2022-12-21 Nr. AB-31249-3-65-3-00612-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1425-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00612-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės U. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei U. T. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Panevėžio RATC) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės U. T. 124,07 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė U. T. nuo 1992 m. kovo 23 d. nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto Panevėžio rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei kilo pareiga mokėt vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovei priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose nuo 2012 m. liepos 13 d. yra deklaruota vieno asmens, už kurį jai skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, gyvenamoji vieta. Atsakovė už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. yra nesumokėjusi pareiškėjui 124,07 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis 2017 m. gegužės 4 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-90 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2020 m. lapkričio 5 d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-245 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. T-90 „Dėl Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu.

II. 3. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo Panevėžio RATC prašymą tenkino – priteisė pareiškėjui iš atsakovės 124,07 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., bei 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad U. T. ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame savo gyvenamąją vietą nuo 2012 m. liepos 13 d. deklaravo vienas asmuo, todėl remiantis Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. T-90 patvirtintų Panevėžio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų, įsigaliojusių 2017 m. spalio 1 d. (toliau – ir Nuostatai) 4.4 punktu, ji privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą Nuostatų nustatyta tvarka. Pareiškėjo pateikta skolos pažyma patvirtino, kad atsakovė per ginčo laikotarpį nėra sumokėjusi 124,07 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėjas apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovę informavo įspėjimu. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teismas sprendė, jog Panevėžio RATC reikalavimas priteisti iš atsakovės per ginčo laikotarpį susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį tenkino.

5. Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti 15 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje keliami reikalavimai jau ne kartą spręsti tiek pirmosios instancijos apygardų administracinių teismų, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir suformuotos pakankamai aiškios teisinės kryptys įvairaus pobūdžio aspektais. Nors, teismo vertinimu prašoma priteisti turėtų atstovavimo išlaidų suma neviršija maksimalaus priteistino dydžio, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad teismui pateikto prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų, teisinių paslaugų kompleksiškumo ar specialių žinių, pareiškėjui priteistinų atstovavimo išlaidų sumą sumažino iki 12,50 Eur.

III. 6. Atsakovė U. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti.

7. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nors pareiškėjas Panevėžio RATC nurodė, kad siundė vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus bei įspėjimus apie susidariusias skolas, tačiau registruotu laišku siunčiamų pranešimų ir įspėjimų, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė negavo. Apie mokėjimus ir susidariusias skolas ji nebuvo informuota.

7.2. Pareiškėjas Panevėžio RATC nepateikė pasiūlymo sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos sutarties, nepranešė apie galimybę sudaryti sutartį, nepateikė informacijos apie nustatytas standartines sutarties sąlygas ir prievolę mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

7.3. Laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos jai nebuvo suteiktos, todėl nepagrįsta prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakingos įstaigos už komunalinių atliekų surinkimą nurodytu adresu nebuvo atvykusios išvežti atliekų. Taip pat jai nebuvo suteiktas mišrių komunalinių atliekų konteineris.

8. Pareiškėjas Panevėžio RATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodo:

8.1. Atsakovei, vadovaujantis Nuostatų 35 punktu, mokėjimo pranešimai buvo siunčiami turto objekto adresu. Nuosavybės valdytojo, kaip savininko, pareiga yra žinoti su nuosavybės teise priklausančiu objektu susijusias pareigas.

8.2. Pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) 12 str., 13 str. 1 d.), tenka visiems šiuose Nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.

8.3. Remiantis Nuostatų reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. LVAT praktikoje pripažįstama, jog pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu tam tikros savivaldybės teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar asmenys šiuo turtu naudojasi ar ne; asmens pripažinimas rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu/naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Panevėžio RATC prašymo priteisti iš atsakovės 124,07 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo Panevėžio RATC prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 124,07 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. ir 12,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Atsakovė, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad ji negavo vietinės rinkliavos pranešimų ir įspėjimų apie skolą, Panevėžio RATC nepateikė pasiūlymo sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo sutarties, jai nebuvo suteiktos komunalinių atliekų išvežimo paslaugos ir nebuvo suteiktas mišrių komunalinių atliekų konteineris. Taigi atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismas nepagrįstai iš jos priteisė 124,07 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., kitais aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra ginčijamas.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą yra pagrįstas. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik atsakyti į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

14. Nuostatų 4.4 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 32 punktą vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ar kitokią veiklą Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Taigi iš nurodomo teisinio reglamentavimo matyti, kad atitinkamo dydžio aptariamą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu.

15. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

16. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos nustatytų aplinkybių, jog atsakovė nuosavybės teise valdo gyvenamosios paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad ginčo laikotarpiu nebuvo komunalinių atliekų mokėtoja. Taigi Nuostatų prasme ji laikytina rinkliavos mokėtoja.

17. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą 124,07 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė neginčijo pareiškėjo pateiktų skaičiavimų teisingumo kitais aspektais. Byloje nėra duomenų apie atsakovei suteiktas lengvatas arba prašomos priteisti vietinės rinkliavos sumokėjimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo reikalavimus.

18. Pasisakant dėl atsakovės teiginių, jog jai nebuvo teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, todėl jai iš esmės neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pabrėžtina, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovės argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

19. Be to, pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovei (adresu (duomenys neskelbtini)) buvo siunčiami mokėjimo pranešimai (b. l. 56–60), įspėjimas apie susidariusią skolą (b. l. 55), vadovaujantis Nuostatų 38 ir 50 punktais. Atsakovė nenurodė ir nepateikė įrodymų apie pareiškėjui pateiktą prašymą dokumentus jai siųsti kitu adresu. Atsižvelgus į tai, atsakovės argumentai, kad apie mokėjimus ir susidariusias skolas, ji nebuvo informuota, laikyti nepagrįstais.

20. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės U. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė