2015-09-15 Nr. AB-19577-3-61-3-05310-2013-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-297-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05310-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 28; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovui Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. N. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 17R-135 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo būtų kompensuota visa 64 835 Lt pareiškėjo patirtų išlaidų suma; 3) atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2013 m. liepos 11 d. kreipėsi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ir prašė kompensuoti išlaidas, susijusias su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimu. 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir 2013 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjas pateikė Inspekcijai papildomus paaiškinimus. Komisija 2013 m. rugsėjo 17 d. priėmė sprendimą Nr. 17R-135, kuriame nusprendė iš dalies kompensuoti R. N. patirtas išlaidas. Kompensuota 58 361,5 Lt. Komisija nepateikė jokios informacijos ar skaičiavimų, taip pat nenurodė teisės aktų nuostatų, kuriomis remiantis buvo nuspręsta kompensuoti tik dalį R.

N. patirtų išlaidų sumą. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra ne tik nemotyvuotas, tačiau turi akivaizdžių trūkumų: nenurodytas konkretus apskundimo terminas, išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, ar teismas, kurio kompetencijai būtų priskirta nagrinėti šios kategorijos bylas. Pareiškėjas nurodė, kad, siekdamas išvengti teisminių ginčų, 2013 m. rugsėjo 23 d. dar kartą kreipėsi į Inspekciją ir prašė peržiūrėti Komisijos 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 17R-135 bei pateikti motyvuotą atsakymą dėl dalinio patirtų išlaidų kompensavimo. 2013 m. spalio 2 d. gavo Inspekcijos atsakymą, kuriame neatsakoma nei į vieną jo pateiktą reikalavimą, nepateikiamas motyvuotas priimto sprendimo pagrindimas bei paaiškinimas ir nurodoma pareiškėjui, kad jis sprendimą gali apskųsti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau konkreti apskundimo tvarka nenurodyta.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 (toliau – ir Aprašas), 21 punktą Komisija privalo priimti motyvuotą sprendimą, tačiau Sprendime nėra paaiškinta, kodėl išlaidoms, atitinkančioms įstatymo nuostatas, ir esant šias išlaidas pagrindžiantiems dokumentams buvo nuspręsta kompensuoti tik dalį patirtų išlaidų. Pareiškėjas nurodė, kad Aprašo 5 straipsnyje yra išvardintos visos kompensuotinos išlaidų kategorijos, o 2 priede nurodyti maksimalūs išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensuotini dydžiai.

Pareiškėjo teigimu, išlaidų dydžiai neviršija Aprašo 2 priede nurodytų maksimalių dydžių. Jo patirtų išlaidų suma 64 835 Lt susideda iš keturių skirtingų kompensuotinų išlaidų kategorijų:

1) išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu;

2) valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą;

3) elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos;

4) sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo. Leidimo plėtrai ir prisijungimo sąlygų gavimo bei elektrotechninio projekto darbus UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ pagal sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį buvo atlikęs, todėl 2 117,5 Lt ir 4 537,5 Lt sumos priskirtinos patirtoms išlaidoms ir negali būti laikomos avansiniais mokėjimais. Aprašo nuostatose šios išlaidos priskiriamos atskiroms kompensuotinų išlaidų kategorijoms, kurių skirtingi maksimalūs kompensavimo dydžiai nurodyti 2 priede.

Likusi 58 080 Lt išlaidų suma priskirtina sumokėtiems ir negrąžintiems avansiniams mokėjimams, kadangi ji buvo sumokėta kaip avansas saulės elektrinės modulių pirkimui, kurių dėl pasikeitusios įstatyminės bazės pareiškėjas nebeįsigijo. Dėl šios priežasties R. N. nepriėmė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ išrašytos sąskaitos Nr. ITP Nr. 201306-054. UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, vadovaudamasis jo parašytu atsisakymo raštu ir tuo, kad elektrinės įrengimai iš tiesų nebuvo pristatyti, išrašė kreditinę sąskaitą Nr. ITP 130830-007, kuria koregavo anksčiau išrašytą sąskaitą ITP Nr. 201306-054.

Prie prašymo Komisijai R. N. pateikė jo ir UAB „Informacinių technologijų pasaulio“ 2013 m. birželio 19 d. pasirašyto susitarimo dėl sutarties Nr. 121120/2 nutraukimo kopiją, iš kurio taip pat matyti, jog buvo sumokėtas avansas, o patys saulės elektrinės įrengimai nebuvo pristatyti. Pareiškėjo tvirtinimu, bendra pagal pirkimo–paradavimo sutartį mokėtina suma buvo 129 470 Lt su PVM, vadovaujantis Aprašo 2 priedo maksimaliais kompensuotinų išlaidų dydžiais, jam galėjo būti kompensuojama avansiniu mokėjimu iki 58 261,5 Lt, todėl prašoma kompensuoti 58 080 Lt suma neviršija Aprašo 2 priede nurodyto maksimalaus dydžio.

Sprendimu nuspręsta kompensuoti tik 58 361,50 Lt patirtų išlaidų. Šią sumą sudaro 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos, t. y. 58 261,50 Lt ir 100 Lt už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą. Pareiškėjas darė išvadą, kad Komisija neatsižvelgė į jo patirtų išlaidų kategorijas ir visas išlaidas laikė avansiniais mokėjimais, todėl nepagrįstai nusprendė kompensuoti maksimalų avansinių mokėjimų dydį ir 100 Lt už leidimo išdavimą. Toks sprendimas neatitinka Aprašo nuostatų, kadangi 2 117,5 Lt ir 4 537,5 Lt sumos buvo sumokėtos už jau atliktus darbus ir negali būti priskirtos sumokėtiems ir negrąžintiems avansiniams mokėjimams.

Jos priskirtinos Aprašo 5.1 ir 5.3.2 punktuose nurodytoms kompensuojamoms išlaidų kategorijoms, todėl turi būti kompensuotos 100 procentų. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, jam turėjo būti kompensuojama 64 835 Lt: 1) 2 117,5 Lt – išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu; 2) 100 Lt – sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą; 3) 4 537,5 Lt – elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos; 4) 58 080 Lt – sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo.

Atsakovas Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad, vadovaujantis Aprašu, Komisijai yra suteikta teisė spręsti klausimus dėl su saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo ir priimti sprendimus. Komisijai suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Pagal Aprašo 20 punktą, Komisija priima vieną iš trijų galimų sprendimų – kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas arba atmesti pareiškėjo prašymą. Įvertinus prie prašymo pateiktus dokumentus, R.

N. atžvilgiu buvo priimtas sprendimas iš dalies kompensuoti jo patirtas išlaidas. Kompensuotina suma – 58 361,5 Lt. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija 2013 m. liepos 19 d. prašyme Nr. 15R-74 nurodytų 58 080 Lt ir 100 Lt kompensavimo. Jis nesutinka tik su tuo, kad nebuvo kompensuotos išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu ir elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos. Atsakovas rėmėsi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjas sumokėjo 12 947 Lt 2012 m. lapkričio 24 d., praėjus tik 4 dienoms po 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 pasirašymo, o PVM sąskaitos faktūros, įforminusios paslaugų suteikimą, buvo išrašytos praėjus daugiau kaip pusmečiui, t. y. 2013 m. birželio 19 d. ir 2013 m. birželio 3 dieną.

Kadangi mokėjimai atlikti ne po PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, o daugiau kaip pusmečiui iki jų ir praėjus tik 4 dienoms po 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/1 pasirašymo, R. N. sumokėta 12 947 Lt suma laikytina avansiniu mokėjimu. Dėl pareiškėjo sumokėtos 58 261,5 Lt sumos, kaip avansinio mokėjimo, ginčo nekyla. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 4.1 punktas nustato, jog apmokėjimas atliekamas tokia tvarka: 5 procentų avansas mokamas per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, 45 procentai sumos mokama po 6 savaičių po sutarties pasirašymo.

Pareiškėjas 12 947 Lt sumą sumokėjo praėjus 4 dienoms nuo 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 pasirašymo, o 58 261,5 Lt avansą – 2013 m. sausio 21 d., t. y. pareiškėjas vykdė 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 reikalavimus. 2013 m. lapkričio 24 d. sąskaitos išrašo aprašyme nurodyta mokėjimo paskirtis – 1-asis mokėjimas pagal sutartį Nr. 121120/1 ir 121120/2, t. y. pagal 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 4.1 punkto reikalavimas (avansinis mokėjimas). Atsakovas vadovavosi Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį, kad pinigų sumos (dalies kainos) sumokėjimas dar negavus prekių ir paslaugų yra nustatytas 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 4.1. punkte.

Atsižvelgęs į 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 4.1 punktą, į pateiktą 2013 m. lapkričio 24 d. sąskaitos išrašą, taip pat į Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalies nuostatą, atsakovas laikė, kad 12 947 Lt suma yra avansinis mokėjimas ir Komisija pagrįstai šią sumą priskyrė avansiniams mokėjimams. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Aprašo 2 priede nustatyti maksimalūs avansinių mokėjimų dydžiai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo – 45 procentai visos pagal sutartį mokėjimo sumos. Pagal 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 3.1 punktą visa mokėjimo suma yra 107 000 Lt be PVM, o su PVM būtų 129 470 Lt.

Atskaičiavus nuo 129 470 Lt 45 procentus, susidaro 58 261,5 Lt, o pridėjus 100 Lt išlaidas už veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą – 58 361,5 Lt. Tokia suma nurodyta Sprendime. Atsakovas darė išvadą, kad Komisija pagrįstai nusprendė tik iš dalies kompensuoti R. N. patirtas išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad Aprašo 18–21 punktai nustato išimtinę teisę tik Komisijai vertinti pareiškėjo patirtas išlaidas ir priimti dėl jų sprendimą. Jokiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims Aprašas nesuteikia teisės ir kompetencijos vertinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, pagrįstumo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 9 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011. Teismas atkreipė dėmesį, kad jau 2013 m. rugsėjo 23 d. paklausime Komisijai pareiškėjas prašė pateikti ne sprendimo išaiškinimą, o paaiškinimą, kodėl kompensuota tik 58 361,5 Lt, t. y. 45 procentus visos pagal sutartį mokėtinos sumos ir už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, o ne visą 64 835 Lt – patirtų išlaidų sumą, ir pateikė argumentus dėl 2 117,50 Lt ir 4 537,50 Lt sumų tinkamumo kompensavimui.

Teismas pažymėjo, kad Sprendime nenurodyta, kuo remiantis buvo padaryta išvada, jog R. N. kompensuojama dalis jo patirtų išlaidų. Sprendimo konkretaus teisinio pagrindimo nebuvimas yra jo trūkumas, tačiau, teismo vertinimu, nesudaro Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimo, dėl kurio reikėtų panaikinti skundžiamą sprendimą. Iš pareiškėjo skundo argumentų bei jo pasisakymo teismo posėdžio metu teismas darė išvadą, kad pareiškėjas supranta, kokios išlaidos nebuvo kompensuotos, ir kartu pateikia argumentus dėl šių išlaidų pagrįstumo, t. y. dėl 2 117,50 Lt ir 4 537,50 Lt išlaidų. Dėl šių sumų yra pasisakoma ir Komisijos atsiliepime teismui bei paaiškinimuose teismo posėdžio metu. Teismas darė išvadą, jog abi šalys supranta ginčo dalyką vienodai.

Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Aprašu, Komisijai yra suteikta teisė spręsti klausimus dėl saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo ir priimti sprendimus. Teismas rėmėsi Aprašo 4-6 punktais, nustatė, kad Komisijos Sprendimu pareiškėjui kompensuota 58 361,5 Lt, t. y. 45 procentus visos pagal sutartį mokėtinos sumos ir 100 litų už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, kadangi 2 117,50 Lt ir 4 537,50 Lt sumos buvo priskirtos Aprašo 5.4.3 punkte numatytoms išlaidoms, o ne Aprašo 5.1 ir 5.3.2 punktuose numatytoms išlaidoms.

Teismas sutiko su atsakovo pateiktu išlaidų priskyrimu Aprašo 5.4.3 punkto kategorijai. Teismas nurodė, jog pareiškėjas sumokėjo 12 947 Lt 2012 m. lapkričio 24 d., praėjus tik 4 dienoms po 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 pasirašymo, o PVM sąskaitos faktūros, įforminusios paslaugų suteikimą, buvo išrašytos praėjus daugiau kaip pusmečiui, t. y. 2013 m. birželio 19 d. ir 2013 m. birželio 3 dieną. Pareiškėjo su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2012 m. lapkričio 20 d. sudarytos sutarties 4.1 punkte pažymėta, kad per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo dienos mokamas avansinis mokėjimas, 45 procentai mokami po 6 savaičių po sutarties pasirašymo, 30 procentų mokama nuo įrangos pristatymo ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos, 20 procentų mokama per 10 dienų nuo elektrinės pridavimo ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Iš Sutarties teksto matyti, kad abu pirmieji mokėjimai, t. y. pareiškėjo atlikti 2012 m. lapkričio 24 d. ir 2013 m. sausio 21 d. pavedimais yra avansiniai. Teismas rėmėsi Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas nei Komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad 2 117,50 Lt ir 4 537,50 Lt sumos buvo sumokėtos už realiai atliktus darbus – prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą ar technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų atlikimą. PVM sąskaitos faktūros, įforminusios paslaugų suteikimą, buvo išrašytos jau po 2013 m. vasario 1 d. termino, iki kurio patirtos išlaidos kompensuojamos Apraše nurodyta tvarka.

Teismas nustatė, kad pagal 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 3.1 punktą visa mokėjimo suma yra 107 000 Lt be PVM, su PVM – 129 470 Lt. 45 procentai sudaro 58 261,5 Lt, o pridėjus 100 Lt išlaidas už veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą – 58 361,5 Lt. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo kompensuota visa pagal teisės aktus galima kompensuoti suma.

Teismas konstatavo, kad Komisijos 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 17R-135 yra teisėtas, todėl nėra pagrindo šį sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo būtų kompensuota visa 64 835 Lt pareiškėjo patirtų išlaidų suma.

III. Pareiškėjas R. N. apeliaciniu skundu (b. l. 82-87) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Komisijos 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 17R-135, įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriuo būtų kompensuota visa 64 835 Lt pareiškėjo patirtų išlaidų suma, bei atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjo manymu, teismas neteisingai konstatavo, kad atsakovo priimto sprendimo konkretaus teisinio pagrindimo nebuvimas nesudaro Viešojo administravimo įstatymo pažeidimo. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atkreipia dėmesį, kad Sprendime atsakovas nepateikė jokios informacijos ar skaičiavimų, nenurodė teisės aktų nuostatų, kuriomis remiantis buvo nuspręsta kompensuoti tik dalį, o ne visą pareiškėjo patirtų išlaidų sumą. Be to, Sprendime nenurodytas konkretus apskundimo terminas, išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ar teismas, kurio kompetencijai būtų priskirta nagrinėti šios kategorijos bylas.

Pareiškėjo manymu, tokios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ginčijamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų ir tai sudaro pagrindą naikinti Sprendimą. Pareiškėjo teigimu, teismas nesilaikė ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtintos nuostatos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, todėl visapusiškai neištyrė ir objektyviai neįvertino kilusio ginčo. Teismas, pažeisdamas ABTĮ 81 straipsnį, nesurinko visų bylai reikšmingų įrodymų, klaidingai įvertino byloje jau pateiktus įrodymus, todėl klaidingai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, jog 2 117,5 Lt ir 4 537,5 Lt sumos buvo sumokėtos už realiai atliktus darbus.

Pareiškėjo manymu, teismas nesilaikė ABTĮ 10 straipsnyje įtvirtintos pareigos išaiškinti proceso dalyviams jų teises, bei padėti jas įgyvendinti, todėl teismo posėdžio metu nebuvo išreikalauti bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingi įrodymai. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neteisingai vertino sąskaitų faktūrų išrašymo datas kaip faktą, įrodantį, jog visi pareiškėjo atlikti mokėjimai turi būti priskiriami avansiniams mokėjimams. Pareiškėjas pažymi, kad tiek atsakovui, tiek teismui buvo pateiktas Energetikos ministerijos 2012 m. spalio 31 d. išduotas leidimas Nr. LP-3172 plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus.

Pareiškėjas nurodo, kad tiek atsakovas, tiek teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė 100 Lt išlaidas už šio leidimo išdavimą, tačiau nepagrįstai teigė, kad pareiškėjas neįrodė, jog 2 117,5 Lt, kuri buvo sumokėta UAB „Informacinių technologijų pasauliui“ už parengtus reikiamus dokumentus šiam leidimui gauti, buvo sumokėtos už realiai atliktus darbus. Pareiškėjo manymu, pats leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-3172 yra įrodymas, kad išlaidos buvo realiai patirtos. Pareiškėjas pažymi, kad išlaidos realiai buvo patirtos, kai UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ parengė projektą, pagal kurį turėjo būti įrengta saulės elektrinė, taip pat buvo pasirašytas šio projekto priėmimo perdavimo aktas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad turi visus šiuos dokumentus, tačiau nei atsakovas, nei teismas neprašė pateikti šių įrodymų. Pareiškėjo manymu, po teismo posėdyje jo pateiktų paaiškinimų iškilo būtinybė pareikalauti papildomų įrodymų, tačiau teismas to nepadarė. Pareiškėjas pažymi, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuvokė, kad vien jo paaiškinimų nepakanka ir kad turimus papildomus įrodymus teismui turi pateikti savo iniciatyva be paties teismo prašymo. Pareiškėjas nurodo, kad atliko du mokėjimus. Pirmasis mokėjimas buvo atliktas 2012 m. lapkričio 24 d., kuris pagal sutarties 4.1 punkto sąlygas sudarė 5 proc. nuo visos sutarties sumos.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad tiek atsakovo atsiliepime, tiek teismo sprendime klaidingai nurodomas 2012 m. lapkričio 24 d. atlikto mokėjimo dydis. Pareiškėjas daro išvadą, kad teismas neanalizavo byloje pateiktų įrodymų, bet rėmėsi tik atsakovo atsiliepimu, kuriame pateikiama klaidinga informacija. Pareiškėjas pabrėžia, kad avansinių mokėjimų tapimas išlaidomis nėra susietas su sąskaitų išrašymo momentu. Po to, kai buvo parengti visi dokumentai ir gautas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus bei parengtas ir pareiškėjui perduotas elektrotechninis projektas, šios sumos tapo išlaidomis už realiai atliktus darbus.

Pareiškėjas paaiškina, kad abi sąskaitos faktūros už patirtas išlaidas, dėl kurių kilo ginčas, buvo išrašytos tuomet, kai pareiškėjas nusprendė nebetęsti saulės elektrinės projekto.

Atsakovas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 167-170) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas remiasi Aprašo 4, 5, 20, 21 punktais ir pabrėžia, kad Aprašo 4 punktas kompensuotinoms išlaidoms nustato tam tikrus reikalavimus: jos turi būti ne tik įrodytos išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais, bet ir turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d. ir taip pat turi būti pagrįstos. Atsakovo manymu, leidimas Nr. LP-3172 nelaikytinas dokumentu, pagrindžiančiu patirtas išlaidas, jame nenurodoma patirtų išlaidų suma, nenurodyta kam ir kokiu pagrindu jos buvo sumokėtos. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas sumokėjo 12 947 Lt 2012 m. lapkričio 24 d. praėjus tik 4 dienoms po 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 pasirašymo, o PVM sąskaitos faktūros, įforminusios paslaugų suteikimą, buvo išrašytos praėjus daugiau kaip pusmečiui, atsakovo manymu, pareiškėjo sumokėta 12 947 Lt suma laikytina avansiniu mokėjimu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tai pareiškėjas pripažino 2013 m. liepos 15 d. prašyme Nr. 15R-74 ir 2013 m. spalio 14 d. skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsakovas atkreipia dėmesį į 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 4.1 punktą, pažymi, kad pareiškėjas 12 947 Lt sumą sumokėjo praėjus 4 dienoms nuo 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 pasirašymo, o 58 261,50 Lt avansą – 2013 m. sausio 21 d. Atsakovas daro išvadą, kad pareiškėjas vykdė 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 reikalavimus. Atsakovas remiasi Civilinio kodekso 6.309 straipsnio 2 dalimi, atkreipia dėmesį, kad pinigų sumos sumokėjimas dar negavus prekių ir paslaugų yra nustatytas 2012 m. lapkričio 20 d. sutarties Nr. 121120/2 4.1 punkte, Atsakovas daro išvadą, kad 12 947 Lt suma yra avansinis mokėjimas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad 2013 m. lapkričio 24 d. sąskaitos išrašo aprašyme nurodyta mokėjimo paskirtis – 1-asis mokėjimas pagal sutartis Nr. 121120/1 ir 121120/2, t. y. dvi sutartis. Tame pačiame dokumente pareiškėjo įrašytas sakinys, kad mokėjimo suma pagal 2012 m. lapkričio 20 d. sutartį Nr. 121120/2 yra 6 473,5 Lt. Atsakovas daro išvadą, kad Komisija ir teismas pagrįstai nurodė avanso sumą. Atsakovas remiasi Aprašo 18-21 punktais ir pabrėžia, kad tik Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

|IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos sprendimo , kuriuo atsisakyta kompensuoti dalį pareiškėjo turėtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtra, teisėtumo ir pagrįstumo.

Komisija ginčijamu sprendimu atsisakė kompensuoti dalį pareiškėjo prašyme nurodytų išlaidų, nes jas laikė avansiniais mokėjimais, viršijančiais galimą kompensuoti išlaidų sumą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Komisijos 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 17R-135 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti ar keisti nėra.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog Komisija bei teismas netinkamai įvertino visų pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820-14).

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13,14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir šio įstatymo Įgyvendinimo įstatymą, kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą, negarantavo, jog asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-170 redakcija) Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.

Taigi, minėtuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinoms išlaidoms. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo 4 punkto formuluotę išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.

Aprašo 5 punktas apibrėžė kompensuotinų išlaidų kategorijas, tarp kurių minimos išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (5.1 punktas), elektrinės projektavimo darbų išlaidos, t. y. elektrinės – nesudėtingo statinio supaprastinto projekto parengimas (5.3.1. punktas) ir elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbų išlaidos (5.3.2. punktas);

Aprašo 2 priede buvo nustatyti maksimalūs kompensuojami avansinių mokėjimų dydžiai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo – 45 procentai visos pagal sutartį mokėtinos sumos.

Tarp šalių nėra ginčo, kad visos išlaidos buvo patirtos iki 2013 m. vasario 1 d.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada, kad išlaidos, turėtos už prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą ir už elektrinės ir technologiškai susijusių elektros įrenginių projektavimo darbus yra avansiniai mokėjimai pagal sutartį.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2012 m. lapkričio 20 d. sudarė sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigojo pateikti ir pristatyti pareiškėjui saulės elektrinės įrangą, parengti dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų gavimui, paruošti projektus ir juos suderinti. Visų šių paslaugų kaina – 107 000 Lt be PVM - buvo aptarta bendrai minėtos sutarties 3.1 punkte, neišskiriant sumų skirtų dokumentų parengimui, projektų ruošimui, įrangos pirkimui ir kt. Pagal sutarties 4.1 punktą pareiškėjas įsipareigojo sumokėti avansu 5 procentų sutarties kainos sumą per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, 45 procentai sutarties kainos sumokėti po 6 savaičių po sutarties pasirašymo, 30 procentų - per 5 dienas nuo įrangos pristatymo ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos, likusius 20 procentų - per 10 dienų nuo elektrinės pridavimo ir sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Pats pareiškėjas, atlikdamas 2012 m. lapkričio 24 d. ir 2013 m. sausio 21 d. mokėjimus, jų pavedimuose nenurodė, kad yra apmokami konkretūs dokumentų ar projekto rengimo darbai, tačiau įvardino juos kaip pirmąjį ir antrajį mokėjimus pagal sutartį. 2012 m. lapkričio 24 d. sumokėta 12 947 lt suma paties pareiškėjo paaiškinta kaip atitinkanti 5 procentų sutarties kainą, atsižvelgus į tai, kad vienu pavedimu buvo padaryti avansiniai mokėjimai pagal dvi sutartis (B.l. 12) Atsižvelgiant į tai, šie mokėjimai laikytini avansiniais ir abu patenka į Aprašo 5.4.3 punkte nurodytų išlaidų kategoriją.

Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta (jei nėra besąlyginių skundžiamo individualaus administracinio akto naikinimo pagrindų), ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino skundžiamo sprendimo trūkumus teisinės technikos ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu. Skundžiamame sprendime nurodyta jo priėmimo data ir vieta, sprendimą priėmęs subjektas, aiškiai išreikšta viešojo administravimo institucijos valia, bendrais bruožais nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. Kiti trūkumai nėra tokie esminiai, kad laikyti skundžiamą sprendimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Komisija tinkamai taikė galiojančius teisės aktus bei rėmėsi objektyviais duomenimis ir apie tai nurodė ginčijamame sprendime, tinkamai vertino pareiškėjo nurodytas išlaidas, taigi priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą dėl aptartų išlaidų nekompensavimo.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pagrindo priteisti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėjo patirtas išlaidas, nėra.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė pagrįstą bei teisėta sprendimą, kurio naikinti ar keisti pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas Arūnas Sutkevičius