Legislator Case Law & Legislation
1dee2cf7-da74-4b4d-8601-da5052b927fa AI generated

1dee2cf7-da74-4b4d-8601-da5052b927fa · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 1dee2cf7-da74-4b4d-8601-da5052b927fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kopija                                                                                         Civilinė byla Nr. 2-14-819/2016Proceso Nr. 2-68-3-23507-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei MatijoÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, atsakovo atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

Legislator headnote

AI generated

1dee2cf7-da74-4b4d-8601-da5052b927fa · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Taip pat atsakovas, nesutikdamas su vertintojo nustatytomis 25 valandomis kėbulo deformacijos remonto darbams, atsiliepime nurodo, kad kėbulo geometrijos atstatymo darbus pats vertintojas įvertino BD2 sudėtingumo darbais. Pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 41 punktÄ tokio sudėtingumo kėbulo karkaso deformacijai paÅ¡alinti skiriama nuo 6 iki 9 valandų darbo laiko. Vertintojo argumentacija, kad aptariamo modelio automobilis labai retas Lietuvoje ir autoservisų pasiruoÅ¡imas tokiems darbams atlikti yra minimalus arba jo visiÅ¡kai nėra, yra deklaratyvi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kopija                                                                                         Civilinė byla Nr. 2-14-819/2016Proceso Nr. 2-68-3-23507-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 3 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta MisiÅ«naitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei MatijoÅ¡ienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui, atsakovo atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

M. ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , dėl neiÅ¡mokėtos dalies draudimo iÅ¡mokos priteisimo. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjanustatė:ieÅ¡kovė pateiktu ieÅ¡kiniu (b.l. 39-41, t. I) praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 3 422,19 Eur (11 816,14 Lt) draudimo iÅ¡mokos, 579,24 Eur (2 000 Lt) iÅ¡laidų už transporto priemonės žalos apskaičiavimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, kad ji su atsakovu sudarė transporto priemonių Kasko draudimo sutartį (draudimo polisas Nr. 710-851-428187), kuria laikotarpiui nuo 2013-10-19 iki 2014-01-19 apdraudė lengvÄ jį automobilį Maserati Quattroporte, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2013-07-23 (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje Å¡is automobilis buvo apgadintas. Dėl įvykio metu patirtos žalos atlyginimo ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ . Ä®vertinęs apgadinimus atsakovas 2013-09-23 pranešė, jog apskaičiuota nuostolių suma už automobilio sugadinimÄ , atėmus 500 Lt frančizę, yra 46 849 Lt.

IeÅ¡kovei atsakovas iÅ¡mokėjo 43 586 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Kadangi atsakovo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka neatitiko realios ieÅ¡kovei padarytos žalos dydžio, ieÅ¡kovė kreipėsi į nepriklausomus ekspertus UAB „Darsna“. UAB „Darsna“ surašė transporto priemonės Maserati Quattroporte, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimÄ , kuriame nurodė, kad Å¡io automobilio vertė prieÅ¡ apgadinimÄ 2013-07-23 buvo 108 700 Lt, o transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai – 74 391,96 Lt (be PVM).

Remdamasi Å¡iuo vertinimu, ieÅ¡kovė pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ dėl draudimo iÅ¡mokos perskaičiavimo, po ko atsakovas iÅ¡ dalies sutiko su pareikÅ¡ta pretenzija ir papildomai iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 18 489,82 Lt. LikusiÄ sumÄ â€“ 12 316,14 Lt, atsakovas mokėti atsisakė. Tokį atsisakymÄ atsakovas motyvavo tuo, kad UAB „Darsna“ ekspertizės akte nepagrįstai pritaikyta 17 procentų dalių nuvertėjimo norma, nepagrįstai kėbulo karkaso deformacijos Å¡alinimui skiriama 25 valandos darbo.

IeÅ¡kovė mano, kad Å¡ie atsakovo argumentai nepagrįsti. Ekspertizę atlikęs į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktas V. G. kėbulo karkaso deformacijos Å¡alinimui skyrė daugiau darbo valandų, nes Å¡is automobilis labai retas Lietuvoje, o autoservisų pasiruoÅ¡imas tokiems darbams atlikti yra minimalus arba jo iÅ¡ viso nėra. 17 procentų automobilio dalių nuvertėjimo normÄ ekspertas nustatė remdamasis Turto ir verslo vertinimo metodika, įvertinęs automobilio stovį prieÅ¡ eismo įvykį.

Todėl ieÅ¡kovė mano, kad atsakovas liko skolingas jai 11 816,14 Lt (74 391,96 Lt – 43 586 Lt – 18 489,82 Lt – 500 Lt), kuriuos praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė taip pat nurodo, kad atsakovas, po įvykio įvertinęs automobilio apgadinimus, 2013-09-23 pranešė ieÅ¡kovei, jog paskaičiuota nuostolių suma yra tik 46 849 Lt, o papildomai 18 489,82 Lt iÅ¡mokėjo tik ieÅ¡kovei pačiai pateikus UAB „Darsna“ suraÅ¡ytÄ transporto priemonės Maserati Quattroporte, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimÄ .

Tuo atsakovas pripažino, jog jis iÅ¡mokėjo nepagrįstai maÅ¾Ä draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl Å¡ių neteisėtų atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė papildomų iÅ¡laidų, kurias atsakovas turi atlyginti ieÅ¡kovei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p. pagrindu.Atsakovas pateikė byloje atsiliepimÄ , kuriuo su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka (b.l. 19-21, t. I). Nurodo, kad 2013-04-19 ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 851-0428187), kuria buvo apdraustas automobilis Maserati Quattroporte, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Å i sutartis buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo taisyklių (ERGO Lietuva, TPDT-2011) Nr. 030 pagrindu. PasiraÅ¡ydama draudimo sutartį ieÅ¡kovė patvirtino, kad prieÅ¡ sudarydama sutartį su atsakovu ji su Å¡iomis taisyklėmis buvo supažindinta, jų kopijÄ gavo. Žalos administravimo metu ieÅ¡kovė pateikė atsakovui UAB „Darsna“ parengtÄ transporto priemonės Maserati Quattroporte vertinimo aktÄ Nr. 861-M, kuriame pateiktais žalos skaičiavimais remdamasi prašė atsakovo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Atsakovas, įvertinęs vertinimo akte pateiktus skaičiavimus, vadovaudamasis draudimo taisyklių, Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatomis, pakoregavo vertinimo akte pritaikytÄ nusidėvėjimo koeficientÄ detalėms, taip pat kėbulo karkaso deformacijos Å¡alinimui vertintojo nustatytÄ laikÄ , ir konstatavo, kad pagrįstos remonto iÅ¡laidos sudaro 62 575,82 Lt bei, iÅ¡skaitęs 500 Lt dydžio draudimo sutartyje sutartÄ iÅ¡skaitÄ , iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei galutinę 62 075,82 Lt sumÄ .

Atsakovas tokį koregavimÄ grindžia tuo, kad vertinimo akte vertintojas detalių nusidėvėjimui pritaikė 17 procentų normÄ pažeisdamas draudimo taisyklių 14.1.8 punktÄ , Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 65 punktÄ . Pagal draudimo taisyklių 14.1.8 punktÄ 9 metų senumo ginčo automobilio originaliomis keičiamoms detalėms turi bÅ«ti taikomas 37 procentų nusidėvėjimas, kuris pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 65 punktÄ priklausomai nuo dalies bÅ«klės prieÅ¡ apgadinimÄ , gamybos technologijos ypatumų bei transporto priemonės klasės gali bÅ«ti koreguojamas iki 20 procentų.

Kadangi transporto priemonė iki įvykio buvo ypač geros bÅ«klės, minimalus transporto priemonės detalių nuvertinimas galėjo bÅ«ti 29,6 proc., tačiau ne 17 proc., dėl ko atsakovas vertinimo akte nurodytÄ remonto kainÄ sumažino           9 512,14 Lt suma. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad po eismo įvykio keistinos transporto priemonės detalės buvo geresnės nei natÅ«raliai nusidėvėjusios dėl atlikto jų remonto ar keitimo, todėl nustatyti nuvertinimo normatyvÄ pats transporto priemonių vertintojas pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 65 punktÄ neturėjo pagrindo.

Taip pat atsakovas, nesutikdamas su vertintojo nustatytomis 25 valandomis kėbulo deformacijos remonto darbams, atsiliepime nurodo, kad kėbulo geometrijos atstatymo darbus pats vertintojas įvertino BD2 sudėtingumo darbais. Pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 41 punktÄ tokio sudėtingumo kėbulo karkaso deformacijai paÅ¡alinti skiriama nuo 6 iki 9 valandų darbo laiko. Vertintojo argumentacija, kad aptariamo modelio automobilis labai retas Lietuvoje ir autoservisų pasiruoÅ¡imas tokiems darbams atlikti yra minimalus arba jo visiÅ¡kai nėra, yra deklaratyvi.

Todėl atsakovas, sumažinęs laikÄ , skirtÄ kėbulo karkaso deformacijai Å¡alinti, iki 9 valandų, atsisakė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei 2 304 Lt sumÄ . Taip pat atsakovas nesutinka su reikalavimu atlyginti ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas už transporto priemonės vertinimÄ , nes draudimo taisyklių 14.1.4 punktu Å¡alys sulygo, kad draudėjui atsisakant remontuoti savo transporto priemonę ir nesutinkant su draudiko apskaičiuotomis bÅ«tinomis remonto iÅ¡laidomis, draudėjas turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje, dublike (b.l. 42-43, t. I) nurodytas aplinkybes. Nesutiko su teismo eksperto A. P. suraÅ¡ytu ekspertizės aktu, nes ekspertas vertino apskritai ne tÄ automobilį. IeÅ¡kovės valdytas automobilis buvo varomais ne keturiais, o dvejais ratais. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime, triplike (b.l. 47-48, t. I) iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad teismo eksperto A. P. suraÅ¡ytame ekspertizės akte esantys neatitikimai skaičiuojant automobilio likutinę vertę nėra esminiai, nes visi tokio tipo automobiliai iki 2013 m. buvo su dviem varomaisiais ratais.

Todėl rinkos vertės nustatymui tai jokios esminės reikÅ¡mės neturi. Ekspertizės aktas tik patvirtina, kad atsakovas ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjo net didesnę sumÄ nei jai priklausytų.IeÅ¡kinys atmestinas. IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kovė su atsakovu 2013-04-19 sudarė savanoriÅ¡kojo transporto priemonių draudimo sutartį (transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. 851-0428187) (toliau ir Draudimo sutartis), kuria laikotarpiui nuo 2013-04-19 iki 2014-04-18 apdraudė jos vardu registruotÄ lengvÄ jį automobilį Maserati Quattroporte, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Automobilis), darbinis tÅ«ris (cm3)/galia (KW) 4244/295, pagaminimo metai 2004 m.

Draudimo sutartimi Å¡alys sulygo draudimo sumÄ â€“ transporto priemonės vertė įvykio dienÄ , iÅ¡skaita – vagystės, plėšimo atvejais 10 procentų, kitais atvejais – 500 Lt, draudimo įmoka (su nuolaida) – 6 409,32 Lt (b.l. 30, t. I, Vertinimo akto l. 37). Draudimo sutartyje buvo nurodyta, kad Å¡alių tarpusavio teisiniams santykiams yra taikomos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 030 (toliau ir Taisyklės) (b.l. 30, 22-29, t. I), dėl ko ginčo tarp Å¡alių bylos nagrinėjimo teisme metu nekilo. 2013-07-23 (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio pasėkoje Automobilis buvo apgadintas (Vertinimo akto l. 39).

Dėl įvykio metu patirtos žalos atlyginimo ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ , o atsakovas pradėjo žalos administravimo procedÅ«ras. Tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl to, kad 2013-07-23 įvykęs eismo įvykis yra draudiminis. 2013-09-23 raÅ¡tu atsakovas pranešė ieÅ¡kovei, jog paskaičiuota nuostolių suma už sugadinimÄ , atėmus 500 Lt frančizę, yra 46 849 Lt (b.l. 7, t. I). Tačiau ieÅ¡kovei atsakovas iÅ¡mokėjo 43 586 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , nes ieÅ¡kovė buvo nesumokėjusi 3 263 Lt draudimo įmokos už laikotarpį nuo 2013-10-19 iki 2014-04-18 (b.l. 31, t.

I). Nesutikdama su iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, ieÅ¡kovė, atstovaujama sutuoktinio K. M., 2013-10-22 kreipėsi į UAB „Darsna“ (b.l. vertinimo l. 67-68). 2014-03-12 UAB „Darsna“ atstovaujantis turto vertintojas V. G. surašė transporto priemonės Maserati Quattroporte, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo-ekspertizės aktÄ Nr. 861-M (toliau ir Vertinimo aktas) (b.l. 15, t. I). Jame V. G. konstatavo, kad Automobilio vertė prieÅ¡ apgadinimÄ 2013-07-23 buvo 108 700 Lt, o transporto priemonės atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai – 74 391,96 Lt (be PVM).

TokiÄ iÅ¡vadÄ V. G. pirmiausia grindė tuo, kad Automobilis labai tvarkingo stovio, Å¡varus, pastebėtos tik labai mažo eksploatavimo žymės, po eismo įvykio pažeista elektros sistema neleidžia nustatyti tiksliÄ ridÄ , tačiau ji tikėtinai yra 37 000 km, nes 2013-04-16 Automobilio techninės apžiÅ«ros duomenimis rida buvo 36 084 km (Vertinimo akto l. 38). Atsižvelgdamas į tai, V. G., skaičiuodamas Automobilio rinkos vertę dėl bendros techninės bÅ«klės ir iÅ¡vaizdos taikė koeficientÄ â€“ 1,1, detalių nusidėvėjimÄ mažino 20 procentų (nuo 37 procentų (20 094,95 Lt) iki 17 procentų (12 833,84 Lt)).

Be to, atsižvelgdamas į tai, kad Automobilio remonto darbų kaina UAB „Krasta Auto Vilnius“ bÅ«tų nuo 11 000 Lt iki       15 000 Lt, automobilis labai retas Lietuvoje, jo remontas problematiÅ¡kas technologiniu iÅ¡pildymu ir apsunkintu detalių gavimu, V. G. kėbulo geometrijos atstatymo darbams skyrė 25 val., o visų remonto darbų kainÄ dar padidino 20 procentų (Vertinimo akto l. 8, 30, 34-35). IÅ¡ liudytoju byloje apklausto V. G. paaiÅ¡kinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad dėl Automobilio remonto kainos jis domėjosi autoservisuose žodžiu, raÅ¡ytinių paklausimų nerašė, 25 val. kėbulo geometrijos atstatymo darbams nustatė remdamasis savo patirtimi, turima kvalifikacija, įvertinus Automobilio pobÅ«dį.

Gavusi Å¡iÄ iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovė 2014-03-27 pateikė atsakovui pretenzijÄ , praÅ¡ydama papildomai iÅ¡mokėti jai 51 851 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (UAB „Darsna“ nustatyta Automobilio rinkos vertė 108 700 Lt – atsakovo ieÅ¡kovei paskaičiuota draudimo iÅ¡moka 46 849 Lt – 10 000 Lt suma, kuriÄ ieÅ¡kovė gavo pardavusi sudaužytÄ Automobilį) (b.l. 9, t. I, b.l. 15-16, t. II). 2014-05-06 atsakovas pateikė ieÅ¡kovei atsakymÄ , kuriuo su pretenzija sutiko iÅ¡ dalies: sutiko iÅ¡mokėti 18 489,82 Lt draudimo iÅ¡mokos (UAB „Darsna“ paskaičiuotos Automobilio remonto iÅ¡laidos (be PVM) 74 391,96 Lt – atsakovo ieÅ¡kovei iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka 43 586 Lt - UAB „Darsna“ nepagrįstai paskaičiuota remonto iÅ¡laidų suma 11 816,14 Lt – 500 Lt iÅ¡skaita), tačiau nesutiko iÅ¡mokėti likusiÄ sumÄ .

Tokį atsakymÄ atsakovas argumentavo tuo, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai draudimo iÅ¡mokÄ skaičiuoja nuo nustatytos automobilio rinkos vertės, nes remonto iÅ¡laidos yra mažesnės nei 75 procentai transporto priemonės rinkos vertės, nepagrįstai skaičiuoja 17, o ne 29,6 procentų dalių nuvertėjimo normÄ , tuo padidindama žalÄ 9 512,14 Lt sumÄ , taip pat nepagrįstai skaičiuoja 25, o ne 9 val. BD2 sudėtingumo kėbulo karkaso deformacijos Å¡alinimui, tuo padidindama žalÄ 2 304 Lt (b.l. 10-11, t.

I). Byloje ieÅ¡kovė nesutinka su atsakovo atsisakymu iÅ¡mokėti jai Å¡iÄ 11 816,14 Lt (3 422,19 Eur) sumÄ , argumentuodama tuo, kad atsakovo nurodomi atsisakymo mokėti papildomÄ draudimo iÅ¡mokÄ argumentai yra nepagrįsti. Teismas Å¡ių ieÅ¡kovės argumentų neturi pagrindo pripažinti pagrįstais.Byloje nustatyta, kad atsakovas atsisakė mokėti ieÅ¡kovei 9 512,14 Lt sumÄ , nes turto vertintojas V. G. dėl draudžiamojo įvykio keičiamoms Automobilio detalėms nepagrįstai taikė 17, o ne 29,6 procentų dalių nuvertėjimo normÄ .

Teismas šį atsakovo argumentÄ pripažįsta pagrįstu. Å alių Draudimo sutarties sudedamÄ jÄ dalį sudarančių Taisyklių 14.1.8 p. nustato, kad jei po draudžiamojo įvykio remontuojant transporto priemonę pažeistos detalės pakeičiamos naujomis originaliomis gamintojo detalėmis, tai draudikas apskaičiuoja nusidėvėjimÄ ; detalių, iÅ¡skyrus transporto priemonės padangas, kurias paveikia natÅ«ralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis, proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui, nusidėvėjimo laipsnis nustatomas atsižvelgiant į Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ ir transporto priemonių vertinimo instrukcijÄ pagal Taisyklėse pateiktÄ lentelę.

Å ioje Taisyklėse pateiktoje lentelėje nurodyta, kad devynerių metų lengvajam automobiliui, kurio variklio darbo tÅ«ris yra daugiau kaip 2 000 m3, kÄ atitinka ginčo Automobilis, taikoma 37 procentų nusidėvėjimo norma (b.l. 27, t. I). Atsakovas byloje nekelia ginčo, kad apskaičiuojant keičiamų Automobilio detalių nusidėvėjimÄ turi bÅ«ti taikoma bÅ«tent Å¡i nusidėvėjimo norma. PrieÅ¡ingai, atsakovas sutinka su turto vertintojo V. G. iÅ¡vada, kad ji yra koreguotina dėl Automobilio geros bÅ«klės prieÅ¡ jo apgadinimÄ , tačiau nesutinka su jo atlikta koregavimo apimtimi, pažymėdamas, kad koregavimas gali bÅ«ti atliekamas tik Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje ir transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 įsakymu Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (toliau ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija) 65 punkto pirmÄ jį sakinį priklausomai nuo dalies bÅ«klės prieÅ¡ apgadinimÄ , gamybos technologijos ypatumų bei transporto priemonės klasės vidutinė dalių nuvertinimo norma gali bÅ«ti padidinta ar sumažinta iki 20 procentų.

Todėl sutiktina su atsakovu, kad Å¡iuo atveju, įvertinus Automobilio gerÄ bÅ«klę, Automobilio detalių nuvertėjimo norma gali bÅ«ti maksimaliai mažinama tik iki 29,6 procentų (37-(37x20/100)), o ne 17 procentų, kas nurodoma turto vertintojo V. G. suraÅ¡ytame Vertinimo akte. Teismas neturi pagrindo sutikti su ieÅ¡kovės atstovo argumentu, kad teisę nustatyti Automobilio dalių nuvertėjimo normÄ didesnėse nei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 65 punkto pirmame sakinyje nustatytose ribose V.

G. suteikė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 įsakymu Nr. 101 „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau ir Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka) 5, 15 punktai. Vien ta aplinkybė, kad pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ transporto priemonės vertinimÄ pavesta atlikti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos fiziniam asmeniui, turinčiam atitinkamÄ iÅ¡simokslinimÄ oficialiai pripažintoje mokymo institucijoje, kvalifikacinį kilnojamojo turto vertintojo pažymėjimÄ ir pakankamai patirties bei kompetencijos, kad galėtų įvertinti transporto priemones, nesuteikia teisės Å¡iems asmenims nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

Kaip teisingai nurodo atsakovas atsiliepime, Kelių transporto priemonės vertinimo instrukcijos reikalavimai yra privalomi transporto priemonių vertintojams (Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 2, 14.1, 14.7 p., Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 2 p.), todėl nukrypti nuo tų reikalavimų, kurie įsakmiai nurodyti Å¡ioje instrukcijoje, kelių transporto priemonės vertintojas negali, nepaisant to, kad jis su Å¡iais reikalavimais nesutinka. Teismo vertinimu, Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija suteikia turto vertintojui pakankamai plačias galimybes, bÅ«tent, naudojantis turima patirtimi, žiniomis, kvalifikacija ir taikant Kelių transporto vertinimo instrukcijos nuostatas, tinkamai įvertinti tiek transporto priemonės rinkos vertę prieÅ¡ jos apgadinimÄ , tiek jos atstatymo kaÅ¡tus: taikyti korekcijos koeficientus, įvertinančius transporto priemonės tikrosios ir vidutinės statistinės raidos skirtumÄ (11 p.), prekinę iÅ¡vaizdÄ , bendrÄ techninę bÅ«klę, panaudojimo paskirtį (13-15 p.), remonto technologijÄ parinkti priklausomai nuo transporto priemonės tipo, klasės, paskirties, bendros techninės bÅ«klės, atsižvelgdamas į transporto priemonės gamintojo remonto technologijÄ (33 p.), atitinkamai nurodant ir įvertinant pagal sudėtingumÄ ir laiko sÄ naudas ne tik tuos darbus, kuriems Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija numato konkrečius laiko normatyvus (41, 45, 48 p.), bet ir tokius darbus, kuriuos įvertinti Kelių transporto priemonių instrukcijoje palikta iÅ¡imtinai turto vertintojui, atsižvelgiant į turimÄ patyrimÄ , pasirinktÄ remonto technologijÄ , kt. (49, 55, 56, 57 p.).

Byloje nustatyta, kad Å¡iomis galimybėmis turto vertintojas V. G. naudojosi: vertindamas Automobilio rinkos vertę, taikė vertę didinantį 1,1 koeficientÄ dėl Automobilio itin geros bÅ«klės, vertindamas Automobilio remonto iÅ¡laidas, visų darbų vertę didino 20 procentų dėl Automobilio remonto ypatumų, dėl ko ginčo atsakovas nei žalos administravimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nekėlė. Taip pat teismas negali sutikti, kad mažinti Automobilio dalių nusidėvėjimo normÄ V.

G. turėjo teisę pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 65 punkto antro sakinio nuostatÄ , nustatančiÄ , kad kai kuriais atvejais, kai dalies bÅ«klė prieÅ¡ apgadinimÄ blogesnė ne dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo (nekokybiÅ¡kai suremontuota, apgadinta ir kt.) arba geresnė dėl atlikto remonto ar keitimo, jos nuvertinimo normatyvÄ nustato transporto priemonių vertintojas. Bylos nagrinėjimo teisme metu UAB „Darsna“ vardu Automobilio vertinimÄ atlikęs V. G. paaiÅ¡kino, kad jam atliekant Automobilio vertinimÄ nebuvo pateikta informacija apie tai, kad keistinos Automobilio dalys buvo geresnės dėl atlikto remonto ar keitimo.

Tokio fakto bylos nagrinėjimo teisme metu nepatvirtino ir sutartį su UAB „Darsna“ pasirašęs ieÅ¡kovės sutuoktinis K. M., apklaustas byloje liudytoju. Todėl sutiktina su atsakovu, kad remtis Å¡ia Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostata V. G., atlikdamas Automobilio vertinimÄ , neturėjo faktinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad apskritai paaiÅ¡kinti, kokiais objektyviais duomenimis remiantis buvo nustatyta bÅ«tent 17 procentų Automobilio dalių nuvertėjimo norma (ne 15, kuriÄ paskaičiavo pats V.

G. kaip proporcijÄ nuo vidutinės jo parinktų tokio paties tipo automobilių faktinės ridos, ar kitokia), V. G. bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo. Pabrėžtina, kad Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija nenumato galimybės keičiamų detalių nuvertėjimo normÄ turto vertintojui skaičiuoti kaip proporcijÄ nuo vidutinės turto vertintojo parinktų tokio paties tipo automobilių faktinės ridos, darant prielaidÄ , kad Å¡ių automobilių dalių nusidėvėjimas, nepaisant jų taip pat mažesnės ridos nei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje numatyta statistinė, yra 37 procentai.

Tokio skaičiavimo pagrįstumo V. G. nepagrindė ir savo kaip turto vertintojo patirtimi, moksliniais ar kitais objektyviais duomenimis (CPK 178 str.). Įvertinęs tai, kad Automobilio keičiamos detalės, kurioms taikoma nuvertėjimo norma, V. G. surašytame Vertinimo akte buvo įvertintos 75 493,19 Lt suma, dėl ko ginčo tarp šalių nekilo (Vertinimo akto l. 4-5, 11-12, 20), pripažintina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovei dėl nurodytos priežasties 9 512,14 Lt (75 493,19 x 29,6/100 – 12 833,84 Lt).

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas atsisakė mokėti ieÅ¡kovei 2 304 Lt sumÄ , nes V. G. nepagrįstai BD2 sudėtingumo kėbulo karkaso deformacijos Å¡alinimui skaičiavo 25, o ne 9 val. Byloje tarp Å¡alių nekilo ginčo, kad V. G. Automobilio kėbulo karkaso deformacijos Å¡alinimo darbus pagrįstai priskyrė BD2 darbams (Vertinimo akto l. 5, Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 40.2 p.). Pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 41 p. tokio sudėtingumo kėbulo karkaso deformacijai paÅ¡alinti skiriama nuo 6 iki 9 val. darbo laiko.

Paaiškindamas, kodėl jis skyrė BD2 darbams daugiau valandų nei numatyta Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 41 p., V. G. raštu ieškovei nurodė, kad šiems darbams valandų buvo skirta daugiau, nes Automobilis retas Lietuvoje, o autoservisų pasiruošimas tokiems darbams atlikti yra minimalus arba jo visiškai nėra, norint Automobilį remontuoti reikalinga techniškai prisitaikyti su turima įranga ir įrankiais, kam reikalingas papildomas laikas (b.l. 13-14, t. I). Iš esmės analogiškus paaiškinimus V.

G. pateikė teismui ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau tokių paaiÅ¡kinimų teismas negali pripažinti pakankamais pagrįsti aplinkybę, kad bÅ«tent Automobilio kėbulo karkaso deformacijos Å¡alinimui (ne kitiems, pvz., papildomiems darbams) buvo reikalingas papildomas 16 valandų laikas. Nors V. G. bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad Å¡ias valandas jis įrašė apklausęs autoservisus, nei akte, nei bylos nagrinėjimo teisme metu jis negalėjo paaiÅ¡kinti, kuriuose autoservisuose jis tokios informacijos teiravosi ir kas jÄ konkrečiai jam pateikė.

Pažymėtina, kad Vertinimo akte V. G. nurodė tik tai, kad dėl remonto darbų kainos buvo konsultuotasi su UAB „Krasta Auto Vilnius“ autoservisu ir gautas atsakymas, kad tokio remonto darbų kaina jų įmonėje būtų nuo 11 000 Lt iki 15 000 Lt. Vertinimo akte V. G. nedetalizavo kokio remonto kainų buvo klausta UAB „Krasta Auto Vilnius“ ir kaip ši kaina autoserviso buvo pagrįsta (kurie remonto darbai kokia kaina buvo įvertinti). Todėl teigti, kad 25 valandas būtent BD2 sudėtingumo kėbulo karkaso deformacijos šalinimui V.

G. priskyrė pagrįstai, teismas neturi pakankamo pagrindo (CPK 178, 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad V. G. visų Automobilio remonto darbų vertę, įvertinęs tas pačias aplinkybes, padidino 20 procentų, dėl ko ginčo atsakovas byloje taip pat nekėlė. Įvertinęs tai, kad BD2 sudėtingumo kėbulo karkaso deformacijos šalinimo darbų valanda V. G. buvo įvertinta 144 Lt (120 Lt + 120x20/100), dėl ko ginčo tarp šalių nekilo (Vertinimo akto l. 16, 18, 20), pripažintina, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išmokėti ieškovei dėl nurodytos priežasties 2 304 Lt už papildomas 16 (25-9) valandų (16x144).

Byloje atsakovo praÅ¡ymu taip pat buvo skirta kilnojamojo turto vertinimo ekspertizė (b.l. b.l. 83-85, t. I), kuriÄ atlikti buvo pavesta teismo ekspertui A. P.. A. P. 2015-09-21 surašė kilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktÄ (toliau ir Ekspertizės aktas) (b.l. 100-149, t. I), kuriame nurodė, kad Automobilio vertė prieÅ¡ apgadinimÄ 2013-07-23 buvo 25 300 Eur (87 355,84 Lt), jo atstatomojo remonto kaÅ¡tai po 2013-07-23 eismo įvykio – 22 286,55 Eur   (76 795 Lt), o likutinė vertė – 6 800 Eur (23 479,04 Eur) (b.l. 116).

Teismas, vertindamas šį A. P. suraÅ¡ytÄ Ekspertizės aktÄ , sutinka, kad jame yra ydų, tačiau jos nekliudo aktÄ vertinti kaip įrodymÄ bylai reikÅ¡mingoms aplinkybėms, reikalingoms specialių žinių, nustatyti (CPK 185 str.). IeÅ¡kovės atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu pagrįstai apeliavo į tai, kad teismo ekspertas Ekspertizės akte nepagrįstai, skaičiuodamas Automobilio likutinę vertę, į jÄ Ä¯skaičiavo ir priekinį tiltÄ , kurio Automobilis neturi, tačiau Å¡i, kaip ir kitos ydos (pvz., likutinė vertė skaičiuota litais), bylai esminės reikÅ¡mės neturi.

Pagal Taisyklių 14.1.1 p. transporto priemonės likutinė vertė, draudikui apskaičiuojant žalos dydį, reikÅ¡minga tuo atveju, kai transporto priemonė sunaikinta, o transporto priemonė laikytina sunaikinta, kai jÄ remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga, t.y. remontuoti ekonomiÅ¡kai netikslinga, jeigu bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos yra lygios 75 procentams transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo įvykio arba didesnės. Nagrinėjamu atveju Automobilio bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos nėra lygios 75 procentams transporto priemonės rinkos vertės iki draudžiamojo įvykio arba didesnės, nes teismo ekspertas neįvertino Taisyklių 14.1.3 p. Pagal šį Taisyklių punktÄ draudimo iÅ¡moka, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, yra mokama tik tuo atveju, jeigu yra tenkinamos dvi sÄ lygos – transporto priemonė yra suremontuota ir už remonto paslaugas yra sumokėtas PVM, draudėjas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus neturi teisės į PVM atskaitÄ .

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė Automobilio po 2013-07-23 įvykio neremontavo (b.l. 8, t. I, b.l. 15-16, t. II), todėl PVM Å¡iuo atveju neskaičiuotinas. Todėl teismo eksperto A. P. Ekspertizės akte nustatytos bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos (be PVM) 18 418,64 Eur (b.l. 113, 137-143, t. I) nevirÅ¡ija nei Ekspertizės akte nustatytos Automobilio rinkos vertės prieÅ¡ apgadinimÄ , nei V. G. Vertinimo akte nustatytos Automobilio rinkos vertės prieÅ¡ apgadinimÄ .Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu pagrįstai pastebėjo, kad atsakovo paskaičiuota ieÅ¡kovės patirta žala dėl 2013-07-23 eismo įvykio – 19 067,37 Eur (65 835,82 Lt), kuri buvo atsakovo mažinta dėl Å¡alių sulygtos iÅ¡skaitos (iÅ¡skaityta du kartus po 500 Lt, tačiau teismas dėl to nepasisako, nes tai nesudaro ieÅ¡kinio pagrindo) ir ieÅ¡kovės nesumokėtos draudimo įmokos dalies, virÅ¡ija Ekspertizės akte nurodytÄ 18 418,64 Eur bÅ«tinųjų remonto iÅ¡laidų sumÄ , todėl teigti, kad atsakovas nepagrįstai atsisako mokėti jai dar papildomai 3 422,19 Eur, teismas ir Å¡iuo aspektu neturi jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieÅ¡kovės atstovas nenurodė jokių Ekspertizės akto ydų, kurios bÅ«tų susiję su bÅ«tinų remonto iÅ¡laidų apskaičiavimu. Vertinant Ekspertizės aktÄ ir Vertinimo aktÄ tarpusavyje konstatuotina, kad Å¡iuose aktuose iÅ¡ esmės yra skirtingai skaičiuojamos bÅ«tinos remonto iÅ¡laidos (pvz., V. G. taiko bendrÄ darbų pabrangimÄ 20 procentu, A. P. Audatex sistemos pagalba įveda papildomÄ laikÄ konkretiems darbams (ne BD2 darbams) atlikti), tačiau tai esminės reikÅ¡mės Å¡iam ginčui iÅ¡spręsti neturi.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu, praÅ¡omÄ priteisti draudimo iÅ¡mokÄ siedama su atsakovo Automobilio keičiamoms dalims taikomu nuvertėjimu ir BD2 kėbulo deformacijos Å¡alinimo darbams atlikti reikalingu laiku. Teismo ekspertas Ekspertizės akte keičiamoms Automobilio dalims taiko didesnį nuvertėjimo laipsnį – 31 proc., nei atsakovas sutinka jį sumažinti, o BD2 kėbulo deformacijos Å¡alinimo darbams skaičiuoja 9, o ne 25 val., kÄ ir nurodo atsakovas (b.l. 139, 140-141, t.

I).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimas dėl 3 422,19 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 579,24 Eur, kuriuos ji sumokėjo UAB „Darsna“ už Vertinimo aktÄ (b.l. 12, t. I) , teigdama, kad Å¡ios iÅ¡laidos kilo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Teismas su nurodytais ieÅ¡kovės argumentais sutikti neturi pagrindo. Å ioje byloje ginčas kilo iÅ¡ savanoriÅ¡kojo transporto priemonių draudimo sutarties, kurios sÄ lygos Å¡alių sutarimu buvo nustatytos Taisyklėse.

Byloje nekilo ginčo, kad Å¡ios sÄ lygos ieÅ¡kovei buvo žinomos, ji buvo su jomis supažindinta, su jomis sutiko (CK 6.156 str., 6.987 str. 1 d., 6.992 str. 1 d., 6.185 str. 2 d.). Taisyklės įtvirtino draudiko pareigÄ atsitikus draudžiamajam įvykiui, Taisyklėse nustatytais terminais mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (11.1 p.), bei numatė, kad iÅ¡laidas, reikalingas transporto priemonės arba jos dalių vertei, kuri buvo draudžiamojo įvykio metu, atkurti nustato draudiko paskirtas asmuo (13.1.4 p.). Draudiko paskirto asmens iÅ¡vados draudikui pagal Taisykles privalomos, jei nėra įrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties (13.1.5).

Paneigti Å¡ias iÅ¡vadas Taisyklės suteikė teisę draudėjui, kuris savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai gali kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo (14.1.4 p.). Taisyklėse labai aiÅ¡kiai numatė, kad Å¡ių iÅ¡laidų draudikas draudėjui neapmoka, draudikas apmoka tik jo paskirtos apimties ekspertizės iÅ¡laidas (13.1.6 p.). Byloje pati ieÅ¡kovė neneigė faktinės aplinkybės, kad pagal atsakovo paskirto asmens iÅ¡vadÄ , kuri atsakovui buvo privaloma, atsakovas iÅ¡mokėjo jai draudimo iÅ¡mokÄ , o papildomÄ draudimo iÅ¡mokÄ atsakovas ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjo pačiai ieÅ¡kovei pasinaudojus Taisyklių 14.1.4 p. nustatyta teise kreiptis į nepriklausomus ekspertus.

Todėl teigti, kad atsakovas pažeidė kokiÄ nors sutartinę pareigÄ ar bendro pobÅ«džio taisyklę elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės nurodomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 2 p. įvardintos protingos iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, yra nuostoliai. Turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius, atsiranda tik neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuo įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 str. 1, 6.246 str.).

Draudimo sutartyje įtvirtintos teisės ginčyti sutartyje nustatyta tvarka atsakovo paskaičiuotÄ draudimo iÅ¡mokÄ , patiriant dėl to papildomas iÅ¡laidas, įgyvendinimas savaime nėra pagrindu konstatuoti, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal sutartį ar įstatymÄ jis buvo įpareigotas veikti (CPK 178 str., 185 str.). Todėl ir Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kovė byloje turėjo 119,90 Eur (414 Lt) žyminio mokesčio iÅ¡laidų (b.l. 4, t. I), 144,81 Eur (500 Lt) advokato pagalbos iÅ¡laidų už ieÅ¡kinio parengimÄ (b.l. 5, t.

I), 86,89 Eur (300 Lt) už pretenzijos atsakovui parengimÄ (b.l. 9, t. I), 57,92 Eur (200 Lt) už atstovavimÄ teisme (b.l. 17, t. II). Atsakovas turėjo 260,66 Eur (900 Lt) iÅ¡laidų už ekspertizės atlikimÄ (b.l. 91, 99, t. I), 275 Eur iÅ¡laidų už atstovavimÄ teisme (b.l. 18-20, t. II). Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ ieÅ¡kovei neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Ä®vertinus tai, kad pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. nuostatÄ , galiojusiÄ iki 2016-01-01 (ieÅ¡kinio pateikimo metu), vartotojai buvo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas jos sumokėtas 119,90 Eur (414 Lt) žyminis mokestis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

Atsakovo patirtos išlaidos už ekspertizę atlygintinos, jas priteisiant iš ieškovės, 2/3 dalyje, t.y. 173,77 Eur, nes eksperto išvada dalyje dėl Automobilio likutinės vertės nustatymo bylai jokios reikšmės neturėjo, o 275 Eur išlaidos advokato pagalbai atlygintinos pilnai, nes jos yra pagrįstos, jų dydis atitinka bylos sudėtingumo, protingumo kriterijus pagal CPK 98 str. (CPK 93 str. 1 d., 90 str. 4 d., 3 str. 6 d.). Taip pat iš ieškovės, kurios ieškinys atmestas, priteistinos valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, - 13,53 Eur (CPK 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., teisėjanutarė:ieÅ¡kovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sumokėtÄ 119,90 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniolika Eur 90 ct) žyminį mokestį. IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį gražina Valstybinė mokesčių inspekcija. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , juridinio asmens kodas 302912288, naudai 448,77 Eur (keturis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur 77 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,53 Eur (trylika Eur 53 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos mokesčio kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja       (parašas)                                                                                      Asta Misiūnaitė-BashirKopija tikra:Teisėja