

53. Pagal MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1118-662/2018).

54. Tačiau būtent mokestinį ginčą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatytomis proceso teisės taisyklėmis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, ar mokesčių administratorius įvykdė įrodinėjimo pareigą, ar jo surinkti ir pateikti duomenys (įrodymai), nustatytos aplinkybės patvirtina mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą konstatuoja, kad teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas surinktus įrodymus ir konstatuotas faktines aplinkybes galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, spręsdamas dėl pareiškėjui apskaičiuoto ir mokėtino PVM teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados. Atitinkamai, teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde atskirai įvardintų argumentų.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, atmetė jo argumentus, kad mokesčių administratorius neįrodė, jog veikė aktyviai, siekdamas išreikalauti ginčo situacijai aktualius dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjo kontrahentai nepateikė visų dokumentų buvo tik viena iš mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, o galutinį vertinimą byloje nulėmė ne ji, o nustatytų aplinkybių visuma, įskaitant pareiškėjo elgesį, vykdant mokesčių administratoriaus nurodymus. Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad mokesčių administratorius, priimdamas 2021 m. balandžio 12 d. sprendimą elgėsi rūpestingai ir veikė savo kompetencijos ribose, laikėsi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tą įrodo gausūs mokesčių administratoriaus nurodymai pareiškėjui pateikti dokumentus, el. laiškai, įvairių institucijų raštai, atsakant į mokesčių administratoriaus užklausimus.

Dėl teisės į PVM atskaitą pagal UAB „CONSTRUCTION ACE“, UAB „Extra švara“, UAB „Golbena“, UAB „Monlera“, UAB „Baldų meistras“ ir UAB „Gaitas“ PVM sąskaitas faktūras

57. Apmokestinamojo asmens teisės į PVM atskaitą prielaidas bei įgyvendinimo tvarką pirmiausia reglamentuoja PVMĮ. Kadangi PVMĮ priimtas, be kita ko, siekiant nacionalinėje teisės sistemoje įgyvendinti 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (PVMĮ 2 priedo 7 d.), nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl PVMĮ nuostatų taikymo ginčo santykiams, turi būti atsižvelgiama ir į Europos Sąjungos teisės aktus bei susijusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką.

58. PVMĮ 58 straipsnis numato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai PVM mokėtojo veiklai kaip PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui už šalies teritorijos ribų tuo atveju, kai toks prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal PVMĮ nuostatas nebūtų neapmokestinamas PVM, jeigu jis vyktų šalies teritorijoje.

59. Remiantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra šių veiksmų atlikimas: pirma, PVM mokėtojas turi prekę įsigyti ir sumokėti už ją prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM); antra, sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti. Pabrėžtina, kad prekės ar paslaugos įsigijimas ir jos panaudojimas turi būti realūs, t. y. tokie veiksmai turi būti atlikti iš tiesų, o ne vien užfiksuoti buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tuo atveju, jeigu nustatomas, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios.

60. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtinamas principas, jog mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti ne tai, kad prekių ankstesnė apyvarta nėra patvirtinta buhalterinės apskaitos dokumentais, ir ne tai, kad prekė yra neteisėtai patekusi į rinką, bet tai, jog nebuvo realaus prekių ar paslaugų teikimo kaip PVM objekto, kitaip tariant, parduodant prekes ar teikiant paslaugas nebuvo sukurta pridėtinė vertė ir kartu nėra teisės į PVM atskaitą atsiradimo prielaidos. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamos bylos kontekste, vertinant jau surinktus įrodymus, svarbu nustatyti įrodymų sąsajumą, tikrumą, leistinumą bei pakankamumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020).

61. Be kita ko, kaip yra konstatavęs ESTT, pagal PVM direktyvos sistemą apmokestinimo momentas, PVM apskaičiavimas ir galimybė atskaityti yra susiję su realiu prekių pristatymo arba paslaugų atlikimo įgyvendinimu. Bendra PVM sistema draudžia galimybę atskaitos srityje atsižvelgti į neįvykdytus sandorius, nes pagal šią sistemą apmokestinimo momentą ir dėl to teisę į atskaitą lemia realus sandorio įgyvendinimas (žr., pvz., ESTT 2005 m. gegužės 26 d. sprendimo byloje Nr. C-536/03, 25–27 p. ir rezoliucinę dalį). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, jog apmokestinamojo asmens teisė į PVM atskaitą gali būti pripažinta tik jei prekės realiai jam buvo patiektos ar paslaugos realiai suteiktos, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos ir atitinkamas nacionalinės teisės nuostatas.

62. ESTT taip yra pažymėjęs, jog nacionalinis teismas pagal nacionalinės teisės įrodinėjimo taisykles turi bendrai įvertinti visus įrodymus ir faktines aplinkybes byloje, siekdamas nustatyti, ar prekių tiekimai bei paslaugų teikimai buvo faktiškai įvykdyti, ir prireikus – ar gali būti pasinaudota teise į atskaitą remiantis šiais prekių tiekimais (žr., pvz., ESTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimą byloje Nr. C-78/12).

63. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad mokesčių administratorius, Komisija ir pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į realiai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas, kurias galima įvertinti atlikus turto apžiūrą, o vertino tik formalius dokumentus ir juose nustatytus neatitikimus. Šiuos argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip abstrakčius ir paneigtus byloje surinktų įrodymų visuma, išsamumu ir visapusiškumu. Komisijos sprendimo 11–29 puslapiuose detaliai analizuojami sandoriai, susiję su UAB „CONSTRUCTION ACE“, UAB „Extra Švara“, UAB „Golbena“, UAB „Monlera“, UAB „Baldų meistras“ ir UAB „Gaitas“, pateikiamas išsamus jų vertinimas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į abstraktų apelianto nesutikimą, nenurodymą, kuri aplinkybė konkrečiai buvo įvertinta netinkamai ir / ar formaliai, nenurodymą, koks įrodymas paneigia mokesčių administratoriaus poziciją, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimuose pateiktų motyvų nekartoja. Papildomai pažymėtina, kad mokesčių administratorius vertino pareiškėjo PVM sąskaitų faktūrų kopijas, lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus, jungtinės veiklos sutartis, susitarimą dėl jungtinės veiklos nutraukimo, statybos rangos sutartis, daugkartinio prekių pirkimo-pardavimo sutartį, baldų pirkimo-pardavimo sutartis, statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartis, kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartis, Bendrovės elgesį nesiekiant susigrąžinti skolos, Nekilnojamojo turto registro duomenis, individualias su kontrahentais susijusias aplinkybes (akcininkus, vadovus, jų gyvenamąją vietą užsienyje ir lankymosi Lietuvos Respublikoje atvejį, darbuotojų skaičių), bankų duomenis, buhalterinės apskaitos dokumentus (banko išrašus, kasos dokumentus, jų registrus), kontrahentų PVM deklaracijas, įformintų darbų mastą, įformintiems darbams keliamus reikalavimus, Bendrovės elgesį nepripažįstant įformintų darbų esminiu pagerinimu, informaciją apie statybos leidimus, pritarimus statinių projektams, statybų užbaigimo aktus, deklaracijas apie statybos užbaigimą, paskirties pakeitimą, medžiagų nurašymo aktus, statybos darbų priėmimo-perdavimo aktus, informaciją apie savivaldybės administracijos leidimus dėl laikinosios stoginės naudojimo pratęsimo, informaciją, kad asmenys, nurodyti kaip statybos darbų vadovas ir statybos techninis prižiūrėtojas, nebuvo įdarbinti kontrahentų įmonėse, kontrahentų sąsajumą, tikslus, kuriems buvo įsigyti viešbučio ir biuro baldai, kontrahentų turimą įrangą, ilgalaikį turtą, žmogiškuosius išteklius, šaltinius, iš kurių galėjo būti įsigytos medžiagos, prekės / paslaugos ir kt., Bendrovės direktorės ir kontrahentų paaiškinimus, informaciją apie atliekamą ikiteisminį tyrimą UAB „CONSTRUCTION ACE“ vardu dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apžiūros metu gautą informaciją apie nekilnojamojo turto objektus, informaciją apie nenustatytą kontrahentų sandėlį / padalinį, kur kontrahentai galėjo sandėliuoti baldus ir įrangą, informaciją apie krovinių gabenimo važtaraščius, atsiskaitymus už transporto paslaugas, iškrovimo darbus, turimą krovininį transportą, baldų montavimo paslaugas, informaciją apie buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį, informaciją apie kontrahentų finansinių ataskaitų teikimą ir kt.

Taigi byloje surinkta daug įvairių įrodymų, kurių visuma, išsamumas ir įvairiapusiškumas, o ne vienas konkretus ar formalus, kaip teigia apeliantas, įrodymas lemia teisinį situacijos vertinimą. Pažymėtina, kad patikrinimo metu Bendrovė nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų kontrahentų vardu įformintų ūkinių operacijų realumą, nereagavo į mokesčių administratoriaus elektroniniu paštu teikiamus paklausimus dėl papildomų dokumentų pateikimo, neteikė atsakymų.

64. Taigi mokesčių administratorius turėjo pagrindą konstatuoti, kad mokesčio mokėtojo teisė į atskaitą turi būti apribota ir turi būti papildomai sumokėtas PVM. Mokesčių administratorius tinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą ir surinko pakankamai įrodymų, suponuojančių pareiškėjo teisės į PVM atskaitą ribojimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas aptariamoje apeliacinio skundo dalyje koncentruojasi į bendro pobūdžio teiginius, negalinčius lemti kitokio sprendimo priėmimą – ginčo sandorių realumas mokesčių mokėtojo nebuvo įrodytas (ABTĮ 56 str., MAI 67 str. 2 d.).

65. Teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsakė į pareiškėjo argumentus dėl kontrahentų sumokėto PVM. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų. Pažymėtina, kad teismo sprendime pasisakyta dėl pareiškėjo skundo argumentų: į esminius atsakyta motyvuojamojoje sprendimo dalyje, o dėl kitų nurodyta, kad jie neesminiai. Pareiškėjo argumentai dėl kontrahentų įvykdytų mokestinių prievolių, susijusių su pardavimo PVM ir PVM neutralumo principo pažeidimu, įvertinti pirmosios instancijos teismo 12–13 puslapyje ir motyvuotai atmesti. Apeliaciniame skunde nekonkretizuojama, kokie įrodymai patvirtina, kad kuris nors konkretus mokesčių mokėtojo kontrahentas faktiškai sumokėjo į valstybės biudžetą pardavimo PVM. Tai, kad teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentų svorį ir reikšmę, nepritarė ir atmetė pareiškėjo poziciją, nedaro teismo sprendimo nemotyvuotu.

Dėl PVM apmokestinamoje veikloje nenaudoto nekilnojamojo turto PVM atskaitos

66. PVMĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai: PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. Šia nuostata nacionalinėje teisėje, be kita ko, yra įgyvendinamas PVM direktyvos 168 straipsnio a punktas, nustatantis, kad jeigu prekes ir paslaugas apmokestinamasis asmuo naudoja savo apmokestinamiesiems sandoriams, apmokestinamasis asmuo turi turėti valstybėje narėje, kurioje jis vykdo šiuos sandorius, teisę iš PVM, kurį sumokėti jam tenka prievolė, atskaityti <...> mokėtiną ar sumokėtą PVM toje valstybėje narėje už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, kurį jam atliko ar turi atlikti kitas apmokestinamasis asmuo.

67. Tiek PVMĮ, tiek PVM direktyva teisę į atskaitą sieja su ketinimu vykdyti ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą. Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje numatyta sąvoka „ekonominė veikla“ gali apimti kelis iš eilės atliekamus veiksmus, įskaitant parengiamuosius veiksmus, kaip antai – veiklos priemonių įsigijimą, nekilnojamojo turto pirkimą, todėl jie turi būti laikomi ekonomine veikla (žr. ESTT 1996 m. vasario 29 d. sprendimo byloje INZO, C-110/94, 15 p.).

Pagal PVM direktyvą parengiamieji darbai turi būti pripažįstami ekonomine veikla. Bet kuris asmuo, vykdantis tokius parengiamuosius darbus, laikomas apmokestinamuoju asmeniu ir turi teisę į atskaitą (žr., ESTT 2005 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Fini H, C-32/03, 22 p.). Be to, asmuo, investuojantis į ekonominę veiklą, kai tai patvirtina objektyvūs įrodymai, pagal PVM direktyvos 9 straipsnio 1 dalį turi būti laikomas apmokestinamuoju asmeniu (žr. ESTT 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimo byloje Gran Via Moineti, C-257/11, 27 p.). Pagal verslo apmokestinimo PVM neutralumo principą, pirmosios išlaidos investicijoms, patirtoms ekonominės veiklos tikslais, turi būti laikomos ekonomine veikla ir šis principas būtų pažeidžiamas, jei būtų laikoma, kad ši veikla pradedama tik tada, kai nekilnojamasis turtas faktiškai naudojamas, t. y. kai atsiranda apmokestinamųjų pajamų (žr., pvz., ESTT 2012 m. kovo 1 d. prejudicinį sprendimą byloje Polski Trawertyn, C-280/10).

Akcentuotina, kad asmens pripažinimas apmokestinamuoju siejamas su ketinimo pradėti vykdyti ekonominę veiklą klausimu, o ne su šia veikla siekiamu galutiniu tikslu (žr. ESTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimo sujungtose bylose Optigen ir kt., C-354/03, C-355/03 ir C-484/03, 48 p.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė į atskaitą išlieka ir tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo, atsižvelgdamas, pavyzdžiui, į pelno ataskaitą, nusprendžia nebetęsti veiklos ir likviduoti verslą (žr., pvz., ESTT 2005 m. kovo 5 d. sprendimo byloje Fini H, C-32/03, 21 ir 22 p.).

Išskyrus sukčiavimo ir piktnaudžiavimo atvejus, vieną kartą įmonei pripažinta apmokestinamojo asmens savybė negali būti panaikinta, net jei, atsižvelgiant į minėtos studijos rezultatus, nusprendžiama toliau neplėtoti įmonės veiklos, o ją likviduoti, dėl ko planuota ekonominė veikla nelemia apmokestinamųjų sandorių vykdymo (žr., ESTT 1996 m. vasario 29 d. sprendimo byloje INZO, C-110/94, 25 p.).

68. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jis, įsigijęs nekilnojamojo turto objektus tiek pirmojo pažeidimo (dėl pastato-banko, adresu (duomenys neskelbtini), inžinerinių statinių-kiemo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), pastato-konditerijos cecho-parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini)), tiek antrojo pažeidimo (dėl pastato-banko ir inžinerinių tinklų-šilumos trasos, adresu (duomenys neskelbtini), administracinio-prekybos pastato, adresu (duomenys neskelbtini)) atvejais, analizavo konkrečių įsigytų objektų galimą tolimesnį naudojimą, vykdė derybas dėl atskirų nekilnojamojo turto objektų vystymo ir taip atliko parengiamuosius veiksmus, reikalingus PVM apmokestinamosios veiklos vykdymui, buvo išanalizuoti pirmosios instancijos teismo ir atmestini kaip deklaratyvūs, neįrodyti ir paneigti byloje esančių įrodymų visuma. Apeliaciniame skunde abstrakčiai nesutinkama su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kartojami skundo argumentai, tačiau nepateikiama konkrečių pareiškėjo poziciją paneigiančių ir byloje esančių įrodymų, kurių nebūtų įvertinęs ar netinkamai įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios objektyviai patvirtintų parengiamųjų veiksmų, reikalingų pradėti ginčo nekilnojamojo turto objektus naudoti pareiškėjo apmokestinamoje veikloje, buvimą. Patikrinimo akte, Sprendime dėl Patikrinimo akto tvirtinimo (Sprendimo 2–9 puslapiai), Komisijos sprendime (Komisijos sprendimo 39–44 puslapiai) ir pirmosios instancijos teismo sprendime (pirmosios instancijos teismo sprendimo 14–18 lapai) nurodytos aplinkybės, išdėstyti argumentai bei vertinimai dėl pareikėjo neva planuojamos veiklos, susijusios su ginčo turtu, yra pakankami objektyviai paneigti apelianto nurodomus deklaratyvius ketinimus. Taip pat ir kiti pareiškėjo abstraktūs ir iš esmės jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai bei hipotetiniai pasvarstymai apie potencialias galimybes ginčo turtą panaudoti apmokestinamoje ekonominėje veikloje, niekaip nepaneigia mokesčių administratoriaus surinktų objektyvių duomenų, paneigiančių, kad būtent pareiškėjas atliko kokius nors realius parengiamuosius veiksmus.

Dėl kitų argumentų

69. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai yra arba neesminiai nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti, niekaip nekeičia teisėjų kolegijos nuomonės dėl bylos baigties, arba pasikartojantys ir yra išnagrinėti Komisijos bei pirmosios instancijos teismo sprendimuose, todėl teisėjų kolegija juos atmeta kaip teisiškai nereikšmingus.

70. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiami atsakovo, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo sprendimai laikytini teisėtais. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto ir mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų priimtų sprendimų teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialiosios teisės normų, teismas nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Beata Martišienė