2016-12-07 Nr. AB-23175-3-61-3-03090-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-821-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03090-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Callida“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 10-S-157459 „Dėl pareiškimo 0116000323435 patikrinimo“, įpareigoti Vilniaus AVPK atlikti pareiškėjo pareiškime Nr. 0116000323435 nurodytos informacijos patikrinimą ir priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Callida“ skundą ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 straipsniu, 18 straipsnio 2 dalimi.

Pareiškėjo skundo priedai tvirtino, kad jis į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir iškelti baudžiamąją bylą turto saugotojams V. Š. ir S. Š. dėl svetimo turto nuniokojimo ir butui priklausančių dalių vagystės. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris 2016 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 10-S-157459 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad tarp pareiškėjo ir turto saugotojų kilęs ginčas turi būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka – teisme, kuris, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, kreipsis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Įvertinęs ginčo teisinių santykių prigimtį, teismas konstatavo, kad ginčas keliamas dėl atsakovo, kaip ikiteisminio tyrimo veiksmus atliekančios institucijos, sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo atlikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja ne viešosios teisės normos, ikiteisminio tyrimo organizavimas ir atlikimas nelaikytinas viešuoju administravimu, todėl tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Atsižvelgiant į tai, daryta išvada, kad pareiškėjo UAB „Callida“ skundas nepriskirtinas administracinio teismo kompetencijai. Tai, kad ginčijamame sprendime nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, neleidžia daryti priešingos išvados, nes sprendžiant bylos priskirtinumo administraciniam teismui klausimą svarbu ne atsakovo atliktų veiksmų formalioji išraiška, o teisinio santykio prigimtis. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo UAB „Callida“ skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atsisakius priimti pareiškėjo skundą, sumokėtas žyminis mokestis jam grąžintinas.

III. Pareiškėjas UAB „Callida“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaujasi ABTĮ 33 straipsnio 3 dalies nuostata. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta institucija, į kurią pareiškėjas turėtų kreiptis, todėl nutartis neatitinka jai keliamų imperatyvių reikalavimų, todėl turi būti panaikinta.

Vilniaus AVPK 2016 m. liepos 22 d. raštas Nr. 10-S-157459 „Dėl pareiškimo 0116000323435 patikrinimo“ neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio 2 dalyje numatytos jam keliamos procesinės formos reikalavimų – tai nėra motyvuotas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o yra pranešimas, kad atsakovas apskritai atsisako vykdyti savo funkcijas, t. y. atsisako patikrinti gautą informaciją ir atsisako priimti bet kokį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą skundžiamas apygardos vyr. prokurorui. Tačiau šiuo atveju atsakovas atsisakė priimti bet kokį sprendimą. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato nei terminų, per kuriuos gali būti apskųstas toks atsisakymas priimti sprendimą (nutarimą), nei procedūros kaip ir kam toks atsisakymas vykdyti savo funkcijas turi būti apskųstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti skundą, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad UAB „Callida“ 2016 m. birželio 14 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6-ąjį policijos komisariatą, kuriame išdėstė aplinkybes ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir iškelti baudžiamąją bylą turto saugotojams V. Š. ir S. Š. dėl svetimo turto nuniokojimo ir butui priklausančių dalių vagystės. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris priėmė 2016 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 10-S-157459, kuriame nurodė, kad UAB „Callida“ pareiškime nurodytos informacijos patikrinimas nebus atliekamas, kadangi iš pateiktos medžiagos matyti, kad tarp UAB „Callida“ ir V. Š. bei S. Š. yra kilęs ginčas, kuris reguliuojamas civilinės teisės normomis ir turi būti sprendžiamas derybų būdu, o šalims nesutarus, ginčai sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka.

Pareiškėjas UAB „Callida“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2016 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 10-S-157459 „Dėl pareiškimo 0116000323435 patikrinimo“ ir įpareigoti Vilniaus AVPK atlikti pareiškėjo pareiškime Nr. 0116000323435 nurodytos informacijos patikrinimą ir priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo.

ABTĮ 17 straipsnyje apibrėžtos bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Šiame straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.) ir žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis) (ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas BPK normomis, todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis BPK nuostatomis. Policija yra viena iš ikiteisminio tyrimo įstaigų (BPK 165 str. 1 d.), kompetentinga priimti procesinius sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti (BPK 164–168 str.). Spręsdama ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus, policija veikia kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ne kaip viešojo administravimo subjektas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme.

Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjo skundžiamas Vilniaus AVPK sprendimas, priimtas įvertinus jo 2016 m. birželio 14 d. prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytas aplinkybes, tiek pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus yra susiję su atsakovo, ikiteisminio tyrimo įstaigos, funkcijomis, todėl administraciniai teismai nėra kompetentingi vertinti jų teisėtumo ir pagrįstumo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodyti reikalavimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai tokį skundą atsisakė priimti.

Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje, vykdant ABTĮ 33 straipsnio 3 dalies reikalavimą, nėra išskirtas aiškinimas, į kokią instituciją reikia kreiptis pareiškėjui, iš pačios nutarties turinio pakankamai akivaizdu, kad Vilniaus AVPK sprendimas, priimtas įvertinus pareiškėjo 2016 m. birželio 14 d. prašymą, gali būti skundžiamas BPK nustatyta tvarka: BPK 168 straipsnio 4 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Prašymas atnaujinti minėtą terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po skundžiamo sprendimo priėmimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė