2022-06-22 Nr. AB-17007-3-61-3-01718-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-663-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01718-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl rašto ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2021 m. balandžio 22 d. raštą Nr.(21)SN-67)S-199; 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. 21R-332(AG-338/03-2021); 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. skundą.

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių dėl diskriminacijos dėl amžiaus ir nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d. vyko viešas Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nuotolinis posėdis, kuriame buvo svarstoma Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2020 metų veiklos ataskaita (parlamentinė kontrolė). Seimo Švietimo ir mokslo komitetui jis pateikė savo pastabas ir pastebėjimus dėl viešam svarstymui parlamentinei kontrolei pateiktos ataskaitos. Minėto 2021 m. kovo 31 d. posėdžio metu buvo pagarsinta, kad pareiškėjas pateikė minėtas pastabas, joms posėdžio metu buvo skirtas dėmesys, jos ne kartą buvo minimos, įskaitant ir pareiškėjo kaip autoriaus pavardę.

2.2. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pastabas ir nurodydamas pareiškėją kaip pastabų autorių, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys uždavė specialų klausimą posėdyje dalyvavusiai akademinės etikos ir procedūrų kontrolierei, susijusį su jo pateiktomis pastabomis, tačiau kontrolierė L. T. (toliau – ir Kontrolierė), atsakė vienu argumentu: nurodė, kad jas (pastabas) pateikė jaunas tyrėjas ir jų dėl to net nevertino, tuo pareiškėją diskriminuodama dėl amžiaus; valstybės pareigūnė tuo pačiu sąmoningai leido suprasti, o ir nepagrįstai nenurodė, kokią gi patirtį ir amžių turintis asmuo turi teisę ir galėtų pateikti pastabas, kurias ji imtųsi analizuoti, vertinti ir pateikti atsakymus piliečiams, kurių teisės yra lygios. Taip pat ji leido suprasti, kad pastabų turinys jai net neįdomus. Taip pat neaišku, ar garbaus amžiaus mokslininko pastabos susilauktų minėtos pareigūnės dėmesio ir atsakymų. Tokie valstybės pareigūnės vieši piliečių ir jų argumentų skirstymai turi būti įvertinti.

2.3. Po 2021 m. kovo 31 d. įvykusio viešo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio liko neaišku, į kokias ir kieno gi pastabas Kontrolierė reaguotų ir yra linkusi sureaguoti, pateikti atsakymus. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymu, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus paprašė kreiptis į Kontrolierę ir siūlyti jai nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus arba įspėti ją dėl padaryto pažeidimo.

2.4. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr.(21)SN-67)S-199 (toliau – ir Raštas), vertindamas skunde nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis Lygių galimybių įstatymo 5–9 straipsniais, nurodė, kad negali vertinti valstybės pareigūnų veiksmų ir pasiūlė kreiptis į Seimo valdybą, informuojant apie tai ir Lietuvos mokslo tarybą. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius padarė išvadą, kad nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių galimą diskriminavimą dėl Lygių galimybių įstatyme įtvirtintų socialinių santykių (veiklos sričių). Nesutikdamas su šiuo Raštu, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK), kuri 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 21R-332(AG-338/03-2021) (toliau – ir LAGK sprendimas) atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą LAGK kompetencijai.

2.5. Pareiškėjas nesutiko su Rašte įformintu sprendimu, kuriuo atsisakyta nagrinėti pateiktą skundą. Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnyje nustatytas draudimas diskriminuoti organizacijose ir asociacijose, o straipsnio turinyje detalizuojamas draudimas. Raštu minėtos nuostatos buvo nepagrįstai aiškinamos siaurinamai – Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnis skirtas tik darbuotojams ir darbdavių asociacijoms, nors šio straipsnio pavadinimas yra „Draudimas diskriminuoti organizacijose ir asociacijose“. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius Raštu iš esmės Kontrolierei, kaip valstybės pareigūnei, suteikė išimtines sąlygas nesilaikyti Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnio, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį. Kontrolierės veiksmai 2021 m. kovo 31 d. viešo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu, sudaro pagrindą atlikti tyrimą pagal Lygių galimybių įstatymą, kuriame, be kita ko, nenustatyta Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų ar veiksmų apskundimo tvarka. Dėl to jie skųstini bendra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Jokių išimčių nėra numatyta ir ABTĮ ar Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme.

2.6. Nors Rašte nurodyta, kad jame įformintas sprendimas gali būti skundžiamas LAGK, tačiau LAGK nurodė priešingai. Skundo nepriskirtinumas LAGK kompetencijai motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas siekia inicijuoti Kontrolierės, kaip valstybės pareigūnės, atliktų veiksmų įvertinimą, t. y. kelia klausimą dėl drausminės atsakomybės, kuris tiesioginės įtakos jo teisėms ar teisėtiems interesams neturėtų. LAGK laikė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl tarnybinės atsakomybės (ir su juo susijusia diskriminacija dėl amžiaus), o tai nėra priskirtina LAGK kompetencijai. Su tokiu vertinimu pareiškėjas nesutiko ir pažymėjo, kad jis į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių kreipėsi siekdamas apginti savo teises, kurias jam garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lygių galimybių įstatymas. Pastarojo įstatymo paskirtis nėra spręsti ar kelti drausminės atsakomybės klausimus – tai neteisingai nurodyta ir interpretuota LAGK sprendime. Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis asmeniui, manančiam, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, įtvirtina ir kartu garantuoja teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių, kuris atlieka minėto įstatymo vykdymo priežiūrą, taigi, įstatymas garantuoja tyrimo teisę.

2.7. Net ir pats Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius Rašte pripažino, kad nei amžius, nei patirtis negali būti priežastis atsisakyti vertinti pateiktas pastabas (jas ignoruoti). Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė tirti pareiškėjo skundą. LAGK sprendimu įformino savo veiksmą – atsisakymą veikti, t. y., pareiškėjo manymu, LAGK vilkina atlikti savo kompetencijai priskirtus veiksmus.

3. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas teigė, kad yra diskriminuojamas amžiaus pagrindu, nes Kontrolierė 2021 m. kovo 31 d. posėdžio metu, atsakydama į klausimą dėl pareiškėjo pastabų, pasakė, kad jis yra jaunas tyrėjas, todėl jų nevertino. Tačiau Lygių galimybių kontrolierius, pagal Lygių galimybių ir Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymus, gali pradėti tyrimą tik tuo atveju, jei skundžiami santykiai, subjektai patenką į Lygių galimybių įstatymų reguliuojamų santykių, subjektų sritį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė įvertinti valstybės pareigūno – Kontrolierės – elgesį (pasisakymą). Lygių galimybių įstatyme yra nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pareiga įgyvendinti lygias galimybes, tačiau tik priimant teisės aktus. Remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu, lygių galimybių kontrolierius negali vertinti valstybės pareigūnų veiksmų ir jų viešų pasisakymų.

4.2. Atmestinas pareiškėjo argumentas, kad Kontrolierė Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnio nuostatas nepagrįstai aiškina siaurinamai – Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnis skirtas tik darbuotojams ir darbdavių asociacijoms, nors šio straipsnio pavadinimas yra „Draudimas diskriminuoti organizacijose ir asociacijose“. Šis straipsnis nustato, kad diskriminacijos draudimą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu priimant į darbuotojų ir darbdavių organizacijas ar kitas organizacijas (asociacijas), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, dalyvaujant organizacijų (asociacijų) veikloje, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą. Minėtoje nuostatoje aiškiai apibrėžiamas subjektų ratas, kuriam ji yra taikoma, t. y. išskirtinai darbuotojų ir darbdavių organizacijoms ar kitoms organizacijoms (asociacijoms), kurių nariai turi tam tikrą profesiją. Komiteto posėdžio metu nebuvo svarstomi klausimai, susiję su pareiškėjo ar kitų asmenų priėmimu į tam tikrą organizaciją. Posėdžio metu buvo svarstoma ataskaita, kuriai pareiškėjas teikė pastabas. Be to, pareikėjo skunde buvo išdėstytas aiškus prašymas – kreiptis į Kontrolierę ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus. Pareiškėjo skunde nebuvo nurodyta aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų pradėti tyrimą dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu, remiantis Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnyje išdėstyta nuostata. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad sprendime klaidingai nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas LAGK, nes ji atsisakė nagrinėti skundą, kaip neteismingą. Pareiškėjo skundas LAGK buvo atmestas dėl to, kad jis nenurodė (neginčijo) vilkinimo atlikti veiksmus ar nepateikto (-ų) atsakymo (-ų) į pareiškėjo prašymą (-us) bei kėlė ginčą dėl tarnybinės atsakomybės klausimo, kas nėra priskirtina LAGK kompetencijai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. 2021 m. balandžio 16 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių, nurodydamas, kad 2021 m. kovo 31 d. vyko viešas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nuotolinis posėdis, kuriame buvo svarstoma Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2020 m. veiklos ataskaita. Pareiškėjas svarstymo išvakarėse pateikė komitetui ir suinteresuotiems asmenims savo pastabas dėl ataskaitos. Komiteto posėdžio metu buvo pagarsinta, kad jis pateikė pastabas. Seimo narys posėdyje dalyvavusiai Kontrolierei pateikė klausimą dėl pastabų. Kaip nurodyta pareiškėjo skunde, Kontrolierė, atsakydama į klausimą, pažymėjo, kad pastabas pateikė jaunas tyrėjas, todėl jų nevertino. Pareiškėjas nurodė, kad tokiu pasisakymu Kontrolierė diskriminavo jį amžiaus pagrindu.

6.2. Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, lygių galimybių kontrolierė B. S. 2021 m. balandžio 22 d. sprendimu, įformintu Rašte, atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai.

6.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu Raštu, su skundu kreipėsi į LAGK, kuri 2021 m. gegužės 3 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėti kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad pareiškėjas prašė įvertinti valstybės pareigūno (Kontrolierės) elgesį (pasisakymą). Tyrimas dėl galimos diskriminacijos galimas tik esant pagrindui, įtvirtintam draudžiamų diskriminavimo pagrindų sąraše ir diskriminacinį elgesį galint priskirti Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo reguliuojamų santykių sričiai. Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos; rengti , tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti; įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių ir bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes.

8. Atsakovas, teismo manymu, pagrįstai nurodė, kad lygių galimybių kontrolierius negali vertinti valstybės pareigūnų veiksmų. Pareiškėjui išaiškinta, kad tuo atveju, jei jis mano, kad Kontrolierės elgesys turėtų būti apsvarstytas, jis gali kreiptis į Seimo valdybą, informuojant apie tai ir Lietuvos mokslo tarybą, o jeigu mano, kad Kontrolierės pasisakymas įžeidė jo orumą, turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl garbės ir orumo gynimo nustatyta tvarka.

9. Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad diskriminacijos draudimą lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu priimant į darbuotojų ir darbdavių organizacijas ar kitas organizacijas (asociacijas), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, dalyvaujant organizacijų (asociacijų) veikloje, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą, t. y. aiškiai apibrėžiamas subjektų ratas, kuriam ji yra taikoma, t. y. išskirtinai darbuotojų ir darbdavių organizacijoms ar kitoms organizacijoms (asociacijoms), kurių nariai turi tam tikrą profesiją. Spręsdamas Kontrolieriaus surinktų įrodymų pakankamumo klausimą, teismas, remdamasis objektyvumo principu, pažymėjo, kad ir teisės normos skundžiamame Rašte pritaikytos tinkamai. Teismas, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį, laikė, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.

10. Teismas konstatavo, kad ginčijamas Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame teisingai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, jos tinkamai įvertinos, teisės aktų nuostatos pritaikytos tinkamai, Rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Kadangi atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą aktą, kurio naikinti nėra pagrindo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti lygių galimybių kontrolierių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą. Taip pat netenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti LAGK sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo. LAGK sprendime nurodyta, kad pareiškėjas nenurodė (neginčijo) vilkinimo atlikti veiksmus ar nepateikto atsakymo į pareiškėjo prašymą, o kėlė ginčą dėl tarnybinės atsakomybės klausimo (ir su juo susijusia diskriminacija dėl amžiaus), o tai nepriskirta LAGK kompetencijai, dėl ko pareiškėjo skundą pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta priimti.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais, papildomai pažymint:

12.1. Pareiškėjo įsitikinimu, Raštu Kontrolierei suteikiama išimtinė teisė nesilaikyti Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinto draudimo. Kontrolierės veiksmai 2021 m. kovo 31 d. viešo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu sudaro faktinį pagrindą, dėl kurio turėtų būti atliekamas tyrimas iš esmės pagal Lygių galimybių įstatymą bei pateikiamas įvertinimas (sprendimas). Be to, Lygių galimybių įstatyme nenustatyta jokia Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus sprendimų ar veiksmų apskundimo tvarka, o galimybę revizuoti valstybės pareigūnų darbą yra įtvirtinta Konstitucijoje.

12.2. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad lygių galimybių kontrolierius negali vertinti valstybės pareigūnų veiksmų, tačiau nenurodė, kokie įstatymai tai draudžia daryti. Kita vertus, teismas nenurodė, dėl kokių priežasčių valstybės pareigūnui negali būti taikomas Lygių galimybių įstatymas, jei minėto įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos.

12.3. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad į LAGK pareiškėjas kreipėsi dėl tarnybinės atsakomybės klausimo (ir su juo susijusia diskriminacija dėl amžiaus), nes į lygių galimybių kontrolierių pareiškėjas kreipėsi siekdamas apginti savo teises.

12.4. LAGK sprendimą grindžia Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktu – LAGK atsisako nagrinėti skundą, jei jis nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Skundo nepriskirtinumas LAGK kompetencijai motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas siekia inicijuoti akademinės etikos ir procedūrų kontrolierės, kaip valstybės pareigūnės, atliktų veiksmų įvertinimą, t. y. keliamas klausimas dėl drausminės atsakomybės, kuris tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams neturi. Tačiau Lygių galimybių įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, o ne spręsti ar kelti drausminės atsakomybės klausimus – tai neteisingai nurodyta ir interpretuota LAGK. Lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis asmeniui, manančiam, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, įtvirtina ir kartu garantuoja teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių, kuris atlieka minėto įstatymo vykdymo priežiūrą (to paties įstatymo 14 str. 1 dalis). Taigi, įstatymas garantuoja tyrimo teisę.

13. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

14. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia, iš esmės, pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais, papildomai pažymint:

14.1. Lygių galimybių įstatymas ir Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas taikomas tik nustatytų subjektų veiklai bei atitinkamiems socialiniams santykiams – Lygių galimybių kontrolierė gali pradėti tyrimą tik tuo atveju, jei skundžiami santykiai, subjektai patenka į Lygių galimybių įstatymų reguliuojamų santykių, subjektų sritį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė įvertinti valstybės pareigūno – Kontrolierės – elgesį (pasisakymą), o Lygių galimybių įstatyme nustatyta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pareiga įgyvendinti lygias galimybės, tačiau tik priimant teisės aktus. Lygių galimybių kontrolierė negali vertinti valstybės pareigūnų veiksmų, nes pareigūnų pasisakymai nepatenka į antidiskriminaciniais įstatymais reguliuojamą santykių sritį. Aktualūs teisės aktai, reglamentuojantys lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją, taikomi tik nustatytų subjektų veiklai ir atitinkamiems socialiniams santykiams.

14.2. Atmestinas argumentas, kad Lygių galimybių kontrolierė Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnio nuostatas aiškina siaurinamai – nurodytoje nuostatoje aiškiai apibrėžtas subjektų ratas, kuriam ji yra taikoma, t. y. išskirtinai darbuotojų ir darbdavių organizacijoms ar kitoms organizacijoms (asociacijoms), kurių nariai turi tam tikrą profesiją. Savo ruožtu ginčui aktualaus komiteto posėdžio metu nebuvo svarstomi klausimai, susiję su pareiškėjo ar kitų asmenų priėmimu į tam tikrą organizaciją. Posėdžio metu buvo svarstoma konkreti ataskaita, kuriai pareiškėjas teikė pastabas. Be to, pareiškėjo skunde buvo išdėstytas aiškus prašymas – kreiptis į Lygių galimybių kontrolierę ir siūlyti nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus. Pareiškėjo skunde nebuvo nurodyta aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų pradėti tyrimą dėl diskriminacijos remiantis Lygių galimybių įstatymo 9 straipsniu.

14.3. Pareiškėjas nurodo, kad sprendime (įformintame Rašte) klaidingai nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas LAGK, nes ji atsisakė nagrinėti skundą, kaip neteismingą. Tačiau pareiškėjo skundas LAGK buvo atmestas dėl to, kad jis nenurodė (neginčijo) vilkinimo atlikti veiksmus ar nepateikto atsakymo į pareiškėjo prašymą bei kėlė ginčą dėl tarnybinės atsakomybės, o tai nėra priskirtina LAGK kompetencijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo, įforminto 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (21)SN-67)S-199, kuriuo atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. skundą, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. skundą pagrįstumo.

16. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skundė teismui ir LAGK 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą 21R-(AG-338/03-2021), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai, tačiau ši skundo dalis nenagrinėtina teisme: kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Su skundais (prašymais) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus asmenys kreipiasi į administracinių ginčų komisiją arba administracinį teismą (ABTĮ 23 str.). Prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (ABTĮ 26 str. 1 d.). Taigi, kai įstatyme nėra numatyta, kad byla nagrinėjama tiesiogiai teisme, arba įstatyme nėra nustatytos privalomos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, asmuo savo pasirinkimu su skundu kreipiasi arba į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, arba tiesiogiai į teismą.

17. Nagrinėjamu atveju administraciniame teisme priėmus pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti tiek LAGK 2021 m. gegužės 3 d. sprendimą 21R-(AG-338/03-2021), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo, įforminto 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (21)SN-67)S-199, kaip nepriskirtiną LAGK kompetencijai, tiek Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus sprendimą, įformintą 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (21)SN-67)S-199, iš esmės susiklostė situacija, kai pareiškėjas savo galbūt pažeistas teises siekia ginti abiem būdais, t. y. kreipdamasis tiek į administracinių ginčų komisiją (LAGK 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo 21R-(AG-338/03-2021), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, panaikinimas suponuotų LAGK pareigą iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo panaikinimo), tiek tiesiogiai į administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo panaikinimo, kas nėra galima. Todėl pareiškėjo skundo dalis dėl LAGK 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo 21R-(AG-338/03-2021) panaikinimo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas priimtas nagrinėti teisme, teisminės gynybos prioriteto principą, teisingumo ir protingumo kriterijus, paliktina nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 4 p.), dėl ko skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas.

18. Tikrindamas kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 ir 2 d.), apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: bylos duomenimis, pareiškėjas 2021 m. balandžio 16 d. pateikė skundą Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriui, prašydamas „Kreiptis į akademinės etikos ir procedūrų kontrolierę L. T. ir siūlyti jai nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus arba įspėti ją dėl padaryto pažeidimo“. Skunde teigiama, kad 2021 m. kovo 31 d., viešo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu, Kontrolierė, pasisakydama dėl pareiškėjo pateiktų pastabų, nurodžiusi, kad pastabas pateikė jaunas tyrėjas, šių pastabų nevertino, tokiu būdu, pareiškėjo įsitikinimu, diskriminuodama jį dėl amžiaus. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius skundžiamu 2021 m. balandžio 22 d. Raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai.

19. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės sutikęs su atsakovo ginčijame sprendime nurodytais argumentais, šią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

20. Lygių galimybių įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Lygių galimybių įstatymo 1 str. 1 d.; ginčui taikytina įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.). Asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę kreiptis į lygių galimybių kontrolierių. Kreipimasis į lygių galimybių kontrolierių neapriboja galimybės ginti savo teises teisme (Lygių galimybių įstatymo 12 str. 1 d.). Lygių galimybių pažeidimu laikomas Lygių galimybių įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas ir draudimų nesilaikymas (Lygių galimybių įstatymo 10 str.) Lygių galimybių kontrolierius, vadovaudamasis teisėtumo, nešališkumo ir teisingumo principais, šio įstatymo nustatyta tvarka tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų (Lygių galimybių įstatymo 17 str. 1 d.). Kiekvienas fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ir jos padalinys turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių galimybių pažeidimo (Lygių galimybių įstatymo 24 str. 1 d.). Skunde, be kita ko, turi būti nurodytas: konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas), administracinis aktas arba sprendimas, jo įvykdymo (priėmimo) data, jo padarymo laikas ir aplinkybės; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; prašymas lygių galimybių kontrolieriui (ABTĮ 25 str. 1 d. 4-6 p.). Lygių galimybių kontrolierius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai (ABTĮ 27 str. 1 d. 3 p.).

21. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga įgyvendinti lygias galimybės nustatyta Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo: 1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos; 2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos; 3) įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių ir bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Taigi, sutiktina, kad pareiškėjo skunde minime veiksmai nėra susiję su pareigų, nurodytų Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnyje, pažeidimu.

22. Lygių galimybių įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas draudimas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu priimant į darbuotojų ir darbdavių organizacijas ar kitas organizacijas (asociacijas), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, dalyvaujant organizacijų (asociacijų) veikloje, įskaitant tokių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 8 straipsnį, draudžiama diskriminuoti dėl lyties priimant į darbuotojų, darbdavių organizacijas ar kitas organizacijas (asociacijas), kurių nariai turi tam tikrą profesiją, dalyvaujant organizacijų (asociacijų) veikloje, įskaitant šių organizacijų (asociacijų) teikiamą naudą.

23. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nurodytoje normoje yra išdėstytas subjektų ratas, kuriam taikoma ši norma, t. y. išskirtinai darbuotojų ir darbdavių organizacijoms ar kitoms organizacijoms (asociacijoms), kurių nariai turi tam tikrą profesiją. Aiškinant šią normą taip, kaip nurodoma pareiškėjo apeliaciniame skunde, būtų nepagrįstai išplečiamos aptariamos normos ribos. Sutiktina, kad pareiškėjas prašė įvertinti valstybės pareigūno – Kontrolierės – elgesį (pasisakymą), todėl tyrimas šiuo atveju negalėjo būti pradėtas. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad Rašte pagrįstai nurodyta, jog skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencijai. Pažymėtina, kad asmuo, manantis, kad buvo pažeistos jo lygios galimybės, turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkinti reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus sprendimo, įforminto 2021 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (21)SN-67)S-199, panaikinimo bei įpareigojimo Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 16 d. skundą, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo A. A. skundo dalis dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. 21R-332(AG-338/03-2021) panaikinimo ir šią pareiškėjo A. A. skundo dalį palikti nenagrinėtą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė