Legislator Case Law & Legislation
1dec3503-e00b-4d3e-8825-1cf560e1c82a AI generated

1dec3503-e00b-4d3e-8825-1cf560e1c82a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 1dec3503-e00b-4d3e-8825-1cf560e1c82a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. D. (A. D.) atstovėms advokatei Ingai Darulienei, advokato padėjėjai Indrei Barauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. D. skundÄ dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. LRTK-ANR_N-2018/Nr. AT-27 panaikinimo,

Legislator headnote

AI generated

1dec3503-e00b-4d3e-8825-1cf560e1c82a · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vyriausiasis specialistas 2018 m. liepos 24 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, konstatavo, kad bendrovė A.T.P.B. (anksčiau V.A.) iki Å¡iol nevykdo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. KS-17, kuris įpareigoja jÄ nuo 2017 m liepos 1 d. retransliuoti televizijos programÄ â€žLRT KULTŪRA“ per dirbtinį Žemės palydovÄ , ir bendrovės valdybos nariui A. D., kaip atsakingam už komisijos sprendimų vykdymÄ asmeniui, už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 477 straipsnio 3 dalyje, skyrė administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-473-961/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01951-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.14; 21.10.4.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2018 m. spalio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,

dalyvaujant pareiškėjo A. D. (A. D.) atstovėms advokatei Ingai Darulienei, advokato padėjėjai Indrei Barauskienei,

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir institucija, komisija) atstovams Vadimui Gasperskiui (Vadim Gasperskij), Gintarei Ivanauskaitei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylÄ pagal A. D. skundÄ dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. LRTK-ANR_N-2018/Nr. AT-27 panaikinimo,

n u s t a t ė:

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos vyriausiasis specialistas 2018 m. liepos 24 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesuraÅ¡omas, konstatavo, kad bendrovė A.T.P.B. (anksčiau V.A.) iki Å¡iol nevykdo 2016 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. KS-17, kuris įpareigoja jÄ nuo 2017 m liepos 1 d. retransliuoti televizijos programÄ â€žLRT KULTŪRA“ per dirbtinį Žemės palydovÄ , ir bendrovės valdybos nariui A. D., kaip atsakingam už komisijos sprendimų vykdymÄ asmeniui, už administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 477 straipsnio 3 dalyje, skyrė administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

PareiÅ¡kėjas A. D. pateikė skundÄ (b.l. 2-9), kuriame nurodo, kad nutarimas nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Skundas motyvuojamas tuo, kad dėl Å¡io Komisijos sprendimo teisėtumo iki Å¡iol vyksta teisminis ginčas – Bendrovė ginčija Å¡io Komisijos sprendimo teisėtumÄ administraciniuose teismuose. Komisijos sprendimas yra neteisėtas, kadangi:

i) Komisijos sprendimo neįmanoma įvykdyti dėl techninių priežasčių, kurios nepriklauso nuo Bendrovės ir PareiÅ¡kėjo. Tam, kad Bendrovė galėtų įvykdyti pareigÄ retransliuoti minėtÄ programÄ , kaip tai numato VIÄ® 33 straipsnio 5 dalis, jos signalas turi bÅ«ti pakeltas į bent vienÄ dirbtinį Žemės palydovÄ . PrieÅ¡ingu atveju Bendrovė techniÅ¡kai neturi galimybės Å¡ios prievolės įvykdyti. Bendrovė nėra elektroninių ryÅ¡ių tinklų operatorius, o Å¡iuo konkrečiu atveju, ji nevaldo dirbtinio Žemės palydovo, todėl ji techniÅ¡kai negali į savo platformÄ Ä¯traukti televizijos programų, kurių signalas nėra pakeltas į palydovÄ .

Bendrovė veikia tik kaip virtualus operatorius, kuris kitų subjektų perduodamus signalas suteikia galimybę žiÅ«rėti savo klientams, tačiau jis neturi jokių techninių galimybių priimti signalÄ Ä¯ elektroninių ryÅ¡ių tinklÄ , jį perduoti, koduoti ir pan. Visus Å¡iuos veiksmus atlieka elektroninių ryÅ¡ių tinklų operatorius; ii) nėra PareiÅ¡kėjo kaltės dėl Komisijos sprendimo nevykdymo, todėl PareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Å iuo metu tokios jokios techninės priemonės nėra įdiegtos/užtikrintos, kad televizijos programos „LRT KULTŪRA“ signalas bÅ«tų pakeltas į dirbtinį Žemės palydovÄ , ir signalas nėra pakeltas į dirbtinį Žemės palydovÄ .

Å i aplinkybė buvo iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta Komisijai ir pati Komisija su Å¡ia iÅ¡vada sutinka ir Å¡ios aplinkybės neginčija. Be to, aplinkybė, kad „LRT KULTŪRA“ televizijos programos signalas nėra pakeltas į palydovÄ , yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo, kuris pažymėjo, kad „siekiant retransliuoti televizijos programÄ â€žLRT KultÅ«ra“, televizijos programos retransliavimas turi bÅ«ti techniÅ¡kai parengtas“. Skunde pažymima, kad Bendrovė 2018 m. birželio 11 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose Komisijos teiravosi, kokių veiksmų pastaroji žada imtis, kad Bendrovė galėtų greičiau užtikrinti kanalo retransliavimÄ , tačiau jokio atsakymo nesulaukė; iii) neteisėtas yra pats Komisijos sprendimas, už kurio nevykdymÄ PareiÅ¡kėjui paskirta administracinė nuobauda.

Teisės aktai nenustato pareigos Bendrovei tokias technines priemones užtikrinti/įdiegti. PareigÄ retransliuoti visas nekoduotas nacionalinio transliuotojo televizijos programas numato VII 33 straipsnio 5 dalis, tačiau nei Å¡i įstatymo nuostata, nei kitos nenumato pareigos parengti signalÄ retransliavimui. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas, kuris taip pat pažymėjo, kad „VIÄ® 33 str. 5 d. nustatyta, kad pareiÅ¡kėja turi pareigÄ retransliuoti visas nekoduotas nacionalinės LRT televizijos programas, tačiau nei paminėtoje VIÄ® nuostatoje, nei kitose VIÄ® ar kitų teisės aktų nuostatose nėra reglamentuota, koks subjektas turi pareigÄ užtikrinti televizijos programos signalo pateikimÄ retransliuotojui (nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai)“.

Komisija minėtu Komisijos sprendimu buvo nustačiusi pareigÄ Bendrovei įdiegti technines priemones „LRT KULTŪRA“ retransliavimui, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas Å¡iÄ Komisijos sprendimo dalį panaikino kaip nepagrįstÄ . Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dalyje dėl įpareigojimo įdiegti technines priemones panaikinimo nebuvo apskųsta teismui ir todėl yra įsiteisėjusi.

Daro iÅ¡vadÄ , kad Bendrovė ir PareiÅ¡kėjas negali įvykdyti Komisijos sprendimo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo PareiÅ¡kėjo ir Bendrovės – tiesiog techniÅ¡kai negalima retransliuoti televizijos programos „LRT KULTŪRA“, kol jos signalas nebus techniÅ¡kai paruoÅ¡tas ir prieinamas Bendrovei per palydovÄ .

Taip pat skunde nurodoma, kad nėra pareiÅ¡kėjo kaltės dėl komisijos sprendimo nevykdymo, todėl pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Bendrovė techniÅ¡kai negali retransliuoti televizijos programos „LRT KULTŪRA“ dėl priežasčių, nepriklausančių nei nuo PareiÅ¡kėjo, nei nuo Bendrovės, kadangi „LRT KULTŪRA“ signalas nėra techniÅ¡kai paruoÅ¡tas ir prieinamas Bendrovei per palydovÄ . Taigi pareiÅ¡kėjo veiksmuose nėra kaltės dėl to, kad Bendrovė nevykdo Komisijos sprendimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali bÅ«ti pripažintas nustačius, kad veikÄ , už kuriÄ numatyta administracinė atsakomybė, atliko turėdamas galimybę pasirinkti kitÄ , įstatymams neprieÅ¡taraujantį elgesio variantÄ . Jei galimybės pasirinkti tokio elgesio varianto nėra, tuomet asmens veikoje nėra ir kaltės elemento. Komisija nesukÅ«rė galimybės Bendrovei retransliuoti „LRT KULTŪRA“ kanalo, todėl nei PareiÅ¡kėjas, nei Bendrovė negalėjo pasirinkti kito elgesio varianto, kaip tik neretransliuoti to, kas faktiÅ¡kai nėra perkelta į palydovÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, nėra pagrindo konstatuoti PareiÅ¡kėjo (Bendrovės) kaltės, kadangi negalima reikalauti retransliuoti kanalo, kuris nėra techniÅ¡kai parengtas, kai PareiÅ¡kėjui apskritai nėra numatytos tokios pareigos techniÅ¡kai paruoÅ¡ti kanalÄ transliavimui. Tuo iÅ¡ esmės turėjo pasirÅ«pinti pati Komisija. Pažymima, kad PareiÅ¡kėjas (Bendrovė) 2018 m. birželio 11 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose Komisijos teiravosi, kokių veiksmų pastaroji žada imtis, kad PareiÅ¡kėjas galėtų greičiau užtikrinti kanalo retransliavimÄ , tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Komisijos nutarimas yra neteisėtas dėl to, kad neteisėtas yra pats Komisijos sprendimas, dėl kurio nevykdymo skiriama nuobauda. Bendrovė ginčija Komisijos sprendimÄ teismuose ir Å¡iuo metu byla yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. PraÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Per teismo posėdį pareiÅ¡kėjo atstovės skundÄ palaikė. Papildomai paaiÅ¡kino, kad tam, kad bendrovė galėtų įvykdyti pareigÄ retransliuoti visas nacionalines visuomeninio transliuotojo programas, reikia įvykdyti 2 žingsnius: pakelti signalÄ Ä¯ palydovÄ , už kurį atsakingas yra pareiÅ¡kėjas, padaryti signalÄ pasiekiamÄ vartotojams, tai daroma iÅ¡dalinant kodavimo korteles, ir bet koks signalas, kuris yra koduotas ir pakeltas į palydovÄ , įrangos, kuri yra pas vartotojÄ , kuomet kortelė yra įdėta pas vartotojÄ , jis yra atkoduojamas ir vartotojas gali matyti signalÄ . Tam, kad įvykdytum antrÄ Å¾ingsnį, bÅ«tina padaryti pirmÄ . Ir pirmasis žingsnis, signalo pakėlimas į palydovÄ , Å¡iai dienai nėra padarytas, visi sutinka, kad LRT KultÅ«ra televizijos programos signalas nėra „A.“ palydove, kurio signalÄ ir priiminėja pareiÅ¡kėjo vartotojai. Å iuo metu tokios techninės priemonės nėra įdiegtos. Nesant tų techninių priemonių, susiduriama su ta problema, kad antro žingsnio žengti dėl transliacijos prieinamumo nėra įmanoma, kadangi signalo nėra palydove. Pareigos pareiÅ¡kėjui pakelti signalÄ Ä¯statymas nenumato, signalas nėra pakeltas į palydovÄ , todėl bendrovė niekaip negali padaryti tai, kad klientai priimtų signalÄ , kurio nėra palydove ir už kurio pakėlimÄ jis pagal VIÄ® 33 str. 5 d. neatsako. Komisija priimdama sprendimÄ turėjo kitaip įvertinti informacijos apie „LRT KultÅ«ra“ pasiekiamumÄ turimomis techninėmis priemonėmis, neatsižvelgė į konkurencinę aplinkÄ , nepagrįstai konstatavo LRT kultÅ«ros svarbÄ , taip pat sprendimas pažeidžia universaliųjų paslaugų direktyvÄ .

Nurodė, kad retransliuoti LRT KultÅ«rÄ galima įvairiomis techninėmis priemonėmis, pradedant palydovu ir baigiant kabelinėmis priemonėmis ir t.t. Tačiau pareiÅ¡kėjas vykdo veiklÄ tik palydovinės televizijos srityje, jis neturi jokios kitos technologijos. Jo veikla pagrįsta DTH, kuri reiÅ¡kia, kad signalÄ Lietuvoje vartotojai priima tiesiogiai iÅ¡ palydovo, tÄ patį signalÄ gali priimti visas Europos žemynas, tai yra vienas signalas, tačiau jo sklaida yra labai didelė. PareiÅ¡kėjas iÅ¡dalina įrangÄ , jÄ sudaro trys elementai: palydovinė lėkÅ¡tė, imtuvas, kortelė, į kuriÄ dedama tokia kaip SIM mikroschema. BÅ«tent ta kortelė įgalina priimtÄ koduotÄ signalÄ ir jį atkoduoja. Todėl vienintelis bÅ«das pareiÅ¡kėjo klientams priimti signalÄ yra tik per iÅ¡dalintÄ Ä¯rangÄ , nes kitaip neįmanoma, signalÄ gali priimti tik iÅ¡ palydovo. Tam, kad klientai galėtų matyti koduotÄ ar nekoduotÄ signalÄ , jiems bÅ«tina, kad signalas bÅ«tų pakeltas į palydovÄ . Å iai dienai pareiÅ¡kėjas nevaldo tinklo, jis nėra tinklo operatorius, jis yra palydovinės televizijos operatorius, tai reiÅ¡kia, kad jis supakuoja paketus, iÅ¡dalina korteles, bet už signalų įvedimÄ Ä¯ palydovÄ jis negali bÅ«ti atsakingas, nes jis nevaldo to tinklo. Tinklo valdytojas yra Å vedijos kompanija „A.“, kuri ir valdo tÄ palydovÄ .

Be to, priklauso daug kas nuo susitarimo su transliuotojais, tačiau signalÄ pakelti į palydovÄ kainuoja didelius pinigus. Didžioji dalis kanalų, kuriuos pareiÅ¡kėjas retransliuoja klientams, signalų jau yra pakelti į palydovÄ . Apie 80 procentų tų signalų yra pakelti pačių transliuojančių organizacijų.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad nacionalinis transliuotojas su pareiÅ¡kėju T.B.P. 2006 m. sudarė sutartį, kuria Å¡alys susitarė, kad T.B.P. pakels į palydovÄ LRT TelevizijÄ , o LRT savo ruožtu pati pakelia LRT LituanikÄ , LRT moka „A.“i ir ji pakėlinėja signalÄ . Buvo sudaryta sutartis, kad žiÅ«rovai galės matyti abu kanalus, o už vienÄ mokės T.B.P.. Tokiu atveju net ir pats transliuotojas dalį kanalų pats pasikelia, o dalį kanalų jam pakelia kažkas kitas. Bet dėl Å¡io kanalo (LRT KultÅ«ra) niekada nebuvo tartasi ir pareiga Å¡itÄ kanalÄ retransliuoti atsirado tik 2015 m. spalį, tas kanalas neturi komercinės reikÅ¡mės, jo pakėlimo kaÅ¡tai yra neprotingi ir padaryti šį kanalÄ prieinamu pareiÅ¡kėjas neturi galimybės, jeigu jis pats valdytų tinklÄ , jo kaÅ¡tai bÅ«tų žymiai žemesni, bet kadangi jis to tinklo neturi, todėl jis nieko padaryti negali. TÄ akimirkÄ , kai signalas yra pakeltas į palydovÄ , nėra jokių problemų jį retransliuoti ir jį padaryti prieinamÄ klientams.

Teigia, kad iÅ¡ Lietuvos nėra įmanoma apskritai transliuoti per palydovÄ , nes Lietuvoje nėra Žemės stoties, kuri galėtų nusiųsti signalÄ , artimiausia stotis yra Rygoje. Operatorius „A.“ turi dvi stotis, Å vedijoje ir Rygoje, signalas perduodamas kabeliais į RygÄ ir Rygoje jis yra koduojamas ir keliamas, signalas „LRT Televizija“ yra koduotas. Lietuvoje jis yra nekoduotas, kadangi jis paleidžiamas per skaitmeninę antžeminę televizijÄ , bet tas, kurį priima Lietuvos vartotojai, jis yra koduotas, nes jį užkoduoja. Tuo tarpu LRT Lituanika yra nekoduotas ir prieinamas visiems, kas turi „lėkÅ¡tę“, bet jis nėra transliuojamas iÅ¡ Konarskio gatvės. Konarskio patalpose signalÄ perima neT.B.P., o „A.“. PareiÅ¡kėjas negali priimti to signalo, kadangi signalÄ perima ES „A.“, ji LRT patalpose perima signalÄ , pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tų patalpų signalo neperima. Kiti retransliuotojai signalÄ perima ten pat, tik jie turi tinklus, o pareiÅ¡kėjas jų neturi. Retransliuotojai pasiima signalÄ Ä¯ savo tinklÄ ir jį retransliuoja. KaÅ¡tai, kurie yra patiriami tų retransliuotojų, labai skiriasi. PareiÅ¡kėjo ir kitų retransliuotojų lyginti negalima, nes kiti retransliuotojai yra savo tinklų valdytojai. Universaliųjų paslaugų direktyva numato, kad pareigÄ retransliuoti gali numatyti tik tinklų turėtojams, tinklų operatoriams. Ä®statymas nenumato pareigos pareiÅ¡kėjui diegti technines priemones. O be techninių priemonių nėra įmanoma toliau paduoti to signalo vartotojams.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (b.l. 44-48), kuriuo su skundu nesutinka. Vadovaudamasi administracinių teismų praktika nurodė, jog vieÅ¡ojo administravimo srityje galioja vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris su vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principu suponuoja tai, kad vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukÅ¡tesniojo vieÅ¡ojo administravimo subjekto (jei tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo. Nutarimo suraÅ¡ymo ir administracinės nuobaudos skyrimo dienÄ sprendimas buvo galiojantis ir privalomas vykdyti visa apimtimi, nebuvo priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl viso Sprendimo ar jo dalies panaikinimo. Taip pat nurodė, kad A. D. kaltė pasireiÅ¡kė nerÅ«pestingumu, t. y. tuo, kad jis, bÅ«damas bendrovės valdybos nariu, atsakingu už bendrovės vykdomos televizijos programų retransliavimo veiklos teisėtumÄ , neužtikrino, kad bendrovė vykdytų pareigÄ retransliuoti televizijos programÄ LRT KultÅ«ra, ir tuo padarė prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ dėl nerÅ«pestingumo.

Institucijos atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiÅ¡kėjo atstovės iÅ¡ esmės remiasi finansine naÅ¡ta, dėl didelio pinigų kiekio, kurios negalima vertinti kaip svarbios aplinkybės. Kiti retransliuotojai VIÄ® 33 str. 5 d. vykdo ir Komisijai atleisti nuo Å¡ios prievolės remiantis tuo, kad „A.“ turi kažkokį tai statusÄ ir dėl to jai suteikti papildomas privilegijas bÅ«tų neteisinga, kadangi tai iÅ¡kreiptų konkurencinę aplinkÄ . Kiti retransliuotojai vykdydami įstatymo nuostatÄ irgi patiria finansinius kaÅ¡tus. Sprendimas Å¡iai dienai nėra panaikintas ir jis yra privalomas, kol kas yra panaikinta tik viena dalis, bet jis kitomis dalimis turi bÅ«ti vykdomas. Negali pasakyti, ar be techninių priemonių įmanoma įvykdyti prievolę. Ä®statyme nėra pasisakyta dėl techninių priemonių. Komisijos nenustatytas mechanizmas, kad ji turėtų grÄ Å¾inti kažkokias lėšas retransliuotojui patyrus papildomus kaÅ¡tus. Teigia, kad yra galimybė iÅ¡ LRT patalpų retransliuoti LRT KultÅ«rÄ , kadangi yra retransliuojama ir LRT Televizija. Komisija negali pasakyti, iÅ¡ kur turi retransliuoti, o iÅ¡ kur neturi retransliuoti. Yra įstatymo nuostata, kuriÄ privalo vykdyti visi be iÅ¡imties, kitokiu atveju bÅ«tų iÅ¡kraipoma rinka. Yra pačios bendrovės reikalas iÅ¡siaiÅ¡kinti, kaip retransliuoti. Komisija tik kontroliuoja, kas vykdo, kad nevykdo sprendimÄ vadovaujantis įstatymu. Buvo sudarytas komisijos posėdis, buvo bendrovės atstovas, kuris pateikė analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus, kaip ir atstovė teisme. Komisija nusprendė taikyti atsakomybę, dėl to, kad nėra vykdomas Komisijos sprendimas, kuris nėra panaikintas ir yra galiojantis. Tas apskųstas sprendimas ir buvo pagrindas taikyti administracinę nuobaudÄ . Net sustabdžius sprendimÄ , prievolė, numatyta įstatyme, privalo bÅ«ti vykdoma. Negali atsakyti, ar yra kitų bÅ«dų, kuriais pareiÅ¡kėjas galėtų retransliuoti kanalÄ .

Teismo posėdyje apklaustas liudytoju D. K. paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu su „V.“ turimais imtuvais kanalai yra perduodami per palydovÄ . Klientai mato kanalus, kurie yra palydovinėje platformoje. Kanalo signalas turi pirmiausia atsidurti palydove, iÅ¡ kurio „V.“ palydovinės televizijos priėmimo įranga gali jį priimti. Tam, kad signalas patektų į palydovÄ jį reikia nugabenti. Paprastai sakant, reikia signalÄ paimti iÅ¡ to kas jį turi – savininko LRT, iÅ¡ Konarskio g. 29 ar Televizijos bokÅ¡to, tÄ signalÄ tada nukoduoti ir pervesti į pakėlimo stotį, kurios yra dvi – Å vedijoje ir Latvijoje. TÄ signalÄ reikia priimti, jį perkoduoti į kažkokį srautÄ , kurį gali IP tinklais nugabenti, tada iÅ¡sinuomoti ryÅ¡io kanalus, kad tas signalas galėtų nukeliauti, tada Rygoje jį reikia perkoduoti dar kartÄ , kad jis tiktų įterpimui į signalų paketÄ ir tada tÄ paketÄ pakelti į palydovÄ . Palydove yra transponderis, vieta palydove yra nuomojama. Pakeliui yra nemažai įrenginių, kurie reikalauja nemažai resursų, tiek signalai, kanalai turi labai ribotÄ vietÄ ir vieta palydove yra ribota. Patys transponderiai kainuoja labai daug. BÅ«na dvejopai, arba signalas yra jau palydove ir retransliuotojas įtraukia jį į savo paketus ir leidžia matyti tuos kanalus, arba retransliuotojas kelia signalÄ Ä¯ palydovÄ savo lėšomis, tai yra sutartiniai dalykai. Å iuo metu „V.“ neturi papildomo laisvo resurso savo transponderiuose, tai reiÅ¡kia, kad reikia arba pirkti papildomÄ transponderį, arba papildomÄ vietÄ transponderiuose, arba iÅ¡mesti iÅ¡ transponderio kanalÄ . Tuomet yra reikalingas ryÅ¡io kanalas, kurį „V.“ nuomojasi. Iki signalo pakėlimo tai yra optinės linijos ar IP tinklai. Visame signalo pakėlimo procese daugiausia įranga yra nuomojama, o dalį įrangos „V.“ yra nusipirkęs, bet tik maÅ¾Ä dalį. Didžioji dalis Lietuvoje veikiančių kabelinių operatorių yra ir tinklo operatoriai, o tai reiÅ¡kia, kad jie turi savo tinklus ir jiems viskas iÅ¡eina žymiai paprasčiau ir pigiau. „V.“ savo tinklo neturi, jis nuomojasi.

Specialisto žiniomis, Å¡iuo metu visa vieta transponderyje yra užimta kanalais. Tarp LRT ir LRT KultÅ«ros retransliavimo iÅ¡ techninės pusės skirtumo neturėtų bÅ«ti. Bet pakeisti kanalus dažniausiai įmanoma, o norint pridėti papildomÄ kanalÄ reikėtų naujo komplekto įrangos. Norėdamas pridėti vienÄ kanalÄ , turi pirkti kanalų paketÄ , kuris reikalingas 8 kanalams.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 477 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimų nevykdymÄ . Toks administracinis nusižengimas užtraukia įspėjimÄ arba baudÄ radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt iki Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog bendrovės (atsakingo asmens) veiksmuose yra kaltė nevykdant Komisijos sprendimo, įpareigojančio retransliuoti nacionalinės televizijos programÄ LRT KultÅ«ra. Pirmiausiai pažymėtina, kad nors Komisijos sprendimas, kuriuo bendrovė įpareigota retransliuoti minėtÄ televizijos programÄ , nėra teismo panaikintas, tačiau jis yra apskųstas ir įsiteisėjusio teismo sprendimo Å¡iuo klausimu nėra priimta. Tebevykstant teisminiam nagrinėjimui bendrovės (o tuo pačiu ir jos atsakingo asmens) veiksmus, neveikimÄ laikyti kaltais pagrindo nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vadovaudamasi VIÄ® 33 straipsnio 5, 6 dalių nuostatomis, A.T.B.P. 2015 m. spalio 1 d. pateikė Komisijai praÅ¡ymÄ atleisti jÄ nuo pareigos retransliuoti televizijos programÄ â€žLRT KultÅ«ra“. Komisija 2016 m. sausio 20 d. priėmė sprendimÄ Nr. KS-17 „Dėl V.A.“ praÅ¡ymo atleisti nuo įpareigojimo retransliuoti televizijos programÄ â€žLRT KultÅ«ra“ (pakeistas Komisijos 2016 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. KS-190), kuriuo įpareigojo A.T.B.P., įdiegus technines priemones, ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d. pradėti retransliuoti televizijos programÄ â€žLRT KultÅ«ra“ per dirbtinį Žemės palydovÄ . Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. sprendimu panaikino Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2016 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. KS-17 4 dalį ta apimtimi, kuria bendrovė įpareigojama įdiegti technines priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi bylos nagrinėjimui pasiÅ«lyta sudaryti iÅ¡plėstinę teisėjų kolegijÄ .

Lietuvos radijo ir televizijos komisija skundžiamÄ nutarimÄ motyvuoja įstatymo reikalavimais, t. y. tuo, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad televizijos programų retransliuotojai, Lietuvos Respublikoje teikiantys televizijos programų retransliavimo paslaugas, taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, privalo retransliuoti, platinti internete visas nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija gali priimti sprendimÄ atleisti nuo įpareigojimo retransliuoti ir (ar) platinti internete nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas, jeigu toks sprendimas neapriboja vartotojo galimybių matyti Å¡ias programas turimomis techninėmis priemonėmis. Komisija konstatavo, kad 2018 m. birželio 11 d. yra trunkamojo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena. Pažymėjo, kad jokios reikalavimo užtikrinimo priemonės Sprendimo atžvilgiu nėra pritaikytos. Vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi, kuria teismas atmetė bendrovės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti sprendimo galiojimÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pabrėžė, jog minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad „net ir pritaikius pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius Sprendimo galiojimÄ , tai savaime nebÅ«tų pagrindas pareiÅ¡kėjui nevykdyti įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo.“ Atkreipė dėmesį, kad 2017 m sausio 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl, pasak komisijos, bendrovė privalo sprendimÄ vykdyti. Komisija, atsižvelgusi į 2018 m. birželio 11 d. gautus bendrovės paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu bei 2018 m. liepos 2 d. Komisijos posėdžio metu iÅ¡klausiusi bendrovės atstovo žodžiu pateiktus paaiÅ¡kinimus ir juos įvertinusi, nutarė bendrovei už sprendimo nevykdymÄ skirti administracinę nuobaudÄ .

Nutarimu institucija sprendė, kad bendrovės veiksmai (neveikimas) atitinka ANK 477 straipsnio 3 dalį, kadangi bendrovė iki Å¡iol nevykdo sprendimo, kuris įpareigoja jÄ nuo 2017 m liepos 1 d. retransliuoti televizijos programÄ â€žLRT KultÅ«ra“ per dirbtinį Žemės palydovÄ . Tačiau, kaip matyti iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių, T.B.P.nevykdo Komisijos sprendimo dėl to, kad šį sprendimÄ ginčija teisme, tokiu bÅ«du gindama savo interesus teisėtomis priemonėmis. Aplinkybę, kad iki 2017 m. liepos 1 d. (t. y. iki sprendimu nustatyto termino) ar iki 2018 m. liepos 24 d. (skundžiamo nutarimo priėmimo) nebuvo ir iki Å¡iol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo, laikyti pareigos nevykdymu bÅ«tų absoliučiai neteisinga, ypač įvertinus kaÅ¡tus, kurie bendrovei atsieitų vykdant jos ginčijamÄ pareigÄ . Beje, Komisijos atstovai neginčijo, kad bendrovei techninių priemonių įrengimas atsieitų apie 160 tÅ«kstančių eurų, nenurodė jokių alternatyvių signalo pakėlimo į palydovÄ variantų, neneigė ir pareiÅ¡kėjo atstovių nurodomos aplinkybės, kad kitiems Lietuvoje veikiantiems retransliuotojams VIÄ® nustatytos pareigos vykdymui apskritai nereikia diegti jokių (papildomų) techninių priemonių. Todėl teismas laiko nepagrįstais Komisijos veiksmus nelaukiant ginčo iÅ¡sprendimo taikyti bendrovei atsakomybę už sprendimo nevykdymÄ . Kaip galima suprasti iÅ¡ teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, ginčo Å¡alys laikosi kardinaliai prieÅ¡ingos pozicijos ir tuo klausimu, kas turi užtikrinti technines priemones signalo pakėlimui į palydovÄ . Pažymėtina, kad Å¡iuo klausimu Komisija nenuosekliai ir netgi prieÅ¡taringai nutarimÄ motyvuoja tuo, jog teismo sprendimas, kuriuo bendrovės pareiga įdiegti technines priemones pripažinta nepagrįsta, yra neįsiteisėjęs (suprask, bendrovė tebeturi Å¡iÄ pareigÄ , kol nepriimtas galutinis teismo sprendimas), ir tuo pačiu teigia, jog Komisijos sprendimo teismas nepanaikino, todėl turi bÅ«ti vykdomas (t. y. Å¡iuo atveju jau nesvarbu, kad nepriimtas galutinis teismo sprendimas). Toks aiÅ¡kinimas, teismo įsitikinimu, neatitinka teisėtų lÅ«kesčių bei proporcingumo principų, todėl tokiais Komisijos argumentais negali bÅ«ti vadovaujamasi.

IÅ¡ tiesų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, kuria atmetė Bendrovės atskirÄ jį skundÄ dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sprendimo galiojimo sustabdymo, konstatavo, kad net ir pritaikius pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdžius Sprendimo galiojimÄ , tai savaime nebÅ«tų pagrindas pareiÅ¡kėjui nevykdyti įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Å¡i nutartis priimta byloje, kurioje ginčas sprendžiamas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymÄ , o be to, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d. sprendimu, atsižvelgdamas į teismo sprendimo priėmimo datÄ , vis tik pratęsė bendrovei terminÄ , iki kurio ji turi pradėti transliuoti televizijos programÄ TV KultÅ«ra.

Susiklosčius tokiai situacijai, kai iki 2017 m. liepos 1 d. teismo sprendimas neįsiteisėjo, nėra pagrindo konstatuoti, jog T.B.P.tyčia ar dėl neatsargumo, t. y. kaltais veiksmais, nevykdo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimo. Skundas dėl Komisijos sprendimo pateiktas įstatymo nustatytais terminais, taigi pareiÅ¡kėjo kaltės dėl sprendimo nevykdymo nėra. Svarbi aplinkybė ir ta, kad Komisija, be aukščiau minėto prieÅ¡taringo motyvavimo, nenurodė jokių kitų argumentų, kokiu bÅ«du bendrovė, neįdiegus techninių priemonių, turi galimybę retransliuoti televizijos programÄ , ir kokiu pagrindu bendrovė turi pareigÄ Å¡ias technines priemones įdiegti, kai iÅ¡ tiesų nei VIÄ®, nei kitos teisės normos tokios pareigos retransliuotojui nenustato.

Byloje, iÅ¡skyrus abstraktų teiginį, kad tai bendrovė turi pasirÅ«pinti techninėmis priemonėmis, jokių įrodymų, pagrindžiančių Å¡iÄ bendrovės pareigÄ , nenurodyta. Tuo labiau kritiÅ¡kai vertintini taip pat abstraktÅ«s Komisijos argumentai, jog galima didelė (t. y. neproporcinga) finansinė naÅ¡ta negali bÅ«ti vertinama kaip svarbi aplinkybė. PareigÅ«nas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka, privalo nustatyti visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Be to atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu atveju atsakomybės klausimas turi bÅ«ti įvertinamas individualiai, o ne vien tik remiantis aplinkybe, kad kiti retransliuotojai neginčija pareigos retransliuoti nacionalinės televizijos programÄ . Nekvestionuojant vieÅ¡ojo administravimo subjektų sprendimų privalomumo pažymėtina, kad pagal ANK administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė nėra preziumuojama, o pareiga įrodyti prieÅ¡ingos teisei veikos sudėtį asmens veiksmuose (neveikime) tenka administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikusiai institucijai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimÄ (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Tai, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio nuostatas Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklÄ vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiÅ«rÄ vykdanti institucija, reiÅ¡kia ne tik tai, kad Komisija turi teisę skirti nuobaudÄ už jos sprendimų nevykdymÄ , o ir tai, kad turi pareigÄ pagrįsti savo sprendimÄ , kuriuo nuobauda skiriama.

Nagrinėjamu atveju Komisija nutarimÄ grindžia vien įstatymo reikalavimais, kurie, kaip minėta, yra ginčijami teisme, nenurodo jokių argumentų, kodėl, nesant įstatymu nustatytos prievolės, juridinis asmuo turi savo lėšomis parengti technines priemones, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Komisijos sprendimas (nutarimas) dėl bendrovės T.B.P. kaltės ir neteisėto neveikimo yra pagrįstas ir teisėtas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. liepos 24 d. nutarimas naikintinas, kadangi A. D. veiksmuose (neveikime) nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 477 straipsnio 3 dalyje, požymių.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641-642 straipsniais,

n u t a r i a:

skundÄ tenkinti.

Panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. liepos 24 d. nutarimÄ Nr. LRTK-ANR_N-2018/Nr. AT-27, kuriuo A. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 477 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, ir administracinio nusižengimo bylÄ A. D. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Ilona Mateikienė