2021-10-13 Nr. AB-20923-3-61-3-01849-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2062-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01849-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Alba Prima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Alba Prima“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Alba Prima“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V4-100 „Dėl nuobaudos nemokumo administratoriui MB „Alba prima“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymu jam skirta nuobauda – įspėjimas, tuo pagrindu, kad pareiškėjas neįvykdė Tarnybos direktoriaus 2020 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. V4-49 „Dėl nurodymo nemokumo administratoriui MB „Alba prima“ skyrimo“, kuriuo buvo skirtas nurodymas iki 2020 m. kovo 9 d. parengti ir suderinti su Tarnyba konkrečių veiksmų su preliminariais operatyviais terminais planą vykdant bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ekotipas“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto procesą, pagal kurį bus organizuojamas Bendrovės atliekų sutvarkymas, ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai (toliau – ir Nurodymas).

3. Nesutikdamas su paskirta nuobauda, pareiškėjas paaiškino, kad jis 2020 m. kovo 9 d. rašte Tarnybai nurodė, jog Nurodymo laikinai įvykdyti negali, nes neturi patikimų bei tikslių duomenų apie tai, ar Bendrovei priklauso nors kiek atliekų utilizavimui, ir jei taip, koks tikslus tokių atliekų kiekis, taip pat nurodė, kad dar nėra gavęs informacijos apie Bendrovės galimai turėtą atliekų kiekį bankroto bylos iškėlimo datai iš Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos. Pareiškėjas 2020 m. kovo 18 d. raštu Tarnybai papildomai nurodė, kad dar nėra gavęs atsakymo iš Vilniaus rajono Aplinkos apsaugos inspekcijos apie Bendrovėje iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos rezultate galimai likusių neutilizuotų plastiko atliekų kiekį. Taip pat nurodė, jog yra atliekamas Bendrovės plastiko atliekų įsigijimo ir po išrūšiavimo tinkamų pardavimui sąskaitų patikrinimas, siekiant nustatyti, koks atliekų kiekis liko neparduotas, jei toks realiai liko. Pareiškėjas pažymėjo, kad atskiroje banko sąskaitoje yra sukaupta 3 219,28 Eur, kurie kaupiami atliekų sutvarkymui, jei būtų nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimo datai Bendrovė turėjo jai priklausančių atliekų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. balandžio 15 d. prašyme Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijai (toliau – ir Inspekcija) išvardijo raštus, kuriais buvo kreiptasi į minėtą inspekciją, tačiau nė į vieną atsakymas nebuvo gautas. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 20 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos 2020 m. kovo 20 d. raštą „Dėl pažymos įmonei likviduoti neišdavimo“. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 66 straipsnio 1 dalies 15 punktas reglamentuoja atvejį, kada bankrutuojančiai įmonei iš tikrųjų priklauso atliekos ir būtent jai pagal galiojančias teisės normas yra priskirta pareiga jas sutvarkyti. Pareiškėjas nurodė, kad jam iki šiol nepakanka patikimų dokumentų bei duomenų, jog bankroto bylos Bendrovei iškėlimo momentu Bendrovė realiai turėjo atliekų, ir jei taip, ar ji turėjo teisę jas įgyti bei tvarkyti, o jei neturėjo, kaip atsitiko, kad ji jas vis tik įsigydavo bei tvarkydavo, nors tokios teisės galimai neturėjo. Pareiškėjas vadovavosi Įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymėjo, kad, nesant patikimų ir pakankamų duomenų bei dokumentų, jog konkrečios atliekos priklauso Bendrovei, pareiškėjas, siekdamas nepadaryti žalos Bendrovei ir jos kreditoriams, negali imtis bet kokių atliekų utilizavimo organizavimo, nes paaiškėjus, jog tos atliekos nepriklauso Bendrovei, būtų padaryta konkreti žala Bendrovei ir jos kreditoriams. Pareiškėjas darė išvadą, kad jis objektyviai, ne dėl savo kaltės negalėjo įvykdyti Nurodymo iki 2020 m. kovo 9 d., be to, apie tai nepasibaigus terminui informavo Tarnybą. Pareiškėjo teigimu, nėra pagrįsta taikyti jam poveikio priemones nesant jo kaltės.

5. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas pažymėjo, kad atlikto pareiškėjo patikrinimo administruojant Bendrovės bankroto procesą metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas visą Bendrovės likvidavimo laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. gegužės 14 d. iki Išvados surašymo dienos nesiėmė jokių veiksmų organizuoti Bendrovės atliekų sutvarkymą teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi nustatytas pareiškėjo neveikimas laikytinas trunkamojo pobūdžio, Tarnyba patikrinimo metu konstatavo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, Įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punkto pažeidimus ir nurodė pareiškėjui iki 2020 m. kovo 9 d. parengti bei suderinti su Tarnyba konkrečių veiksmų su preliminariais operatyviais terminais planą Bendrovės bankroto procese, pagal kurį būtų organizuojamas Bendrovės atliekų sutvarkymas, ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti Tarnybai iki 2020 m. kovo 9 d.

Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jis 2020 m. vasario 25 d. pateikė Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijai prašymą, kuriuo prašė išduoti pažymą dėl Bendrovės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Taip pat buvo nustatyta, kad 2020 m. kovo 8 d. pareiškėjas pakartotinai pateikė minėtą prašymą Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijai. Atsakovas pažymėjo, kad duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų ėmęsis kitų operatyvių veiksmų ir (ar) priemonių, siekiant išsiaiškinti duomenis apie Bendrovės sukauptas utilizavimui skirtas atliekas, jų buvimą, tikslų Bendrovei priklausantį jų kiekį bei rūšį, Tarnyboje nebuvo gauta.

Pareiškėjas taip pat nepateikė veiksmų su preliminariais terminais plano, nurodančio, kada ir kaip Bendrovės atliekos bus realiai sutvarkytos bei išsiaiškintas Bendrovei priklausančių atliekų kiekis. Pareiškėjo pateiktas raštas, kuriame pateikti veiksmai, atsakovo teigimu, negali būti laikomas tinkamu planu, kadangi nurodyti veiksmai nėra susiję su Bendrovei priklausančių atliekų kiekio išsiaiškinimu ir realiu jų sutvarkymo organizavimu. Atsakovas darė išvadą, kad vienintelis pareiškėjo atliktas veiksmas – kreipimasis į Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekciją dėl Bendrovės pažymos, skirtos Bendrovės likvidavimui, išdavimo.

Atsakovas nurodė, kad tokia pažyma yra išduodama tik tuomet, kai nemokumo administratorius įvykdo Įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytą funkciją – organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Nemokumo administratoriui neįvykdžius minėtos funkcijos, pažyma nėra išduodama ir nurodomas įmonei priklausančių bei nesutvarkytų atliekų kiekis. Atsakovas tvirtino, kad Tarnyba įvertino ir tai, jog pareiškėjas, nesulaukęs jokio atsakymo iš Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos dėl pažymos išdavimo, nesiėmė jokių kitų veiksmų ir (ar) priemonių siekiant įvykdyti Nurodymą.

Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjo atliktas vienintelis veiksmas nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog jis per nustatytą terminą įvykdė Nurodymą, todėl Tarnyba, įvertinusi susidariusią situaciją bei vadovaudamasi Įstatymo 136 straipsnio 3 dalimi ir 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis pagrįstai pareiškėjui skyrė Įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui poveikio priemonė buvo skirta už atliekų sutvarkymo plano nesudarymą ir nepateikimą Tarnybai, o ne už Bendrovės atliekų nesutvarkymą ir (ar) pareiškėjo negalėjimą jų sutvarkyti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas vadovavosi Įstatymo 132 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad Nurodymas nebuvo tinkamai įvykdytas, todėl pareiškėjas pažeidė Įstatymo 136 straipsnio 3 dalį, o atsakovas už nurodytą pažeidimą paskyrė pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjas neįvykdė Nurodyme nustatytų įpareigojimų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo pareigą iki 2020 m. kovo 9 d. parengti bei suderinti su Tarnyba konkrečių veiksmų su preliminariais operatyviais terminais planą vykdant Bendrovės bankroto procesą, pagal kurį bus organizuojamas jo atliekų tvarkymas ir šio plano etapų įvykdymo įrodymus pateikti atsakovui. Pareiškėjas 2020 m. vasario 25 d. pateikė Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijai prašymą išduoti pažymą dėl Bendrovės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. 2020 m. kovo 8 d. pareiškėjas pakartotinai pateikė minėtą prašymą Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijai. Teismas nurodė, kad kitų operatyvių veiksmų ir priemonių, siekiant išsiaiškinti duomenis apie Bendrovės sukauptas utilizavimui skirtas atliekas, jų buvimą, jų kiekį, atsakovui nebuvo pateikta. Pareiškėjas nepateikė atsakovui veiksmų su preliminariais terminais plano, kuriame būtų nurodyta, kada ir kaip bus sutvarkytos Bendrovės atliekos. Teismas konstatavo, kad atsakovas priėmė pagrįstą Įsakymą, kadangi pareiškėjas, nesulaukęs jokio atsakymo iš Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos dėl Bendrovės pažymos, skirtos jos likvidavimui ir išregistravimui iš Juridinių asmenų registro, nesiėmė jokių kitų veiksmų ir priemonių, siekiant tinkamai įvykdyti Nurodymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui įspėjimas buvo skirtas būtent už atliekų sutvarkymo plano nesudarymą ir jo nepateikimą atsakovui, o ne už Bendrovės atliekų nesutvarkymą ir (ar) pareiškėjo negalėjimą to padaryti. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 9. Pareiškėjas MB „Alba Prima“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

10. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas jo skunde išdėstytus argumentus vertino formaliai. Pareiškėjas vadovaujasi Įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 137 straipsnio 1 dalimi, pažymi, kad teismas nemotyvuotai konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, Įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas. Pareiškėjo teigimu, byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad jis pažeidė minėtas nuostatas. Pareiškėjas pažymi, kad nei Tarnyba, nei teismas nenustatė, jog Bendrovė bankroto bylos iškėlimo momentu turėjo atliekų, byloje pateiktas pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. raštas Tarnybai, kuriame nurodyta, jog Nurodymo laikinai įvykdyti negali, nes neturi patikimų bei tikslių duomenų apie tai, ar Bendrovei priklauso nors kiek atliekų utilizavimui, ir jei taip, koks tikslus tokių atliekų kiekis, taip pat nurodė, kad dar nėra gavęs informacijos apie Bendrovės galimai turėtą atliekų kiekį bankroto bylos iškėlimo datai iš Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos.

Byloje taip pat pateiktas pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. raštas Tarnybai, kuriame nemokumo administratorius papildomai nurodė, jog dar nėra gavęs atsakymo iš Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos apie Bendrovės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos rezultate galimai likusių neutilizuotų plastiko atliekų kiekį. Taip pat nurodė, jog yra atliekamas Bendrovės plastiko atliekų įsigijimo ir po išrūšiavimo tinkamų pardavimui sąskaitų patikrinimas tikslu nustatyti, koks iš tikrųjų atliekų kiekis likęs neparduotas (jei toks iš tikrųjų realiai liko).

Šiame rašte papildomai pažymėta, jog atskiroje banko sąskaitoje yra sukaupta 3 219,28 Eur, kurie kaupiami atliekų sutvarkymui, jei būtų nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimo Bendrovei datai Bendrovė turėjo jai priklausančių atliekų. Pareiškėjas pažymi, kad byloje yra ir jo 2020 m. balandžio 15 d. prašymas Inspekcijai, kuriame išvardinti raštai, kuriais buvo kreiptasi į Inspekciją, tačiau nei į vieną atsakymas negautas. Šiame rašte nurodytos ir konkrečios aplinkybės, pareiškėjui keliančios pagrįstas bei protingas abejones, jog Bendrovėje iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos rezultate liko plastiko atliekų.

Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punktas reglamentuoja atvejį, kada bankrutuojančiai įmonei priklauso atliekos ir būtent jai pagal galiojančias teisės normas yra priskirta pareiga jas sutvarkyti, tačiau šiuo atveju pareiškėjas vertino, kad jam nepakanka patikimų dokumentų bei duomenų, jog bankroto bylos Bendrovei iškėlimo momentu Bendrovė realiai turėjo atliekų. Pareiškėjas nurodo, kad nei Tarnyba, nei teismas nenustatinėjo, ar jo turimos abejonės dėl atliekų priklausymo Bendrovei yra protingos bei pagrįstos, nors tai yra svarbu vertinant Įsakymo teisėtumą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis iki Nurodyme nustatyto termino informavo Tarnybą apie priežastis, trukdančias įvykdyti Nurodymą.

11. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, nurodo, kad pareiškėjui poveikio priemonė buvo skirta už atliekų sutvarkymo plano nesudarymą ir nepateikimą Tarnybai, o ne už Bendrovės atliekų nesutvarkymą ir (ar) pareiškėjo negalėjimą jų sutvarkyti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad iš pareiškėjo 2020 m. gegužės 20 d. Tarnybai pateiktų dokumentų matyti, jog Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. kovo 20 d. raštu pateikė pareiškėjui patvirtintą informaciją, nurodančią Bendrovei priklausančių utilizavimui skirtų atliekų kiekį bei rūšį.

13. Atsakovas nurodo, kad Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatė, jog pareiškėjas 2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 8 d. pateikė Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijai prašymus, kuriais prašė išduoti pažymą dėl Bendrovės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, o Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcija 2020 m. kovo 20 d. raštu pateikė pareiškėjui informaciją, nurodančią Bendrovei priklausančių utilizavimui skirtų atliekų kiekį bei rūšį. Atsakovas pažymi, kad, vykdydamas Nurodymą, pareiškėjas nepateikė veiksmų su preliminariais terminais plano, nurodančio, kada ir kaip Bendrovės atliekos bus realiai sutvarkytos bei išsiaiškintas Bendrovei priklausančių atliekų kiekis.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateiktas 2020 m. kovo 26 d. raštas, kuriame pateikti veiksmai, negali būti laikomas tinkamu planu, kadangi nurodyti veiksmai nėra susiję su Bendrovei priklausančių atliekų kiekio išsiaiškinimu ir realiu jų sutvarkymo organizavimu. Atsakovas nurodo, kad 2020 m. kovo 26 d. rašte Tarnybai pareiškėjas pateikė veiksmų planą, susijusį su teisminių procesų inicijavimu prieš buvusius Bendrovės valdymo organus dėl žalos atlyginimo Bendrovei ir įpareigojimo pastarųjų lėšomis sutvarkyti Bendrovės atliekas.

Atsakovas daro išvadą, kad vienintelis pareiškėjo atliktas veiksmas – 2020 m. kovo 8 d. kreipimasis į Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekciją dėl Bendrovės pažymos, skirtos sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos priėmimui pagal Įstatyme nustatytą tvarką, išdavimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tokia pažyma yra išduodama tik tuomet, kai nemokumo administratorius įvykdo Įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatytą funkciją – organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Nemokumo administratoriui neįvykdžius minėtos funkcijos, pažyma nėra išduodama ir nurodomas bendrovei priklausančių bei nesutvarkytų atliekų kiekis.

Atsakovas taip pat pažymi, kad net Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybai pateikus pareiškėjui 2020 m. kovo 20 d. raštą, kuriame buvo atsisakyta išduoti pažymą, taip pat šiame rašte nurodžius Bendrovei priklausančių utilizavimui skirtų atliekų kiekį bei rūšį, pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, kad įrodytų Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijai, jog minėtos Bendrovės atliekos neegzistuoja, taip pat neskundė paties Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. kovo 20 d. atsisakymo išduoti pažymą.

14. Atsakovas pažymi, kad Tarnyba įvertino ir tą faktą, jog pareiškėjas, nesulaukęs jokio atsakymo iš Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos dėl pažymos išdavimo, nesiėmė jokių kitų veiksmų ir (ar) priemonių siekiant įvykdyti Nurodymą. Atsakovo teigimu, šis pareiškėjo atliktas vienintelis veiksmas nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog pareiškėjas per nustatytą terminą įvykdė Nurodymą, todėl Tarnyba pagrįstai pareiškėjui skyrė Įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V4-100 „Dėl nuobaudos nemokumo administratoriui MB „Alba prima“ skyrimo“ teisėtumas ir pagrįstumas. Tarnybos Įsakymu pareiškėjui nemokumo administratoriui MB „Alba prima“ skirta nuobauda – įspėjimas.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad jis pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto, Įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas; nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, kad Nurodymo negalėjo įvykdyti, nes neturėjo, nebuvo tokių duomenų gavęs iš Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos; neatsižvelgta į jo 2020 m. balandžio 15 d. prašymą Vilniaus rajono Aplinkos apsaugos inspekcijai, kuriame išvardinti raštai, kuriais buvo kreiptasi į Inspekciją, tačiau nei į vieną atsakymas nebuvo gautas.

17. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

18. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB-2694-661/2018 pareiškėjas MB „Alba prima“ buvo paskirtas bankrutuojančios UAB „Ekotipas“ bankroto administratoriumi, Bendrovei bankroto byla buvo iškelta to paties teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi.

20. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte nustatyta bankroto administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus, šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą; Įstatymo (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo, įsigaliojusio nuo 2020 m. sausio 1 d.) 66 straipsnio 1 dalies 15 punkte analogiškai numatyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu organizuoja atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Taigi Įstatymu yra įtvirtinta pozityvi nemokumo administratoriaus pareiga atlikti būtinus bankroto proceso darbus, taip pat organizuoti atliekų, užteršto grunto ir dirvožemio sutvarkymą.

21. Ginčijamas byloje Įsakymas grindžiamas aplinkybe dėl Tarnybos 2020 m. vasario 17 d. įsakymo Nr. V4-49 „Dėl nurodymo nemokumo administratoriui MB „Alba prima“ skyrimo“ nevykdymo.

22. Įstatymo 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Priežiūros institucija, atlikdama nemokumo administratorių veiklos priežiūrą, nustačiusi šio įstatymo ir kitų nemokumo procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, išskyrus pažeidimus, susijusius su Nemokumo administratorių etikos kodekso laikymusi ir profesinės kvalifikacijos kėlimu, priima sprendimą dėl vieno arba kelių nurodymų ir (arba) poveikio priemonės skyrimo. Priežiūros institucija gali pavesti nemokumo administratoriui ištaisyti nustatytus trūkumus atliekant šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas funkcijas per nurodytą terminą (136 str. 2 d. 2 p.). Jeigu nesilaikoma šiame įstatyme ir kituose nemokumo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir (arba) nemokumo administratorius nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, priežiūros institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 137 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas, nemokumo administratoriui gali skirti poveikio priemonę, be kita ko, įspėjimą (136 str. 3 d. 1 p.).

23. Tarnybos 2020 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. V4-49 buvo priimtas sprendimas skirti pareiškėjui Įstatymo 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą nurodymą – ištaisyti veiklos trūkumus, t. y. iki 2020 m. kovo 9 d. parengti bei suderinti su Tarnyba konkrečių veiksmų su preliminariais operatyviais terminais planą, pagal kurį bus organizuojamas BUAB „Ekotipas“ atliekų sutvarkymas, ir pateikti šio plano etapų įvykdymo įrodymus Tarnybai.

24. Tarnybos 2020 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. V4-49 yra grindžiamas Tarnybos Išvada dėl bankroto administratoriaus MB „Alba prima“ veiksmų administruojant BUAB „Ekotipas“. Apie atliekamą neplaninį patikrinimą pareiškėjas buvo informuotas 2019 m. lapkričio 5 d. raštu, Tarnybai 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė paaiškinimus raštu „Dėl informacijos suteikimo“; taip pat buvo supažindintas su Išvados projektu, dėl jo 2020 m. vasario 10 d. teikė savo nuomonę.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamo Įsakymo pagrindą sudarančios aplinkybės neatsiejamos nuo Nurodymo administratoriui skyrimo bei Išvadoje, kuri buvo Nurodymo priėmimo pagrindu, nustatytų aplinkybių. Įsakymo priėmimas laikytinas tos pačios administracinės procedūros rezultatu. Nurodymo, taip pat jį pagrindžiančios Išvados teisėtumas nebuvo ginčijami. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo Įsakymo priėmimą nulėmė Nurodymo nevykdymas, teismas, vertindamas Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, turi atsižvelgti ir į Nurodymo priėmimo metu buvusias bei Išvadoje nustatytas, neplaninio patikrinimo metu egzistavusias aplinkybes. Jos laikytinos reikšmingomis vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl atsakomybės jam taikymo už Nurodymo nevykdymą pagrįstumą.

26. Neplaninio patikrinimo metu pareiškėjas 2019 m. lapkričio 29 d. raštu pateiktuose paaiškinimuose yra nurodęs, kad jam žinoma aplinkybė, jog Bendrovės turtą, įvardytą finansiniuose dokumentuose, sudaro ir plastiko atliekos, buvo nuvykta į jų sandėliavimo vietą; UAB „Ekobazė“ 2019 m. rugsėjo 5 d. rašte nurodė, kad sandėliuojamos atliekų šiukšlės perdirbimui netinkamos, taigi turi būti utilizuojamos, tačiau tam nėra lėšų; Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba 2019 m. vasario 26 d. raštu Nr. (18.2)-AD5-3483 pareiškėją informavo, kad buvęs UAB „Ekotipas“ vadovas 2015 m. lapkričio 3 d. buvo baustas administracine tvarka už aplinkos apsaugos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus; pareiškėjas Tarnybai 2020 m. vasario 10 d. pateiktoje nuomonėje dėl Išvados projekto nurodė, kad buvusiems įmonės vadovams ir akcininkams buvo iškelta civilinė byla dėl žalos atlyginimo, teigė, kad per likvidavimo laikotarpį ėmėsi veiksmų atliekų sutvarkymo klausimui išspręsti.

27. Teisėjų kolegija aptartas aplinkybes vertina kaip patvirtinančias faktą, kad pareiškėjui buvo žinoma apie BUAB „Ekotipas“ turimas atliekas ir pareigą jas sutvarkyti. Patikrinimo Išvadoje konstatuojama, kad administratorius kaip savo srities profesionalas neturėtų perleisti atliekų sutvarkymo pareigos kitiems asmenims, kadangi nemokumą procesą reglamentuojantys teisės aktai aiškiai šią pareigą priskiria administratoriui ir įmonės valdymo organai nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos yra netekę visų savo įgaliojimų. Konstatuota, kad iš esmės per visą Bendrovės likvidavimo laikotarpį administratorius nesiėmė jokių veiksmų išspręsti atliekų sutvarkymo klausimą, išskyrus tai, kad kreipėsi į atliekų sutvarkymo paslaugas teikiančią įmonę UAB „Ekobazė“, kuri elektroniniu laišku nurodė, jog minimi plastiko gaminiai tinka tik deginimui arba utilizavimui. Daugiau nenustatyta, kad administratorius būtų ėmęsis ar planuotų imtis kokių nors veiksmų spręsti atliekų sutvarkymo klausimą. Toks neveikimas negali būti laikomas tinkamu bankroto proceso administravimu.

28. Tarnybos 2020 m. balandžio 22 d. Teikimu dėl nemokumo administratoriui MB „Alba prima“ paskirto nurodymo vykdymo Nr. D4-507 nustatyta, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. pateiktame paaiškinime nurodyta, jog jis neturi duomenų apie utilizavimui skirtas atliekas ir nežinomas jų kiekis; 2020 m. kovo 26 d. paaiškinimuose nurodyta, jog po atsakymo gavimo iš Inspekcijos, jeigu bus nustatytas kiekis, organizuoti jų sutvarkymą; žinant, kiek tai kainavo, teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, jei atsakymas iš Inspekcijos iki 2020 m. balandžio 8 d. nebus gautas, teikti ieškinį buvusiems Bendrovės valdymo organams ir dalyviams dėl įpareigojimo savo sąskaita sutvarkyti atliekas. Tokie veiksmai, susiję su teisminių procesų inicijavimu nebuvo pripažinti kaip veiksmų su preliminariais terminais plano, nurodančio kada ir kaip atliekos bus realiai sutvarkytos bei išaiškintas jų kiekis, pateikimas. Administratorius du kartus (2020 m. vasario 25 d. ir 2020 m. kovo 8 d.) kreipėsi į Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekciją, prašydamas išduoti pažymą dėl įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro; tokie veiksmai įvertinti kaip nepagrindžiantys Nurodymo vykdymo.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad nustatytos aplinkybės patvirtina Nurodymas nevykdymą, apeliaciniame skunde akcentavo, kad teismas netinkamai įvertino jo 2020 m. kovo 9 d. ir 2020 m. kovo 18 d. raštuose nurodytas aplinkybes, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo 2020 m. balandžio 15 d. kreipimąsi į Inspekciją.

30. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo veiksmus per nurodymo vykdymo terminą (iki 2020 m. kovo 9 d.), atkreipia dėmesį, jog buvo parengti du kreipimaisi į Inspekciją prašant išduoti pažymą dėl įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Tokie veiksmai niekaip nesietini su ketinimais vykdyti Nurodymą – išsiaiškinti atliekų kiekį ir parengti jų sutvarkymo planą. Pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. rašte nurodyti teiginiai, kad jam nebuvo žinomi duomenys apie tai, ar įmonėje buvo atliekų, laikytini nepagrįstais, nes neplaninio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teigti priešingai – jam buvo žinomas faktas apie turimas įmonės plastiko atliekas bei jų sandėliavimo vietą (žr. nutarties 25 p.). Pareiškėjo 2020 m. kovo 18 d. rašte nurodomos aplinkybės, kad nėra gauti atsakymai iš Inspekcijos, bei kad atliekamas Bendrovės plastiko atliekų įsigijimo ir po išrūšiavimo pardavimo sąskaitų patikrinimas, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad atliekami veiksmai pagrindžia Nurodymo, kurio esmė – atliekų sutvarkymo plano parengimas, vykdymą.

31. Pareiškėjo Tarnybai pateiktame 2020 m. kovo 26 d. paaiškinime iš esmės nurodomi tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti ir 2020 m. kovo 18 d. rašte, papildomai nurodant ketinimus teikti ieškinius buvusiems įmonės valdymo organams ir dalyviams dėl žalos atlyginimo ir / ar dėl įpareigojimo savo sąskaita sutvarkyti atliekas. Tokios aplinkybės taip pat nesietinos su konkretaus atliekų sutvarkymo plano parengimu.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nevertino byloje pateikiamo pareiškėjo 2020 m. balandžio 15 d. kreipimosi į Inspekciją, kuriuo pareiškėjas, neigdamas įmonės atliekų turėjimą, pakartotinai prašė išduoti pažymą dėl įmonės likvidavimo ir išregistravimo, tačiau nenurodo argumentų, kodėl tokiais veiksmais gali būti pateisinamas Nurodymo dėl atliekų sutvarkymo plano parengimo nevykdymas.

33. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. (18.2)-AD5-4652 „Dėl pažymos įmonei likviduoti neišdavimo“, kurį pareiškėjas nurodo gavęs tik 2020 m. balandžio 20 d., pareiškėjui buvo pateikta informacija apie įmonei priklausančių utilizavimui skirtų atliekų kiekį bei rūšį, jų buvimo vietą. Informacija grindžiama Inspekcijos 2020 m. kovo 12 d. atliktos apžiūros aktu bei Vilniaus miesto agentūros 2015 m. lapkričio 19 d. pažyma, kas vertintina, kad nemokumo administratorius, bankroto procese veikdamas kaip savo srities profesionalas, tokius duomenis turėjo galimybę išsiaiškinti anksčiau. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas dokumentas nebuvo pateiktas Tarnybai ginčijamo Įsakymo priėmimo metu, tačiau Aplinkos apsaugos departamento 2020 m. kovo 20 d. rašte nurodomos aplinkybės apie įmonei priklausančias atliekas laikytinos tik patikslinančia informacija. Minėta, kad pareiškėjo neplaninio patikrinimo metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jam buvo žinoma apie įmonei priklausančias plastiko atliekas, todėl atliekų sutvarkymo plano rengimui vėliau pateikta patikslinanti informacija laikytina neturėjusia esminės reikšmės.

34. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui atsakomybė už Nurodymo nevykdymą buvo pritaikyta pagrįstai, nes nebuvo atlikti veiksmai, kurie būtini Nurodymo įvykdymui, o tie veiksmai, kuriuos akcentuoja pareiškėjas (kreipimaisi dėl pažymos įmonės išregistravimui, ketinimai reikšti ieškinius Bendrovės vadovams ir savininkams, fakto apie Bendrovės turimas plastiko atliekas nepripažinimas ir pan.) sietini su pareiškėjo siekiu išvengti Nurodymo vykdymo, jais negali būti paneigtas pareiškėjo neteisėtas neveikimas. Įvertinusi, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimas palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo mažosios bendrijos „Alba Prima“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė