1df2fe3e-d0c8-4c5b-afb5-1cff8a26a22e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1180-381/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01013-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) R. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) praÅ¡ymÄ dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atstatydinimo iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto administratoriaus pareigų.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Heles group“ (toliau – UAB „Heles group“) iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ (toliau – UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ arba bankroto administratorius).2016 m. kovo 20 d. pareiÅ¡kėjas (kreditorius) R.

M. pateikė bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui praÅ¡ymÄ dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo. PraÅ¡yme nurodė, kad specialus teismines bankroto procedÅ«ras reguliuojantis Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®) neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedÅ«ros stadijoje kelti ir spręsti klausimÄ dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų bÅ«ti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. kovo 8 d. pažyma, kurioje, remiantis įsiteisėjusiais teismų sprendimais, konstatuota, kad bankroto administratorius netinkamai atliko savo pareigas ir pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus, patvirtina bankroto administratoriaus jam priskirtų pareigų netinkamÄ vykdymÄ bei sudaro pagrindÄ jo atstatydinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) praÅ¡ymÄ dėl UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atstatydinimo iÅ¡ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto administratoriaus pareigų.Teismas nurodė, kad Ä®BÄ® 11 straipsnio 10 dalyje yra numatyti atvejai, kada teismas gali atstatydinti bankroto administratorių iÅ¡ pareigų:

1) kai administratorius pateikia teismui praÅ¡ymÄ dėl atsistatydinimo;

2) kai įmonės kreditorių susirinkimas šio įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas, ar šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo;

3) kai administratorius 11 straipsnio 3 dalies 24 punkte nustatyta tvarka pateikia teismui praÅ¡ymÄ dėl jo atstatydinimo arba įmonės kreditorių susirinkimo pirmininkas Ä®BÄ® 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka kreipiasi dėl praradusio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo arba iÅ¡ kitų Å¡altinių teismas gauna informacijÄ , kad administratorius neteko teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ymÄ pateikusio kreditoriaus teismo patvirtintų reikalavimų suma yra 789,39 Eur, o bendra patvirtinta kreditorių reikalavimų suma sudaro 72 044,50 Eur, vadovaudamasis nurodytomis Ä®BÄ® nuostatomis, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas negali kreiptis su praÅ¡ymu dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, nes jo patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro mažiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjas (kreditorius) R. M. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti praÅ¡ymÄ dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, neatsižvelgė į tai, kad kiekvienas bankroto byloje dalyvaujantis asmuo turi bendro pobÅ«džio procesinę teisę reikÅ¡ti teismui praÅ¡ymus, o teismas turi Å¡iuos praÅ¡ymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama, todėl ex officio privalo iÅ¡nagrinėti ir priimti atitinkamÄ procesinį sprendimÄ .2.

Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad bankroto bylose turi bÅ«ti ginamas vieÅ¡asis interesas, todėl teismas, gindamas bankroto byloje egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , turi ex officio įvertinti bankroto administratoriaus tinkamumÄ vykdyti pareigas pagal kreditoriaus pateiktÄ informacijÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-636/2011);3. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nusistovėjusia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nors Ä®BÄ® įtvirtintas teisinis reguliavimas nesuteikia teisės kreditoriams, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro mažiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų tiesioginės teisės teisme inicijuoti administratoriaus tinkamumo eiti paskirtas pareigas vertinimo procedÅ«ros, tačiau, kita vertus, pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ ir atsižvelgiant į bankroto proceso tikslÄ , tokių bylų nagrinėjimo principus, pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, jos savininkų, kreditorių turtinių interesų ir teisėtų lÅ«kesčių gynimÄ (CPK 5 straipsnis, 7 straipsnis, Ä®BÄ® 10 straipsnio 1 dalis), teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, turi prerogatyvÄ bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad nei vienas iÅ¡ Ä®BÄ® 11 straipsnio 10 dalyje paminėtų subjektų Å¡io klausimo nekėlė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208-330/2016).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus), kurio patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro mažiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų sumos, praÅ¡ymÄ dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo iÅ¡ pareigų.

Atskirasis skundas tenkintinas. Kaip teisingai nurodyta pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) R. M. praÅ¡yme dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties, kuria toks praÅ¡ymas nebuvo priimtas, įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikÅ¡mingiausių subjektų, kuris iÅ¡ esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, todėl nuo jo veiksmų sÄ Å¾iningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas.

Dėl administratoriaus iÅ¡skirtinės svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Bet kurioje bankroto procedÅ«ros stadijoje, esant Ä®BÄ® 11 straipsnyje numatytiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimÄ , ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas. Pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 10 dalį teismas administratorių iÅ¡ pareigų atstatydina Å¡iais atvejais:

1) kai administratorius pateikia teismui praÅ¡ymÄ dėl atsistatydinimo;

2) kai įmonės kreditorių susirinkimas Å¡io įstatymo 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas, ar Å¡io įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu praÅ¡ymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant Å¡iame įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai praÅ¡ymÄ dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka Å¡io įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sÄ lygas ir patenkinus praÅ¡ymÄ nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar praÅ¡ymo neteikusių kreditorių interesai ar vieÅ¡asis interesas;

3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas;

4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių;

5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirÄ jį skundÄ ir Å¡is asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirÄ jį skundÄ , įsiteisėjimo dienos pateikė Å¡io straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytÄ sutikimÄ -deklaracijÄ administruoti įmonę;

6) kai Å¡io įstatymo 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) R. M. praÅ¡ymÄ dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo nustatęs, kad jo patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro mažiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų sumos. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje bankroto byloje vien jo patvirtintų reikalavimų vertinės iÅ¡raiÅ¡kos dydis neturi lemiamos reikÅ¡mės klausimo dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo nagrinėjimui, kadangi bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui pateikti dokumentai, sudarantys pagrindÄ abejoti bankroto administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu.

Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apelianto argumentams, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių teises bankroto procese, bankroto administratoriaus atsistatydinimo arba atstatydinimo ir jo pakeitimo kitu bankroto administratoriumi klausimus, taip pat nesivadovavo nuosekliai suformuota teismų praktika Å¡iais klausimais, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus, kurio patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro mažiau kaip pusę visų patvirtintų reikalavimų sumos, praÅ¡ymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo negali bÅ«ti priimtas ir nagrinėjamas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje bankroto byloje pareiÅ¡kėjas (kreditorius), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka nesudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, turėjo teisę kreiptis į teismÄ dėl UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atstatydinimo iÅ¡ bankrutavusios BUAB „Heles group“ bankroto administratoriaus pareigų, o pirmosios instancijos teismas turėjo šį praÅ¡ymÄ priimti ir nagrinėti jį iÅ¡ esmės, kaip bet kurį kitÄ procesinį praÅ¡ymÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo nusistovėjusioje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas turi prerogatyvÄ ex officio spręsti dėl administratoriaus atstatydinimo, nepaisant to, kad nei vienas iÅ¡ Ä®BÄ® numatytų subjektų administratoriaus atstatydinimo klausimo nekėlė. Å i teismo prerogatyva aiÅ¡kinama atsižvelgiant į paties bankroto proceso tikslÄ bei bankroto bylos nagrinėjimo principus, vadovaujantis kuriais teisme vykstantis bankroto procesas turi bÅ«tų ekonomiÅ¡kas, operatyvus ir objektyvus, tokiu bÅ«du užtikrinant tinkamÄ tiek pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės, tiek jos savininkų bei kreditorių turtinių interesų ir teisėtų lÅ«kesčių gynimÄ (CPK 5, 7 straipsniai, Ä®BÄ® 10 straipsnio 1 dalis).

Taigi, pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotÄ praktikÄ bet kurioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, gali svarstyti klausimÄ dėl administratoriaus atstatydinimo. Tokius duomenis teismui gali pateikti ir vienas iÅ¡ bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2459/2011; 2012 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-327/2012; 2015 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-846-381/2015; 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208-330/2016 ).Be to, kaip teisingai teigiama atskirajame skunde, Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012, konstatavo, kad nors atskiro kreditoriaus, kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro mažiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, teisė kreiptis į teismÄ dėl administratoriaus atstatydinimo tiesiogiai nėra numatyta, tačiau, nepaisant to, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, tame tarpe ir bankroto byloje dalyvaujantis asmuo (CPK 42 straipsnio 1 dalis, Ä®BÄ® 10 straipsnio 1 dalis), turi bendro pobÅ«džio procesinę teisę reikÅ¡ti teismui praÅ¡ymus, ir teismas turi Å¡iuos praÅ¡ymus svarstyti, kol tokia teise nėra piktnaudžiaujama (CPK 95 straipsnis).

Taigi teismas neturi procesinio pagrindo atsisakyti priimti bankroto byloje dalyvaujančio asmens praÅ¡ymo atstatydinti administratorių, o turi tokį praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės kaip bet kurį kitÄ procesinį praÅ¡ymÄ , ir jį tenkinti arba jo netenkinti. Jei teismas, nagrinėdamas tokio kreditoriaus praÅ¡ymÄ , preliminariai nenustato reikÅ¡mingų administratoriaus netinkamumo požymių, toks praÅ¡ymas gali bÅ«ti atmetamas neiÅ¡klausius praÅ¡omo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo nuomonės, trumpai nurodant praÅ¡ymo netenkinimo motyvus.

PrieÅ¡ingai, jei tokio kreditoriaus praÅ¡yme nurodomi argumentai, kuriuos teismas preliminariai įvertina kaip galimai reikÅ¡mingus, jis turi žodžiu arba raÅ¡tu iÅ¡klausyti praÅ¡omo atstatydinti administratoriaus ir kreditorių susirinkimo (komiteto) nuomonės, ir tik tada spręsti administratoriaus atstatydinimo klausimÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1375/2012). PareiÅ¡kėjas (kreditorius) R. M., teikdamas bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui praÅ¡ymÄ dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, nurodė jame iÅ¡samius argumentus, kodėl jo manymu, yra pagrindas abejoti bankroto administratoriaus kompetencija bei bÅ«tina kelti klausimÄ dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

Taip pat pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡yme nurodytas aplinkybes pagrindžiantį dokumentÄ , t. y. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. kovo 8 d pažymÄ Nr. 4D-2015/1-922. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas aukščiau nurodytos nuosekliai suformuotos teismų praktikos, pareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų visiÅ¡kai nevertino, nesprendė, ar praÅ¡yme nurodytos aplinkybės galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl bankroto administratoriaus pareigų (ne)tinkamo vykdymo bei sudarytų pakankamÄ pagrindÄ abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu.

Atsisakydamas priimti pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) praÅ¡ymÄ dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendė byloje dalyvaujančio asmens, turinčio bendro pobÅ«džio procesinę teisę reikÅ¡ti teismui praÅ¡ymus, praÅ¡ymo bei nepriėmė sprendimo dėl jo iÅ¡nagrinėjimo rezultato.Dėl ankščiau nurodytų motyvų skundžiama teismo nutartis panaikinama ir pareiÅ¡kėjo R. M. praÅ¡ymas dėl administratoriaus atstatydinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,           n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjo R. M. praÅ¡ymÄ dėl administratoriaus atstatydinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Teisėjas                                                                       ArtÅ«ras Driukas