Legislator Case Law & Legislation
1deec138-c7a3-4c2b-91be-965f5b401d2d AI generated

1deec138-c7a3-4c2b-91be-965f5b401d2d · Alytaus apylinkės teismas

Case Number 1deec138-c7a3-4c2b-91be-965f5b401d2d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-103-878/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40376-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L., sekretoriaujant I. B., dalyvaujant prokurorui A. J., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V.

Legislator headnote

AI generated

1deec138-c7a3-4c2b-91be-965f5b401d2d · Alytaus apylinkės teismas: BeieÅ¡kant iÅ¡lindo indai, kaltinamieji klausė jų, kur sesuo. Indai pradėjo kalbėti apie M., apie kaimynus. Tada kaltinamieji leidosi iÅ¡ ketvirto aukÅ¡to į apačiÄ ir pastebėjo, kad vyksta kažkoks konfliktas, kažkas stumdėsi vienas kitam į petį ar barėsi. Jiedu lauke prie tų asmenų priėjo, tada jau niekas nevyko. Paklausė, kas čia vyksta, tada V. M. juos negražiais žodžiais – „gaidžiu“ - pavadino, ir A. O., kad neįvyktų konfliktas, nukentėjusįjį suėmė už pečių ir patraukė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-103-878/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40376-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 14 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L., sekretoriaujant I. B., dalyvaujant prokurorui A. J., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V.

M., jo įgaliotam atstovui advokatui V. V., kaltinamiesiems D. A., A. O. ir L. R., jų gynėjams advokatams J. Å ., K. S. ir V. J., vertėjui N. Å ., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių ir profesinio iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, A.

O., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1. 1995 m. spalio 25 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs; 2. 1997 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu, 2003 m. liepos 1 d. nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 6 metams, panaikintas turto konfiskavimas; 3. 2004 m. spalio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnio 1 dalį 2 500 Lt bauda; 4. 2009 m. liepos 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; 5. 2010 m. spalio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams; 6. 2014 m. birželio 3 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams 1 dienai; 7. 2017 m. kovo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2018 m. liepos 30 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, L. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Kaltinamieji D. A., A. O. ir L. R. 2018 m. rugpjūčio 20 d. apie 17.30 val. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, veikdami bendrai, vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais fizinio smurto panaudojimu, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje tyčia prikibo prie nukentėjusiojo V. M., kurį be jokios priežasties L. R. stumdė, A. O., suėmęs už abiejų rankų, jas užlaužė ir pargriovė veidu ant žemės, po to D. A. spyrė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam V.

M. į galvÄ ir dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairėje pusėje ir kairiame žaste bei odos nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje nukentėjusiajam V. M. sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė sveikatÄ bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad jis, eidamas pas savo seserį į (duomenys neskelbtini), susitiko A. O., paskui jiedu prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) susitiko L. R.. Å is važiavo automobiliu, kurį vairavo jo mergina.

Kai L. išėjo iÅ¡ parduotuvės, D. A. paprašė, kad juos nuvežtų į bendrabutį pas seserį N. V., kuri ten yra nusipirkusi kambarį. Sesuo (duomenys neskelbtini) nesimoko, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pas seserį yra buvęs vienÄ kartÄ , tačiau jos gyvenamosios vietos adreso nežino. Sesuo buvo grįžusi į LietuvÄ , jam žadėjo duoti pinigų, todėl jis ėjo pas jÄ . Norėjo paskui vykti prie ežero, todėl reikėjo pinigų nusipirkti alaus ir maisto. Su sese buvo susitaręs, kad ateis pas jÄ .

Kauno gatvėje, kur gyvena jų tėvai, sesers nerado, todėl ėjo ieÅ¡koti į bendrabutį. L. R. su mergina juos nuvežė iki bendrabučio. Ten jis su A. O. trečiame ir ketvirtame aukÅ¡tuose ieÅ¡kojo, kur gyvena sesuo, bet nerado. Jie pabeldė į duris, paklausė. Indijos piliečiai koridoriuje jiems pasakė, kad čia yra mokyklos bendrabučio laiptinė. Jokio M. nepažįsta, nežino, kodėl liudytojai nurodė, kad jie ieÅ¡kojo M.. A. O. D. A. sesers nepažįsta, žinojo jos vardÄ .

Lipdami laiptais žemyn, per laiptinės langÄ pamatė, kad L. R. stumdosi su nukentėjusiuoju. Kuris pirmas pradėjo stumdytis, nematė. Jie su A. O. išėjo į laukÄ , kartu išėjo ir du indai. Tuo metu L. R. ir V. M. nesistumdė, tik stovėjo. S. J. irgi buvo lauke. D. A. pas abu vaikinus paklausė, kas čia vyksta, ir liepė V. M. atsipraÅ¡yti L. R., nes norėjo šį apginti. Nukentėjusysis jam atsakė su keiksmažodžiais, sakė, kad su vaikais neturi kÄ Å¡nekėti. Tada A. O. už pečių abiem rankom jį pastÅ«mė.

Nukentėjusysis atsitÅ«pė ar griuvo ant kelių, o D. A. už tuos žodžius jam vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į kaktÄ . O. pastÅ«mė nukentėjusįjį į Å¡onÄ , kad nekiltų konfliktas. Indijos piliečiai buvo prie bendrabučio, bet priėję prie įvykio dalyvių nebuvo. Dar ten bendrabutyje buvo kažkoks žmogus, bet jo nepažįsta, jis ten ir liko. Po įvykio kaltinamieji apsisuko ir nuėjo į automobilį. S. J. juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . PrieÅ¡ einant į bendrabutį net nebuvo kalbos apie muÅ¡tynes.

Iki Å¡io įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstami, pažinojo tik kaltinamuosius, L. tada matė trečiÄ kartÄ , jokios kalbos su juo apie merginas nebuvo. Kaltinamasis A. O. kaltu neprisipažino. Parodė, kad susitiko su D. A. ir nuo A. O. namų (duomenys neskelbtini) ėjo link Å¡io sesers iÅ¡ jos pasiimti pinigų. BÅ«tų tada pirkę alaus, Å¡aÅ¡lykų, važiavę prie (duomenys neskelbtini) ežero. Tada susitiko L. R., kuris važiavo prie bendrabučio ir sutiko juos pavežti. D. nežinojo, kur gyvena sesuo, todėl jiedu perėjo per du aukÅ¡tus.

BeieÅ¡kant iÅ¡lindo indai, kaltinamieji klausė jų, kur sesuo. Indai pradėjo kalbėti apie M., apie kaimynus. Tada kaltinamieji leidosi iÅ¡ ketvirto aukÅ¡to į apačiÄ ir pastebėjo, kad vyksta kažkoks konfliktas, kažkas stumdėsi vienas kitam į petį ar barėsi. Jiedu lauke prie tų asmenų priėjo, tada jau niekas nevyko. Paklausė, kas čia vyksta, tada V. M. juos negražiais žodžiais – „gaidžiu“ - pavadino, ir A. O., kad neįvyktų konfliktas, nukentėjusįjį suėmė už pečių ir patraukė.

Kadangi nukentėjusiojo kojos nestiprios, Å¡is priklupo ant kelių. A. O. prie jo daugiau nelindo, jis tik žmogų gynė. Nežino ir nematė, ar ten jam kas spyrė. Kažkas prie bendrabučio stovėjo, vaikščiojo, bet nežino, iÅ¡ kur tas ketvirtas asmuo ir kas jis. Paskui indai kažkÄ rėkė, A. O. nesuprato, tada jiems sakė: „viskas viskas, baigta“, kaltinamieji nuėjo į maÅ¡inÄ ir nuvažiavo link RadžiÅ«nų, ten iÅ¡simaudė. A. O. telefono neturi, ar kas iÅ¡ draugų tada jį turėjo, nematė.

Po įvykio D. A. sesers nebeieÅ¡kojo, pinigai neberÅ«pėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai užraÅ¡yti neteisingai, tyrėjas fabrikavo bylÄ , prieÅ¡ parodymų davimÄ neiÅ¡aiÅ¡kino teisės į gynėjÄ . A. O. savo teises žinojo, bet skubėjo iÅ¡eiti iÅ¡ policijos, todėl davė parodymus ir be gynėjo. A. O. tyrėju nepasitikėjo, todėl jam davė tokius neteisingus parodymus, nes tyrėjas vis tiek bÅ«tų juos užrašęs pagal save. Tyrėjo veiksmų neskundė, neprašė bÅ«ti apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad jis, važiuodamas su drauge S. J. Å¡ios vairuojamu automobiliu, pamatė einant iÅ¡ matymo pažįstamÄ D. A. su A. O.. Kilstelėjo rankÄ pasisveikinti, sustojo prie parduotuvės, nuėjo apsipirkti. Kai grįžo, D. A. su A. O. paprašė juos pavežti iki D. A. sesės. Sutiko, nes vyko ta pačia kryptimi. Nuvažiavo į bendrabutį, D. A. su A. O. nuėjo sau, S. J. nuėjo iÅ¡mesti Å¡iukÅ¡les, o L. R. sėdėjo automobilyje. Tuo metu parėjo V.

M., S. jį parodė kaltinamajam. Anksčiau jis su nukentėjusiuoju pažįstami nebuvo, bet V. M. buvo nelabai gražiai apkalbėjęs S. J., teigė, kad Å¡i yra pasileidusi. PrieÅ¡ pusantro mėnesio kaltinamasis buvo su V. M. kalbėjęs telefonu dėl to, kad Å¡is Å¡meižia kaltinamojo draugę. Po to gal dar vienÄ kartÄ jie kalbėjosi telefonu, nes feisbuko grupėje buvo įkeltos ir kaltinamojo nuotraukos, kalbėta, kad jis yra kaimietis. Todėl L. R. norėjo su V. M. iÅ¡siaiÅ¡kinti. Kaltinamojo telefono numeris (duomenys neskelbtini).

TÄ dienÄ skambino V. gal porÄ kartų, norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kada baigsis tos visos kalbos, bet negrasino nukentėjusiajam, siÅ«lė susitikti pasikalbėti. Su juo dar norėjo pakalbėti kitas kaltinamojo draugas, E. S., bet V. nenorėjo kalbėtis. V. telefono numerį jam buvo davusi S. gal prieÅ¡ porÄ mėnesių. Po pokalbio su V. nesitikėjo, kad jį sutiks prie bendrabučio, nežinojo, kada jis baigia darbÄ . L. R. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir jiedu pradėjo kalbėtis. Supykęs L. R. rankomis pastÅ«mė V.

M. į krÅ«tinę, paskui gal du kartus į petį. Stumtelėjimai buvo nestiprÅ«s, nuo jų negalėjo likti žymių. Nukentėjusysis jį stumtelėjo, tada L. R. pažengė žingsnį atgal. Tada telefonu vienÄ kartÄ â€žpamajakino“ D. A. į Å¡io senÄ telefono numerį, bet operatorius pasakė, kad numeris nenaudojamas. Norėjo paklausti, kada D. A. iÅ¡eis, kada jie galės važiuoti, nes kiti kaltinamieji buvo prašę pavežti juos į (duomenys neskelbtini). TurbÅ«t buvo sutapimas, kad po jo skambučių į kiemÄ atbėgo draugai.

Kai A. su O. išėjo iÅ¡ bendrabučio, priėjo prie jų. Tuo metu L. R. buvo jau atsitraukęs nuo V. M. 4 m atstumu. V. kažkÄ negražiai pasakė. Tada O. priėjo ir pastÅ«mė jį į Å¡onÄ už pečių žemyn, V. parklupo, o D. įspyrė jam į galvÄ . Po incidento V. kakta buvo paraudusi, jis atsistojo pats. S. vaikščiojo aplinkui, prie bendrabučio. Po įvykio jie sėdo į maÅ¡inÄ ir nuvežė A. su O. į R.. Incidento metu buvo Indijos piliečiai, bet jie nebuvo priėję, nieko nesakė, su jais nekalbėjo, stovėjo tarp bendrabučio ir suoliukų.

GalbÅ«t indams jis ir pasakė, kad „no police“ ar gal tÄ pasakė lietuviÅ¡kai. Ketvirto vyro jie nevežė, matė vaizdo įraÅ¡e, kad kažkas vaikščiojo kartu su kitais kaltinamaisiais, bet jo nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu jam duoti tikrus parodymus trukdė tyrėjas, kuris norėjo, kad parodymus kaltinamasis duotų pagal jį. Tyrėjo veiksmus skundė, bet nežino, kaip baigėsi skundo tyrimas. Tyrėjas bandė jam įteigti, kad A. O. įspyrė V. rodė A. O. bylÄ , gÄ sdino juo.

Tada kaltinamasis pasakė, kad nieko nematė, jis iÅ¡ viso nenorėjo duoti parodymų. Tai, kad kaltinamieji D. A., A. O. ir L. R. bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatÄ V. M. ir sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, patvirtina pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai ir kiti teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti bylos duomenys. Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. apie 16 val. jam į telefono numerį (duomenys neskelbtini) darbo metu paskambino L.

R., sakė, kad nukentėjusiojo bendrabučio visam ketvirtam aukštui bus blogai, nes visi prie L. R. lenda. V. M. tada gyveno (duomenys neskelbtini) kambaryje. Vėliau iš L. R. numerio skambino dar du nepažįstami asmenys, siūlė susitikti darbo metu, sakė, kad nori pasikalbėti, bet V. M. atsisakė. Tada jam pasakė, kad po darbo jo lauks prie bendrabučio. Jie sakė, kad vienas iš jų sėdėjęs, vienas asmuo jam telefonu sakė, kad yra neseniai grįžęs iš lagerio ir kad V. M. nelįstų prie L.

R.. Jam į darbÄ skambino iÅ¡ vieno telefono numerio apie 20 kartų. V. M. dirbdavo iki 20 val., bet tÄ dienÄ Ä¯ bendrabutį grįžo anksčiau, apie 17 val., nuo stotelės į bendrabutį parėjo pėsčiomis. Kai buvo jau beveik prie S. J. automobilio „Audi 80“, stovėjusio pagrindinėje gatvėje prie bendrabučio pagrindinio įėjimo, iÅ¡ keleivio vietos iÅ¡lipo L. R. ir ėjo link V. M.. Å is traukėsi atgal. L. R. pradėjo V. M. stipriai stumdyti rankomis į petį link suoliukų Å¡alia bendrabučio.

Nukentėjusysis jautė fizinį skausmÄ . L. R. po maždaug 2 minučių paskambino kažkam, bet nekalbėjo. Tada iÅ¡ bendrabučio atėjo kiti du nepažįstami asmenys - A. O. ir D. A.. Kartu su jais buvo dar vienas kažkoks asmuo, bet tas nuėjo savo keliais. A. O. nukentėjusiajam užlaužė rankas ir paguldė jį ant žolės veidu žemyn, rankas laikė užlaužęs už nugaros ir atsisėdo ant V. M.. D. A. liepė V. M. atsipraÅ¡yti L. R. ir tada spyrė nukentėjusiajam į galvÄ , pataikė į kairę pusę ties ausim ir kairėje pusėje ties kakta.

Ä®spyrė vienÄ ar du kartus. V. M. nuo to skaudėjo veidÄ ir deÅ¡inėje pusėje. Tada A. O. jį paleido. Paskui priėjo ten stovėjęs L. R. ir pasakė, kad jeigu nukentėjusysis skųsis policijai, jį nuveÅ¡ į miÅ¡kÄ ir pakas po velėna. ViskÄ matė du Indijos piliečiai, kurie kaip tik išėjo iÅ¡ bendrabučio laiptinės tuo metu, kai iÅ¡ bendrabučio link nukentėjusiojo ir L. R. ėjo kiti du kaltinamieji. Indijos piliečiai, kurių vieno pravardė yra „E.“, kito – „S.“, po viso incidento priėjo prie jau atsistojusio V.

M., klausė, kas atsitiko. S. J. kartu su L. R. išlipo iš automobilio ir įvykio metu buvo šalia, ji stovėjo ir žiūrėjo, kol L. R. stumdė V. M., paskui sakė tiems asmenims baigti mušti V. M.. Po incidento visi kaltinamieji susėdo į S. J. automobilį ir išvažiavo. Nukentėjusiajam neaiškino, dėl ko jį sumušė. Prieš įvykį jis bendravo su S. J. kaip paprasti draugai, su L. R. nesutarimų irgi nebuvo. Anksčiau buvo sukurta feisbuko grupė, kurioje S. J. parašė, kad viena mergina yra pasileidusi.

V. M. tÄ merginÄ užstojo, parašė, kad pati S. galbÅ«t yra tokia. Tada prasidėjo visi grasinimai, galbÅ«t todėl L. R. telefonu jam ir sakė, kad visam bendrabučio ketvirtam aukÅ¡tui bus blogai. S. J. turėjo nukentėjusiojo telefono numerį, ji ir davė jį L. R.. Po įvykio prie nukentėjusiojo buvo atėjęs I. J., buvo dar kažkoks vyras. Liudytojas H. G. parodė, kad V. M. studentų bendrabutyje gyvena per vienÄ kambarį nuo jo. VienÄ dienÄ liudytojui su draugu H. P. S. esant savo kambaryje, į duris pasibeldė A.

O. ir D. A.. Atidarius duris, tie asmenys paklausė, kur yra M.. H. P. S. pasakė, kad šis gyvena gretimai, tačiau nežino, ar yra viduje. M. gyveno (duomenys neskelbtini) kambaryje. Šalia esantis kambarys buvo V.. Paskui jie dar girdėjo garsus, tie vyrai beldėsi į kitus kambarius tame pačiame aukšte. Vėliau liudytojas su draugu nusprendė išeiti parūkyti. Tada pamatė, kad su tais dviem vyrais buvo ir trečias. Jie visi kartu lipo laiptais. Eidami koridoriumi pro langelį pamatė, kad tie visi stovėjo ir ginčijosi.

Išėję liudytojas su draugu prieš bendrabutį prie pat durų pradėjo rūkyti, tada išgirdo šūkaujant ir H. P. S. pasakė, kad kažkas vyksta, tie vyrai jau mušasi. Liudytojas atsisuko ir pamatė prieš bendrabutį, kur auga medžiai ir yra suolai, ant nugaros gulintį V. M.. Šalia jo buvo kaltinamieji, buvo dar vienas aukštas stambokas asmuo, bet šis nekonfliktavo. Matė, kad tie kiti trys vyrai pykosi su V. M.. Kai šis pargriuvo, tie trys vyrai išsiskirstė, o H. P. S. padėjo nukentėjusiajam atsistoti.

Mano, kad A. O. ir D. A. galėjo muÅ¡ti V. M.. Netoli jų, gal už poros metrų, stovėjo ir mergina, vardu S., ji gyveno bendrabutyje, kalbėjo su tais vyrais. V. M. po įvykio verkė ir jo veidas buvo paraudęs. Kai visi iÅ¡siskirstė, kaltinamieji nuėjo nuo bendrabučio. Liudytojas H. P. S. parodė, kad iÅ¡ virtuvės eidamas į kambarį, pamatė O., A. ir dar vienÄ vyrÄ . Å ie beldėsi į duris, pasibeldė ir į liudytojo kambario duris, klausė, kur M.. Liudytojas pasakė, kad Å¡is gyvena gretimai, parodė jo duris ir grįžo į savo kambarį.

Girdėjo, kad vyrai toliau beldėsi. Paskui liudytojas su draugu išėjo parÅ«kyti. Kai rakino kambario duris, du vyrai klausė, kur yra M.. Liudytojas pasakė, kad nežino, ir ėjo žemyn. Kai paklausė, kodėl ieÅ¡ko M., vienas vyras sudavė kumščiu į delnÄ . Liudytojas suprato, kad tai reiÅ¡kia, jog nori sumuÅ¡ti. Kaltinamieji minėjo, kad M. kažkÄ padarė merginai. Vyrai ėjo kartu. Išėjęs į laukÄ , rÅ«kydamas pamatė, kad L. R. kalba su V. M. ir jam nestipriai trenkė į kairę rankÄ kažkur link peties gal du kartus, kaip pastumdamas.

Tada tie du vyrai greitu žingsniu pribėgo ir O. griebė nukentėjusiajam už kaklo, jį apkabindamas per alkÅ«nę sulenkta ranka, jį stÅ«mė žemyn ir paklupdė ant kelių, V. galva buvo nulenkta žemyn. Trečias vyras norėjo juos sustabdyti. Bet vis tiek O. viena ranka laikė V. M. už kaklo, kÄ darė kita ranka, liudytojas nematė. V. M. buvo palenktas prie žemės, sukamas ir klupdomas. D. A. rodė kažkokius veiksmus. L. R. buvo Å¡alia, arčiau merginos, prie suolų. Nematė, ar kas laikė V.

M. už rankų ar rÅ«bų, nematė, kad bÅ«tų laužę nukentėjusiajam rankas. A. O. pasilenkęs nukentėjusįjį laikė iÅ¡ už nugaros. Kiti du kaltinamieji stovėjo aplinkui. D. A. šūkavo, jis galimai spyrė nukentėjusiajam į kaktÄ . Tuo metu liudytojas jau buvo nusisukęs, bet kai atsisuko, pamatė, kad buvo spirta į kaktÄ . Nukentėjusysis tuo metu buvo kniÅ«bščias. Ketvirtas asmuo bandė visus sustabdyti. Jis nuėjo kartu su visais. S. buvo Å¡iek tiek toliau nuo V. M. ir kaltinamųjų, Å¡aukė:

„ne ne“. Draugas liudytojÄ paragino nueiti ir viskÄ sustabdyti. Tada A. O. pasakė: „viskas, baigta“. Liudytojas nuėjo ir nukentėjusįjį pakėlė, nuvedė į bendrabutį, o tie vyrai iÅ¡siskirstė. L. R. sakė nekviesti policijos. Vienas kaltinamasis liudytojui pasakė angliÅ¡kai: „no police“, o D. A. lietuviÅ¡kai sakė, kad Lietuvoje taip tvarkomi reikalai. V. M., liudytojui priėjus, verkė, klausė, kÄ jis padaręs, jo veidas buvo paraudęs. Viskas truko apie tris minutes.

Liudytoja S. J. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. po pietų su L. R., savo automobiliu važiavo į bendrabutį, sustojo parduotuvėje „Aibė“ (duomenys neskelbtini). Išeidamas iš parduotuvės, L. susitiko savo pažįstamus A. ir O.. Šie paprašė pavėžėti iki Alytaus kolegijos bendrabučio. Ji sutiko. Gal buvo dar ir trečias vyras, nepamena. Kai atvažiavo, O. ir A. nuėjo į bendrabučio laiptinę, o ji ir L. liko sėdėti mašinoje ant gatvės prie bendrabučio įvažiavimo.

Kiek žino, D. sesuo gyvena tame bendrabutyje, bet kitoje laiptinėje. Liudytoja gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje, trečiame aukšte gyvena moterys, ketvirtame – vyrai. Liudytoja pastebėjo V. pareinant ir jį parodė L.. Šis išlipo su juo pasikalbėti. Jis su L. susitiko apie pora metrų nuo įvažiavimo. O. ir A. parėjo nuo bendrabučio, iškart priėjo prie V. ir jie visi su L. kalbėjosi. Matė, kad kartu iš bendrabučio išėjo ir Indijos piliečiai. Liudytoja tuo metu buvo kelioms minutėms išlipusi iš automobilio.

Matė, kad jie nori muÅ¡ti V., ir pasakė L., kad jo nemuÅ¡tų. L. tiesiog patrankė V. per Å¡onÄ . Matė, kad pribėgęs D. V. trenkė koja. V. buvo atsisėdęs, suklupęs. Jį už pečių A. O. iÅ¡ už nugaros nuleido žemėn, bet rankų nelaužė. Apie tai, kad laužė rankas, ji matė byloje, buvo kalbėta po pirmo teismo posėdžio, kad laužtos rankos, jai apie tai sakė A. O.. Bet rankos nebuvo laužiamos. Kai buvo muÅ¡amas V., tuo metu L. stovėjo tarp O. ir A., jis turėjo matyti, kas vyksta.

PrieÅ¡ šį įvykį feisbuke buvo sukurta grupė, kur liudytojÄ negražiai iÅ¡vadino. L. visa tai pamatė, kai jiedu draugavo, ir norėjo dėl tų žinučių su V. iÅ¡siaiÅ¡kinti. L. ieÅ¡kojo V. bendrabutyje. Jie pažįstami nebuvo, bet S. J. davė L. V. telefono numerį. L. skambino V., sakė, kad nori pakalbėti, bet V. nesutiko. Paskui ji tuos vyrus nuvežė iki (duomenys neskelbtini) ir ten paliko, o pati su L. grįžo į bendrabutį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti liudytojo I.

J. parodymai. Liudytojas I. J. parodė, kad jis su draugu V. P. prie bendrabučio įėjimo rÅ«kė, kai pamatė, kad prie suoliukų, esančių prie kito įėjimo į bendrabutį, vyksta muÅ¡tynės. Matė ant žemės gulintį vaikinÄ , kuris gyvena bendrabutyje, Å¡alia jo stovėjo stambaus sudėjimo vyriÅ¡kis tamsios spalvos Å¡ortais ar kelnėmis ir Å¡viesiais marÅ¡kinėliais. Å iek tiek toliau ties suoliukais stovėjo dar vienas vyriÅ¡kis, apsirengęs tamsiai. Ties kitu bendrabučio įėjimu stovėjo mergina tamsiais plaukais ir dar vienas vaikinas, aukÅ¡tesnis už jÄ .

Stambaus sudėjimo vyriÅ¡kis pakėlė asmenį, gulintį ant žemės, gestikuliavo rankomis. Pamatę juos, visi ten buvę asmenys, iÅ¡skyrus nukentėjusįjį, nuėjo į automobilį, stovintį prie įvažiavimo. Nukentėjusysis sakė, kad feisbuko grupėje buvo kažkÄ parašęs merginai. Kai kalbėjo su nukentėjusiuoju, matė, kad jo kakta yra nubrozdinta, jis valėsi nosį (1 t., b. l. 87-88). V. M. 2018 m. rugpjūčio 21 d. protokole – pareiÅ¡kime policijai nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme jį užpuolė trys asmenys:

L. R. jį stumdė, stambesnio kūno sudėjimo nepažįstamas asmuo, priėjęs iš nugaros, suėmė (užlaužė) jo abi rankas ir pargriovė veidu į žemę, o antras nepažįstamas asmuo įspyrė į kaktos kairę pusę (1 t., b. l. 1-8). Apžiūros protokole 2018 m. rugpjūčio 21 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prie takelio į Alytaus kolegijos bendrabutį, netoli medinių suoliukų (1 t., b. l. 15-23). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto S. J. išvadoje Nr. G800/2018 (06) konstatuota, kad V.

M. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje ir kairiame žaste bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jie padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, veikiant kaktos kairę pusę ir kairį žastÄ kietais bukais daiktais. Sužalojimų padarymo galimybė griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ pavirÅ¡ių mažai tikėtina. Specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad kairio žasto iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus viduriniame trečdalyje yra 2,5x3 cm, iÅ¡orinio ir užpakalinio pavirÅ¡ių ribos apatiniame trečdalyje 3,5x4 ir 1,5x1,5 cm pilkÅ¡vai melsvos kraujosruvos (1 t., b. l. 28).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. M. 2018 m. spalio 5 d. iÅ¡ jam pateiktų Å¡eÅ¡ių nuotraukų pagal veido bruožus ir kairę akį atpažino A. O. (1 t., b. l. 37-39). ApžiÅ«ros protokole 2018 m. rugpjūčio 29 d. užfiksuota, kad vaizdo įraÅ¡uose bendrabučio viduje, (duomenys neskelbtini) matyti, kaip 2018 m. rugpjūčio 20 d. 17.00 val. į bendrabutį įeina praplikęs stambaus kÅ«no sudėjimo vyras su Å¡viesiais marÅ¡kinėliais be rankovių ir tamsiais Å¡ortais, paskui jį ateina dar du vyrai, vienas iÅ¡ jų lieso kÅ«no sudėjimo, tamsiais trumpais plaukais, Å¡onuose praplikęs, Å¡viesiais trumparankoviais marÅ¡kinėliais ir Å¡viesiais Å¡ortais su tamsia rankine, kitas stambaus kÅ«no sudėjimo, trumpais plaukais praplikęs ties virÅ¡ugalviu, mėlynais marÅ¡kinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsiomis sportinėmis kelnėmis, 17.01 val.

Å¡ie trys vyrai užlipa laiptais ir įeina po įėjimÄ Ä¯ bendrabučio trečio aukÅ¡to koridorių, prieina prie vienų durų ir vyras, vilkintis marÅ¡kinėlius be rankovių, į jas beldžia, taip pat matyti, kad vyrai vaikÅ¡to po trečio aukÅ¡to koridorių, belsdami į vis kitas duris, lyg ko ieÅ¡kotų. Pabeldus į vienas duris, jas atidaro tamsaus gymio jaunuolis baltais marÅ¡kinėliais trumpomis rankovėmis, iÅ¡eina į koridorių ir kažkÄ kalba su prie durų stovinčiais tais trimis vyrais, paskui grįžta atgal į kambarį.

Likę koridoriuje vyrai eina nuo vienų durų prie kitų, beldžia į jas, bet niekas neatidaro. 17.16 val. į koridorių iÅ¡eina tas pats tamsaus gymio jaunuolis, paskui jį iÅ¡eina kitas tamsaus gymio jaunuolis su kasele, jiedu kažkÄ kalba su koridoriuje esančiais vyrais, paskui visi kartu nueina link išėjimo iÅ¡ koridoriaus į laiptinę. 17.19 val. visi penki asmenys iÅ¡eina iÅ¡ bendrabučio į laukÄ ir nueina link prieÅ¡ais įėjimÄ esančios pievelės (1 t., b. l. 56-59). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R.

K. 2018 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens tapatybės nustatymo ikiteisminiame tyrime nurodė, kad peržiūrėjus ikiteisminio tyrimo medžiagoje vaizdo įrašus dėl įvykio (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog vaizdo medžiagoje užfiksuotas stambaus kūno sudėjimo praplikęs asmuo, vilkintis šviesius marškinėlius be rankovių ir tamsius šortus su šviesiais ornamentais šonuose, avintis sportinius batus, yra policijai žinomas A. O. (1 t., b. l. 105-106). Duomenys apie telefono numerio priklausomybę patvirtina, kad UAB „TELE2“ telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso L.

R. (1 t., b. l. 72). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. K. 2018 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl iÅ¡klotinių analizės nurodė, kad iÅ¡analizavus telefoninių ryÅ¡ių iÅ¡klotines, nustatyta, jog iÅ¡ L. R. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 20 d. 17:08:48, 17:13:14, 17:16:51, 17:16:52 val. skambinta į mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurio numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69). Darbo biržos sistemos 2018 m. rugsėjo 17 d. iÅ¡raÅ¡e apie D.

A. nurodyta, kad D. A. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 175). Teismas, įvertinęs įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas D. A., A. O. ir L. R. bendrais veiksmais pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ yra pagrįstas ir įrodytas, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvÅ«s vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai, iÅ¡ kurių įžūlus elgesys ir buvo inkriminuotas kaltinamiesiems. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018). Kaltinamasis L.

R. parodė, kad jis, pykdamas dėl feisbuko grupėje V. M. pareikÅ¡tos nuomonės apie S. J., pamatęs jį grįžtantį į bendrabutį, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo ir pradėjo kalbėtis, rankomis pastÅ«mė V. M. į krÅ«tinę, paskui dar du kartus stumtelėjo jam į petį. Liudytoja S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. patrankė V. M. per Å¡onÄ . Liudytojas H. P. S. parodė matęs, kaip L. R. kalbėdamas su V. M., gal du kartus pastÅ«mė į kairę rankÄ prie peties.

Pats nukentėjusysis taip pat tvirtino, kad L. R. jį stipriai stumdė rankomis į petį. Kaltinamieji D. A. ir A. O. teisme parodė matę, kad L. R. stumdosi su nukentėjusiuoju. Å ių duomenų pakanka teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinimo faktinė aplinkybė, jog L. R. tyčia stumdė V. M., yra įrodyta. V. M. atžvilgiu kaltinamųjų D. A. ir A. O. pavartoto smurto apimtį objektyviai patvirtina specialisto iÅ¡vada, kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiajam kietais bukais daiktais mažiausiai trimis trauminiais poveikiais padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje ir kairiame žaste bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje.

Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji D. A. ir L. R., liudytojai H. P. S. ir S. J. patvirtino, kad sužalojimas V. M. kaktoje buvo padarytas, D. A. tyčia spiriant į galvÄ nukentėjusiajam. Kaltinamasis D. A. neginčija padaręs šį sužalojimÄ nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltinamasis A. O. neigė suėmęs už rankų V. M. ir jas laužęs už nugaros, tačiau nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vienodai ir nuosekliai tvirtino, kad bÅ«tent A. O. jį iÅ¡ nugaros sugriebė už rankų, jas užlauždamas už nugaros, ir pargriovė ant žemės veidu žemyn.

Tai, kad V. M. buvo pargriautas ir gulėjo ant žemės, patvirtino matęs liudytojas H. G.. Aplinkybę, kad A. O. pargriovė V. M., nurodė ir liudytojas H. P. S., kuris teigė matęs, kad A. O. griebė V. M. už kaklo, jį apkabindamas ranka per alkūnę, stumdamas žemyn ir parklupdydamas ant kelių, nukentėjusiojo galva buvo nulenkta žemyn, jis buvo kniūbščias, A. O. pasilenkęs laikė nukentėjusįjį iš už nugaros. Tačiau šis liudytojas įvykį stebėjo iš toliau, parodė matęs A.

O. iÅ¡ Å¡ono, nukentėjusysis buvo tarp medžių, atsisukęs į bendrabutį, o aplinkui dar stovėjo du vyrai – D. A. ir kitas stambus vyriÅ¡kis. Taigi, visÄ V. M. pargriovimo ir laikymo vaizdÄ Å¡is liudytojas galėjo pamatyti ir nevisai tiksliai. Be to, parklupusį asmenį laikant už kaklo apkabintÄ sulenkta per alkÅ«nę ranka, vargu, ar asmens galva tada bÅ«tų nulenkta žemyn, o bÅ«tent nulenktÄ V. M. galvÄ patvirtino matęs H. P. S., be to, įvertinus ir sužalojimo lokalizacijÄ V. M. kaktoje, D.

A. parodymus apie tai, kad jam nereikėjo aukštai kelti kojos spiriant V. M., logiška ir įtikinanti yra būtent V. M. nurodyta įvykio versija. Pastebėtina, kad kaltinamasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad A. O. pribėgo prie V. M., suėmė jam už rankų, jas abi užlaužė ir veidu į žemę paguldė nukentėjusįjį (1 t., b. l. 67). Būtent šie kaltinamojo parodymai atitinka ir paties nukentėjusiojo parodymus. Tik teisiamojo posėdžio metu, visiems kaltinamiesiems duodant parodymus po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų, rašytinės medžiagos ištyrimo, D.

A. jau ėmė neigti, jog A. O. užlaužė V. M. rankas jam už nugaros. Jis teigė, kad A. O. pastÅ«mė abiem rankom V. M. už pečių, ir tada Å¡is griuvo. L. R., kuris ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡vis aiÅ¡kino nematęs, ar D. A. su A. O. priėjo prie V. M. ir jį mušė (1 t., b. l. 145), teisme jau teigė, kad matė, jog A. O. V. M. pastÅ«mė už pečių žemyn, kad nekiltų konfliktas, tada Å¡is suklupo ant kelių. A. O., kuris ikiteisminio tyrimo metu taip pat tvirtino jokio konflikto ar muÅ¡tynių bendrabučio kieme nematęs, teisme jau ėmė tvirtinti, kad jis tik pastÅ«mė nukentėjusįjį į Å¡onÄ , kad nekiltų konfliktas.

Taigi, pačių kaltinamųjų parodymai dėl A. O. veiksmų buvo itin nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi ir netgi nelogiÅ¡ki, nes duomenų, kad tai nukentėjusysis kėlė konfliktÄ , nenustatyta, todėl A. O. visai nereikėjo jo stumti ar traukti į Å¡onÄ , kad tas konfliktas nekiltų. Liudytoja S. J., kuri ikiteisminio tyrimo metu irgi tvirtino, kad jokių muÅ¡tynių ar konflikto nematė ir sėdėjo automobilyje, kol L. R. su V. M. kalbėjosi (1 t., b. l. 83), teisme jau nurodė, kad A. O. iÅ¡ už nugaros suėmė V.

M. už pečių ir nuleido į žemę, bet rankų nelaužė. Teismo paklausta, kodėl ji būtent kalba apie tai, kad nebuvo laužiamos rankos, liudytoja nurodė, kad ji matė byloje, jog buvo sakyta, kad laužė rankas, kad jai apie tai sakė A. O.. Toks tiek pačių kaltinamųjų įvykio versijos dėl A. O. veiksmų pakeitimas, liudytojos S. J. nurodytos aplinkybės, kad jai A. O. pasakojo, jog buvo sakyta apie laužiamas rankas, rodo, jog kaltinamieji ir liudytoja S. J., prieš duodami parodymus teisme dėl A.

O. veiksmų, juos derino tarpusavyje. Teismas pastebi ir tai, kad kaltinamųjų versijos dėl A. O. esÄ atlikto V. M. pastÅ«mimo skyrėsi – pats A. O. teigė, kad jis V. M. paėmė už Å¡ono ir pastÅ«mė, tai vėlgi sakė, kad paėmė už pečių ir patraukė. Kaltinamasis L. R. ir jo buvusi draugė S. J. tvirtino, kad A. O. iÅ¡ už nugaros pastÅ«mė už pečių V. M. žemyn. Tuo tarpu kaltinamojo A. O. draugas kaltinamasis D. A., visiÅ¡kai analogiÅ¡kai paties A. O. versijai, parodė, kad Å¡is nukentėjusįjį už pečių pastÅ«mė į Å¡onÄ , kad nekiltų konfliktas.

Tačiau, be nuoseklių nukentėjusiojo parodymų ir kaltinamojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tai, kad A. O. sugriebė V. M. už rankų, jas užlaužė už nugaros ir laikė, patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiojo kairio žasto sužalojimai, nes kairiame žaste buvo nustatytos trys kraujosruvos: išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 2,5x3 cm dydžio kraujosruva, išorinio ir užpakalinio paviršių ribos apatiniame trečdalyje 3,5x4 ir 1,5x1,5 cm kraujosruvos.

Tokie sužalojimai, teismo vertinimu, patvirtina, kad V. M. buvo stipriai ranka laikomas už kairės rankos žasto. Šių kraujosruvų dydis ir jų lokalizacija išoriniame žasto paviršiuje, išorinio ir užpakalinio paviršiaus riboje rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti, pavyzdžiui, L. R. iš priekio rankomis stumdant V. M.. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir minėti specialisto išvadoje užfiksuoti objektyvūs duomenys.

Todėl teismas būtent jais ir remiasi, konstatuodamas, jog byloje pakanka įrodymų, kad A. O. suėmė abi V. M. rankas ir jas užlaužė šiam už nugaros ir pargriovė nukentėjusįjį veidu ant žemės. Atitinkamai teismas visų trijų kaltinamųjų ir liudytojos S. J. teisme duotus nenuoseklius ir prieštaringus parodymus dėl A. O. atliktų veiksmų, kaip paneigtus ir kitais bylos duomenimis – nukentėjusiojo parodymais, liudytojų H. G. ir H. P. S., specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis dėl kraujosruvų V.

M. kairiame žaste, atmeta, kaip jų pasirinktÄ subjektyviÄ ir nepagrįstÄ , A. O. teisinančiÄ versijÄ . Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamųjų D. A. ir A. O. versijomis, kad D. A. gynė L. R., o A. O. nukentėjusįjį pastÅ«mė į Å¡alį dėl to, kad nekiltų konfliktas, ir irgi gynė žmogų. Pirmiausia pastebėtina, kad pačių kaltinamųjų D. A. ir A. O. teigimu, jiems išėjus į laukÄ , joks stumdymasis tarp L. R. ir V. M. jau nevyko, taigi, tokia jų versija yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka.

Dėl to, kÄ jiems esÄ užgauliai atsakė nukentėjusysis, kaltinamųjų versijos skyrėsi – L. R. teigė tik kad V. M. kažkÄ negražiai pasakė, D. A. parodė, kad nukentėjusysis atsakė su keiksmažodžiais, kad neturi kÄ su vaikais Å¡nekėtis, o A. O. teigimu, V. M. juos pavadino gaidžiais. D. A. pats parodė, kad nematė, kuris iÅ¡ vaikinų pirmas pradėjo stumdytis, o jam su A. O. išėjus į laukÄ , vaikinai tik stovėjo, joks konfliktas tarp jų nevyko, kažkodėl liepė bÅ«tent V.

M. Å¡io atsipraÅ¡yti. Kaip jau pirmiau buvo minėta, A. O. versija, kad jam reikėjo pastumti į Å¡alį V. M., kad nekiltų konfliktas, iÅ¡vis nelogiÅ¡ka, nes nėra jokių duomenų, kad konfliktÄ kėlė ar galėjo kelti pats nukentėjusysis, kai prieÅ¡ jį stovėjo trys kaltinamieji ir dar vienas stambaus kÅ«no sudėjimo vyriÅ¡kis. Pastebėtina, kad dėl Å¡io asmens, kuris vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas ir pagal liudytojų parodymus buvo kartu su kaltinamaisiais, kaltinamųjų parodymai vėlgi buvo itin prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, ikiteisminio tyrimo metu visi kaltinamieji pripažino, kad kartu su jais į bendrabutį atvyko ir viso incidento metu buvo dar vienas vyriÅ¡kis, kuris į konfliktÄ nesikiÅ¡o, teisme jie tÄ jau neigė.

Liudytojas H. P. S. teigė, kad D. A. ir A. O. prie V. M. priėjo greitu žingsniu ir A. O. griebė V. M. už kaklo ir jį parklupdė ant žemės. Liudytoja S. J. parodė, kad pribėgęs D. A. spyrė A. O. parklupdytam V. M.. Taigi, pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų H. P. S. bei S. J. parodymai patvirtina, kad V. M. jokio konflikto nekėlė, nuo jo ginti L. R. kaltinamiesiems D. A. ir A. O. nereikėjo. Anksčiau šie kaltinamieji V. M. net nepažinojo, jokių asmeninių konfliktų tarp jų iki tol nebuvo, todėl akivaizdu, kad D.

A. ir A. O. tyčia be priežasties prikibo prie V. M.. Kaltinamojo L. R., nukentėjusiojo V. M., liudytojos S. J. parodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis L. R., išlipęs iš S. J. automobilio, priėjo prie į bendrabutį iš darbo grįžtančio V. M., kurio anksčiau netgi nepažinojo, ir pradėjo jį stumdyti dėl feisbuko grupėje nukentėjusiojo pareikštos L. R. nepatikusios nuomonės apie S. J.. Kaip jau pirmiau nurodyta, kiti du kaltinamieji išvis jokios priežasties kibti prie V. M. neturėjo, iki tol nebuvo pažįstami.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad visi trys kaltinamieji prie V. M. vieÅ¡oje vietoje, matant kitiems asmenims, prikibo be jokios priežasties. Nors bylos duomenys – nukentėjusiojo ir kaltinamojo L. R., liudytojos S. J. parodymai patvirtina, kad L. R. norėjo su nukentėjusiuoju iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl Å¡io feisbuke iÅ¡reikÅ¡tos nuomonės apie S. J., nėra įrodyta, kad įvykio dienÄ jis į kolegijos bendrabutį atsivežė kitus du kaltinamuosius tam, kad Å¡ie sumuÅ¡tų bÅ«tent V.

M.: liudytojai H. G. ir H. P. S. teigė, kad bendrabutyje D. A. ir A. O. ieÅ¡kojo asmens vardu M., be to, nėra duomenų, jog L. R. bÅ«tų žinojęs, kada V. M. baigia darbÄ ar kad jis tÄ dienÄ iÅ¡eis iÅ¡ darbo žymiai anksčiau. Taip pat pastebėtina, kad kaltinamųjų versija, jog jie bendrabutyje ieÅ¡kojo D. A. sesers, yra paneigta liudytojų H. G. ir H. P. S. parodymais, be to, visiÅ¡kai neįtikinama, nes nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų nežinojo nei Å¡ios moters adreso, nei tęsė jos paieÅ¡kas po konflikto, be to, nelogiÅ¡ka Å¡ios moters, kuri gyvena užsienio valstybėje ir nėra kolegijos studentė, ieÅ¡koti bÅ«tent toje bendrabučio dalyje, kurioje gyvena tik studentai, tuo labiau, tik vyrų gyvenamame aukÅ¡te.

Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog vaizdo įraÅ¡e užfiksuota, kad ne D. A. beldžiasi į kambarių bendrabutyje duris, o į jas stipriai beldžia ir atidaryti bando bÅ«tent A. O.. Tačiau bylos duomenys apie telefonų priklausomybę ir vykusius skambučius iÅ¡ L. R. telefono į D. A. telefonÄ patvirtina, kad L. R., D. A. ir A. O. vaikÅ¡tant po bendrabutį, keturis kartus skambino D. A., tuo metu jau susitikęs prie bendrabučio V. M.. Vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad D. A. kalba telefonu 17.13 val., o telefono iÅ¡klotinių analizė patvirtina, kad kaip tik tuo metu L.

R. skambino D. A.. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad L. R. kvietė Å¡iuos du kaltinamuosius tam, kad Å¡ie prisijungtų prie L. R., jau pradėjusio vieÅ¡oje vietoje nusikalstamÄ kėsinimÄ si į V. M.. Tolesni D. A. ir A. O. smurtiniai veiksmai V. M. atžvilgiu, Å¡iems kaltinamiesiems išėjus iÅ¡ bendrabučio į laukÄ , rodo, kad jie suvokė, jog prisijungia prie L. R. pradėto nusikalstamo kėsinimosi, veikia bendrai su juo, vieÅ¡oje vietoje kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taigi, bendrininkauja. Konstatuotina, jog L.

R., D. A. ir A. O., veikdami kartu, smÅ«gį V. M. sudavė vieÅ¡oje vietoje – Alytaus mieste prie (duomenys neskelbtini) bendrabučio dienos metu. IÅ¡ nukentėjusiojo, kaltinamųjų bei liudytojų parodymų matyti, kad jokio privataus konflikto tarp kaltinamųjų ir V. M. nebuvo. Nėra abejonių, kad kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti vieÅ¡oje vietoje, nes į Å¡iÄ erdvę turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir atitinkamai joje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

BÅ«tent vieÅ¡oje vietoje pirmiausia L. R. be jokios priežasties V. M. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtÄ â€“ jį stumdė, prie jo prisijungė L. R. pakviesti, tokius jo veiksmus per bendrabučio laiptinės langÄ pamatę ir išėję į laukÄ A. O., kuris sugriebė nukentėjusįjį už abiejų rankų, jas užlaužė už nugaros ir V. M. pargriovė, ir D. A., kuris spyrė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ , taigi, tokiu bÅ«du kaltinamieji veikė ir bendrininkų grupėje.

Kaltinamųjų veiksmai sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatÄ , jį iÅ¡gÄ sdino, sukėlė neigiamas emocijas šį smurtÄ stebėjusiems liudytojams H. G., H. P. S., I. J., netgi S. J., kuri, pasak nukentėjusiojo ir liudytojų S. J. ir H. P. S., sakė kaltinamiesiems nemuÅ¡ti V. M.. Pats kaltinamasis A. O. parodė, kad indai kažkÄ rėkė. Akivaizdu, kad kaltinamųjų smurtiniai veiksmai vieÅ¡oje vietoje sukėlė aplinkinių reakcijÄ . Taigi, liudytojų parodymai patvirtina, kad dėl kaltinamųjų prieÅ¡ V.

M. be priežasties panaudoto fizinio smurto paÅ¡aliniai asmenys buvo atitraukti nuo savo reikalų, jiems sukeltas iÅ¡gÄ stis ar nesaugumo, nesmagumo jausmas. Fizinio smurto panaudojimas vieÅ¡oje vietoje žmonių akivaizdoje, sutrikdant normaliÄ jų kasdienę veiklÄ , neabejotinai keliant jiems iÅ¡gÄ stį, nežymiai sutrikdant sveikatÄ nukentėjusiajam V. M., pripažintinas visuomenės rimtį ir tvarkÄ sutrikdžiusiais veiksmais. Stipriai muÅ¡ant kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks vieÅ¡oji rimtis ir tvarka.

Taigi, kaltinamiesiems pagrįstai buvo inkriminuotas vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, pasireiÅ¡kęs įžūliais veiksmais – fizinio smurto panaudojimu vieÅ¡oje vietoje. Kaltinamieji, vieÅ¡oje vietoje atlikdami agresyvius smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia. Bausmių skyrimas Skiriant bausmę D. A., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmogaus sveikatÄ .

D. A. atsakomybę lengvina tai, jog savo kaltę pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdamas kartu su bendrininkų grupe. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 174), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 172-178), į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpÄ neįraÅ¡ytas (2 t., b. l. 180), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 175, 176).

D. A. teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl bausmė jam skiriama, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 straipsnis). Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenį, Å¡eiminę, socialinę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas mažesnis, nei įstatymo numatytas vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Skiriant bausmę A. O., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmogaus sveikatÄ . Jis savo kaltę neigia visiÅ¡kai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad naujÄ tyčinį nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas recidyvistas, be to, veikė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis anksčiau ne kartÄ teistas (2 t., b. l. 120-126, 127-131), tik 2018 m. liepos 30 d. paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę, ir vėl nusikalto nepraėjus net mėnesiui po ankstesnės bausmės atlikimo.

Jis baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 134-135). Jis į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpÄ neįraÅ¡ytas (2 t., b. l. 137), niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 132, 133). Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai neigiamÄ ir linkusiÄ nusikalsti kaltinamojo asmenybę, bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis nustatomas, atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir į atsakomybę sunkinančių dviejų aplinkybių egzistavimÄ , nors mažesnis, tačiau gana artimas įstatymo numatytam vidurkiui.

Skiriant bausmę L. R., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , žmogaus sveikatÄ . L. R. atsakomybę lengvina tai, jog savo kaltę pripažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdamas kartu su bendrininkų grupe. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 153), turi administracinę nuobaudÄ už pasirodymÄ girtam vieÅ¡oje vietoje (2 t., b. l. 155), VšĮ (duomenys neskelbtini) įskaitoje neįraÅ¡ytas (2 t., b. l. 160), dirba, mokosi.

L. R. teisiamas pirmÄ kartÄ , todėl jam skiriama nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė (BK 55 straipsnis). Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenį, Å¡eiminę, socialinę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas mažesnis, nei įstatymo numatytas vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti panaikintinos. Civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas Nukentėjusysis V. M. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų D. A., A. O. ir L. R. priteisti solidariai 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodė, kad V. M. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmÄ , stresÄ , nepatogumus, jam nežymiai sutrikdyta sveikata, Å¡is įvykis palietė nukentėjusiojo visaverčio gyvenimo perspektyvas įvairiais aspektais ir darys neigiamÄ Ä¯takÄ socialinių įgÅ«džių vystymuisi (2 t., b. l. 36-38, 39).

Teisme V. M. nurodė, kad dėl spyrio į galvÄ patyrė fizinį skausmÄ , jį vėliau pykino, jis vėmė. Ä® medikus kreipėsi, bet gydymo Å¡ie neskyrė, sužalojimai sugijo savaime. Patyrė stresÄ , naktį po įvykio neramiai miegojo, kitÄ dienÄ bijojo iÅ¡ darbo grįžti į bendrabutį, teko iÅ¡sikraustyti iÅ¡ bendrabučio, o dėl to – ir pakeisti darbÄ . Po dviejų ar trijų savaičių jam skambino L. R., norėjo susitikti, bet nukentėjusysis nesutiko. Niekas iÅ¡ kaltinamųjų nesiÅ«lė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Kaltinamasis D. A. sutinka atlyginti iki 200 eurų neturtinės žalos, kaltinamasis L. R. sutinka atlyginti 300 eurų neturtinės žalos, kaltinamasis A. O. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio visiÅ¡kai nepripažįsta. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi bÅ«ti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).

Tarp kaltinamųjų nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys. IÅ¡ bylos duomenų – kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, teismo medicinos specialisto iÅ¡vados - akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. M. patyrė sužalojimus, fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, pažeminimÄ . Tačiau Å¡iuo atveju nukentėjusiojo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos yra labai didelis ir neatitinka teismų praktikos, pagal kuriÄ 1000-1200 eurų neturtinė žala yra atlyginama už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tuo tarpu nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 100 iki 500 eurų (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-318-693/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-211/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-175/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-67-185/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-185/2018, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-211/2018, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-485/2015, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-498/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-576-594/2015 ir kt.).

Kaltinamųjų D. A., A. O. ir L. R. neteisėtais veiksmais V. M. sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, jokių ilgalaikių pasekmių nėra, gydymas nebuvo skirtas, fiziniai sužalojimai sugijo savaime. Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, nukentėjusysis vienas buvo užpultas grupėje veikusių trijų asmenų, todėl jam neabejotinai buvo sukeltas stipresnis iÅ¡gÄ stis, nei bÅ«tų užpuolus vienam asmeniui, į kaltinamųjų turtinę padėtį – nedirba, tačiau darbingi, taip pat atsižvelgdamas į Å¡alies žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtÄ skriaudÄ bus pasiekta, iÅ¡ D.

A., A. O. ir L. R. solidariai priteisiant nukentėjusiajam V. M. neturtinei žalai atlyginti 600 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis). Proceso iÅ¡laidos Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas V. M. praÅ¡o jam atlyginti 2000 Eur už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ â€“ atstovavimÄ , civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus (2 t., b. l. 80). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti.

Proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo iÅ¡laidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomÄ sumÄ , o yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, į kuriÄ atsižvelgiama nustatant proceso iÅ¡laidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio praÅ¡omos atstovavimo iÅ¡laidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Priimdamas sprendimÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje užtruko iÅ¡ viso 7 valandas, nukentėjusįjį atstovavo advokatas, byla nebuvo sudėtinga, nereikėjo specialių žinių, nukentėjusiajam ir jo atstovui teko vykti į kitÄ , tačiau netolimÄ , vietovę, taip pat atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti iÅ¡laidų už atstovavimÄ teisme dydžius.

Pateiktas civilinis ieÅ¡kinys nebuvo sudėtingas, jis nedidelės apimties, be to, nukentėjusiojo pareikÅ¡tas reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkinamas tik 12 procentų, todėl nukentėjusiojo praÅ¡ymas dėl 2000 eurų iÅ¡laidų už atstovavimÄ ir civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ tenkinamas tik iÅ¡ dalies, pripažįstant pagrįstomis proceso iÅ¡laidomis 450 eurų ir priteisiant jas lygiomis dalimis iÅ¡ kaltinamųjų D. A., A. O. ir L. R. po 150 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308, 310, 312-313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. A. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti per visÄ bausmės atlikimo laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. V. M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ D. A., A. O. ir L. R. solidariai 600 (Å¡eÅ¡is Å¡imtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. V. M. praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ D. A., A. O. ir L. R. po 150 (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt) eurų proceso iÅ¡laidų. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus.

Teisėja I. L.