1dfd0d8a-c626-489f-967c-76ea19a47cbe · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-1048-1072/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18081-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4.  (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 20 d. Ukmergė  Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėja Eglė Venckienė, iÅ¡nagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-18081-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje V.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, bedarbis, neteistas, 2016 m. gegužės 25 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ V. K. atžvilgiu kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

V. K. muÅ¡damas sukėlė fizinį skausmÄ savo artimam giminaičiui, o bÅ«tent: jis, 2019 m. gegužės 1 d., apie 19 val. 20 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 promilių girtumas), namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė į veidÄ du kartus savo broliui R. K. tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. K. padarydamas žaizdÄ apatinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nurodė, jog jis broliui R.

K. į veidÄ sudavė du kartus. Dėl Å¡ios nusikalstamos veikos tikrai nuoÅ¡irdžiai gailisi. PraÅ¡o esant galimybei, skirti viešųjų darbų bausmę (b. l. 83). Kaltinamojo V. K. kaltę padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Nukentėjusysis R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. gegužės 1 d, apie 19 val. 10 min., jis grįžo iÅ¡ Å«kininko, pas kurį dirba įvairius darbus į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini).

Tuo pačiu adresu, tik kitame name gyvena ir jo brolis V. K.. Tik įėjus į namo kiemÄ ir pradėjus rakintis duris, jo brolis V. K. buvęs kieme pamatė, jog atsinešė į namus alaus. Dar nespėjus įeiti į namus, brolis, bÅ«damas kieme pradėjo rėkti sakydamas, kad Å¡is pavogė jo malkas. Jis broliui pasakė, jog jokių malkų niekada neėmė, nes jo malkinė yra užrakinta. Jis broliui V. K. pasakė, jog eitų apžiÅ«rėti jo malkinę. Atėjus prie jo malkinės, jis atrakino duris ir viduje buvo jo visos malkos.

Jis broliui pasakė, jog pats savaitgalį kepė iÅ¡ savo malkų Å¡aÅ¡lykus, be to, jų malkos vienodos. Tada V. K. užrakino savo malkinės duris ir nueidinėjant palietė ranka petį ir jam tik atsisukus, deÅ¡inės rankos kumščiu smÅ«giavo du kartus į veido sritį. Nuo suduotų smÅ«gių iÅ¡ lÅ«pos pradėjo bėgti kraujas, patyrė fizinį skausmÄ . Tada jis iÅ¡ karto išėjo iÅ¡ savo kiemo ir paskambino į policijÄ , o brolis liko kieme. Pats po suduotų brolio V. K. smÅ«gių išėjęs iÅ¡ kiemo iÅ¡gėrė stiklinę alaus.

PrieÅ¡ jį brolis V. K. yra smurtavęs ir ankščiau, buvo kelis kartus sumušęs, tačiau policijos nekvietė. Pristačius R. K. į Ukmergės ligoninės priėmimÄ , po apžiÅ«ros nustačius lÅ«pos žaizdÄ iÅ¡leido į namus (b. l. 25-26). IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 1 d., apie 19 val. 38 min., gautas praneÅ¡imas, jog pranešėjÄ namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme sumušė brolis (b. l. 8-11). IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nusikaltimo ar kitų pėdsakų, reikÅ¡mingų bylos tyrimui, nerasta ir nepaimta (b. l. 15-16, 17-19).

Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotraukos nustatyta, kad V. K. 2019 m. gegužės 1 d., 20 val. 04 min., nustatytas 1,54 promilės neblaivumas (b. l. 45). Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų fotonuotraukos nustatyta, kad R. K. 2019 m. gegužės 1 d., 20 val. 02 min., nustatytas 0,12 promilės neblaivumas (b. l. 12). Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L., susipažinęs su pateiktu VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019 m. gegužės 1 d. gydytojo įrašu apie R.

K. apžiÅ«rÄ ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, padarė iÅ¡vadÄ , kad R. K. padaryta žaizda apatinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43-44). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas gali pasireikÅ¡ti poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali bÅ«ti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatÄ , sistemÄ neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmÄ (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ä®vertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuotina, kad kaltinamasis V. K. muÅ¡damas nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį – brolį R.

K. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis V. K. neprieÅ¡tarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siÅ«loma paskirti bausmės rÅ«Å¡imi bei jos trukme (b. l. 102-105). Teismas, priimdamas sprendimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotÄ bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesÄ , vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų smurtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ , kaltės formÄ ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 89-90), baustas administracine tvarka (b. 98), bedarbis, duomenų apie psichiatrinį gydymÄ ir priklausomybės ligų gydymÄ nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiÅ¡kai pripažįsta kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkina, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos Å¡ios nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – viešieji darbai, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 722 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo V. K. asmenybę, padarytÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, pobÅ«dį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamuose smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 straipsnis).

IÅ¡ 2019 m. gegužės 2 d. nutarimo nustatyta, kad V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 1 d. 20 val. 13 min. iki 2019 m. gegužės 2 d. 13 val. 14 min., t. y. viena laikino sulaikymo diena (b. l. 84), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms. 2019 m. gegužės 2 d. nutarimu V. K. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymÄ (b. l. 86-88).

Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas (b. l. 22). Proceso iÅ¡laidų byloje nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: Pripažinti V. K. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant iÅ¡dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio pagrindu, V. K. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant iÅ¡dirbti po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį visuomenės labui. Paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimÄ probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios iÅ¡klausant visÄ Å¡ių programų kursÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsnis).

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti V. K. sulaikymÄ nuo 2019 m. gegužės 1 d. 20 val. 13 min. iki 2019 m. gegužės 2 d. 13 val. 14 min. (viena sulaikymo diena), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio 2 dalies pagrindu prilyginus (6) Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms. V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymÄ . Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, suraÅ¡iusiam tÄ teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , praÅ¡ymÄ , reikalaudami surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Padavus praÅ¡ymÄ , reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis Å¡ia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Eglė Venckienė