1dec3503-e00b-4d3e-8825-1cf560e1c82a · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant pareiÅ¡kÄjo A. D. (A. D.) atstovÄms advokatei Ingai Darulienei, advokato padÄjÄjai Indrei Barauskienei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. D. skundÄ dÄl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. LRTK-ANR_N-2018/Nr. AT-27 panaikinimo,
Legislator headnote
AI generated1dec3503-e00b-4d3e-8825-1cf560e1c82a · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vyriausiasis specialistas 2018 m. liepos 24 d. nutarimu dÄl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, konstatavo, kad bendrovÄ A.T.P.B. (anksÄiau V.A.) iki Å¡iol nevykdo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. KS-17, kuris įpareigoja jÄ nuo 2017 m liepos 1 d. retransliuoti televizijos programÄ âLRT KULTŪRAâ per dirbtinį ŽemÄs palydovÄ , ir bendrovÄs valdybos nariui A. D., kaip atsakingam už komisijos sprendimų vykdymÄ asmeniui, už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau â ANK) 477 straipsnio 3 dalyje, skyrÄ administracinÄ nuobaudÄ â įspÄjimÄ .
Full text
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-473-961/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01951-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 17.14; 21.10.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. spalio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Ilona MateikienÄ,
sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,
dalyvaujant pareiÅ¡kÄjo A. D. (A. D.) atstovÄms advokatei Ingai Darulienei, advokato padÄjÄjai Indrei Barauskienei,
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau â ir institucija, komisija) atstovams Vadimui Gasperskiui (Vadim Gasperskij), Gintarei Ivanauskaitei,
vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. D. skundÄ dÄl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. LRTK-ANR_N-2018/Nr. AT-27 panaikinimo,
n u s t a t Ä:
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vyriausiasis specialistas 2018 m. liepos 24 d. nutarimu dÄl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, konstatavo, kad bendrovÄ A.T.P.B. (anksÄiau V.A.) iki Å¡iol nevykdo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. KS-17, kuris įpareigoja jÄ nuo 2017 m liepos 1 d. retransliuoti televizijos programÄ âLRT KULTŪRAâ per dirbtinį ŽemÄs palydovÄ , ir bendrovÄs valdybos nariui A. D., kaip atsakingam už komisijos sprendimų vykdymÄ asmeniui, už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau â ANK) 477 straipsnio 3 dalyje, skyrÄ administracinÄ nuobaudÄ â įspÄjimÄ .
PareiÅ¡kÄjas A. D. pateikÄ skundÄ (b.l. 2-9), kuriame nurodo, kad nutarimas nepagrįstas, neteisÄtas ir naikintinas. Skundas motyvuojamas tuo, kad dÄl Å¡io Komisijos sprendimo teisÄtumo iki Å¡iol vyksta teisminis ginÄas â BendrovÄ ginÄija Å¡io Komisijos sprendimo teisÄtumÄ administraciniuose teismuose. Komisijos sprendimas yra neteisÄtas, kadangi:
i) Komisijos sprendimo neįmanoma įvykdyti dÄl techninių priežasÄių, kurios nepriklauso nuo BendrovÄs ir PareiÅ¡kÄjo. Tam, kad BendrovÄ galÄtų įvykdyti pareigÄ retransliuoti minÄtÄ programÄ , kaip tai numato VIÄ® 33 straipsnio 5 dalis, jos signalas turi bÅ«ti pakeltas į bent vienÄ dirbtinį ŽemÄs palydovÄ . PrieÅ¡ingu atveju BendrovÄ techniÅ¡kai neturi galimybÄs Å¡ios prievolÄs įvykdyti. BendrovÄ nÄra elektroninių ryÅ¡ių tinklų operatorius, o Å¡iuo konkreÄiu atveju, ji nevaldo dirbtinio ŽemÄs palydovo, todÄl ji techniÅ¡kai negali į savo platformÄ Ä¯traukti televizijos programų, kurių signalas nÄra pakeltas į palydovÄ .
BendrovÄ veikia tik kaip virtualus operatorius, kuris kitų subjektų perduodamus signalas suteikia galimybÄ Å¾iÅ«rÄti savo klientams, taÄiau jis neturi jokių techninių galimybių priimti signalÄ Ä¯ elektroninių ryÅ¡ių tinklÄ , jį perduoti, koduoti ir pan. Visus Å¡iuos veiksmus atlieka elektroninių ryÅ¡ių tinklų operatorius; ii) nÄra PareiÅ¡kÄjo kaltÄs dÄl Komisijos sprendimo nevykdymo, todÄl PareiÅ¡kÄjas negali bÅ«ti traukiamas administracinÄn atsakomybÄn. Å iuo metu tokios jokios techninÄs priemonÄs nÄra įdiegtos/užtikrintos, kad televizijos programos âLRT KULTŪRAâ signalas bÅ«tų pakeltas į dirbtinį ŽemÄs palydovÄ , ir signalas nÄra pakeltas į dirbtinį ŽemÄs palydovÄ .
Å i aplinkybÄ buvo iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta Komisijai ir pati Komisija su Å¡ia iÅ¡vada sutinka ir Å¡ios aplinkybÄs neginÄija. Be to, aplinkybÄ, kad âLRT KULTŪRAâ televizijos programos signalas nÄra pakeltas į palydovÄ , yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo, kuris pažymÄjo, kad âsiekiant retransliuoti televizijos programÄ âLRT KultÅ«raâ, televizijos programos retransliavimas turi bÅ«ti techniÅ¡kai parengtasâ. Skunde pažymima, kad BendrovÄ 2018 m. birželio 11 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose Komisijos teiravosi, kokių veiksmų pastaroji žada imtis, kad BendrovÄ galÄtų greiÄiau užtikrinti kanalo retransliavimÄ , taÄiau jokio atsakymo nesulaukÄ; iii) neteisÄtas yra pats Komisijos sprendimas, už kurio nevykdymÄ PareiÅ¡kÄjui paskirta administracinÄ nuobauda.
TeisÄs aktai nenustato pareigos Bendrovei tokias technines priemones užtikrinti/įdiegti. PareigÄ retransliuoti visas nekoduotas nacionalinio transliuotojo televizijos programas numato VII 33 straipsnio 5 dalis, taÄiau nei Å¡i įstatymo nuostata, nei kitos nenumato pareigos parengti signalÄ retransliavimui. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas, kuris taip pat pažymÄjo, kad âVIÄ® 33 str. 5 d. nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja turi pareigÄ retransliuoti visas nekoduotas nacionalinÄs LRT televizijos programas, taÄiau nei paminÄtoje VIÄ® nuostatoje, nei kitose VIÄ® ar kitų teisÄs aktų nuostatose nÄra reglamentuota, koks subjektas turi pareigÄ užtikrinti televizijos programos signalo pateikimÄ retransliuotojui (nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjai)â.
Komisija minÄtu Komisijos sprendimu buvo nustaÄiusi pareigÄ Bendrovei įdiegti technines priemones âLRT KULTŪRAâ retransliavimui, taÄiau Vilniaus apygardos administracinis teismas Å¡iÄ Komisijos sprendimo dalį panaikino kaip nepagrįstÄ . Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dalyje dÄl įpareigojimo įdiegti technines priemones panaikinimo nebuvo apskųsta teismui ir todÄl yra įsiteisÄjusi.
Daro iÅ¡vadÄ , kad BendrovÄ ir PareiÅ¡kÄjas negali įvykdyti Komisijos sprendimo dÄl priežasÄių, nepriklausanÄių nuo PareiÅ¡kÄjo ir BendrovÄs â tiesiog techniÅ¡kai negalima retransliuoti televizijos programos âLRT KULTŪRAâ, kol jos signalas nebus techniÅ¡kai paruoÅ¡tas ir prieinamas Bendrovei per palydovÄ .
Taip pat skunde nurodoma, kad nÄra pareiÅ¡kÄjo kaltÄs dÄl komisijos sprendimo nevykdymo, todÄl pareiÅ¡kÄjas negali bÅ«ti traukiamas administracinÄn atsakomybÄn. BendrovÄ techniÅ¡kai negali retransliuoti televizijos programos âLRT KULTŪRAâ dÄl priežasÄių, nepriklausanÄių nei nuo PareiÅ¡kÄjo, nei nuo BendrovÄs, kadangi âLRT KULTŪRAâ signalas nÄra techniÅ¡kai paruoÅ¡tas ir prieinamas Bendrovei per palydovÄ . Taigi pareiÅ¡kÄjo veiksmuose nÄra kaltÄs dÄl to, kad BendrovÄ nevykdo Komisijos sprendimo. AdministracinÄn atsakomybÄn traukiamas asmuo kaltu gali bÅ«ti pripažintas nustaÄius, kad veikÄ , už kuriÄ numatyta administracinÄ atsakomybÄ, atliko turÄdamas galimybÄ pasirinkti kitÄ , įstatymams neprieÅ¡taraujantį elgesio variantÄ . Jei galimybÄs pasirinkti tokio elgesio varianto nÄra, tuomet asmens veikoje nÄra ir kaltÄs elemento. Komisija nesukÅ«rÄ galimybÄs Bendrovei retransliuoti âLRT KULTŪRAâ kanalo, todÄl nei PareiÅ¡kÄjas, nei BendrovÄ negalÄjo pasirinkti kito elgesio varianto, kaip tik neretransliuoti to, kas faktiÅ¡kai nÄra perkelta į palydovÄ . PareiÅ¡kÄjo nuomone, nagrinÄjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, nÄra pagrindo konstatuoti PareiÅ¡kÄjo (BendrovÄs) kaltÄs, kadangi negalima reikalauti retransliuoti kanalo, kuris nÄra techniÅ¡kai parengtas, kai PareiÅ¡kÄjui apskritai nÄra numatytos tokios pareigos techniÅ¡kai paruoÅ¡ti kanalÄ transliavimui. Tuo iÅ¡ esmÄs turÄjo pasirÅ«pinti pati Komisija. Pažymima, kad PareiÅ¡kÄjas (BendrovÄ) 2018 m. birželio 11 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose Komisijos teiravosi, kokių veiksmų pastaroji žada imtis, kad PareiÅ¡kÄjas galÄtų greiÄiau užtikrinti kanalo retransliavimÄ , taÄiau jokio atsakymo nesulaukÄ. Komisijos nutarimas yra neteisÄtas dÄl to, kad neteisÄtas yra pats Komisijos sprendimas, dÄl kurio nevykdymo skiriama nuobauda. BendrovÄ ginÄija Komisijos sprendimÄ teismuose ir Å¡iuo metu byla yra nagrinÄjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. PraÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Per teismo posÄdį pareiÅ¡kÄjo atstovÄs skundÄ palaikÄ. Papildomai paaiÅ¡kino, kad tam, kad bendrovÄ galÄtų įvykdyti pareigÄ retransliuoti visas nacionalines visuomeninio transliuotojo programas, reikia įvykdyti 2 žingsnius: pakelti signalÄ Ä¯ palydovÄ , už kurį atsakingas yra pareiÅ¡kÄjas, padaryti signalÄ pasiekiamÄ vartotojams, tai daroma iÅ¡dalinant kodavimo korteles, ir bet koks signalas, kuris yra koduotas ir pakeltas į palydovÄ , įrangos, kuri yra pas vartotojÄ , kuomet kortelÄ yra įdÄta pas vartotojÄ , jis yra atkoduojamas ir vartotojas gali matyti signalÄ . Tam, kad įvykdytum antrÄ Å¾ingsnį, bÅ«tina padaryti pirmÄ . Ir pirmasis žingsnis, signalo pakÄlimas į palydovÄ , Å¡iai dienai nÄra padarytas, visi sutinka, kad LRT KultÅ«ra televizijos programos signalas nÄra âA.â palydove, kurio signalÄ ir priiminÄja pareiÅ¡kÄjo vartotojai. Å iuo metu tokios techninÄs priemonÄs nÄra įdiegtos. Nesant tų techninių priemonių, susiduriama su ta problema, kad antro žingsnio žengti dÄl transliacijos prieinamumo nÄra įmanoma, kadangi signalo nÄra palydove. Pareigos pareiÅ¡kÄjui pakelti signalÄ Ä¯statymas nenumato, signalas nÄra pakeltas į palydovÄ , todÄl bendrovÄ niekaip negali padaryti tai, kad klientai priimtų signalÄ , kurio nÄra palydove ir už kurio pakÄlimÄ jis pagal VIÄ® 33 str. 5 d. neatsako. Komisija priimdama sprendimÄ turÄjo kitaip įvertinti informacijos apie âLRT KultÅ«raâ pasiekiamumÄ turimomis techninÄmis priemonÄmis, neatsižvelgÄ Ä¯ konkurencinÄ aplinkÄ , nepagrįstai konstatavo LRT kultÅ«ros svarbÄ , taip pat sprendimas pažeidžia universaliųjų paslaugų direktyvÄ .
NurodÄ, kad retransliuoti LRT KultÅ«rÄ galima įvairiomis techninÄmis priemonÄmis, pradedant palydovu ir baigiant kabelinÄmis priemonÄmis ir t.t. TaÄiau pareiÅ¡kÄjas vykdo veiklÄ tik palydovinÄs televizijos srityje, jis neturi jokios kitos technologijos. Jo veikla pagrįsta DTH, kuri reiÅ¡kia, kad signalÄ Lietuvoje vartotojai priima tiesiogiai iÅ¡ palydovo, tÄ patį signalÄ gali priimti visas Europos žemynas, tai yra vienas signalas, taÄiau jo sklaida yra labai didelÄ. PareiÅ¡kÄjas iÅ¡dalina įrangÄ , jÄ sudaro trys elementai: palydovinÄ lÄkÅ¡tÄ, imtuvas, kortelÄ, į kuriÄ dedama tokia kaip SIM mikroschema. BÅ«tent ta kortelÄ Ä¯galina priimtÄ koduotÄ signalÄ ir jį atkoduoja. TodÄl vienintelis bÅ«das pareiÅ¡kÄjo klientams priimti signalÄ yra tik per iÅ¡dalintÄ Ä¯rangÄ , nes kitaip neįmanoma, signalÄ gali priimti tik iÅ¡ palydovo. Tam, kad klientai galÄtų matyti koduotÄ ar nekoduotÄ signalÄ , jiems bÅ«tina, kad signalas bÅ«tų pakeltas į palydovÄ . Å iai dienai pareiÅ¡kÄjas nevaldo tinklo, jis nÄra tinklo operatorius, jis yra palydovinÄs televizijos operatorius, tai reiÅ¡kia, kad jis supakuoja paketus, iÅ¡dalina korteles, bet už signalų įvedimÄ Ä¯ palydovÄ jis negali bÅ«ti atsakingas, nes jis nevaldo to tinklo. Tinklo valdytojas yra Å vedijos kompanija âA.â, kuri ir valdo tÄ palydovÄ .
Be to, priklauso daug kas nuo susitarimo su transliuotojais, taÄiau signalÄ pakelti į palydovÄ kainuoja didelius pinigus. Didžioji dalis kanalų, kuriuos pareiÅ¡kÄjas retransliuoja klientams, signalų jau yra pakelti į palydovÄ . Apie 80 procentų tų signalų yra pakelti paÄių transliuojanÄių organizacijų.
Taip pat paaiÅ¡kino, kad nacionalinis transliuotojas su pareiÅ¡kÄju T.B.P. 2006 m. sudarÄ sutartį, kuria Å¡alys susitarÄ, kad T.B.P. pakels į palydovÄ LRT TelevizijÄ , o LRT savo ruožtu pati pakelia LRT LituanikÄ , LRT moka âA.âi ir ji pakÄlinÄja signalÄ . Buvo sudaryta sutartis, kad žiÅ«rovai galÄs matyti abu kanalus, o už vienÄ mokÄs T.B.P.. Tokiu atveju net ir pats transliuotojas dalį kanalų pats pasikelia, o dalį kanalų jam pakelia kažkas kitas. Bet dÄl Å¡io kanalo (LRT KultÅ«ra) niekada nebuvo tartasi ir pareiga Å¡itÄ kanalÄ retransliuoti atsirado tik 2015 m. spalį, tas kanalas neturi komercinÄs reikÅ¡mÄs, jo pakÄlimo kaÅ¡tai yra neprotingi ir padaryti šį kanalÄ prieinamu pareiÅ¡kÄjas neturi galimybÄs, jeigu jis pats valdytų tinklÄ , jo kaÅ¡tai bÅ«tų žymiai žemesni, bet kadangi jis to tinklo neturi, todÄl jis nieko padaryti negali. TÄ akimirkÄ , kai signalas yra pakeltas į palydovÄ , nÄra jokių problemų jį retransliuoti ir jį padaryti prieinamÄ klientams.
Teigia, kad iÅ¡ Lietuvos nÄra įmanoma apskritai transliuoti per palydovÄ , nes Lietuvoje nÄra ŽemÄs stoties, kuri galÄtų nusiųsti signalÄ , artimiausia stotis yra Rygoje. Operatorius âA.â turi dvi stotis, Å vedijoje ir Rygoje, signalas perduodamas kabeliais į RygÄ ir Rygoje jis yra koduojamas ir keliamas, signalas âLRT Televizijaâ yra koduotas. Lietuvoje jis yra nekoduotas, kadangi jis paleidžiamas per skaitmeninÄ antžeminÄ televizijÄ , bet tas, kurį priima Lietuvos vartotojai, jis yra koduotas, nes jį užkoduoja. Tuo tarpu LRT Lituanika yra nekoduotas ir prieinamas visiems, kas turi âlÄkÅ¡tÄâ, bet jis nÄra transliuojamas iÅ¡ Konarskio gatvÄs. Konarskio patalpose signalÄ perima neT.B.P., o âA.â. PareiÅ¡kÄjas negali priimti to signalo, kadangi signalÄ perima ES âA.â, ji LRT patalpose perima signalÄ , pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ tų patalpų signalo neperima. Kiti retransliuotojai signalÄ perima ten pat, tik jie turi tinklus, o pareiÅ¡kÄjas jų neturi. Retransliuotojai pasiima signalÄ Ä¯ savo tinklÄ ir jį retransliuoja. KaÅ¡tai, kurie yra patiriami tų retransliuotojų, labai skiriasi. PareiÅ¡kÄjo ir kitų retransliuotojų lyginti negalima, nes kiti retransliuotojai yra savo tinklų valdytojai. Universaliųjų paslaugų direktyva numato, kad pareigÄ retransliuoti gali numatyti tik tinklų turÄtojams, tinklų operatoriams. Ä®statymas nenumato pareigos pareiÅ¡kÄjui diegti technines priemones. O be techninių priemonių nÄra įmanoma toliau paduoti to signalo vartotojams.
Lietuvos radijo ir televizijos komisija pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b.l. 44-48), kuriuo su skundu nesutinka. Vadovaudamasi administracinių teismų praktika nurodÄ, jog vieÅ¡ojo administravimo srityje galioja vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisÄtumo principas, kuris su vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principu suponuoja tai, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nÄra panaikintas aukÅ¡tesniojo vieÅ¡ojo administravimo subjekto (jei tokia galimybÄ yra nustatyta) arba teismo. Nutarimo suraÅ¡ymo ir administracinÄs nuobaudos skyrimo dienÄ sprendimas buvo galiojantis ir privalomas vykdyti visa apimtimi, nebuvo priimto įsiteisÄjusio teismo sprendimo dÄl viso Sprendimo ar jo dalies panaikinimo. Taip pat nurodÄ, kad A. D. kaltÄ pasireiÅ¡kÄ nerÅ«pestingumu, t. y. tuo, kad jis, bÅ«damas bendrovÄs valdybos nariu, atsakingu už bendrovÄs vykdomos televizijos programų retransliavimo veiklos teisÄtumÄ , neužtikrino, kad bendrovÄ vykdytų pareigÄ retransliuoti televizijos programÄ LRT KultÅ«ra, ir tuo padarÄ prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ dÄl nerÅ«pestingumo.
Institucijos atstovai teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjo atstovÄs iÅ¡ esmÄs remiasi finansine naÅ¡ta, dÄl didelio pinigų kiekio, kurios negalima vertinti kaip svarbios aplinkybÄs. Kiti retransliuotojai VIÄ® 33 str. 5 d. vykdo ir Komisijai atleisti nuo Å¡ios prievolÄs remiantis tuo, kad âA.â turi kažkokį tai statusÄ ir dÄl to jai suteikti papildomas privilegijas bÅ«tų neteisinga, kadangi tai iÅ¡kreiptų konkurencinÄ aplinkÄ . Kiti retransliuotojai vykdydami įstatymo nuostatÄ irgi patiria finansinius kaÅ¡tus. Sprendimas Å¡iai dienai nÄra panaikintas ir jis yra privalomas, kol kas yra panaikinta tik viena dalis, bet jis kitomis dalimis turi bÅ«ti vykdomas. Negali pasakyti, ar be techninių priemonių įmanoma įvykdyti prievolÄ. Ä®statyme nÄra pasisakyta dÄl techninių priemonių. Komisijos nenustatytas mechanizmas, kad ji turÄtų grÄ Å¾inti kažkokias lÄÅ¡as retransliuotojui patyrus papildomus kaÅ¡tus. Teigia, kad yra galimybÄ iÅ¡ LRT patalpų retransliuoti LRT KultÅ«rÄ , kadangi yra retransliuojama ir LRT Televizija. Komisija negali pasakyti, iÅ¡ kur turi retransliuoti, o iÅ¡ kur neturi retransliuoti. Yra įstatymo nuostata, kuriÄ privalo vykdyti visi be iÅ¡imties, kitokiu atveju bÅ«tų iÅ¡kraipoma rinka. Yra paÄios bendrovÄs reikalas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip retransliuoti. Komisija tik kontroliuoja, kas vykdo, kad nevykdo sprendimÄ vadovaujantis įstatymu. Buvo sudarytas komisijos posÄdis, buvo bendrovÄs atstovas, kuris pateikÄ analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, kaip ir atstovÄ teisme. Komisija nusprendÄ taikyti atsakomybÄ, dÄl to, kad nÄra vykdomas Komisijos sprendimas, kuris nÄra panaikintas ir yra galiojantis. Tas apskųstas sprendimas ir buvo pagrindas taikyti administracinÄ nuobaudÄ . Net sustabdžius sprendimÄ , prievolÄ, numatyta įstatyme, privalo bÅ«ti vykdoma. Negali atsakyti, ar yra kitų bÅ«dų, kuriais pareiÅ¡kÄjas galÄtų retransliuoti kanalÄ .
Teismo posÄdyje apklaustas liudytoju D. K. paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu su âV.â turimais imtuvais kanalai yra perduodami per palydovÄ . Klientai mato kanalus, kurie yra palydovinÄje platformoje. Kanalo signalas turi pirmiausia atsidurti palydove, iÅ¡ kurio âV.â palydovinÄs televizijos priÄmimo įranga gali jį priimti. Tam, kad signalas patektų į palydovÄ jį reikia nugabenti. Paprastai sakant, reikia signalÄ paimti iÅ¡ to kas jį turi â savininko LRT, iÅ¡ Konarskio g. 29 ar Televizijos bokÅ¡to, tÄ signalÄ tada nukoduoti ir pervesti į pakÄlimo stotį, kurios yra dvi â Å vedijoje ir Latvijoje. TÄ signalÄ reikia priimti, jį perkoduoti į kažkokį srautÄ , kurį gali IP tinklais nugabenti, tada iÅ¡sinuomoti ryÅ¡io kanalus, kad tas signalas galÄtų nukeliauti, tada Rygoje jį reikia perkoduoti dar kartÄ , kad jis tiktų įterpimui į signalų paketÄ ir tada tÄ paketÄ pakelti į palydovÄ . Palydove yra transponderis, vieta palydove yra nuomojama. Pakeliui yra nemažai įrenginių, kurie reikalauja nemažai resursų, tiek signalai, kanalai turi labai ribotÄ vietÄ ir vieta palydove yra ribota. Patys transponderiai kainuoja labai daug. BÅ«na dvejopai, arba signalas yra jau palydove ir retransliuotojas įtraukia jį į savo paketus ir leidžia matyti tuos kanalus, arba retransliuotojas kelia signalÄ Ä¯ palydovÄ savo lÄÅ¡omis, tai yra sutartiniai dalykai. Å iuo metu âV.â neturi papildomo laisvo resurso savo transponderiuose, tai reiÅ¡kia, kad reikia arba pirkti papildomÄ transponderį, arba papildomÄ vietÄ transponderiuose, arba iÅ¡mesti iÅ¡ transponderio kanalÄ . Tuomet yra reikalingas ryÅ¡io kanalas, kurį âV.â nuomojasi. Iki signalo pakÄlimo tai yra optinÄs linijos ar IP tinklai. Visame signalo pakÄlimo procese daugiausia įranga yra nuomojama, o dalį įrangos âV.â yra nusipirkÄs, bet tik maÅ¾Ä dalį. Didžioji dalis Lietuvoje veikianÄių kabelinių operatorių yra ir tinklo operatoriai, o tai reiÅ¡kia, kad jie turi savo tinklus ir jiems viskas iÅ¡eina žymiai paprasÄiau ir pigiau. âV.â savo tinklo neturi, jis nuomojasi.
Specialisto žiniomis, Å¡iuo metu visa vieta transponderyje yra užimta kanalais. Tarp LRT ir LRT KultÅ«ros retransliavimo iÅ¡ techninÄs pusÄs skirtumo neturÄtų bÅ«ti. Bet pakeisti kanalus dažniausiai įmanoma, o norint pridÄti papildomÄ kanalÄ reikÄtų naujo komplekto įrangos. NorÄdamas pridÄti vienÄ kanalÄ , turi pirkti kanalų paketÄ , kuris reikalingas 8 kanalams.
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ANK 477 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybÄ už Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimų nevykdymÄ . Toks administracinis nusižengimas užtraukia įspÄjimÄ arba baudÄ radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenÄs informavimo audiovizualinÄmis priemonÄmis paslaugų teikÄjų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikÄjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų.
NagrinÄjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog bendrovÄs (atsakingo asmens) veiksmuose yra kaltÄ nevykdant Komisijos sprendimo, įpareigojanÄio retransliuoti nacionalinÄs televizijos programÄ LRT KultÅ«ra. Pirmiausiai pažymÄtina, kad nors Komisijos sprendimas, kuriuo bendrovÄ Ä¯pareigota retransliuoti minÄtÄ televizijos programÄ , nÄra teismo panaikintas, taÄiau jis yra apskųstas ir įsiteisÄjusio teismo sprendimo Å¡iuo klausimu nÄra priimta. Tebevykstant teisminiam nagrinÄjimui bendrovÄs (o tuo paÄiu ir jos atsakingo asmens) veiksmus, neveikimÄ laikyti kaltais pagrindo nÄra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad vadovaudamasi VIÄ® 33 straipsnio 5, 6 dalių nuostatomis, A.T.B.P. 2015 m. spalio 1 d. pateikÄ Komisijai praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo pareigos retransliuoti televizijos programÄ âLRT KultÅ«raâ. Komisija 2016 m. sausio 20 d. priÄmÄ sprendimÄ Nr. KS-17 âDÄl V.A.â praÅ¡ymo atleisti nuo įpareigojimo retransliuoti televizijos programÄ âLRT KultÅ«raâ (pakeistas Komisijos 2016 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. KS-190), kuriuo įpareigojo A.T.B.P., įdiegus technines priemones, ne vÄliau kaip 2017 m. liepos 1 d. pradÄti retransliuoti televizijos programÄ âLRT KultÅ«raâ per dirbtinį ŽemÄs palydovÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. sprendimu panaikino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2016 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. KS-17 4 dalį ta apimtimi, kuria bendrovÄ Ä¯pareigojama įdiegti technines priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi bylos nagrinÄjimui pasiÅ«lyta sudaryti iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegijÄ .
Lietuvos radijo ir televizijos komisija skundžiamÄ nutarimÄ motyvuoja įstatymo reikalavimais, t. y. tuo, kad Lietuvos Respublikos visuomenÄs informavimo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad televizijos programų retransliuotojai, Lietuvos Respublikoje teikiantys televizijos programų retransliavimo paslaugas, taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, privalo retransliuoti, platinti internete visas nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali priimti sprendimÄ atleisti nuo įpareigojimo retransliuoti ir (ar) platinti internete nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas, jeigu toks sprendimas neapriboja vartotojo galimybių matyti Å¡ias programas turimomis techninÄmis priemonÄmis. Komisija konstatavo, kad 2018 m. birželio 11 d. yra trunkamojo pažeidimo paaiÅ¡kÄjimo diena. PažymÄjo, kad jokios reikalavimo užtikrinimo priemonÄs Sprendimo atžvilgiu nÄra pritaikytos. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi, kuria teismas atmetÄ bendrovÄs atskirÄ jį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonÄ ir sustabdyti sprendimo galiojimÄ iki teismo sprendimo įsiteisÄjimo dienos. PabrÄžÄ, jog minÄtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad ânet ir pritaikius pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omÄ reikalavimo užtikrinimo priemonÄ ir sustabdžius Sprendimo galiojimÄ , tai savaime nebÅ«tų pagrindas pareiÅ¡kÄjui nevykdyti įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo.â AtkreipÄ dÄmesį, kad 2017 m sausio 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nÄra įsiteisÄjÄs, todÄl, pasak komisijos, bendrovÄ privalo sprendimÄ vykdyti. Komisija, atsižvelgusi į 2018 m. birželio 11 d. gautus bendrovÄs paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu bei 2018 m. liepos 2 d. Komisijos posÄdžio metu iÅ¡klausiusi bendrovÄs atstovo žodžiu pateiktus paaiÅ¡kinimus ir juos įvertinusi, nutarÄ bendrovei už sprendimo nevykdymÄ skirti administracinÄ nuobaudÄ .
Nutarimu institucija sprendÄ, kad bendrovÄs veiksmai (neveikimas) atitinka ANK 477 straipsnio 3 dalį, kadangi bendrovÄ iki Å¡iol nevykdo sprendimo, kuris įpareigoja jÄ nuo 2017 m liepos 1 d. retransliuoti televizijos programÄ âLRT KultÅ«raâ per dirbtinį ŽemÄs palydovÄ . TaÄiau, kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, T.B.P.nevykdo Komisijos sprendimo dÄl to, kad šį sprendimÄ ginÄija teisme, tokiu bÅ«du gindama savo interesus teisÄtomis priemonÄmis. AplinkybÄ, kad iki 2017 m. liepos 1 d. (t. y. iki sprendimu nustatyto termino) ar iki 2018 m. liepos 24 d. (skundžiamo nutarimo priÄmimo) nebuvo ir iki Å¡iol nÄra priimtas galutinis sprendimas dÄl ginÄo, laikyti pareigos nevykdymu bÅ«tų absoliuÄiai neteisinga, ypaÄ Ä¯vertinus kaÅ¡tus, kurie bendrovei atsieitų vykdant jos ginÄijamÄ pareigÄ . Beje, Komisijos atstovai neginÄijo, kad bendrovei techninių priemonių įrengimas atsieitų apie 160 tÅ«kstanÄių eurų, nenurodÄ jokių alternatyvių signalo pakÄlimo į palydovÄ variantų, neneigÄ ir pareiÅ¡kÄjo atstovių nurodomos aplinkybÄs, kad kitiems Lietuvoje veikiantiems retransliuotojams VIÄ® nustatytos pareigos vykdymui apskritai nereikia diegti jokių (papildomų) techninių priemonių. TodÄl teismas laiko nepagrįstais Komisijos veiksmus nelaukiant ginÄo iÅ¡sprendimo taikyti bendrovei atsakomybÄ už sprendimo nevykdymÄ . Kaip galima suprasti iÅ¡ teismo posÄdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, ginÄo Å¡alys laikosi kardinaliai prieÅ¡ingos pozicijos ir tuo klausimu, kas turi užtikrinti technines priemones signalo pakÄlimui į palydovÄ . PažymÄtina, kad Å¡iuo klausimu Komisija nenuosekliai ir netgi prieÅ¡taringai nutarimÄ motyvuoja tuo, jog teismo sprendimas, kuriuo bendrovÄs pareiga įdiegti technines priemones pripažinta nepagrįsta, yra neįsiteisÄjÄs (suprask, bendrovÄ tebeturi Å¡iÄ pareigÄ , kol nepriimtas galutinis teismo sprendimas), ir tuo paÄiu teigia, jog Komisijos sprendimo teismas nepanaikino, todÄl turi bÅ«ti vykdomas (t. y. Å¡iuo atveju jau nesvarbu, kad nepriimtas galutinis teismo sprendimas). Toks aiÅ¡kinimas, teismo įsitikinimu, neatitinka teisÄtų lÅ«kesÄių bei proporcingumo principų, todÄl tokiais Komisijos argumentais negali bÅ«ti vadovaujamasi.
IÅ¡ tiesų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, kuria atmetÄ BendrovÄs atskirÄ jį skundÄ dÄl reikalavimo užtikrinimo priemonÄs taikymo ir sprendimo galiojimo sustabdymo, konstatavo, kad net ir pritaikius pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omÄ reikalavimo užtikrinimo priemonÄ ir sustabdžius Sprendimo galiojimÄ , tai savaime nebÅ«tų pagrindas pareiÅ¡kÄjui nevykdyti įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo. TaÄiau atkreiptinas dÄmesys į tai, kad Å¡i nutartis priimta byloje, kurioje ginÄas sprendžiamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , o be to, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d. sprendimu, atsižvelgdamas į teismo sprendimo priÄmimo datÄ , vis tik pratÄsÄ bendrovei terminÄ , iki kurio ji turi pradÄti transliuoti televizijos programÄ TV KultÅ«ra.
SusiklosÄius tokiai situacijai, kai iki 2017 m. liepos 1 d. teismo sprendimas neįsiteisÄjo, nÄra pagrindo konstatuoti, jog T.B.P.tyÄia ar dÄl neatsargumo, t. y. kaltais veiksmais, nevykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimo. Skundas dÄl Komisijos sprendimo pateiktas įstatymo nustatytais terminais, taigi pareiÅ¡kÄjo kaltÄs dÄl sprendimo nevykdymo nÄra. Svarbi aplinkybÄ ir ta, kad Komisija, be aukÅ¡Äiau minÄto prieÅ¡taringo motyvavimo, nenurodÄ jokių kitų argumentų, kokiu bÅ«du bendrovÄ, neįdiegus techninių priemonių, turi galimybÄ retransliuoti televizijos programÄ , ir kokiu pagrindu bendrovÄ turi pareigÄ Å¡ias technines priemones įdiegti, kai iÅ¡ tiesų nei VIÄ®, nei kitos teisÄs normos tokios pareigos retransliuotojui nenustato.
Byloje, iÅ¡skyrus abstraktų teiginį, kad tai bendrovÄ turi pasirÅ«pinti techninÄmis priemonÄmis, jokių įrodymų, pagrindžianÄių Å¡iÄ bendrovÄs pareigÄ , nenurodyta. Tuo labiau kritiÅ¡kai vertintini taip pat abstraktÅ«s Komisijos argumentai, jog galima didelÄ (t. y. neproporcinga) finansinÄ naÅ¡ta negali bÅ«ti vertinama kaip svarbi aplinkybÄ. PareigÅ«nas, nagrinÄdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti visas aplinkybes, turinÄias reikÅ¡mÄs bylai teisingai iÅ¡nagrinÄti.
Be to atkreiptinas dÄmesys, kad kiekvienu atveju atsakomybÄs klausimas turi bÅ«ti įvertinamas individualiai, o ne vien tik remiantis aplinkybe, kad kiti retransliuotojai neginÄija pareigos retransliuoti nacionalinÄs televizijos programÄ . Nekvestionuojant vieÅ¡ojo administravimo subjektų sprendimų privalomumo pažymÄtina, kad pagal ANK administracinÄn atsakomybÄn traukiamo asmens kaltÄ nÄra preziumuojama, o pareiga įrodyti prieÅ¡ingos teisei veikos sudÄtį asmens veiksmuose (neveikime) tenka administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikusiai institucijai.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisÄs priemonÄmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , skatinti taikų valstybÄs ir žmogaus, visuomenÄs narių sugyvenimÄ (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pagal VisuomenÄs informavimo įstatymo 47 straipsnio nuostatas Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklÄ vykdanÄių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikianÄių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiÅ«rÄ vykdanti institucija, reiÅ¡kia ne tik tai, kad Komisija turi teisÄ skirti nuobaudÄ už jos sprendimų nevykdymÄ , o ir tai, kad turi pareigÄ pagrįsti savo sprendimÄ , kuriuo nuobauda skiriama.
NagrinÄjamu atveju Komisija nutarimÄ grindžia vien įstatymo reikalavimais, kurie, kaip minÄta, yra ginÄijami teisme, nenurodo jokių argumentų, kodÄl, nesant įstatymu nustatytos prievolÄs, juridinis asmuo turi savo lÄÅ¡omis parengti technines priemones, todÄl nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Komisijos sprendimas (nutarimas) dÄl bendrovÄs T.B.P. kaltÄs ir neteisÄto neveikimo yra pagrįstas ir teisÄtas.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. liepos 24 d. nutarimas naikintinas, kadangi A. D. veiksmuose (neveikime) nÄra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 477 straipsnio 3 dalyje, požymių.
Teismas, vadovaudamasis ANK 641-642 straipsniais,
n u t a r i a:
skundÄ tenkinti.
Panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. liepos 24 d. nutarimÄ Nr. LRTK-ANR_N-2018/Nr. AT-27, kuriuo A. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 477 straipsnio 3 dalį paskirta administracinÄ nuobauda â įspÄjimas, ir administracinio nusižengimo bylÄ A. D. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ .
TeisÄja Ilona MateikienÄ