2025-12-10 Nr. AB-22064-3-62-3-00915-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-943-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00915-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir Administracija) 2025 m. birželio 2 d. raštą Nr. 4R-883-(6.1Mr) (toliau – ir Raštas) bei kreiptis į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas su prašymu išaiškinti, ar Administracija, nesuteikdama informacijos, nepažeidė pareiškėjo konstitucinės teisės gauti informaciją, nebūti diskriminuojamam ir nebūti teisinių, socialinių bei finansinių eksperimentų objektu. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų 5 000 Eur turtinę ir neturtine žalą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu suteikti informaciją, kuri, jo manymu, galėtų padėti suprasti Lietuvos teismų sistemoje vykstančius procesus ar „eksperimentus“, trukdančius ginti jo turtą ir interesus. Gavęs atsakymą 2025 m. birželio 2 d., pareiškėjas nurodė, kad Rašte nebuvo pateikta išsami, jam aktuali informacija, taip pat išreiškė nepasitenkinimą valstybės institucijų veikimu ar neveikimu, kurį jis vertino kaip tyčinį, diskriminacinį ir prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismo vertinimu, pareiškėjas iš esmės siekia per administracinio teismo procedūrą įvertinti teismų sistemos institucijos, t. y., Administracijos, veiklą bei galimus jos veiklos neatitikimus Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 124 straipsniu, ir pažymėjo, kad Administracija yra ne teisingumą vykdanti institucija, o organizacinio pobūdžio įstaiga, kurios paskirtis yra administracinė pagalba visai teismų sistemai, užtikrinanti sąlygas teisėjų nepriklausomumui ir tinkamam teismų darbui. Atsižvelgęs į Administracijos teisinį statusą, funkcijas ir paskirtį, teismas darė išvadą, kad ši institucija Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme nėra laikytina viešojo administravimo subjektu. Teismas pažymėjo, kad Administracijos veikla yra vidaus organizacinio pobūdžio, orientuota į teismų sistemos aprūpinimą, koordinavimą ir administracinį palaikymą, o ne į išorinį viešosios valdžios įgyvendinimą. Taip pat, Administracija nevykdo reguliavimo funkcijų, nepriima sprendimų dėl individualių subjektinių teisių ar pareigų, todėl pagal turinį ir pobūdį neatitinka viešojo administravimo subjekto sampratos. Be to, ši institucija yra pavaldi ne Vyriausybei ar kitoms vykdomosios valdžios institucijoms, o veikia teismų savivaldos sistemoje, padėdama užtikrinti teismų nepriklausomumą, todėl jos veikla negali būti tapatinama su vykdomosios valdžios funkcijų vykdymu. Teismas darė išvadą, kad skundai, susiję su Administracijos veikla, negali būti nagrinėjami administraciniame teisme, nebent būtų aiškiai pagrįsta, kad ginčas kilo iš viešojo administravimo santykių, ko šiuo atveju nėra nustatyta.

Teismas atkreipė dėmesį, jog teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, privalėtų vertinti teismų procesinę veiklą, tačiau pagal ABTĮ nuostatas administracinis teismas nenagrinėja skundų dėl teismų procesinių veiksmų ar sprendimų, kadangi šie klausimai sprendžiami įstatymų nustatyta procesine (apeliacine ar kita) tvarka. Teismų procesinė veikla nėra viešojo administravimo funkcija, todėl tokio pobūdžio reikalavimai nepatenka į administracinių teismų kompetenciją, kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalį.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Raštą, kuriuo pareiškėjui buvo suteikta informacija apie vykdytas ir vykdomas programas, finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, taip pat užsienio valstybių, organizacijų ar fondų lėšomis, nėra priskirtina administracinių teismų kompetencijai. Todėl teismas atsisakė priimti šią skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atitinkamai teismas atsisakė priimti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos kompetentingas institucijas su prašymu išaiškinti, ar Administracija, nesuteikdama informacijos, nepažeidė pareiškėjo konstitucinės teisės gauti informaciją, nebūti diskriminuojamam ir nebūti teisinių, socialinių bei finansinių eksperimentų objektu.

Teismas nustatė, kad turtinę žalą pareiškėjas sieja su, jo teigimu, daroma žala nekilnojamajam turtui ir teisminiams procesams, kurios dydį ketina pateikti pasibaigus procesui, atlikus ekspertinį vertinimą. Neturtinę žalą pareiškėjas vertina 5 000 Eur, ją grįsdamas prarastu pasitikėjimu valstybe ir jos institucijomis. Teismas vadovavosi ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tokius ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie kilo dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.). Teismas iš pareiškėjo skundo turinio nustatė, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos reikalavimai yra grindžiami institucijų, kurios šiuo atveju negali būti laikomos viešojo administravimo subjektais ABTĮ prasme, veiksmais ar neveikimu. Todėl žalos atlyginimo klausimai nepatenka į administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją, kaip tai apibrėžta ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra priskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl šią skundo dalį taip pat atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

III. Pareiškėjas A. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžinti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT) ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetą su prašymu išaiškinti, ar esamas teisinis reguliavimas ir suformuota teismų praktika, kuria rėmėsi valstybės institucijos (atsakovai), nepažeidžia pareiškėjo teisės ginti savo turtą, nebūti diskriminuojamam, persekiojamam, teisę į sąžiningą ir nešališką teismą. Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Rašte yra nurodyta, jog jis gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Pareiškėjas, prašydamas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iš esmės nenurodė priežasčių, kodėl sprendžiant, ar administraciniam teismui yra suteikta kompetencija vertinti Rašto teisėtumą ir pagrįstumą, yra būtina organizuoti žodinį procesą, ir pateikė tik abstrakčius, deklaratyvaus pobūdžio teiginius apie tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų kiekį ir jų nagrinėjimą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė tokių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nustatančiu, jog skundas (prašymas, pareiškimas) nepriimamas nagrinėti, jei nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės siekia per administracinio teismo procedūrą įvertinti teismų sistemos institucijos, t. y., Administracijos, veiklą bei galimus jų veiklos neatitikimus Konstitucijai. Atsižvelgęs į Administracijos teisinį statusą, funkcijas ir paskirtį, teismas darė išvadą, kad ši institucija ABTĮ taikymo prasme nėra laikytina viešojo administravimo subjektu, o skundai, susiję su Administracijos veikla, negali būti nagrinėjami administraciniame teisme.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2025 m. gegužės 19 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu suteikti informaciją apie Administracijos vykdytas ir vykdomas programas (finansuotas iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir užsienio valstybių, organizacijų ar fondų). Administracija Raštu atsakė pareiškėjui, nurodydama kur pareiškėjas gali rasti jį dominančią informaciją. Rašte Administracija taip pat nurodė, kad jeigu pareiškėją domina konkreti programa (projektas) ar laikotarpis, pareiškėjui gali tai nurodyti Administracijai tam, kad būtų galima pateikti tikslesnę informaciją. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad šiame Rašte nebuvo pateikta išsami, jam aktuali informacija ir prašo priteisti, jo nuomone, dėl to jam kilusią turtinę ir neturtinę žalą.

Pirmiausiai pažymėtina, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). LVAT yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai asmuo, paduodamas skundą administraciniam teismui, ginčija šiam asmeniui pateikto atsakymo į jo kreipimąsi apimtį bei teigia, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta į keltus klausimus, išvada apie ginčijamo rašto pobūdį paprastai gali būti daroma tik iš esmės išnagrinėjus pareikštą reikalavimą dėl atitinkamo atsakymo panaikinimo (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-293-520/2022; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-510-602/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-415/2022; kt.).

LVAT praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjui neatsisakoma suteikti informacijos, t. y. kai ji yra suteikiama, tačiau pareiškėjo netenkina gautos informacijos išsamumas ir jis siekia tokį institucijos / įstaigos atsakymą ginčyti teisme, toks institucijos / įstaigos raštas, patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį (ABTĮ 3 str. 1 d.) (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1940/2014; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012; 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS14-452/2007). LVAT yra nurodęs, jog tokiais atvejais skundžiamo atsakymo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės vertintinas suteiktos informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo aspektais (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-538/2012).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą tik tuo pagrindu, kad Administracija neveikė kaip viešojo administravimo subjektas ir kad todėl Raštas negali būti laikomas administracinės bylos dalyku. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Administracija, atsakydama į pareiškėjo prašymą, nevykdė viešojo administravimo veiklos ir neveikė kaip viešojo administravimo subjektas. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduodamas nagrinėti iš naujo, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiama dėl LVAT 2025 m. gruodžio 10 d. gautų pareiškėjo prašymų dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą bei EŽTT dėl išaiškinimų, taip pat dėl atskirajame skunde pateiktų procesinio pobūdžio reikalavimų kreiptis į Konstitucinį Teismą, EŽTT ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetą. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą bei Europos Sąjungos teisminę instituciją suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Šiuos procesinio pobūdžio prašymus turės išspręsti teismas, kuris skundo priėmimo klausimą nagrinės iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė