1df22b65-9e57-4fda-bfd2-d89ea42f7719 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas                                                           Bylos Nr. 1A-230-317-2013Teisėja: Danutė Giačaitė                                         Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00023-2011-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1 (S) 2.4.7 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, iÅ¡teisintajam S. G., jo gynėjui-advokatui Vaclovui Kaminskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 3-iojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. iÅ¡teisintas nenustačius jo veikoje Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

S. G. kaltintas tuo, kad 2010-12-30 apie 14.00 val., vieÅ¡oje vietoje (duomenys neskelbtini) g. 4 namo kieme, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį garsiai Å¡aukdamas, necenzÅ«riniais žodžiais iÅ¡plÅ«do per kiemÄ einantį D. R. ir, sugriebęs jį, pastÅ«mė, dėl ko D. R. atsitrenkė galva į namo sienÄ ir dėl Å¡ių veiksmų jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs lengvu galvos smegenų sukrėtimu.Kauno miesto apylinkės teismas iÅ¡teisino S. G., nenustatęs jo veiksmuose požymių nusikalstamos veikos numatytos LR BK 284 str. 1 d.

Ä®vertinęs duomenis byloje, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog konfliktas tarp S. G. ir D. R. kilo dėl to, kad S. G. prašė jo bei kartu ėjusių jaunuolių neterÅ¡ti kiemo nuorÅ«komis, neiti kiemu ir netrukdyti, tačiau nukentėjusysis, nesutikdamas su pareikÅ¡ta pastaba, toliau ėjo per kiemÄ , nors kiti kartu su juo ėję jaunuoliai pakluso ir nusprendė nekonfliktuoti. Teismas nustatė, jog nukentėjusysis konfliktÄ sprendė papurkÅ¡damas S. G. į veidÄ pipirinių dujų. Po Å¡io veiksmo konfliktas nutrÅ«ko, nes iÅ¡ kiemo iÅ¡einantį nukentėjusįjį sustabdė apsaugos darbuotojas J.

B. ir liepė Å¡iam pačiam paskambinti į policijÄ . Teismas konstatavo, jog nors nukentėjusysis D. R. teisme ir teigė, jog konflikto su S. G. metu pastarojo buvo sužalotas, tačiau įrodymai byloje bei paties nukentėjusiojo nenuoseklÅ«s parodymai neleido teismui pripažinti, jog D. R. buvo sužalotas bÅ«tent kaltinime aptariamo konflikto metu. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, jog D. R. buvo diagnozuota trauminė smegenų liga dėl to, jog jis apžiÅ«ros metu Rombergo pozoje pasvyravo.

Teismas konstatavo, jog posėdyje apklausta specialistė nurodė, jog šis simptomas gali bÅ«ti ir prie kitų galvos ligų, juo labiau, kad nukentėjusysis neneigė, jog jam ir anksčiau skaudėdavo galvÄ . IÅ¡teisindamas S. G., teismas nesivadovavo nukentėjusiojo bei liudytojų E. U. ir L. G. parodymais, nes jų parodymai dėl esminių aplinkybių nebuvo nuoseklÅ«s. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 3-iojo skyriaus prokuroras prašė 2012-11-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ - apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti S. G. kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 284 str. 1 d., bei nuteisti jį 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistÄ jį Å¡iuo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 7.00 val. bÅ«ti namuose, taip pat priteisti iÅ¡ S. G.

D. R. 1600 Lt civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.Skunde apeliantas nurodo, jog surinkti bylos duomenys patvirtina, kad S. G. sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , sukėlė pavojų ir kitiems Å¡alia buvusiems nepilnamečiams - V. A., E. U., L. G.. Apeliantas pažymi, jog nuosprendyje teismas nesivadovavo iÅ¡samiais ir nuosekliais nukentėjusiojo D. R., liudytojų V. A., E. U., L. G. parodymais, kurie iÅ¡ esmės patvirtino D. R. parodymus. Prokuroro įsitikinimu, neatitikimai parodymuose dėl neesminių aplinkybių, negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas atmesti nukentėjusiojo parodymus, nes stresinės aplinkybės turi įtakos įvykio eigos fiksavimui bei jų įsiminimui.

Skunde prokuroras atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad D. R. buvo diagnozuotas nežymus sveikatos sutrikdymas t.y. lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kuris galėjo bÅ«ti padarytas 2010-12-30. Apelianto teigimu, teisme apklausta specialistė Sigita Bielevičienė patvirtino, kad D. R. turėjo patirti pakankamÄ smÅ«gį, o guzas jo galvoje galėjo ir pranykti. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, jog S. G. yra suinteresuotas palankia bylos baigtimi, įvykio metu jis buvo gerokai apgirtęs - jam nustatytas 1,31 promilės girtumas, todėl jo parodymus teismas turėjo atmesti ir vertinti kaip pasirinktÄ gynybos taktikÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Prokuroro teigimu, su S. G. buvęs jo draugas V.

M. yra suinteresuotas pozityviai pateikti situacijÄ iki konflikto bei konflikto aplinkybes, todėl jo parodymai taip pat turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Apelianto nuomone, visapusiÅ¡kai remtis liudytojo J. B. parodymais negalima, kadangi jis konflikto nematė, nes jo metu kalbėjosi su pardavėja. Skundo nagrinėjimo metu prokurorė prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. IÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai iÅ¡teisino S. G. pagal LR BK 284 str. 1 d., nepadarius Å¡iam veikos, turinčios nusikaltimo numatyto LR BK 284 str. 1 d. požymių.LR BK 284 str. nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ .

Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tas, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.

Aptariamas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarkÄ ir nori taip veikti (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.). Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi tokie veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, o aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan.

Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens kaltės padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytÄ nusikaltimÄ , reikia analizuoti ir priežastis, dėl kurių tarp asmenų kyla konfliktas, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar šį konfliktÄ matė paÅ¡aliniai asmenys, ar buvo panaudotas smurtas ir pan. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad konfliktas tarp iÅ¡teisintojo S. G. ir nukentėjusiojo D. R. vieÅ¡oje vietoje – kieme namo (duomenys neskelbtini) g. 4, Kaune, kilo dėl to, kad S. G. nukentėjusiojo D.

R. ir kartu su juo per kiemÄ Ä—jusių jaunuolių V. A., E. U. ir L. G. paprašė neterÅ¡ti kiemo nuorÅ«komis, neÅ¡iukÅ¡linti ir iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo. Tačiau D. R., skirtingai nuo kitų kartu su juo buvusių nepilnamečių asmenų, nesutikdamas su daug vyresnio asmens jam pareikÅ¡ta pastaba, nereaguodamas į jo praÅ¡ymÄ , toliau ėjo per kiemÄ . Tai, kad S. G. neturėjo tikslo pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o tik paprašė jaunuolių nerÅ«kyti namo kieme ir neiti ir nesibÅ«riuoti jame, patvirtino ne tik S. G., bet ir pats nukentėjusysis D.

R. bei visi teisme apklausti liudytojai. Toliau S. G. ir nukentėjusiojo pateikiamos tolimesnės įvykių versijos skiriasi – S. G. teigė, jog nukentėjusiojo nelietė - netampė ir jo nestÅ«mė, tik perspėjo jaunuolius, kad neÅ¡iukÅ¡lintų. D. R. teigė, jog S. G. garsiai Å¡aukė, plÅ«do juos visus necenzÅ«riniais žodžiais, o po to dar pastÅ«mė D. R., po ko Å¡is atsitrenkė į sienÄ ir susimušė galvÄ . Ä®vertinusi D. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra objektyvaus pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog D.

R. parodymai yra iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s. D. R. 2010-12-30 praÅ¡yme policijai (t.1, b.l.6) nurodė, kad nepažįstamas iÅ¡ pažiÅ«ros girtas asmuo pradėjo Å¡aukti jiems neÅ¡dintis iÅ¡ kiemo. Jiems nesutikus, pradėjo Å¡aukti, keiktis necenzÅ«riniais žodžiais, agresyviai bėgti link nukentėjusiojo. D. R. sustojus, nepažįstamas žmogus jį čiupo už rankos, traukė link savęs, link bromo, pro kurį atėjo. Jis nurodė, jog bÅ«tent traukimo metu D. R. trenkėsi galva į sienÄ , iÅ¡sigandęs jis papurÅ¡kė dujų balionėliu užpuolikui į veidÄ , po ko Å¡is parkrito ir, iÅ¡sitraukęs ginklÄ , pradėjo necenzÅ«riniais žodžiais gÄ sdinti ir grasinti.

Nukentėjęs nurodė, jog jam traukiantis, buvo sulaikytas apsauginio, kuris liepė jam eiti į bromÄ , po ko iÅ¡sigandęs D. R., paskambino telefonu 112. Apklaustas liudytoju (t.1., b.l.35-36) D. R. parodė, kad į kiemÄ jie su draugais įėjo siekdami sutrumpinti keliÄ t.y. eidami iÅ¡ (duomenys neskelbtini) g. į autobusų stotelę, kur pamatė keturis ar penkis vyrus, vienas iÅ¡ kurių laikė degtinės butelį rankoje. Anot jo liudijimo, kitas iÅ¡ vyrų ėmė ant jų rėkti, liepė neiti rÅ«kyti.

Jiems paaiÅ¡kinęs, jog taip trumpina keliÄ , todėl ėjo toliau. Tuomet vyras ėmė jį vytis, pribėgo prie D. R. iÅ¡ už nugaros, pradėjo jį tempti link savęs, ko pasėkoje jis atsitrenkė galva į namo sienÄ . Jau pamatęs vėl artėjantį prie jo tÄ patį vyrÄ , papurÅ¡kė jam dujomis. Apklaustas teisme pirmÄ kartÄ (t.1., b.l.98) D. R. nurodė, jog jam einant kiemu, kaltinamasis stovėjo prie savo durų lauke. Jis pradėjo rėkti, kad jie su draugais eina rÅ«kyti. Jam atsakius, kad nerÅ«ko, S. G. atbėgo ir griebė D.

R. už striukės. Draugai iÅ¡sigando ir pabėgo, o S. G. jį pastÅ«mė. Tuo momentu, kai S. G. jį traukė, D. R. susitrenkė galvÄ Ä¯ sienÄ . Tuomet jis iÅ¡sitraukė dujų balionėlį ir papurÅ¡kė juo kaltinamajam. Apklaustas teisme antrÄ kartÄ (t.1.b.l.176) D. R. jau parodė, jog kaltinamasis pribėgo prie jo iÅ¡ nugaros, paėmė už peties, pirma atitraukė, o paskui pastÅ«mė, po ko D. R. atsitrenkė pakauÅ¡iu į sienÄ . Po atsitrenkimo į sienÄ , jis susiėmė už galvos, kuriÄ skaudėjo, tačiau nenugriuvo ir sÄ monės neprarado, nors jam „sužaibavo akyse“, buvo guzas, bet kraujas nebėgo.

Jis jau aiÅ¡kino, kad įplyÅ¡o striukė, bet apie tai policijai nepranešė, o vėliau jÄ iÅ¡metė. Taigi, įvertinus visus D. R. duotus parodymus, akivaizdu, jog jo parodymų turinys kiekvienÄ kartÄ esmingai vis kito. Apeliacinio skundo argumentas, jog liudytojų V. A., E. U., L. G. parodymai iÅ¡ esmės patvirtino D. R. parodymus, nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiojo ir liudytojų V. A., E. U., L. G. parodymai dėl esminių aplinkybių, t. y. dėl S. G. ir nukentėjusiojo D.

R. konflikto pradžios ir veiksmų, nėra nuoseklÅ«s. Teismas visiÅ¡kai pagrįstai įvertino tai, jog nors visi jie įvykio vietoje buvo vienu metu, tačiau įvykio aplinkybes aiÅ¡kino skirtingai. V. A. teigė, jog S. G. tampė D. R., o D. R. atsisukęs papurÅ¡kė dujų. Ar D. R. atsitrenkė į sienÄ , jis nematęs (t.1, b.l.100). E. U. teigė, jog nukentėjusysis buvo pastumtas ir galėjo pasiekti sienÄ , tačiau jis to taip pat nematė (t.1, b.l.99). Tuo tarpu L. G. nurodė, kad S. G. pribėgo prie D.

R., trenkė jį į sienÄ , po ko D. R. papurÅ¡kė dujų ir jie pabėgo. Vėliau jis pakeitė savo parodymus, teigdamas, jog S. G. nutempė D. R. už striukės iki sienos ir tuomet jį nubloÅ¡kė (t.1, b.l.100-101). Toks liudytojų parodymų nenuoseklumas ir jų neatitikimas, yra reikÅ¡mingas vertinant visumÄ Ä¯rodymų, todėl jis, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės asmeniui taikymo klausimÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip neesminis neatitikimas parodymuose dėl neesminių aplinkybių.

Kolegija atsižvelgia ir į tai, jog visi Å¡ie liudytojai yra nukentėjusiojo draugai, iÅ¡ esmės dalyvavę konflikte, todėl vertinant jų parodymus, bÅ«tina atsižvelgti ir į Å¡iÄ aplinkybę. Imant domėn tai, jog apylinkės teismas pripažino, jog kaltinamasis, nukentėjusysis ir byloje apklausti liudytojais jo draugai, turi suinteresuotumÄ bylos baigtimi, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai esmingai vadovavosi bÅ«tent liudytojo J. B. parodymais, kuris visiÅ¡kai paÅ¡alinis asmuo tiek S. G., tiek D.

R.. Duomenys byloje patvirtina, jog tiek 2011-01-06 duodamas paaiÅ¡kinimus pareigÅ«nams (t.1, b.l.9), tiek ikiteisminio tyrimo metu 2011-02-08 apklausiamas kaip liudytojas (t.1, b.l.45), tiek ir teisme (t.1, b.l.117-118, 194-195), J. B. davė nuoseklius ir reikÅ¡mingus parodymus.Liudytojas tvirtino, jog dirbdamas apsaugos darbuotoju parduotuvėje „X“, per pietus išėjo parÅ«kyti į (duomenys neskelbtini) g. 4 namo vidinį kiemÄ . BerÅ«kydamas pastebėjo, kaip pro bromÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės įėjo keturi vaikinai.

Tuo metu iÅ¡ laiptinės išėjo S. G. su draugu. S. G. draugas nuėjo iÅ¡mesti Å¡iukÅ¡les į Å¡iukÅ¡linę. Pamatęs ateinančius vaikinus, S. G. pasiÅ«lė jiems iÅ¡eiti iÅ¡ kiemo. IÅ¡ to jis suprato, kad kieme kažkas tai pastoviai Å¡iukÅ¡lina. Trys ėję kiemu vaikinai sustojo, o vienas - nukentėjusysis D. R., eidamas tolyn pasakė, jog susileis dozę ir tuomet iÅ¡eis. Po Å¡ių žodžių S. G. užstojo jam keliÄ . Jiedu persimetė keliais žodžiais. Nors J. B. tuo metu Å¡nekėjosi su pardavėja, tačiau jis pamatė momentÄ , kaip S. G. kažkodėl tai susiėmė už veido rankomis ir nuėjo į savo laiptinę.

J. B. pagalvojo, jog jaunuolis S. G. sudavė, todėl iÅ¡ karto priėjo prie D. R. ir liepė jam iÅ¡sikviesti pačiam sau policijÄ . Å is taip ir padarė. Atvažiavę policijos darbuotojai, jį apklausė vietoje. J. B. teigė, jog jis jokių grumtynių ar stumdymosi tarp S. G. ir D. R. nematęs, nors visÄ Ä¯vykį stebėjęs. Anot jo, jei bÅ«tų vykęs koks tai susistumdymas tarp jų– jis bÅ«tų pats bÅ«tų prie pribėgęs ir besistumdančius iÅ¡skyręs. Kad bÅ«tų vartojami kokie tai necenzÅ«riniai žodžiai – jis taip pat negirdėjo.

Taigi, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog liudytojo J. B. parodymai visiÅ¡kai sutampa su iÅ¡teisintojo S. G. parodymais, nors Å¡ie abu asmenys iki tol nebuvo pažįstami ir neturėjo jokių bendrų interesų. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi tiek nuosekliais S. G. , tiek ir juos patvirtinančiais J. B. parodymais, kurie ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklÅ«s ir nesikeitė. Aplinkybė, jog įvykio metu S. G. buvo apgirtęs, negali bÅ«ti vertinama vienareikÅ¡miÅ¡kai, kaip neginčijamas jo kaltės įrodymas.Apeliacinio skundo argumentÄ , jog nukentėjusiojo parodymus patvirtino specialisto iÅ¡vada, kurioje D.

R. diagnozuotas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ 2011-01-28 specialisto iÅ¡vados (t.1, b.l.20-21) bei specialistės Sigitos Bielevičienės parodymų (t.1, b.l.195) matyti, jog lengvas galvos smegenų sukrėtimas D. R. diagnozuotas vien tik atsižvelgus į subjektyvius, jo paties apibÅ«dintus klinikinius požymius (galvos svaigimas, pykinimas ir pan.) bei įvertinus tai, jog Rombergo pozoje jis pasvyruoja (kuomet žmogus stovi iÅ¡tiesęs rankas į priekį, užmerktomis akimis).

Posėdžio metu specialistė Sigita Bielevičienė patvirtino, jog pasvyravimas gali bÅ«ti ir prie kitų galvos ligų požymis. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados taip pat matyti, jog nuo 2010 m. balandžio mėnesio pradžios R. R. vargino priepuolinio pobÅ«džio galvos skausmai, dažniausiai paryčiais, skausmo stiprumas priklausė nuo galvos padėties, kartais jį pykino. 2010-04-09, labai sustiprėjus galvos skausmui , buvo kviesta GMP. Duomenys byloje patvirtina, jog į medikus D. R. kreipėsi ne iÅ¡ karto po įvykio, o tik sekančiÄ dienÄ po konflikto, nors pats teigia patyręs stipriÄ galvos traumÄ .

Įvertinusi visas nustatytas ir aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog įrodymai byloje neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog D. R. konflikto su S. G. metu, buvo tikrai sužalotas. Bylos medžiaga leidžia teismui konstatuoti, jog galvos skausmus D. R. galėjo jausti ir dėl priežasčių, neturinčių nieko bendro su įvykusiu konfliktu tarp jo ir S. G.. Nesant byloje ir įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis S. G., būdamas viešoje vietoje, vartojo necenzūrinius žodžius, taip pat nenustačius, jog jo veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka ar buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog S. G. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė.

Dėl to naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija, n u t a r ė : Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 3-iojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo. Kolegijos pirmininkas                                       Algirdas Jaliniauskas Kolegijos teisėjai                                                     JÅ«ratė Jakubonienė                                                                  Gytis Večerskas                                                                 Â