2022-11-03 Nr. AB-26379-3-61-3-01119-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-828-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01119-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN), 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. kovo 24 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN buvo grubiai pažeidžiamos jo teisės, apsunkinamos kalinimo sąlygos, žeminamas pareiškėjo orumas bei trikdoma sveikata. Pareiškėjui kalint Vilniaus PN gyvenamojo korpuso patalpose Nr. 18, Nr. 6, Nr. 2, Nr. 12, Nr. 21, Nr. 54, Nr. 3, Nr. 7 ir Nr. 40 nebuvo užtikrinamas tinkamas gyvenamasis plotas. Gyvenant perpildytose kamerose, įskaitant ir baldus, nelikdavo laisvo ploto judėjimui. Pareiškėjas šiose Vilniaus PN gyvenamojo korpuso patalpose nuolat jautėsi stebimas kitų nuteistųjų/suimtųjų, jam trūko privačios erdvės.

3. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN gyvenamojo korpuso patalpose Nr. 18, Nr. 6, Nr. 2, Nr. 12, Nr. 21, Nr. 54, Nr. 3, Nr. 7 ir Nr. 40 nebuvo užtikrinamas tinkamas dieninis apšvietimas. Dėl prasto apšvietimo ašarojo akys, todėl tekdavo eiti rašyti į tualetą, kur apšvietimas yra geresnis. Gyvenamojo korpuso patalpoje Nr. 40 nebuvo apšvietimo, o Vilniaus PN administracija nurodydavo, kad šiuo metu neturi lempučių ir įrankių sutvarkyti dieninio apšvietimo. Iš lauko pusės uždėtos grotos buvo su smulkiais tarpais, dėl kurių sunkiai patekdavo natūralus dieninis apšvietimas į gyvenamąsias patalpas. Be to, minėtose Vilniaus PN gyvenamojo korpuso patalpose nebuvo įrengtos šiukšliadėžės. Pasikreipus raštu ar žodžiu į Vilniaus PN administraciją buvo atsakoma, kad šiukšliadėžė bus įrengta arba atnešamas bet koks kibiras.

4. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d. bei nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2021 m. kovo 13 d. nebuvo leidžiama išsiskalbti drabužių, kadangi tuo metu pareiškėjas atlikinėjo jam paskirtą nuobaudą, t. y. 30 parų kamerų tipo patalpose. Pareiškėjas daug kartu kreipėsi tiek žodžiu, tiek raštu į Vilniaus PN administraciją, tačiau jam vis vien tekdavo vaikščioti su nešvariais drabužiais. 2021 m. sausio 24 d. Vilniaus PN 2-ojo korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 2 įvyko gaisras, o tuo metu pareiškėjas buvo patalpoje Nr. 3, todėl jo visi rūbai kvepėjo smalkėmis. Net ir po šio incidento, pareiškėjui pasikreipus į Vilniaus PN administraciją nebuvo suteikta galimybė išsiskalbti rūbų. Pareiškėjas taip pat pridūrė, kad Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso patalpose nėra įrengta džiovykla. Viršutiniai drabužiai išskalbiami vieną kartą per savaitę, tačiau apatinius drabužius dažniausiai tekdavo skalbti rankomis, pačiam pareiškėjui, o kamerose jų nėra kur džiauti.

5. Pareiškėjo teigimu, nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d. bei nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2021 m. kovo 13 d. jam (pareiškėjui) nebuvo suteikta patalynė. Prieš patenkant į kamerų tipo patalpas, pareiškėjas savo asmeninę patalynę padėjo į daiktų sandėlį. Nuobaudos atlikimo metu, Vilniaus PN administracija neleido pareiškėjui naudotis asmenine patalyne. Vilniaus PN administracija ignoravo pareiškėjo prašymus, nes jis buvo uždaromas po 17 val., kada sandėlio darbuotojai jau nebedirba, todėl buvo nurodoma laukti kitos dienos. Kitą dieną pasikreipus į Vilniaus PN administraciją buvo nurodoma, kad papildomai niekas neves į sandėlį. Atliekant nuobaudą pareiškėjas neturėjo teisės naudotis asmenine patalyne, todėl turėjo miegoti su nešvaria antklode, kuri buvo be patalynės. Dėl higienos neužtikrinimo, pareiškėjui paūmėjo odos liga.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose visą laikotarpį buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, langai izoliuoti grotomis. Pareiškėjas negalėjo nusivalyti nei langų, nei palangės. Gulint lovoje ant galvos krisdavo dulkės. Kamerų tipo patalpose pareiškėjui nebuvo suteiktos valymo priemonės, todėl tekdavo gyventi antisanitarinėmis sąlygomis.

7. Pareiškėjo teigimu, išsimaudyti duše buvo leidžiama vieną kartą per savaitę, todėl tekdavo būti nesipraususiam ir su nešvariais drabužiais. Taip pat nebuvo suteikiamas tinkamas pasivaikščiojimo kieme laikas. Kadangi pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas drausmės grupėje, būdavo išvedamas į kiemelį su kitais kameroje esančiais nuteistaisiais, kur vienam asmeniui tekdavo plotas, kuris sudarė 1 kv. m plotį ir 3 kv. m ilgį, tačiau įrengus suoliukus, šiukšliadėžes, šis plotas dar labiau sumažėjo.

8. Pareiškėjo tvirtinimu, Vilniaus PN direktorius neteisėtai nusprendė pareiškėją laikyti užrakintą kamerų tipo patalpose. Vilniaus PN nėra įrengę tinkamų kamerų tipo patalpų drausmės grupės nuteistiesiems. Vilniaus PN administracija be pateisinamos priežasties drausmės grupėje esančius asmenis laiko užrakintus patalpose, pritaikytose tardymo izoliatoriui, o ne pataisos namams. Pareiškėjas, be kita ko, nėra supažindintas su nutarimu, kurio pagrindu jis yra laikomas kameros tipo patalpoje, pareiškėjas taip pat negali naudotis bendro naudojimosi patalpomis.

9. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN kamerų tipo patalpose šalta, tenka miegoti apsirengus. Pareiškėjas su prašymais ir skundais kreipėsi į atsakovo atstovą, tačiau yra ignoruojamas. Miegant kamerų tipo patalpoje Nr. 3 tekdavo karštą vandenį piltis į buteliukus. Atsakovo atstovas abstrakčiais teiginiais atsakydavo, kad kamerose yra užtikrinamas tinkamas šildymas. 2021 m. vasario 19 d. į kameros tipo patalpą buvo įmestas skuduras, su kuriuo teko užsikloti. Pareiškėjas taip pat kreipėsi ir į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC), tačiau esant COVID-19 pandemijai, NVSC nurodydavo, kad neatlieka ūkio objektų apžiūrų. Miegodamas su drabužiais pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimus, psichologinės būsenos pokyčius.

10. Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suteikiama galimybė atsigerti vandens. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, kuri jam atsakydavo, kad jis gali neštis su savimi geriamąjį vandenį, tačiau pareiškėjas neturi gertuvės, jam nesuteikta teisė įsigyti geriamojo vandens. Tokiais veiksmais pareiškėjui būnant pasivaikščiojimo kiemelyje (2 val.) yra atimama iš jo teisė atsigerti.

11. Pareiškėjas nurodė, kad labai dažnai buvo perkeliamas iš vienos kamerų tipo patalpos į kitą. Apie 6 mėnesius pareiškėjas buvo perkeliamas į skirtingas kamerų tipo patalpas (Nr. 18, Nr. 6, Nr. 2, Nr. 12, Nr. 21, Nr. 54, Nr. 3, Nr. 7, Nr. 40), kadangi pareiškėjas teikdavo skundus dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų. Pareiškėjas jaučia spaudimą iš Vilniaus PN administracijos, kadangi jie sudaro konfliktines situacijas su kitais nuteistaisiais, bando nuteikti kitus nuteistuosius prieš pareiškėją. Pareiškėjas yra įžeidinėjamas kitų nuteistųjų/suimtųjų.

12. Pareiškėjo tvirtinimu, Vilniaus PN kamerų tipo patalpose Nr. 18, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 3, Nr. 2, Nr. 12 ir Nr. 21 įrengta netvarkinga elektros instaliacija. Būnant tokiose kamerų tipo patalpose kildavo pavojus sveikatai, teko gyventi nuolatinėje baimėje. Prisilietus prie metalinių spintelių, grotų ar kitų metalo konstrukcijų nukratydavo elektra. Pareiškėjas dėl to kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymais, tačiau Vilniaus PN administracija atsakydavo, kad elektros instaliacija yra įrengta tinkamai. Po pareiškėjo pateiktų prašymų ne kartą buvo atvykęs elektrikas pašalinti elektros gedimus, tačiau dažnai tekdavo laukti net iki 10 ar daugiau darbo dienų, todėl pareiškėją nuolat perkeldavo į kitą kamerų tipo patalpą.

13. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu laikotarpiu jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose įrengti netvarkingi langai. Pasikreipus į Vilniaus PN administraciją, buvo atsakoma, kad šiuo metu nėra išteklių ir galimybių sutvarkyti langų. Didžioji dalis langų kiauri, apkalti mediena, suskaldytais stiklais. Būnant kameros tipo patalpoje Nr. 7 2021 m. kovo 5 d. kreipėsi į Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo specialistę ir jai parodė išlūžusius langus, pokalbis vyko naudojant posto prižiūrėtojo vaizdo registratorių Nr. T9, tačiau specialistė nurodė, kad ji nėra atsakinga už langus ir pakvies atitinkamus asmenis, atsakingus už jų priežiūrą. Taip niekas iki 2021 m. kovo 13 d. ir neatėjo. Dėl minėtų priežasčių, Vilniaus PN esanti psichiatrė paskyrė pareiškėjui gydymą, kadangi pareiškėjas susirgo depresija, jautė nemiga, gyveno nuolatinėje baimėje.

14. Pareiškėjas teismui pateiktame atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą nurodė, jog nesutinka su atsiliepime išdėstytais motyvais. Pareiškėjas paaiškino, kad yra laikomas Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerų tipo patalpose, todėl atsakovo atstovas turėtų pateikti nuotraukas tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, gyvenamojo korpuso kameros Nr. 18 bendras plotas yra 30,47 kv. m, tačiau atėmus visus baldus ir sanitarinį mazgą lieka 15,16 kv. m laisvo ploto, kuriuo dalinasi 7 asmenys, t. y. 1 asmeniui tenka 2,3 kv. m laisvo ploto. Gyvenamojo korpuso kameros Nr. 6 bendras plotis yra 12,99 kv. m, tačiau atėmus visus baldus ir sanitarinį mazgą lieka 4,3 kv. m laisvo ploto ir 1 asmeniui tenka 1,4 kv. m laisvo ploto. Gyvenamojo korpuso kameros Nr. 2 bendras plotis yra 14,35 kv. m, tačiau atėmus visus baldus, sanitarinį mazgą ir stalą, kuris dar didesnis beveik nelieka vietos. Be to, pasivaikščiojimo kiemelyje yra leidžiama pabūti tik 2 valandas, kuriame vienu metu būna visi kameros tipo patalpoje esantys asmenys. Pasivaikščiojimo kiemelis yra apie 9 kv. m, todėl judėti praktiškai neįmanoma. Kameros tipo patalpoje 1 asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kalint mažoje erdvėje dažnai kyla konfliktinės situacijos, norint nueiti į tualetą tenka brautis pro kitus. Atsakovo atstovo argumentai dėl apšvietimo yra teisės aktų fragmentai. Pareiškėjas ne kartą dėl to skundėsi Vilniaus PN administracijai ir NVSC, dėl langų nešvarumo ir senumo bei grotų, esančių ant langų, tačiau kiekvieną kartą buvo atsakoma, jog viskas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vilniaus PN turėtų pateikti teismui kameros tipo patalpų Nr. 18, Nr. 6, Nr. 2, Nr. 12, Nr. 21, Nr. 7, Nr. 3 langų nuotraukas bei išrašus, kada buvo vykdyti remonto darbai.

15. Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skundo argumentus, prašė jo skundą patekinti. Papildomai nurodė, kad materialinis buitinis aprūpinimas turi būti užtikrinamas iš karto, o ne po raštiškai pateikto prašymo. Pareiškėjui kiekvienoje naujoje kameroje nebuvo suteikiamas inventoriaus, reikėdavo išsireikalauti. Pareiškėjas pažymėjo, kad niekas neremontavo gyvenamųjų kamerų, langus buvo baisu paliesti, stiklai buvo apklijuojami žurnalais, niekas nieko netikrino, protokolų nerašė. Kamerose nebuvo džiovyklos, drabužiai supelydavo. Kamerose šalta, į pasivaikščiojimo kiemelį vandens puodelyje neštis negalėdavo, o gertuvės neturėjo.

16. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Vilniaus PN nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Vilniaus PN gyveno ir bausmę atliko kamerų tipo gyvenamosiose patalpose: Nr.18, Nr. 6, Nr. 2, Nr. 12, Nr. 21, Nr. 54, Nr. 3, Nr. 7 ir Nr. 40, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus bei minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus vienam asmeniui. Dėl ginčo laikotarpiu vykusių ir šiuo metu besitęsiančių Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso remonto darbų nuteistieji neretai buvo perkeliami iš vienos kameros į kitą. Paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktų numatytas gyvenamasis plotas. Vilniaus PN patikino, kad visiems, be išimties, yra suteikiama atskira miegamoji vieta, taigi kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje, kurioje pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu yra įrengta miegamųjų vietų. Vilniaus PN pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys.

18. Atsakovo atstovo teigimu, grotų įrengimas yra numatytas Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Taisyklės). Grotų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams, jos sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais. Visose Vilniaus PN patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai.

19. Vilniaus PN pažymėjo, kad kiekvienoje kamerų tipo patalpoje yra šiukšliadėžės, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai patys nuteistieji gadina įstaigos turtą, laužo šiukšliadėžes, o gavus pranešimą, ar pastebėjus pažeidimus, Vilniaus PN administracija juos nedelsiant ir operatyviai pašalina. Taisyklėse nėra numatytas reikalavimas gyvenamosiose kamerų tipo patalpose įrengti džiovyklę, todėl teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nėra pažeisti.

20. Atsakovo atstovas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir HN 134:2015 norma) 16 punktą numatyta, jog gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Vilniaus PN veikia automatinis šilumos mazgas, kuris reguliuoja šildymo temperatūrą pagal lauko oro temperatūrą, tokiu būdu šildymas tiekiamas į visų gyvenamųjų kamerų tipo patalpų radiatorius.

21. Vilniaus PN teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 75 straipsnio 1 dalies 5 punktu laisvės atėmimo bausmė drausmės grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu galėjo kasdien pasivaikščioti 2 valandas. Vilniaus PN pasivaikščiojimo kiemai yra įrengti laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Vilniaus PN drausmės grupės nuteistiesiems ir suimtiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, t. y. nuo kitų nuteistųjų izoliuotiems nuteistiesiems, įrengti atskiri, tvarkingi, teisės aktų reikalavimus atitinkantys pasivaikščiojimų kiemai. Pasivaikščiojimo kiemelio minimalus plotas, kaip ir minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas jame, bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuotas.

22. Atsakovo atstovo tvirtinimu, visiems į pataisos įstaigą atvykstantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, laikantis teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Išduodamos antklodės dėvėjimo terminas yra 3 metai, čiužinio dėvėjimo terminas – 4 metai, pagalvės – 2 metai, patalynės komplekto (paklodės, užvalkalų antklodei ir pagalvei) – 1 metai. Susidėvėję ar nebetinkami naudoti čiužiniai neišduodami, jie yra išimami iš eksploatacijos ir nurašomi. 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN, buvo išduota patalynė: antklodė, čiužinys ir pagalvė.

23. Vilniaus PN pažymėjo, kad nuteistieji, bausti arešto bausme ir drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose. Kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas ne Vilniaus PN administracijos valia, šiose patalpose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, todėl, jog buvo perkeltas ir priklausė drausmės grupei. Patekimas į šias patalpas /drausmės grupę priklausė tik nuo pareiškėjo valios, nes pagrindas nuteistajam patekti į kamerų tipo patalpas atsiranda padarius nusižengimą ir pažeidus pataisos įstaigos tvarką.

24. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrindė, kaip pasireiškė neturtinė žala, nepateikė jokių dokumentų ir nenurodė teisės aktų, kuriais remiantis gali pagrįsti reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį. Pareiškėjas, be kita ko, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog skunde nurodyti pažeidimai įtakojo pareiškėjo fizinę arba psichinę sveikatą.

25. Vilniaus PN teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog patalpoje esančius baldus privalu įskaičiuoti į bendrą gyvenamosios patalpos plotą, todėl Vilniaus PN vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje patalpoje visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Patikino, jog Vilniaus PN visos kameros yra šildomos laikantis Taisyklių ir HN 134:2015 normos reikalavimų. Taip pat, kamerose įrengiamas ir naktinis (budintis) apšvietimas, o jo valdymui įrengiami jungikliai koridoriuje, prie kameros. Visose Vilniaus PN patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Į visas kameras yra išduodamos dezinfekuotos, švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė ir universalūs valikliai. Pažymėjo, kad pareiškėjas pats sau prieštarauja, nes aukščiau administracinėje byloje Nr. I1-3013-331/2021 nurodė, jog buvo priverstas miegoti be patalynės 6 mėnesius, o atsikirtime teigia, jog miegoti be patalynės teko konkrečiu laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2020 m. lapkričio 14 d. bei nuo 2021 m. vasario 11 d. iki 2021 m. kovo 13 d. 2021 m. gegužės 13 d. gyvenamojoje kameroje Nr. 40 vykdytos kratos metu buvo pastebėta, kad pareiškėjo lova buvo tvarkingai paklota, ant lovos matėsi tvarkinga ir švari patalynė. Be to, pareiškėjui buvo galima pasivaikščiojimo metu su savimi turėti geriamojo vandens.

II. 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis kameros plotas pareiškėjo kalinimo Vilniaus PN laikotarpį atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. pareiškėjui teko ne mažiau nei 3,6 kv. m. (nuo 3,65 kv. m iki 15,32 kv. m kameros ploto), todėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų šiuo aspektu nenustatė. Teismas su pareiškėjo skundo argumentais, kad skaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą turi būti išskaičiuojami baldais ir sanitariniais mazgais užimtas plotas nesutiko. Pažymėjo, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimamos sanitarinio mazgo patalpos arba baldų užimamas plotas. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnis nebuvo pažeistas, plotas atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentus dėl kameroje esančių baldų išskaičiavimo iš bendro kameros ploto, atmetė.

28. Teismas, pasisakydamas dėl natūralaus ir dirbtinio apšvietimo trūkumo bei langų netvarkingumo, pažymėjo, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 17 d. ir 2021 m. vasario 23 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl grotų, nes, anot jo, per grotas nepatenka dieninis apšvietimas. Į šiuos skundus pareiškėjui Vilniaus PN atsakė 2021 m. kovo 10 d. raštu Nr. 42-825 „Dėl langų grotų“, šio atsakymo pareiškėjas neskundė. Teismas išaiškino, jog pagal Taisyklių 12.9 punktą naujai įrengiamuose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas, jeigu nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Įrengtos apsauginės grotos leidžia langus valyti, taip pat juos atidaryti tiek, kad būtų galima vėdinti patalpas. Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad kamerose grotos, apsaugančios langus, gali būti įrengiamos tiek iš lauko pusės, tiek iš vidaus, todėl lango apsauginių grotų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nustatęs, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, užtikrinantys natūralų šių patalpų apšvietimą, taip pat, patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, pareiškėjo argumentus, kad nebuvo užtikrintas tinkamas kameros apšvietimas, atmetė.

29. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šiukšliadėžių trūkumo kamerų tipo patalpose, išaiškino, jog Vilniaus PN gyvenamosios kameros aprūpinamos inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintomis normomis. Šių normų 1.5 punkte nustatyta, kad kiekvienoje kamerų tipo patalpoje turi būti po 1 šiukšliadėžę. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl šiukšliadėžių užtikrinimo kamerų tipo patalpose, atsakovo atstovas į kiekvieną iš skundų arba prašymų pareiškėjui atsakydavo ir kur trūkdavo inventoriaus, jį pateikdavo. Taigi, šiuo aspektu teismas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

30. Teismas, pasisakydamas dėl drabužių skalbimo negalimumo, nurodė, kad HN 134:201540 normoje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Teismas atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nenumatytas reikalavimas gyvenamosiose kamerų tipo patalpose įrengti džiovyklę. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose, teismas konstatavo, jog teisės aktų reikalavimai paminėtu aspektu nebuvo pažeisti.

31. Dėl patalynės neišdavimo pareiškėjui pažymėjo, kad, vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vilniaus PN nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams išduodama: antklodė (1 vnt.), čiužinys (1 vnt.), pagalvė (1 vnt.), patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei) (2 kompl.), rankšluosčiai (2 vnt.). Paminėtos normos 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Teismas akcentavo, jog nuteistiesiems arba suimtiesiems, esantiems drausmės grupėje nesuteikiama galimybė turėti savo asmeninę patalynę. Pareiškėjas priklausė drausmės grupei, nesikreipė dėl patalynės išdavimo, o atsakovo atstovas patikino, jog pareiškėjui atvykus į Vilniaus PN buvo išduota patalynė, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo argumentais, todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

32. Dėl antisanitarinių sąlygų kamerose, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal HN 134:201540 normos 37 punktą patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Vilniaus PN administracija į kamerų tipo patalpas kas du mėn. išduoda valymo, dezinfekavimo priemones. Teismas nustatęs, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems yra suteikiamos valymo priemonės, pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo išsivalyti dulkių atmetė kaip nepagrįstus.

33. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl galimybės naudotis dušu kartą per savaitę, nurodė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems naudotis dušu dažniau negu vieną kartą per savaitę. Teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę, todėl sprendė, jog atsakovo atstovas nepažeidė teisės aktų nurodytu aspektu. Teismas pabrėžė, kad Vilniaus PN yra sudarytos sąlygos laikytis higienos, nes kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai ir prausyklos, kuriose nuolat tiekiamas vanduo.

34. Dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose neužtikrinto tinkamo ploto vienam asmeniui, teismas pažymėjo, kad Taisyklių 15 punkte numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemų išorinės lauko sienos įrengiamos iš mūro, monolitinio gelžbetonio, surenkamo gelžbetonio arba plieninio karkaso apsiūto profiliuota skarda. Mūro sienos tarp kamerų turi būti ne plonesnės kaip 25 cm storio, gelžbetonio sienos ne plonesnės kaip 8 cm, profiliuotos skardos storis ne mažesnis kaip 1,2 mm. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos durys. Pasivaikščiojimo kiemų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 13 punkte nustatytus reikalavimus. Pasivaikščiojimo kiemai dengiami metaliniais tinklais. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų sienų, ant žemės arba viršuje, įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno pakyla. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pažymėjo, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktą, drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, sprendė, kad Vilniaus PN užtikrino drausmės grupei priskirtų nuteistųjų, įskaitant ir pareiškėjo teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo kiemelio minimalus plotas, kaip ir minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas jame, bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nereglamentuojamas.

35. Dėl pareiškėjo laikymo gyvenamojoje kameroje neteisėtai jį užrakinus, teismas pažymėjo, jog pagal BVK 75 straipsnio 2 dalį drausmės grupei priskirti nuteistieji yra laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus, ir negali laisvai judėti viso gyvenamojo korpuso teritorijoje. Vilniaus PN, laikydama pareiškėją drausmės grupės patalpose užrakintą, nepažeidė teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių drausmės grupei priskirtų asmenų laikymo sąlygas. Pareiškėjo argumentai, jog jis be pateisinamos priežasties buvo laikomas užrakintas kamerose, kurios skirtos tardymo izoliatoriui, o ne Vilniaus PN yra nepagristi. Teismas sprendė, jog buvimas drausmės grupėje yra nulemtas pareiškėjo, o ne Vilniaus PN elgesio, todėl pareiškėjas pagrįstai buvo perkeltas ir priskirtas drausmės grupei.

36. Teismas, pasisakydamas dėl geriamojo vandens nesuteikimo, pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija pareiškėjui pasivaikščiojimo metu su savimi leidžia turėti geriamojo vandens, vanduo gali būti įpiltas į bet kokį buteliuką arba gertuvę, išskyrus stiklinę tarą. Teismas nenustatė pagrindo abejoti atsakovo atstovo argumentais dėl sudarytos galimybės turėti geriamąjį vandenį, todėl nenustatęs Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

37. Dėl netvarkingos elektros instaliacijos teismas pažymėjo, kad Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose (HN134:2015 13 punktas); Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (HN134:2015 14 punktas). Pareiškėjas teikė skundą Vilniaus PN administracijai su prašymu perkelti jį į kitą kamerą, pareiškėjo prašymas buvo patenkintas, jo problemos sprendžiamos, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

38. Teismas nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą netenkino. Teismas konstatavo, kad Vilniaus PN veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 39. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40. Pareiškėjas palaikydamas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytus argumentus, papildomai pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, t. y. nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos, neteisingai konstatavo tam tikrus faktus bei neišsprendė kai kurių klausimų. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pasak pareiškėjo, įvertino tik atsakovo atstovo argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, o pareiškėjo nurodytus pažeidimus ir aplinkybes ignoravo, jų nevertino.

41. Pareiškėjas cituodamas nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų nuostatas, susijusias su nurodomais pažeidimais bei neturtinės žalos atlyginimu, laikosi pozicijos, jog šiuo atveju turėjo būti konstatuoti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai ir atitinkamai priteista jo prašoma neturtinė žala.

42. Atsakovo atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

43. Vilniaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais bei leistinais įrodymais šioje byloje, kurie įvertinti tinkamai. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pateikiami analogiški argumentai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Pareiškėjas nenurodo objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ir psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo išsprendimui.

44. Atsakovo atstovo įsitikinimu, skundžiamo teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą, nepadarė nei materialiosios, nei proceso teisės normų pažeidimų, sudarančių pagrindą jį panaikinti. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, jas įvertino tinkamai, todėl nėra pagrindo šį sprendimą naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 45. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN neužtikrinimu, atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė Vilniaus PN, kur nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2021 m. kovo 24 d. buvo laikomas pareiškėjas, neteisėtų veiksmų (neveikimo), kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, ir žalos, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, prašo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai sprendime neteisingai konstatavo tam tikrus faktus ir neišsprendė kai kurių klausimų. Pasak pareiškėjo, teismas priimtą sprendimą grindė iš esmės tik atsakovo atstovo nurodytais argumentais bei pateiktais įrodymais, o pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių tinkamai neįvertino, ignoravo.

48. Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

49. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino pareiškėjo visų skunde nurodytų aplinkybių, neteisingai konstatavo tam tikrus faktus, neišsprendė kai kurių klausimų, pažymėtina, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to, ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą ginčijančiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, būtina konkrečiai nurodyti ginčijamus klausimus, teisės aktus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas teismo skundžiamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2474-520/2015; 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-384-624/2021). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde tik lakoniškai nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl neteisingai konstatuotų tam tikrų faktų bei neišspręstų klausimų, jų (argumentų dėl teismo sprendimo trūkumų) nedetalizavo, didžiąją apeliacinio skundo dalį skyrė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų normų citavimui, nesusiedamas jų su ginčijamais klausimais bei aplinkybėmis, pagrindžiančiomis pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (arba jo dalies) neteisėtumą ir nepagrįstumą.

50. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą jį grindė išimtinai tik atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atstovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, kitą byloje esančią medžiagą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, ir detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų jo (pareiškėjo) kalinimo sąlygų. Teismas, be kita ko, siekdamas objektyviai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išspręsti ginčą, iš atsakovo atstovo tiek pareiškėjo prašymu, tiek savo iniciatyva, keletą kartų reikalavo pateikti su pareiškėjo keliamu ginču susijusius duomenis, kuriuos išsamiai įvertino ir dėl kiekvieno iš jų pasisakė skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, leidžiančiais tinkamai įvertinti skundžiamas netinkamas kalinimo sąlygas bei pareiškėjo sveikatos būklę atliekant laisvės atėmimo bausmę ginčo laikotarpiu Vilniaus PN. Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad skundžiamame sprendime neteisingai konstatuoti tam tikri faktai, neišspręsti kai kurie klausimai, jų nedetalizavo, t. y. pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečiai aplinkybių neįvertino arba klausimų neišsprendė teismas.

52. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis arba jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstas išvadas.

53. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad teismas nepagrįstai jam (pareiškėjui) nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (turtinės ir neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan