1dee53d8-6f87-41bf-b35a-5fb4b82a2ec0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-921-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04988-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. R. ir L. M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys Å akių rajono apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjai A. R. ir L. M. su skundu (b. l. 1–9) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės nuo 2010-01-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtÄ teisėjo darbo užmokesčio dalį (L. M. – 76 668,81 Lt (22 204,82 Eur), A. R. – 91 336,66 Lt (26 452,93 Eur), taip pat susidariusį skirtumÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

2. PareiÅ¡kėjai skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su jų darbu Å akių rajono apylinkės teisme ir ginčijamu laikotarpiu gautu darbo užmokesčiu. Nurodo, kad nuo 2009-01-01 iki 2009-05-01 teisėjų atlyginimas buvo mažinamas tris kartus, dėl to sumažėjo ir priedas už iÅ¡tarnautus valstybei metus. Teisėjų atlyginimų įstatymas yra specialus teisės aktas, skirtas reglamentuoti teisėjų atlyginimÄ , ir nenumato galimybės mažinti teisėjų atlyginimus, keičiant teisėjų atlyginimų koeficientus.

Jame numatyta tik galimybė mažinti bazinį dydį ir tik nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio (Žin., 2009, Nr. 49-1940) nuostata, kad apylinkės teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) yra 12,5, o apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų, pirmininko ar jį pavaduojančiojo (kai nėra etatinio pavaduotojo) pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) yra 14,7 ir Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio (Žin., 2009, Nr. 91-3917) nuostata, kad apylinkės teismo teisėjų pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) yra 11,56, o apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų, pirmininko ar jį pavaduojančiojo (kai nėra etatinio pavaduotojo) pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) yra 13,6, yra nesuderinamos su Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsniu (2008-12-19 redakcija), prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija).

Vadinasi, Lietuvos Respublikos Seimas neteisėtu, nepagrįstu bÅ«du, nesilaikydamas konstitucinio imperatyvo leisti įstatymus tik pagal įstatymuose nustatytÄ tvarkÄ , pažeidė teisėjų socialines garantijas (atlyginimÄ ), virÅ¡ijo savo galias. PareiÅ¡kėjai skunde teismo prašė sustabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Konstitucijai neprieÅ¡tarauja Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje, jo dalyje dėl pareiginės algos apylinkės teismo teisėjams dydžio (14,2) bei apylinkių teismų, kuriuose dirba 14 ir mažiau teisėjų, pirmininko ar jį pavaduojančiojo (kai nėra etatinio pavaduotojo) pareiginės algos koeficiento dydžio (16,7) (2008-11-06 redakcija), nuostatos, tačiau 2014-07-31 vykusio teismo posėdžio metu jie Å¡io reikalavimo atsisakė (b. l. 68–69).Teismo posėdyje, vykusiame 2016-05-24, pareiÅ¡kėjai nedalyvavo, apie posėdį jiems praneÅ¡ta tinkamai.3.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundÄ prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir pareikÅ¡tÄ praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 45–48). Nurodė, kad prievolės, dėl kurios kilo ginčas Å¡ioje byloje, įvykdymas bus sureguliuotas teisės aktu, todėl nėra pagrindo reikalavimÄ tenkinti teismine tvarka. PareiÅ¡kėjai praleido ieÅ¡kinio senatį reikalavimams, atitinkamai, nuo 2010-01-01 iki 2010-10-08 pareikÅ¡ti, todėl atsakovui reikalaujant ieÅ¡kinio senatį taikyti, teismas turėtų pareiÅ¡kimÄ atmesti motyvuodamas vien ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimu.

Kadangi prašomos priteisti procesinės palūkanos yra ne darbo teisės, o civilinės teisės institutas, šioje byloje jo taikyti negalima, todėl šis reikalavimas yra atmestinas.Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.4. Tretieji suinteresuoti asmenys Šakių rajono apylinkės teismas, Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas konstatuoja: Skundas atmestinas.

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjams neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2013-09-30, jiems dirbant teisėjais, neproporcingai sumažinus teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientus, priteisimo.6. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2010-01-01 iki 2013-09-30, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka.

Å ias aplinkybes patvirtina byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 33–39).7. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01. Å iame įstatyme, be kita ko, nustatytas neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, galiojusias 2009-05-01 – 2013-09-30, kompensavimo mechanizmas.

GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus vienkartines pinigines iÅ¡mokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė. Taigi Å¡iuo metu galiojančiame GrÄ Å¾inimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiÅ¡kėjams yra (bus) kompensuota ginčijamu laikotarpiu neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas.8.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-669/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kurios faktinės ir teisinės aplinkybės yra labai panaÅ¡ios į aplinkybes, kuriomis yra grindžiami pareiÅ¡kėjų reikalavimai Å¡ioje administracinėje byloje (tokios pozicijos laikosi ir LVAT, žr. pvz., nutartį administracinėje byloje Nr. A-70-552/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02083-2013-2)), apibendrinusi aktualiÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , įtvirtintÄ Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal jÄ :

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiÅ¡kėjai dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus, o pareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.9.

Ä®vertinus tai, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiÅ¡kėjams ginčijamu laikotarpiu neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų skunde iÅ¡dėstytų praÅ¡ymų priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės nuo 2010-01-01 iki 2013-09-30 neiÅ¡mokėtÄ teisėjo darbo užmokesčio dalį.

Netenkinus Å¡io reikalavimo, netenkintini iÅ¡vestiniai reikalavimai priteisti susidariusį skirtumÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir 5 proc. metinių palÅ«kanų už teismo sprendimu priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.10. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje tinkamu atsakovu turėjo bÅ«ti Å akių rajono apylinkės teismas, kuriame ginčijamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjai dirbo teisėjais. Å ioje byloje Å akių rajono apylinkės teismas įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, jam apie teismo posėdį praneÅ¡ta (b. l. 44, 80).

Taigi Å akių rajono apylinkės teismui buvo sudarytos galimybės iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ byloje nagrinėjamais klausimais. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjų reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti, Å¡ios aplinkybės vertintinos kaip neesminės ir neturinčios esminės teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos teisingam iÅ¡sprendimui.11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiÅ¡kėjų skundas atmestinas. Tai konstatavus, kiti pareiÅ¡kėjų ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebeturi lemiamos teisinės reikÅ¡mės, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakys.

Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kėjų A. R. ir L. M. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                  Rytis Krasauskas