1deb5ebb-9ec1-4e3d-9d87-03931e6dcf61 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-364-723/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02766-2012-8Procesinio sprendimo kategorija:35.3.6; 35.5; 36.1.; 37.; 42.10; 99.5; 104.10; 113.1; 114.9.3; 116.4. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 15 d.Vilnius              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D.Dubakienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. M.Badarui ,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Gelvora“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

K. (M. K.) dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė: IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ atsakovo M. K.. IeÅ¡kinyje nurodė, kad 2001-09-10 UAB „Tele2“ ir atsakovas sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ UAB „Tele2“ atsižvelgiant į sutartyje numatytus terminus ir sÄ lygas suteikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio ryÅ¡io paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis sumokėti už minėtas paslaugas.

UAB „Tele2“ už suteiktas paslaugas atsakovui iÅ¡rašė ir pateikė apmokėjimui PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras laikotarpiu nuo 2001-10-31 iki 2002-08-31, tačiau atsakovas jų neapmokėjo. 2009-03-31 UAB „Gelvora“ ir UAB „Tele2“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ UAB „Tele2“ atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau iÅ¡vardintas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras atsakovo atžvilgiu.

IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimÄ ir tuo pačiu pareikalavo vykdyti įsipareigojimus pagal minėtas sÄ skaitas-faktÅ«ras, tačiau atsakovas jų nėra įvykdęs ir ieÅ¡kinio parengimo dienai yra skolingas 2269,76 Lt pagrindinės skolos, 8243,77 Lt delspinigių, 621,23 Lt ieÅ¡kovo patirtų ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, iÅ¡ viso 11134,76 Lt, kuriuos ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti, taip pat priteisti 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovas tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu buvo raginamas atsiskaityti, tačiau neįvykdė savo prievolių, visi bandymai susigrÄ Å¾inti skolÄ ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad senaties taikymui reikalingas Å¡alies praÅ¡ymas, tokio praÅ¡ymo nėra, todėl nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kinio senatį. „Tele-2“ ir „Gelvora“ yra verslininkai, jų apimtys didelės ir turi daug skolininkų.

Skolų administravimas užtruko. IeÅ¡kovas didžiausia skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo įmonė. Yra nustatyta tvarka, kaip vykdomas ikiteisminis iÅ¡ieÅ¡kojimas. Priedas Nr(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)įrodo, kad atsakovui buvo siunčiama pretenzija, suteikti atidėjimo terminai, kreditorius elgėsi teisingai ir sÄ Å¾iningai. IeÅ¡kovas įsigijo reikalavimo teisę. Nėra pareigos, kad kreiptis į teismÄ . Atsakovui buvo suteikta daugiau nei dveji metai atsiskaityti iki teismo, buvo iÅ¡laikyti visi sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai, prieÅ¡ingų įrodymų nėra.

LaiÅ¡ko siuntimas kainuoja nuo 3 iki 4 Lt, praneÅ¡imo siuntimas ir darbo priemonės. 30 kartų buvo siųsta neregistruotais laiÅ¡kais,neturi įrodymų.142 Lt sÄ naudos darbuotojų darbo užmokesčiui; kompiuterių nusidėvėjimas – yra programa, kuri skaičiuoja iÅ¡laidas, standartinė. Tokia kliento praktika. Informacinės technologijos yra org. technika, spausdintuvų sÄ naudos; darbo užmokestis – darbuotojai turi tam tikrÄ skolininkų barÄ , su kuriais dirba ir patiria sÄ naudas. Gali turėti iki 1000 skolininkų.

Bet nereiÅ¡kia, kad vadybininkas tiek užtrunka.Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.). Atsiliepimo nepateikė.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad UAB „Tele-2“ ir atsakovas M. K. 2001-09-10 sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-21), kurios pagrindu UAB „Tele-2“ teikė atsakovui mobiliojo ryÅ¡io paslaugas, pateikė apmokėti PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras 2001-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (101,09 Lt), 2001-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) (278,40 Lt), 2001-12-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (1570,27 Lt), 2002-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (40,00 Lt), 2002-02-28 Nr. (duomenys neskelbtini) (40,00 Lt), 2002-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (40,00 Lt), 2002-04-30 Nr. (duomenys neskelbtini) (40,00 Lt), 2002-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (40,00 Lt), 2002-06-30 Nr. (duomenys neskelbtini) (40,00 Lt), 2002-07-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (40,00 Lt), 2002-08-31 Nr. (duomenys neskelbtini) (40,00 Lt), M.

K. pateiktų sÄ skaitų neapmokėjo, susidarė skola periodo pradžiai 2269,76 Lt sumai (b.l. 22-32).Tokiu bÅ«du kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui atsirado dar iki 2002-09 mėnesio(b.l.19-21).2009-03-31 Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)bei iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ priėmimo–perdavimo akto patvirtina, kad pradinis kreditorius UAB „Tele2“ ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“ perleido reikalavimo teisę, pagal iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ sutarties priedo Nr. (duomenys neskelbtini), į 2269,76 Lt dydžio M.

K. skolÄ (b.l. 6, 9-12). Tuo pačiu teismas mato,kad Å¡ios sutarties perleidimas,kai ieÅ¡kovui(pirminiam kreditoriui) bet kokiu atveju bÅ«tų patenkintas ieÅ¡kinys(jeigu toks bÅ«tų pareikÅ¡tas),nes kitokio sprendimo pagal galiojančiÄ teismų praktikÄ ir įstatymo raidę bÅ«ti negali,gali bÅ«ti vertinamas keliais aspektais-kaip laikymas,kad skola beviltiÅ¡ka,kas suprantama,kai skolininkas visiÅ¡kai nemokus ir beviltiÅ¡kas bedarbis arba tai yra verslo dalis.Tačiau nežiÅ«rint į tai kiekvienas kreditorius turi elgtis skolininko atžvilgiu sÄ Å¾iningai,teisingai ir protingai(CK 1.5 str.,CPK 7 str.). 2009-05-04 ieÅ¡kovas iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ atsakovui apie reikalavimo perleidimÄ ir pareikalavo per 3 dienas nuo praneÅ¡imo gavimo sumokėti ieÅ¡kovui 2269,76 Lt skolÄ , 621,2333 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų, 408,56 Lt delspinigių (b.l. 33).Kaip matyti iÅ¡ praneÅ¡imo, delspinigiai buvo skaičiuojami ne už 7 metus.Nurodytos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidos,kurios 2009-05-04 buvo analogiÅ¡kos (per vienÄ mėnesį ir 4 dienas-nuo 2009-03-31 iki 2009-05-04),kaip ir per likusį laikotarpį iki 2012-09-10(b.l.8).Teisme ieÅ¡kovo atstovas aiÅ¡kino,kad Å¡i suma paskaičiuota kaip darbuotojo ir darbo sÄ naudos per viso iÅ¡ieÅ¡kojimo laikotarpį.Tačiau tokiu atveju teismui akivaizdu,kad tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas paskaičiavo minėtas iÅ¡laidas iÅ¡ anksto,o jau po to pritaikė iÅ¡laidų iÅ¡klotinę,kuri pateisina nurodytÄ iÅ¡laidų dydį.IeÅ¡kovas be Å¡ios iÅ¡klotinės jokių objektyvių įrodymų apie savo nurodytas iÅ¡laidas teismui nepateikė.  Prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.).Atsakovas apie bylos nagrinėjimÄ Å¾ino,bet nepateikė atsiliepimo ir neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

Duomenų, kad atsakovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus, nėra, todėl ieškovo reikalavimas dėl 2269,76 Lt skolos tenkintinas (CK 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.101 str.).Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Kasacinis teismas yra aiškiai,daug kartų ir nuosekliai nurodęs, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, skirtingai nei 1964 m.

CK, baudinių netesybų nenustatyta, netesybos atlieka tik kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , siekiant atlyginti nukentėjusiai Å¡aliai nuostolius, todėl jos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (atsakovo) sÄ skaita. Jei sutartimi sulygtos netesybos virÅ¡ija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti praÅ¡omas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi Å¡ios normos taikymo pagrindai.

Tokiu bÅ«du teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Pagal formuojamÄ praktikÄ nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, ar nebuvo susitarimo taikyti iÅ¡imtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros.Teismas konstatuoja,kad naujasis kreditorius-pirminio kreditoriaus teisių perėmėjas gali patirti nuostolius tik vienu atveju,jeigu jis sumokėjo pirminiam kreditoriui tokiÄ pinigų sumÄ ,kurios ateityje nebus įmanoma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko.PrieÅ¡ingu atveju dabartinis kreditorius turės ne nuostolius,o pelnÄ .Todėl teismas vertina esamus kreditoriaus reikalavimus atsižvelgdamas į realiÄ ,o ne formaliÄ situacijÄ ,nes prieÅ¡ingu atveju bus formuojama nesÄ Å¾ininga ir neteisinga teismų praktika analogiÅ¡kose bylose.Pagal paslaugų teikimo sutartį 6.5 p. paslaugos gavėjas įsipareigojo už kiekvienÄ uždelstÄ nepamokėtos sÄ skaitos dienÄ mokėti TELE2 0,1 proc. laiku nesumokėtų sumų delspinigius, jei privalomų mokėti sumų nesumoka pagal sÄ skaitÄ .Teismas spręsdamas klausimÄ dėl konkrečia sutartimi nustatytų delspinigių dydžio turi teisę vertinti atitinkamÄ susitarimÄ ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė Å¡alių interesų pusiausvyros, ar jis neprieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Pažymėtina, kad, nors sutarčių laisvės bei dispozityvumo principai yra labai svarbÅ«s civiliniuose teisiniuose santykiuose, tačiau Å¡alių sudaromos sutartys negali pažeisti Å¡alių interesų pusiausvyros, prieÅ¡tarauti sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams ar vieÅ¡ajai tvarkai.

Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neprotingai didelės netesybos gali bÅ«ti vertinamos kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, jei jos reikÅ¡tų lupikavimo įteisinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006, 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Ar konkrečiu atveju Å¡alių susitarimas nepažeidžia vieÅ¡osios tvarkos teismas tikrina ex officio. LR Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje teismui suteikta teisė sumažinti priteistinų delspinigių sumas.

Ä®statyme sÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra konkretizuotos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas gali sumažinti per dideles netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad 0,2 proc. delspinigiai, t. y. 73 proc. per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1125/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, skirtingai nei 1964 m. CK, baudinių netesybų nenustatyta, netesybos atlieka tik kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , siekiant atlyginti nukentėjusiai Å¡aliai nuostolius, todėl jos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (atsakovo) sÄ skaita.

Teismas praÅ¡omus priteisti delspinigius pripažino aiÅ¡kiai per didelėmis netesybomis, kas prieÅ¡tarauja formuojamai pratikai, todėl sumažino priteistinÄ delspinigių sumÄ . Kasacinis teismas taip pat nesutiko su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad netesybos gali bÅ«ti pripažintos aiÅ¡kiai per didelėmis ir neprotingomis tik tada, jeigu jų suma kelis kartus virÅ¡ija pagrindinės prievolės sumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio JÅ«rų uosto direkcija v.

UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-316/2005).Taip pat kasacinis teismas sumažino delspinigius civilinėje byloje, kurioje Å¡alys 2002 m. kovo 1 d. sudarytoje sutartyje buvo susitarusios dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , t.y. 73 proc. metinių palÅ«kanų. Kasacinis teismas sumažino delspinigius iki 7,3 proc. metinių palÅ«kanų, t.y. 0,02 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Lemora“ v.

UAB „Pergamas“, bylos Nr. 3K-3-394/2005). Analogiškas išvadas kasacinis teismas padarė ir kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje, tais pačiais motyvais panaikinęs žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus, kuriais buvo atsisakyta mažinti sutartyje nustatytus delspinigius(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v.

UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „S. C. Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr.3K-3-503/2007).Asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 8243,77 Lt delspinigių, kuriuos paskaičiavo už laikotarpį nuo 2002-10-01 iki 2012-09-10, t.y. už 3632 dienas, Mobiliojo skaitmeninio korinio ryÅ¡io (GSM) paslaugų sutarties 6.5 p. pagrindu (b.l. 7). Teismas mato,kad pirmasis kreditorius pagal paslaugų sutarties sÄ lygÄ 9.1 p. per 30 dienų nuo skolos nesumokėjimo be pagrindo nesikreipė į teismÄ ,o jau dabartinis kreditorius taip pat elgėsi nuo 2009-05-04 ir jo nurodomas neteisminis ginčo sprendimo bÅ«das-priminimas neregistruotais laiÅ¡kais du metus keturis mėnesius yra protingai ir racionaliai niekuo nepagrįstas.

IeÅ¡kovo atstovas nurodo, kad delspinigiai priteistini, nes nėra atsakovo reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Tačiau pagal CK 6.73 str. 2 d. teismas turi teisę ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo Å¡aliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti, ypač tuo atveju, jeigu viena iÅ¡ sutarties Å¡alių yra vartotojas. Teismas mato, kad ieÅ¡kovo elgesys – laukti ilgai, daugiau du metus laiko nesikreipiant į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolininko prievolės įvykdymo, o tuo metu skaičiuoti kuo didesnį nesumokėtų delspinigių dydį nėra sÄ Å¾iningas ir teisingas (CK 1.5 str.) nepriklausomai, ar skolininkas sÄ Å¾iningas atsakovo atžvilgiu.Remdamasis mobiliojo skaitmeninio ryÅ¡io sutartimi ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 0,1 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus už 3632 dienas.

Nors delspinigių norma nustatyta sutartyje, tačiau Å¡i aplinkybė bei delspinigių skaičiavimo laikotarpis negali bÅ«ti vertinami kaip pagrįsti. IeÅ¡kovas turi teisę pasirinkti, ar jam kreiptis į teismÄ ir kada kreiptis, tačiau jo pareiga pagrįsti savo reikalavimus ir skaičiuodamas delspinigius tokį ilgÄ laikÄ turi įrodyti, kad elgėsi vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 str. 1-2 d.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas yra vartotojas; pirminis kreditorius delspinigių net neskaičiavo ir perleido ieÅ¡kovui tik pagrindinę skolÄ , tačiau ieÅ¡kovas delspinigius paskaičiavo ne tik už beveik trejus metus po reikalavimo teisių perėmimo, bet ir už septynerius metus iki to, ir ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokį ilgÄ delsimo iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ laikotarpį.Be to, delspinigių suma beveik aÅ¡tuonis kartus virÅ¡ija skolos sumÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡omi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 408,56 Lt delspinigių (CK 1.5 str.,CPK 6.71 str.).

CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nustato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas CK 6.249 str. 4 d. 3 p., 6.63 str. 2 d. pagrindu prašo priteisti 621,23 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, jas grindžia išlaidų išklotine, iš kurios matyti, kad ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas sudaro pranešimai, užklausos viešiesiems registrams, administracija (buhalterija), informacinės technologijos, darbo priemonės, kompiuterių nusidėvėjimas, darbuotojo darbo užmokestis ir pridėtinės vertės mokestis.

Kaip minėta, ieÅ¡kovo pareiga yra pagrįsti savo reikalavimus.Teismas aukščiau iÅ¡analizavo,kokiu bÅ«du pateikta 621,23 Lt ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų suma negali bÅ«ti objektyvi ir pagrįsta. Atstovo nurodyti argumentai, kad, pvz., sÄ naudas skaičiuoja kompiuterinė programa, kad reikia mokėti darbo užmokestį darbuotojams ir kt. negali bÅ«ti pripažinti pagrįstais ikiteisminio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidoms pagrįsti, kadangi neįrodo, jog bÅ«tent atsakovui buvo siųsta 30 praneÅ¡imų, jog buvo paklausimų apie atsakovÄ registrams, ir neįrodo realių iÅ¡laidų, o kitos iÅ¡laidos (administracija ir pan.) taip pat negali bÅ«ti vertinamos kaip su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu tiesiogiai iÅ¡ atsakovo susijusios protingos iÅ¡laidos, todėl reikalavimas dėl 621,23 Lt ikiteisminio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡laidų priteisimo atmestinas,kaip neįrodytas(CPK 185 str.).CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iÅ¡ atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IÅ¡ atsakovo atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos: 71,00 Lt žyminio mokesčio ieÅ¡kovui (LR CPK 93 str. 2 d.). Kadangi į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bylinėjimosi (paÅ¡to) iÅ¡laidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).         Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93,185 str.,259-269, 270 str., n u s p r e n d ė :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui UAB „Gelvora“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 2269,76 Lt (du tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus 76 ct.) skolos, 408,56 Lt(keturis Å¡imtus aÅ¡tuonis litis 56 ct) delspinigių, 5 % metinių palÅ«kanų nuo priteistos 2678,32 Lt sumos nuo 2012-10-15 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 71 Lt (septyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 d. gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                        Vilmantas Ambrulevičius