2023-11-15 Nr. AB-20066-3-61-3-07511-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2408-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07511-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. H. (A. H.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 23S95134 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra Baltarusijos pilietis, nuo 2017 m. vasario mėn. gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje. Pareiškėjas nuo 2022 m. gruodžio 2 d. iki dabar dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „HQDS“ (toliau – Bendrovė) tolimųjų reisų vairuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį. Nuo 2022 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. gegužės 24 d. pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza darbo Bendrovėje pagrindu. Pareiškėjas 2023 m. vasario 20 d. kreipėsi į Migracijos departamentą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas Sprendimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Tokia išvada buvo priimta, vadovaujantis Lietuvos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) pateikta išvada.

3. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Sprendimas grindžiamas vieninteliu dokumentu – VSD išvada Nr. 18-4339 (toliau – ir Išvada), su kuria pareiškėjas nėra susipažindintas ir neturėjo galimybės į ją atsikirsti, pateikti paaiškinimų ar kitaip teisėtais būdais apginti pažeistų teisių. Sprendimas pagrįstas įslaptintais duomenimis, kurie turėjo lemiamą reikšmę priimant ginčijamą Sprendimą ir tai nedera su Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, susijusia su teise į gynybą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam buvo išduota nacionalinė viza, kurios pagrindu jis Lietuvoje gyveno pusmetį, todėl jam nežinoma, kodėl ir kas pasikeitė, jog pareiškėjas buvo pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos saugumui. Pareiškėjas paaiškino, kad 2009–2011 m. laikotarpiu jis dirbo našlaičių auklėtoju Baltarusijos licėjuje, bet tai buvo tas metas, kai Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių santykiai su Baltarusija ir Rusija buvo geri, šalys palaikė ryšius ir bendradarbiavo. Gyvendamas Baltarusijoje ir matydamas, kad Baltarusijos ir Rusijos politika agresyvėja, taip pat tai, kad demokratiški rinkimai šalyje yra neįmanomi, Baltarusijos rėžimas susidoroja su nepritariančiais vykdomai politikai, o žmogaus teisės Baltarusijoje apskritai neegzistuoja, pareiškėjas, bijodamas dėl savo ateities, išvyko gyventi į Lietuvą. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas nevertino aplinkybių, kad jo gyvenimo Lietuvoje laikotarpiu jis elgiasi pareigingai, nepadarė pažeidimų, nėra niekam skolingas, čia dirba ir moka mokesčius, turi draugų ir pažįstamų, teikia aktyvią finansinę pagalbą ukrainiečiams.

5. Pareiškėjo nuomone, atsakovo Sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, jame išdėstytos aplinkybės yra netikslios ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Atsakovas nenurodė, kokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę ar kad kels grėsmę ateityje. Sprendimas paremtas bendra informacija apie Rusijos vykdomą karą Ukrainoje ir nusikaltimus žmogiškumui, taip pat Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos agentų siekiu verbuoti savo piliečius, tačiau, kaip tai konkrečiai susiję su pareiškėju, nėra pateikta.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 20 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje (2009–2011 m.), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

8. Atsakovas teigė, kad sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, jis priėmė vadovaudamasis VSD pateikta Išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas pažymėjo, kad Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį, prieš priimant jam nepalankų sprendimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad sprendimas yra priimamas dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas taip pat neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame Sprendime nurodytas aplinkybes.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad ginčijamame Sprendime nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Sprendime nebuvo vadovautasi įslaptintais dokumentais, Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis objektyviais duomenimis. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika – šeiminiai, socialiniai, ekonominiai. Nenustatyta, kad pareiškėją sietų šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikos valstybe, o jo ekonominiai ryšiai nenusveria pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui.

10. Atsakovas nurodė, kad kriterijų, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų vertinimo tvarką apibrėžia Kriterijų vertinimo tvarka. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punktą užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Atsakovas teigė, kad įvertinęs tai, jog VSD prašė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, o pareiškėjo socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis negali būti svarbesni už valstybės saugumą ir, atsižvelgus į Kriterijų vertinimo tvarkos 5, 37 ir 38.3 punktus, pareiškėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Atsakovo nuomone, šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo A. H. skundą tenkino – panaikino Migracijos departamento 2023 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 23S95134 ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl to, jog pareiškėjo buvimas, gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Toks sprendimas priimtas iš esmės remiantis pareiškėjo atsakymu į Migracijos departamento pateikto ir pareiškėjo užpildyto klausimyno klausimus, į kuriuos atsakydamas pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 m. iki 2011 m. jis dirbo auklėtoju Ekstremalių situacijų licėjuje. VSD, įvertinęs šiuos duomenis, padarė išvadą, jog pareiškėjas, dirbdamas minėtoje institucijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

15. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų ir jis nėra įstatymais įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, tačiau teismas pabrėžė, kad atlikdamas Migracijos departamento priimto sprendimo kontrolę teismas vertina tiek Migracijos departamento sprendimo, tiek ir VSD išvados, kurios pagrindu buvo priimtas sprendimas, teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Teismas, įvertinęs sprendime atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas neatliko visapusiško ir objektyvaus pareiškėjo individualios situacijos vertinimo. Į sprendimą buvo perkelta VSD Išvada, pateikta bendro pobūdžio informacija apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nurodant, kad jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Bendrovėje tolimųjų reisų vairuotoju dirba nuo 2022 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza darbo Bendrovėje pagrindu. Atsakovas iš esmės nekvestionavo pareiškėjo darbo Bendrovėje aplinkybių. Byloje taip pat nėra duomenų, jog per minėtą laikotarpį pareiškėjas būtų atlikęs veiksmus, kurie indikuotų jo grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjas darbdavio vertinamas teigiamai, taip pat pareiškėjas remia ukrainiečių šeimą bei aukoja pinigus pagalbos Ukrainai fondui.

18. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad nuo 2009–2011 metų, kai jis dirbo našlaičių auklėtoju Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijos licėjuje, Lietuvos bei kitų Europos Sąjungos valstybių santykiai su Baltarusija ir Rusija buvo geri, šalys palaikė ryšius ir bendradarbiavo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas daugiau nei prieš 12 metų auklėtojo pareigose dirbo ne pačioje Nepaprastųjų situacijų ministerijoje, o licėjuje prie Gomelio inžinierinio instituto, t. y. valstybinėje švietimo įstaigoje. 2011 metais pareiškėjui savo noru nutraukus darbo santykius minėtoje institucijoje, jis daugiau nedirbo jokioje valstybinėje institucijoje.

19. Teismas akcentavo, kad Migracijos departamentas ir VSD pareiškėjo grėsmę vertino pagal tai, jog Baltarusijos režimas palaiko Rusijos Federaciją, kuri nuo 2022 m. vasario 24 d. vykdo atvirą karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą, daro karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, o augantis Rusijos valdžios agresyvumas vertinamas kaip keliantis grėsmę Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumui. Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2009–2011 metais dirbo auklėtoju Baltarusijos licėjuje, savaime nereiškia, jog pareiškėjas palaiko dabartinį Baltarusijos agresyvų režimą bei kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje galėtų kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas netyrė pareiškėjo pareigų funkcijų ir paskirties, todėl neatliko individualizuoto vertinimo, netyrė, ar pareiškėjas dalyvavo priimant kokius nors strateginius sprendimus, ar buvo aktyvus politiškai ir pan., ar buvo kontroliuojamas Baltarusijos specialiųjų tarnybų. Jokie duomenys byloje nepatvirtino teiginių, jog pareiškėjo buvimas galimai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui, byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas palaikytų Baltarusijos Respublikos režimą, pasisakytų už karinius veiksmus Ukrainoje ir pan.

20. Teismas sprendė, kad byloje nenustatyta akivaizdžių požymių, jog pareiškėjas keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, šios išvados nepaneigė ir VSD pateikta bendro pobūdžio informacija apie galimą pareiškėjo grėsmę, atsižvelgiant į jo darbo patirtį Baltarusijos Respublikoje. Vertinant VSD išvadą lieka neaišku, ar ją rengiant buvo vertinama ir kita informacija, o ne tik pareiškėjo darbo patirtis, tačiau teismas darė išvadą, kad vien tik darbo patirtis Baltarusijos Respublikoje, neatsižvelgiant į dirbto darbo pobūdį ir trukmę, savaime nėra pakankama konstatuoti pareiškėjo pavojingumą. Nėra aišku, ar kitos aplinkybės turėjo įtakos VSD padarytai išvadai, todėl teismas neturėjo galimybių jų įvertinti. Teismas pažymėjo, kad nors institucijos pareiškėjo keliamą grėsmę siejo su jo darbu, tačiau nėra duomenų, jog institucijos būtų vertinusios, ar eitos pareigos reikalavo būti aukštos kvalifikacijos, turėti specialų karinį pasirengimą, turėti teisinių žinių ar kitos žvalgybinės praktikos ir pan., ar eitos pareigos pagal savo turinį ir pobūdį iš esmės gali būti vertinamos kaip reikšmingos byloje nagrinėjamo klausimo kontekste valstybės grėsmės saugumui. Be to, iš VSD teiktos Išvados nėra aišku, kaip iš esmės buvo įvertinta pareiškėjo pozicija, pateikta klausimyne. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas klausimyne gana aiškiai ir nedviprasmiškai atsakė į esminius klausimus dėl jo sąsajumo su buvusia darboviete ir jo požiūrį dėl Baltarusijos valdžios palaikymo, taip pat ir dėl karo Ukrainoje. Teismo vertinimu, pareiškėjo klausimyne pateikti atsakymai negali būti atsietai vertinami (ar visai nevertinami), sprendžiant dėl galimo pavojaus Lietuvos valstybės saugumui. Taigi nors VSD Išvadoje akcentuojama, kad pareiškėjas, prieš 12 metų dirbdamas auklėtoju Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, turėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai (o tuo pačiu ir Rusijos Federacijai), tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai ir jo pozicija Lietuvos Respublikos atžvilgiu esamuoju laiku, vertinant ir perspektyvinius požiūriu, institucijų nebuvo tinkamai individualizuoti.

21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad Sprendime nurodyti motyvai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, teismas vertino, kad institucijų konstatuota pareiškėjo keliama grėsmė yra tik tariama ir formali, bet ne reali. Byloje nėra jokios informacijos, kuri pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, taip pat nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai, atlikti praeityje, ar dabartyje, buvo vertinti priimant sprendimą.

22. Teismas nusprendė panaikinti Migracijos departamento Sprendimą kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

III. 23. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

24. Atsakovo teigimu, teismas, vertindamas įrodymus ir byloje esančią medžiagą, padarė akivaizdžius ir esminius materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, išvadas grindė prielaidomis, teismo sprendime motyvai išdėstyti apsiribojant ir nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.

25. Atsakovas nurodo, kad Migracijos departamentas 2023 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 23S92297 atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir šis sprendimas šioje byloje nebuvo skundžiamas (toks reikalavimas skunde nesuformuluotas). Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nieko nepasisakė dėl Migracijos departamento 2023 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 23S92297 panaikinimo. Todėl atsakovas mano, kad teismas, įpareigodamas Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, išėjo už ginčo ribų – įpareigojo priimti dar vieną sprendimą dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, dėl kurio jau yra priimtas ir galiojantis Migracijos departamento 2023 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 23S92297.

26. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas šioje byloje ginčijo Migracijos departamento 2023 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 23S95134, kuriuo jam uždrausta penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką tuo pagrindu, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

27. Atsakovas dėl teismo argumentų, kad Migracijos departamentas neatliko visapusiško ir objektyvaus individualios situacijos vertinimo, o į Sprendimą perkėlė VSD Išvadą, nurodo, jog Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis

28. Atsakovo nuomone, VSD išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nėra nemotyvuota. VSD Išvada yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Atsakovo teigimu, ginčijamame Sprendime yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui realumą ir akivaizdumą. Pasak atsakovo, reikalavimas, kad pareiškėjas būtų atlikęs konkrečius veiksmus, keliančius grėsmę valstybės saugumui, yra pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas tokios kategorijos bylai ir pernelyg rizikingas esant tokiai geopolitinei situacijai. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui migracijos teisės kontekste.

29. Atsakovo nuomone, teismas per siaurai vertino situaciją ir pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Kaip matyti iš VSD Išvados, Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.

30. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas anksčiau turėjo vieną Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą (darbo pagrindu, išduotą 2022 m. gruodžio 2 d.). Dėl vizos pareiškėjas kreipėsi 2022 m. spalio mėn., dėl leidimo gyventi – 2023 m. vasario mėn. (t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo 2022 m. Rusijos karinės invazijos į Ukrainą). Nėra duomenų apie pareiškėjo šeiminius ar kitus ryšius Lietuvos Respublikoje, taigi pareiškėjas iš esmės neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika (išskyrus darbinius santykius). Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nėra užkertamas kelias vykti į kitas Šengeno erdvės valstybes. Mano, kad esant tokiai situacijai pareiškėjo grėsmė valstybės saugumui įvertinta tinkamai, o ginčijamas Sprendimas yra proporcingas.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą, netinkamai taikė bei aiškino Įstatymo normas, nepagrįstai taikė per aukštą įrodinėjimo standartą, pagrindžiant pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių, nesilaikė teismų praktikos, suformuluotos analogiško pobūdžio bylose. Teismas neatsižvelgė į Rusijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos valstybingumui, tinkamai neįvertino Rusijos ir Baltarusijos vykdomos neišprovokuotos karinės agresijos prieš Ukrainą konteksto, nepagrįstai suteikė prioritetą vieno Baltarusijos piliečio teisėms ir interesams, o ne visos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesams.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsižvelgdamas į turimus duomenis, žinomus Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikimo metodus ir grėsmių tendencijas, atlikęs perspektyvinį (į ateitį nukreiptą) vertinimą, numatė, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių su Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerija. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, vien faktas, kad šiuo metu pareiškėjas tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, jog jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins), ir jis nebegali kelti grėsmės. Sprendžiant, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra atliekamas tam tikras situacijos prognozavimas. VSD išvadoje, kuria pagrįstas ginčijamas Sprendimas, nurodyti duomenys nelaikytini bendro pobūdžio informacija, jie yra paremti nustatytais faktais (objektyviais duomenimis) apie Baltarusijos valdžios ir jos institucijų veiklą bei pareiškėjo ryšį su šiomis institucijomis.

34. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Migracijos departamento Sprendime išdėstytų aplinkybių ir argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi, vertinant grėsmę pagal Įstatyme nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį reikalaujama nustatyti tik patį žemiausią grėsmės lygmenį. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui nėra pakankamai reali Sprendimui priimti. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, kad buvo nustatyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, lemiantys išvadą, jog jis kelia grėsmę valstybės saugumui. Tokiu tęstiniu veiksmu laikytina pareiškėjo tarnyba Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje. Teismas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl tokia tęstinė veikla nelaikytina žemiausio lygmens grėsme (bet vis dėlto pakankama grėsme Įstatymo taikymo prasme) valstybės saugumui.

35. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui dėl jo tarnavimo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje vertinimui esminę reikšmę turi dabartyje susiklostęs geopolitinis kontekstas, susijęs su besitęsiančia Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karine agresija prieš Ukrainą. Teismo sprendime vertinta aplinkybė, kad pareiškėjo tarnavimo Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje laikotarpiu buvo susiklosčiusi kitokia geopolitinė situacija, teisiškai nėra reikšminga. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Rusijos ir Baltarusijos keliamų grėsmių Lietuvai ir šių valstybių karinės agresijos veiksmų Ukrainoje kontekste asmens lojalumas Lietuvai priešiškai Baltarusijos valstybei savaime suponuoja nelojalumą Lietuvai, kuris sietinas su Lietuvos valstybės pagrįstu nepasitikėjimu tuo asmeniu ir reiškia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl gyventi Lietuvoje gali būti leidžiama tik tokiam asmeniui, kurio veikla, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam gyvenant Lietuvoje, kils grėsmė ar bus padaryta žalos Lietuvos valstybės nacionaliniam saugumui.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjo akivaizdų priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką. Teismas, neįvertinęs šių aplinkybių, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp bylos proceso šalių.

37. Pareiškėjas A. H. atsiliepime į Migracijos departamento ir VSD apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

38. Pareiškėjo teigimu, teismas, taikydamas tinkamą įrodinėjimo standartą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nekėlė realios grėsmės nacionaliniam saugumui, o atsakovas neatliko individualaus pareiškėjo aplinkybių vertinimo. Pareiškėjas pažymi, kad apeliaciniais skundais siekiama kiek įmanoma labiau sumažinti VSD ir Migracijos departamento įrodinėjimo standartą (pareigą motyvuoti priimamus sprendimus) bei ir leisti įteisinti tokią situaciją, kuomet pakanka vien formalių pagrindų konstatuoti grėsmės nacionaliniam saugumui realumą. Taip pat nėra pagrįstai VSD ir Migracijos departamento samprotavimai dėl to, jog teismas taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą.

39. Pareiškėjo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, jog jis galėtų kelti realią grėsmę nacionaliniam saugumui, o Migracijos departamentas neatliko visapusiško ir objektyvaus individualių aplinkybių vertinimo. Migracijos departamentas tik perkėlė VSD Išvadą ir pateikė bendro pobūdžio informaciją apie pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nurodant, kad jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje.

40. Pareiškėjas pažymi, kad jo atveju susiklosčiusi situacija negali būti sulyginama su Migracijos departamento ir VSD apeliaciniuose skunduose nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtomis situacijomis, kai pagrįstai nebuvo išduodamas (pakeičiamas) leidimas gyventi Lietuvoje, nes egzistavo reali grėsmė nacionaliniam ir visuomenės saugumui. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis jau beveik 12 metų neturi jokių realių ryšių su Baltarusijos Respublikos valdžios struktūromis. Tie ryšiai, kuriuos turėjo, t. y. darbas švietimo įstaigoje (moksleivių auklėjimas), bei jo trukmė (2 metai), niekaip nepatvirtina pareiškėjo keliamos grėsmės.

41. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad iš jo skundo turinio matyti, jog jis skundė Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsisakyta jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Būtent taip jo skundo reikalavimus suprato pirmosios instancijos teismas. VSD procesinių dokumentų, pateiktų pirmosios instancijos teismui turinys, taip pat patvirtina, kad ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys suprato, kad pareiškėjas skundžia Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsisakyta jam išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

42. Pareiškėjas pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo atsižvelgti į Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2285-1047/2023, kurioje buvo nagrinėta iš esmės analogiška situacija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2023 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 23S95134 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2023 m. birželio 22 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą leisti gyventi Lietuvoje.

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas Baltarusijos piliečio A. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu priėmė sprendimus, kuriais nusprendė:

1) atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (2023 m. birželio 19 d. sprendimas Nr. 23S92297, toliau – ir Sprendimas Nr. 1);

2) uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui (2023 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. 23S95134, toliau – ir Sprendimas Nr. 2).

45. Migracijos departamentas minėtus sprendimus priėmė vadovaudamasis kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas klausimyną (2 klausimas), nurodė, kad 2009–2011 m. dirbo Baltarusijoje YSM licėjuje (Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje) auklėtoju. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad su žvalgybos ir saugumo tarnybomis ryšių neturėjo ir neturi; jis kategoriškai nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje; bei, kad Krymas priklauso Ukrainai. Migracijos departamentas gavo VSD 2023 m. balandžio 19 d. išvadą Nr. 18-4339, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos nepaprastųjų situacijų ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės teisėsaugos tarnybose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD nuomone, pareiškėjas gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo.

V. 46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šios bylos nagrinėjimo dalyko, pažymi, kad iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo turinio matyti, jog jis ginčija Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsisakyta jam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal byloje pateiktus duomenis šis Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas 2023 m. birželio 19 d. (sprendimo Nr. 23S92297), o ne 2023 m. birželio 22 d., kaip skundo reikalavimuose nurodė pareiškėjas (Migracijos departamentas 2023 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 23S95134 uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką tuo pagrindu, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui). Pareiškėjas, šalindamas pirmosios instancijos teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus (pateikti teismui skundžiamą sprendimą), pateikė teismui Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsisakyta jam išduoti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Pareiškėjas nepateikė šio sprendimo metaduomenų, todėl teismas neturėjo galimybės patikslinti šio sprendimo priėmimo datos ir numerio. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 12 d. nutartimi, po pareiškėjo skundo trūkumų šalinimo, priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl 2023 m. birželio 22 d. Migracijos departamento sprendimo Nr. 23S95134, nenurodydamas nutartyje šio sprendimo pavadinimo.

47. Migracijos departamentas, teikdamas atsiliepimą į skundą, akcentavo, kad pareiškėjas skundžia 2023 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. 23S95134 uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką tuo pagrindu, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas atsiliepime nurodė argumentus, susijusius su sprendimu uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovas kartu su atsiliepimu į skundą pateikė dokumentus, susijusius su sprendimu uždrausti pareiškėjui 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką – pranešimas apie uždraudimą atvykti, sprendimas.

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Migracijos departamento sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Teismas sprendė, kad Migracijos departamento nurodyti motyvai nėra pakankami vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui. Nesant kitų duomenų, patvirtinančių grėsmės valstybės saugumui realumą, teismas vertino, jog nustatytos aplinkybės nebuvo pakankamos pareiškėjo keliamai grėsmei valstybės saugumui konstatuoti.

49. Migracijos departamentas ir VSD, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus.

50. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad teismas, įpareigodamas Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, išėjo už ginčo ribų.

51. Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje ir pasiruošimo nagrinėti stadijoje padarė klaidas, dėl kurių negalima pripažinti, kad byla yra išnagrinėta tinkamai (ABTĮ 24, 67 straipsniai). Teismas priėmė pareiškėjo pateiktą skundžiamo sprendimo kopiją, kurioje nėra duomenų apie sprendimo priėmimo datą ir numerį (be metaduomenų), dėl to procesiniuose dokumentuose neteisingai įvardino skundžiamo sprendimo datą ir numerį. Pasiruošimo nagrinėti stadijoje teismas nepatikrino minėtų duomenų su atsakovo pateiktais dokumentais, neįvertino aplinkybės, kad atsakovas suprato, jog pareiškėjas skundžia Sprendimą Nr. 2 (uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką), o ne Sprendimą Nr. 1 (dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje). Taigi pareiškėjas ir atsakovas skirtingai suprato, kas yra nagrinėjamos bylos dalykas.

52. Be to, pareiškėjo paduotuose procesiniuose dokumentuose yra nurodoma pareiškėjo gimimo data – (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento sprendime ir kituose dokumentuose yra nurodoma pareiškėjo gimimo data – (duomenys neskelbtini). Nei pirmosios instancijos teismas, nei bylos šalys, neatkreipė dėmesio į šį neatitikimą.

53. Skundo dalyko neteisingas nustatymas, dėl kurio bylos šalims nėra suprantama nagrinėjamos bylos esmė, pripažintinas proceso teisės normų pažeidimu, dėl kurio neteisingai išsprendžiama byla (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalis). Šio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad skundo pagrindas buvo iš dalies apibrėžtas tinkamai.

54. Dėl nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius