2015-12-09 Nr. AB-23820-3-63-3-01105-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1187-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01105-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lucanica“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Lucanica“ (toliau – ir atsakovas) 5 479 Lt už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą:

1) 4 747 Lt – už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. už turto objektą – 2 809,07 kv. m ploto, administracinės ir specialiosios paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini);

2) 228 Lt – už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – 17,57 kv. m ploto, poilsio paskirties pagalbines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini);

3) 144 Lt – už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – 59,49 kv. m. ploto, sandėliavimo paskirties sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4) 360 Lt – už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – 27,649 kv. m. ploto poilsio paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas taip pat prašė priteisti atstovavimo išlaidas.

Prašyme nurodė, kad 2008 m. vasario 27 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-44 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintais Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą įtvirtinta privaloma įmoka, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tą įmoką Nuostatuose nustatyta tvarka, be to, nustatytas Vietinės rinkliavos surinkėjas – UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą nurodė, kad įsiskolinimas susidarė dėl laikinų finansinių problemų ir nesusipratimų. Pareiškė, kad susidariusią skolą pripažįsta. Patikslino, kad dalį skolos jau apmokėjo, o dėl likusios skolos pageidauja sudaryti taikos sutartį ir likusią skolos dalį sumokėti per 3 mėnesius lygiomis dalimis.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 4 341,75 Lt (1 257 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresais: (duomenys neskelbtini). Sprendimo įvykdymą teismas išdėstė per tris mėnesius – priteistą sumą kas mėnesį mokant lygiomis dalimis bei netenkino pareiškėjo prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Spręsdamas dėl apmokestinimo vietine rinkliava pagrįstumo, teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymu, Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 32 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsniu, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1–2 punktais, Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtintais Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) (Nuostatų 7, 8, 13, 25 p.), pagal kuriuos vietinės rinkliavos mokėtojais laikomi komunalinių atliekų turėtojai, bei ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Pagal 2013 m. birželio 7 d. pažymas teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1851 ir (8.2)-5R-1852, teismas nustatė, kad atsakovas iš viso apmokestintas 5 479 Lt suma:

1) 4 747 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 31 d. už turto objektą – 2 809,07 kv. m ploto, administracinės ir specialiosios paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini);

2) 228 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – 17,57 kv. m ploto, poilsio paskirties pagalbines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini);

3) 144 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – 59,49 kv. m. ploto, sandėliavimo paskirties sandėlį, esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4) 360 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – 27,649 kv. m. ploto poilsio paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovo prašo priteisti vietinę rinkliavą nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (nutartys administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012), teismas nurodė, kad Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

Atsižvelgęs į Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei į aktualias Nuostatų teisės normas (29–34 p.), teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. rugsėjo 22 d. ir ši data laikytina priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pagal MAĮ 105 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiškėjas į teismą kreipėsi suėjus priverstino išieškojimo senaties terminui, todėl teismas konstatavo, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymą priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą, t. y. netenkino prašymo priteisti 137,25 Lt sumą, susidariusią nurodytu laikotarpiu.

Iš su atsakovo atsiliepimu pateikto AB Swedbank 2014 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymo Nr. 320 teismas nustatė, jog į pareiškėjo sąskaitą sumokėta 1 000 Lt, mokėjimo paskirtis – už UAB „Lucanica“, įmonės kodas 142013635. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistina 4 341,75 Lt (5 479 – 1 000 – 137,25) suma, o kit1 reikalavimo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Įvertinęs atsakovo prašymą išdėstyti susidariusią nepriemoką, teismas sprendimo įvykdymą išdėstė trims mėnesiams – priteistą sumą kas mėnesį mokant lygiomis dalimis.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas pateikė tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, tačiau nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl tokį pareiškėjo prašymą atmetė.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria dalis pareiškėjo reikalavimų atmesta, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti, bei panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl ieškinio senaties taikymo. Nurodo, kad atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties, todėl teismas savo iniciatyvą ją pritaikė be pagrindo. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šį prašymą turėjo palikti nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 5 479 Lt vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo UAB „Lucanica“.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisė 4 341,75 Lt (1 257 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektus, esančius adresais: (duomenys neskelbtini). Sprendimo įvykdymą teismas išdėstė trims mėnesiams – priteistą sumą kas mėnesį mokant lygiomis dalimis bei netenkino pareiškėjo prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino taikymo bei sprendimu netenkinti prašymo dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje taikytas ne ieškinio senaties terminas, kurį reglamentuoja Civilinio kodekso normos, tačiau priverstinio vietinės rinkliavos išieškojimo senaties terminas.

Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių rinkliavų priverstinio išieškojimo senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta.

Kita vertus, iš Rinkliavų įstatymo matyti, kad jis reglamentuoja pagal reguliavimo objektą, metodą ir dalyką, panašius teisinius santykius – valstybės rinkliavą ir vietinę rinkliavą.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 15 punktą ir 68 straipsnį, valstybės rinkliavai yra taikomos Mokesčių administravimo nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui.

Atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčių administravimo įstatymas nėra tiesiogiai taikomas vietinės rinkliavos teisiniuose santykiuose (Mokesčių administravimo įstatymo 13 str.). Todėl darytina išvada, kad nėra tvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje.

Tokiais atvejais, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tenka spręsti teisės analogijos taikymo klausimus. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalį, teisės analogijos klausimas turi būti sprendžiamas, visų pirma, taikant tą teisės normą (įstatymą), kuri reglamentuoja panašius teisinius santykius, o jei ir tokių teisės normų nėra, įpareigoja teisės analogijos klausimą spręsti taikant bendruosius įstatymų pradmenis ir jų prasmę, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip jau buvo minėta, valstybės rinkliava ir vietinė rinkliava pagal reguliavimo objektą, metodą ir dalyką, yra artimiausi vienas kitam bei panašiausi teisiniai santykiai, kas savo ruožtu lemia, kad vietinės rinkliavos atžvilgiu turi būti taikomos tos įstatyminės normos, kurios taikomos ir valstybės rinkliavos atžvilgiu.

Pažymėtina, kad senaties terminų klausimas šioje srityje tokiu pat būdu yra sprendžiamas ir administracinių teismų praktikoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis bei kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/ 2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygų kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams pagrįstai ir teisingai pritaikė Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senaties terminą.

Pastebėtina, kad į pirmosios instancijos teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. spalio 6 d. (b. l. 3), prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, susidariusią nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Kaip jau buvo aptarta, pirmosios instancijos teismas vietinę rinkliavą priteisė už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tačiau, vadovaujantis šiuo atveju taikytinomis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, formuojama administracinių teismų praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1681-556/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1678-442/2015; 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-845-602/2015), vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 metus, todėl pareiškėjui iš atsakovo turėtų būti priteisiama suma už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų pažymų apie skolą Nr. (8.2)-5R-1851 ir Nr. (8.2)-5R-1852 (b. l. 17, 18), 2013 m. gegužės 28 d. pakartotinio mokėjimo pranešimo (b. l. 19), vietinės rinkliavos nepriemokos suma, susidariusi nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., iš viso yra 5 479 Lt. Atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė AB Swedbank 2014 m. spalio 27 d. mokėjimo nurodymą Nr. 320 (b. l. 39), iš kurio matyti, jog į pareiškėjo sąskaitą sumokėta 1 000 Lt suma, mokėjimo paskirtis – už UAB „Lucanica“. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 4 479 Lt (1 297,21 Eur) vietinės rinkliavos nepriemokos suma.

Įvertinusi tai, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė įsiskolinimo mokėjimą, o pareiškėjas šios aplinkybės neskundė, teisėjų kolegija šią teismo sprendimo dalį iš esmės palieka nepakeistą, pakeisdama tik mokėtiną įsiskolinimo sumą, t. y. 4 479 Lt (1 297,21 Eur) įsiskolinimo sumokėjimą išdėsto lygiomis dalimis trims mėnesiams, kas mėnesį mokant po 1 493 Lt (432,4 Eur).

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui nepateikus savo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų, šį prašymą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio nuostatomis, turėjo palikti nenagrinėtą, kadangi minėto straipsnio teisės normos įtvirtina galimybę pareiškėjui per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paduoti tikslų ir konkretų, įrodymais pagrįstą, prašymą. Atsižvelgus į tai, ši teismo sprendimo dalis taip pat keistina.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas priverstinio išieškojimo senatį reglamentuojančias teisės normas bei nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų priteisimo, todėl šiais aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys keistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei„Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“ priteisti 1 297,21 Eur (tūkstantį du šimtus devyniasdešimt septynis eurus dvidešimt vieną euro centą) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Priteistos vietinės rinkliavos įsiskolinimo sumos sudėjimą išdėstyti lygiomis dalimis trims mėnesiams – kas mėnesį mokant po 432,4 Eur.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nenagrinėtą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė