1df911bd-a4c9-41fc-be6e-9f9e5cdb98af · Vilniaus apygardos teismas

Adm Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-1245-303/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08629-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2013 m. lapkričio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal L. T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimo, kuriuo L.

T. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, paskiriant 100 Lt dydžio baudÄ , taip pat ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3100 Lt dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, subendrinus nuobaudas ATPK 33 straipsnio pagrindu, L. T. paskirta 3100 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, n u s t a t ė: L. T. 2013-07-15 buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-2764465-13 pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji 2013-07-05, apie 7.01 val., A.

Kojelavičiaus g. 29, Vilniuje, vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, pravažiuodama pro automobilį „VW Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iÅ¡ Å¡ono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius, po ko iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimu L. T. pripažinta kalta ir nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, paskiriant 100 Lt dydžio baudÄ , taip pat ATPK 130 straipsnio 1 dalį, paskiriant 3100 Lt dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, subendrinus nuobaudas ATPK 33 straipsnio pagrindu, L.

T. paskirta 3100 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Apeliaciniu skundu L. T. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimÄ ir bylÄ gražinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad rezoliucinėje skundžiamo nutarimo dalyje nenurodoma, kad ji pripažinta kalta, įvykdžius jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, tik iÅ¡dėstomos jai skiriamos nuobaudos. Mano, kad nutarimas neatitinka jam keliamų turinio reikalavimų, nes rezoliucinėje dalyje neiÅ¡spręstas patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo klausimas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašė postinis R. G., tačiau byloje nėra duomenų, ar minėtas pareigÅ«nas turi teisę jį suraÅ¡yti, Å¡ios aplinkybės nesiaiÅ¡kino ir teismas, tirdamas administracinį teisės pažeidimÄ . Teigiama, kad nepatikrinus R. G. įgaliojimų, juos pagrindžiant raÅ¡ytiniais įrodymais, negalima įvertinti skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė mano, kad byloje neiÅ¡tirtos visos aplinkybės, kurios gali turėti reikÅ¡mės, nustatant jos atsakomybės laipsnį.

Nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje fotolentelėje yra pavaizduoti automobilių apgadinimai, tačiau nėra nustatyta, ar jie atsirado administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuoto įvykio metu, ar buvo padaryti anksčiau. Teigia, kad maÅ¡inos, joms prasilenkiant, lietėsi veidrodėliais, ir nors kito automobilio vairuotojas nurodo kitokias aplinkybes, jos nebuvo iÅ¡tirtos. Apeliantės teigimu, vienareikÅ¡miÅ¡kai atsakyti į klausimÄ , ar automobiliai lietėsi tik veidrodėliais, ar buvo kitoks jų kontaktas, bus galima, atlikus autotechninę ekspertizę.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje formuojamomis nuostatomis dėl teisės pažeidėjo tyčios nustatymo, skunde teigiama, jog apeliantės veiksmuose nėra tyčios ir todėl jos bausti pagal ATPK 130 straipsnį negalima. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad transporto priemonė apeliantei reikalinga darbe, ji augina mažamečius vaikus, todėl jos atžvilgiu bausmė turėtų bÅ«ti adekvati pažeidimui. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta nevisapusiÅ¡kai ir joje neatsakyta į daug klausimų, byla turėtÄ bÅ«ti grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinis skundas netenkinamas. ATPK 7 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigÅ«nas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas suraÅ¡o protokolÄ , iÅ¡skyrus ATPK 262 straipsnyje numatytus atvejus (ATPK 259 straipsnio 1 dalis).Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. T. kelia administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumo klausimÄ .

Apeliantė abejoja, ar administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašęs pareigÅ«nas, t.y. postinis R. G., turėjo teisę jį suraÅ¡yti. Pagal ATPK 2591 straipsnio 1 dalį teisę suraÅ¡yti teisės pažeidimų protokolus administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja Å¡io kodekso 221 ir 224 straipsniuose nurodyti organai (tame tarpe dėl teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje), turi tam įgalioti vidaus reikalų ir policijos pareigÅ«nai. ATPK 2591 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėti skirta Å¡io kodekso 222, 225-24711 straipniuose nurodytų organų kompetencijai (tame tarpe dėl teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje), administracinių teisės pažeidimų protokolus turi teisę suraÅ¡yti tam įgalioti Å¡ių organų pareigÅ«nai.

Pagal „Įgaliojimų policijos pareigÅ«nams vykdyti eismo priežiÅ«ros funkcijas suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o“ (toliau ir – Tvarkos apraÅ¡as), patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 5-V-452, nuostatas, kuriomis remiamasi apeliaciniame skunde, teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ turėjo tik policijos pareigÅ«nai, turintys įstaigos vadovo įsakymu suteiktÄ Ä¯galiojimÄ , jiems iÅ¡laikius žinių įvertinimo įskaitas pagal policijos generalinio komisaro patvirtintas temas ir nustatytÄ Ä¯skaitų laikymo tvarkÄ .

Tačiau Å¡is teisės aktas ne kartÄ buvo keičiamas. Byloje nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo metu, taip pat suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Nr. 10P-2764465-13, kurio teisėtumu abejoja apeliantė, galiojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 5-V-399 patvirtinta Tvarkos apraÅ¡o redakcija. Å io apraÅ¡o 1 punkte pasakyta, kad įgaliojimų policijos pareigÅ«nams vykdyti eismo priežiÅ«ros funkcijas suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡as nustato įgaliojimų vykdyti eismo priežiÅ«ros funkcijas suteikimo ir panaikinimo policijos pareigÅ«nams, kurie patruliuoja poste, marÅ¡rute ar sektoriuje, tvarkÄ . Pagal „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d.

įsakymu Nr. 5-V-673, 3 punktÄ patruliavimu laikomas policijos patruliui keliamų uždavinių vykdymas nustatytuose patruliavimo sektoriuose, marÅ¡rutuose ar postuose. Policijos patrulio sÄ voka apima policijos pareigÅ«nus, kurie patruliuoja poste, marÅ¡rute ar sektoriuje pėsčiomis, raiti, automobiliais, motociklais, taip pat sniego arba vandens motociklais, motoroleriais, dviračiais, riedžiais, kateriais ar kitomis transporto priemonėmis. Sisteminė aukščiau iÅ¡dėstytų teisės normų analizė sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog reikalavimas suteikti įgaliojimÄ vykdyti eismo priežiÅ«ros funkcijas, tame tarpe suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , taikomas tik tų policijos pareigÅ«nų atžvilgiu, kurie įgyvendina jiems nustatytus uždavinius, patruliuodami poste, marÅ¡rute ar sektoriuje.

Tuo tarpu apie kitų policijos pareigÅ«nų teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ sprendžiama pagal teisės aktus, kurie nustato jų kompetencijÄ vykdant tarnybines pareigas. IÅ¡ skundo nagrinėjimui teismui pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus PaieÅ¡kos poskyrio postinio pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 10-V-370, matyti, kad Å¡ias pareigas užimantis pareigÅ«nas, pagal jam nustatytas funkcijas, privalo iÅ¡tirti administracinių teisės pažeidimų bylas ir medžiagas dėl eismo įvykių, iÅ¡ kurių vienas vairuotojas pasiÅ¡alino, ir suraÅ¡yti jose administracinių teisės pažeidimų protokolus.

Su minėtu pareigybės apraÅ¡ymu R. G., kaip tai nustato teisės aktai, supažindintas pasiraÅ¡ytinai. Todėl teisinio pagrindo abejoti L. T. atžvilgiu 2013-07-15 suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumu nėra.IÅ¡nagrinėjus kitus apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktÄ administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog L. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ objektyviai pagrindžia byloje surinkti duomenys. Analizuojant bylos dokumentų turinį matyti, kad apeliantė iÅ¡ esmės neneigia, jog ji 2013-07-05, apie 06.05 val., vairuodama automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), A. Kojelavičiaus g. 29, Vilniuje, sukėlė avarinę situacijÄ , t.y. lenkė autobusÄ , neįsitikinusi, jog lenkimui bÅ«tina eismo juostos atkarpa yra laisva, ko pasėkoje, pravažiuodama pro prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį „VW Bora“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jį ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Tačiau nesutinka su tuo, jog tyčia pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Apeliantės teigimu, automobiliams prasilenkiant, Å¡ie Å¡velniai lietėsi veidrodėliais. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. T. teigė, kad jei bÅ«tų jautusi, jog kliudė labiau, bÅ«tų sustojusi. Nurodė, kad jos reakcijÄ , jog ji nesustojo ir nuvažiavo toliau, sÄ lygojo patirtas Å¡okas, kad vos neįvyko avarija.

Kaip teigiama apeliaciniame skunde, tokiuose L. T. veiksmuose nėra tyčios, dėl ko ji negali bÅ«ti baudžiama už pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos pagal ATPK 130 straipsnio 2 dalį. Å is teiginys prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tais atvejais, kai asmuo supranta, kad jis yra susijęs su eismo įvykiu, t.y. jį sukėlė, ir iÅ¡ Å¡io įvykio pasitraukia, suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , sÄ moningai ignoruodamas pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės. Å ių aplinkybių buvimas reiÅ¡kia, kad asmuo nurodytÄ administracinį teisės pažeidimÄ padarė tyčia.

Pažymėtina, kad įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iÅ¡ įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia iÅ¡vengti atsakomybės), nėra bÅ«tinasis ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis, tačiau Å¡ios aplinkybės padeda atskleisti tyčios turinį. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų, L. T., vairuodama jai priklausantį automobilį, atliko lenkimo manevrÄ , kurio metu kliudė prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį.

Tai, kad Å¡i aplinkybė jai buvo žinoma, apeliantė patvirtino, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nepaisant to, vairuotoja iÅ¡ įvykio vietos pasitraukė ir, sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų, tai padarė tyčia. Nors teisme L. T. teigė, jog toliau ji nuvažiavo dėl Å¡oko bÅ«senos, kad vos neįvyko avarija, Å¡iÄ jos gynybinę versijÄ paneigia ne tik kiti byloje surinkti įrodymai, kurie nuosekliai papildo vieni kitus (eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, fotolentelė, nukentėjusiojo A.

A. parodymai), bet ir pačios apeliantės elgesys. Kaip matyti iÅ¡ jos parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, atvykusi į paskirties vietÄ (į naujÄ darbÄ ), iÅ¡kart apžiÅ«rėjo automobilį ir pamatė, kad veidrodėlis buvo įbrėžtas, tuo tarpu daugiau jokių įdrėskimų ant automobilio nebuvo. Tokie L. T. veiksmai neabejotinai patvirtina, jog pastaroji iÅ¡ nagrinėjamo eismo įvykio vietos nuvažiavo, suprasdama, kad kontaktas tarp dviejų automobilių buvo, dėl ko, kai tik sustojo, ir apžiÅ«rėjo savo automobilį.

L. T. tyčios iÅ¡vengti atsakomybės dėl sukelto įvykio kryptingumÄ rodo ir pastarosios neveiklumas po to, kai pamatė savo automobilio apgadinimÄ . Sprendžiant iÅ¡ bylos duomenų, apeliantė nesiėmė jokių priemonių, tam, kad įvykęs faktas bÅ«tų nustatyta tvarka užfiksuotas, o ir vėliau, aiÅ¡kinantis Å¡io įvykio, apie kurį policijai pranešė nukentėjusysis, aplinkybes, vengė atsakomybės, nepadėdama nustatyti tiesos (2013-07-12 paaiÅ¡kinime nurodė, kad nuvažiavo toliau, kadangi tarp automobilių nieko neįvyko).

Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog L. T. suprato prieÅ¡ingÄ teisei savo veikimo pobÅ«dį ir, pasiÅ¡alindama iÅ¡ eismo įvykio vietos, tai darė tyčia (nes suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir iÅ¡ jo vietos sÄ moningai nuvažiavo, nepranešė policijai ir pan.), t.y. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pagal administracinių teisės pažeidimų teisenoje įtvirtintas įrodymų vertinimo nuostatas jokie teismui pateikti duomenys neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios ir nei viena įrodymų rÅ«Å¡is neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ .

Visi administracinę bylÄ nagrinėjančio organo (pareigÅ«no) iÅ¡tirti duomenys yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone (ATPK 257 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui pripažinus byloje surinktus įrodymus pakankamais apeliantės kaltei pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pagrįsti, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ .

Reikia pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamoje dalyje nurodė, jog L. T. veikoje yra jai inkriminuojamų pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Vien tai, kad Å¡ios aplinkybės nenurodytos nutarimo rezoliucinėje dalyje, nelaikytina esminiu pažeidimu, darančiu skundžiamÄ nutarimÄ neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N444-2089/2010). Sprendžiant iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, apeliantė praÅ¡o suÅ¡velninti jai paskirtÄ nuobaudÄ , netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, motyvuodama tuo, kad transporto priemonė jai reikalinga darbe, be to, ji augina mažamečius vaikus.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo motyvuojamosios dalies, pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. T. nuobaudas už jai inkriminuotus teisės pažeidimus, įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos nuobaudų individualizavimui, ir už teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, L. T. paskyrė minimaliÄ sankcijoje numatytÄ baudÄ , už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skyrė neženkliai didesnę nei minimali baudÄ , taip pat nustatė minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ .

Pažymėtina, kad pastaroji nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), nesant ATPK 301 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, taikoma privalomai. Nagrinėjamoje byloje nesant visumos duomenų, leidžiančių L. T. atžvilgiu taikyti ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmosios instancijose teismas pagrįstai apeliantei paskyrė nuobaudas jai inkriminuotų straipsnių sankcijų ribose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktikoje formuojamas nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas, vykdant darbines funkcijas, pats savaime nelaikytinas aplinkybe, galinčia ypatingai suÅ¡velninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę ir sudarančia pagrindÄ iÅ¡skirtiniam administracinės nuobaudos Å¡velninimui.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog L. T. augina mažamečius vaikus, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, be to, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai (iÅ¡ 2013-09-17 teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme L. T. nurodė, jog iÅ¡laikytinių neturi). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog L. T. skirta nuobauda pirmosios instancijos teismo individualizuota tinkamai, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir prie apeliacinio skundo pridėti bei papildomai apeliantės gynėjo teismui pateikti dokumentai. Pažymėtina, kad Å¡ių dokumentų reikÅ¡mė nei skunde, nei gynėjo praÅ¡yme dėl papildomų dokumentų pateikimo nemotyvuojama, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a: palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir L.

T. apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                   Audronė Kartanienė Nuorašas tikras :Teisėja                                                                                     Audronė Kartanienė