1dea5c4d-e06d-4a76-8573-1cb903a7ce6b · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Olegas Å ibkovasPranešėjas Olegas Å ibkovas                                                    Baudžiamosios bylos Nr. 1A-872-498/2015Teisėja Raimundas MikÅ¡ta                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01441-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7.; (S)                                                                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 22 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Olego Å ibkovo, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Indrei RinkevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Jolantai LaurinavičiÅ«tei, nuteistojo P. D. gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuoP.

D. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Vadovaujantis BK 65 str. ir 66 str., į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityta P. D. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-02-28 iki 2015-03-01 ir kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-06-03 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, vienÄ laikinojo sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Å iuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalį A.

D., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu P. D. nuteistas už tai, kad: A. D. ir P. D. 2014-07-19 apie 21 val. vieÅ¡oje vietoje, prie žvyro karjero vandens telkinio, esančio (duomenys neskelbtini) bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, kitų asmenų akivaizdoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: P. D. metaliniu strypu vienÄ kartÄ sudavė E. A.

į kairę rankÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam E. A. kairio žasto sumuÅ¡imÄ , tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o tuo pačiu metu A. D. metaliniu automobiliniu raktu du kartus sudavė G. M. į galvÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam G. M. poodinę kraujosruvÄ galvoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistasis P. D. apeliaciniame skunde praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis gindamas savo tėvÄ tuščiaviduriu dulkių siurblio vamzdžiu galėjo suduoti E. A. į kairę rankÄ ir praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę bausmę arba apsiriboti jau iÅ¡bÅ«tu laiku ir atliesti jį nuo bausmės.Skunde nurodo, kad pareigÅ«nai priėmė vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sprendimÄ , kad nukentėjusieji G.

M. ir E. A., liudytoja apklausė J. A., kuri tuo metu buvo E. A. sugyventinė ir Å¡iuo metu yra jo sutuoktinė, todėl jie susitarę duoti parodymus ne tokius kaip buvo iÅ¡ tikrųjų. Nuteistasis nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į tai, kad labiausiai sužalotas todėl ir nukentėjęs buvo jis, kÄ patvirtina medicininiai dokumentai. Nesutinka, kad nukentėjusiais pripažinti G. M. ir E. A.. Skunde nuteistasis patikslina, kad įvykio vietoje buvusio pareigÅ«no T. K. parodymai, kad į įvykio vietÄ atvyko 2 greitosios pagalbos automobiliai, netikslÅ«s, nes buvo atvykęs vienas automobilis, į kurį pareigÅ«nai nuvedė G.

M. su E. A.. Visi liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu daugiau nei po mėnesio, todėl buvo susitaręs pateikti iÅ¡galvotÄ versijÄ . Skunde nuteistasis pabrėžia, kad nesutinka su liudytojų ir nukentėjusiųjų duotais parodymais, kurie iÅ¡galvojo, kad jis su tėvu nuvažiavo nuo karjero, ir iÅ¡sitraukę kryžminį raktÄ ir metalinį strypÄ , taip iÅ¡lygindami jėgas puolė 10 neblaivių žmonių. Nesutinka su prokurorės formuluote, kad jis nevertina savo veiksmų kaip nusikaltimo todėl neprisipažįsta jo padaręs, teigia, kad jis tik gynė savo Å¡eimos narį, t.y. tėvÄ .

Taip pat nurodoma, kad dėl nekokybiÅ¡kai atlikto prokurorės darbo kaltinimai buvo kaitaliojami. Pirmos instancijos teismas neįvertino tai, kad tarp liudytojų yra labai artimi ryÅ¡iai ir vedamas bendras Å«kis, todėl jie visi turėjo pakankamai laiko sugalvoti vienodÄ versijÄ . Taip pat teismas neįvertino tai, kad iÅ¡ jų buvo atimta galimybė iÅ¡sikviesti bet kokiÄ pagalbÄ , kadangi J. A. iÅ¡ jų automobilio iÅ¡traukė raktelius ir paėmė telefonus. Apeliantas nesutinka su tuo, kad nukentėjusiųjų draugai, žmonos sugyventinės buvo apklausiamos kaip liudytojai, o jo mamos ir draugės niekas neapklausė.

Tai pat apeliantas nesupranta, kodėl tuščiaviduris lengvas dulkių siurblio vamzdis viso proceso metu buvo traktuojamas kaip metalinis strypas bei nesutinka su iÅ¡vada, kad jis buvo neblaivus ir praÅ¡o pateikti dokumentus. Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , prokurorę praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistojo gynėjÄ advokatÄ Kęstutį DobilÄ praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, sprendžia, kad P. D. apeliacinis skundas atmestinas. Patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo surinktus duomenis ir įvertinęs bylos įrodymų visumÄ padarė motyvuotas ir faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas pripažindamas P. D. kaltu padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir paskyrė jam teisingÄ ir padarytai veikai adekvačiÄ bausmę.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis apeliacinio skundo reikalavimÄ formuluoja praÅ¡ydamas Å¡velninti jam paskirtÄ bausmę, tačiau iÅ¡ skundo turinio akivaizdu, kad nuteistasis ginčija tam tikras nustatytas aplinkybes ir kaltę įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad be jokio pagrindo nukentėjusiaisiais pripažinti G. M. ir E. A., nes iš tiesų jis pats yra nukentėjęs, kadangi patyrė sužalojimus gindamasis.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Asmuo tampa nukentėjusiuoju baudžiamajame procese tada, kai jis tokiu pripažįstamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro sprendimu (BPK 28 straipsnis). Gavus skundÄ , praneÅ¡imÄ ar pareiÅ¡kimÄ apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ tuoj pat pradedamas ikiteisminis tyrimas (BPK 171 str.). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2014-07-25 ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no nutarimu G.

M., o 2014-11-07 nutarimu - E. A. pripažinti nukentėjusiaisiais. Jų procesinį statusÄ patvirtina byloje esančios specialisto iÅ¡vados, kuriose konstatuota, kad G. M. ir E. A. padaryta nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai, liudytojų, jų pačių parodymai. Nagrinėjamoje byloje konstatuojama, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas ir asmenys pripažinti nukentėjusiais, laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų procesine padėtimi.

Antra, pažymima, kad BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė bÅ«tinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruoÅ¡ia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir bÅ«ti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali bÅ«ti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010,2K-7-326/2013).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad nė vienas iÅ¡ apklaustų liudytojų nepatvirtino kaltinamojo versijos, be jo parodymų nėra jokių duomenų apie netinkamÄ nukentėjusių elgesį ar agresijÄ kaltinamųjų atžvilgiu, ko pasekoje nuteistieji bÅ«tų priversti gintis. PrieÅ¡ingai, nukentėjusieji jokių įrankių, ginklų neturėjo, o byloje nustatyta, kad nuteistieji iÅ¡vykę automobiliu, grįžo prie karjero ir panaudodami metalinį raktÄ ir metalinį vamzdį puolė nukentėjusiuosius.

Visi įvykio metu buvę liudytojai, t.y. J. A., I. J., D. V., T. L., parodė, kad pirmi bendrauti pradėjo kaltinamieji, būtent jie prisėdo prie nukentėjusiųjų ir jų draugų stalo, kad kaltinamieji buvo neblaivūs. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis buvo neblaivus, tačiau visų liudytojų parodymai patvirtina priešingai, kad P. D. atsivežė alkoholinių gėrimų ir buvo prisėdęs prie stalo, prie kurio sėdėjo nukentėjusieji. Vyr. patrulio T.

K. tarnybiniame praneÅ¡ime, taip pat užfiksuota aplinkybė, kad visi konfliktuojantys asmenys buvo neblaivÅ«s. Nuteistojo alkoholio koncentracija organizme nebuvo nustatyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o nagrinėjimu atveju, liudytojų parodymai nuoseklÅ«s, todėl patikimi ir jais netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Nukentėjusiųjų ir su jais buvusių asmenų ryÅ¡iai negali bÅ«ti absoliutus pagrindas netikėti liudytojų parodymais, nes prieÅ¡ duodant parodymus visi buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, o aplinkybių, kad liudytojai bÅ«tų susitarę, ar norėtų apkalbėti nuteistÄ jį ir aplinkybių leidžiančių abejoti liudytojų parodymais byloje nenustatyta.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad nuteistojo P. D. draugė ir mama nebuvo apklaustos, nors dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, teisėjų kolegija pažymi, kad tokio praÅ¡ymo nepareiÅ¡kė nuteistieji A. D. ir P. D.. Be to J. D. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 217). Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme apklausti P. D. mamos ir jo sugyventinės nebuvo galimybės, nes jos dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose ir jų parodymai negalėtų bÅ«ti laikomi objektyviais.

Å iuo klausimu teisėjų kolegija pasisakė 2015 m. lapkričio 17 d. protokoline nutartimi, iÅ¡spręsdama gynėjo praÅ¡ymÄ apklausti P. D. mamÄ ir draugę. Nuteistojo nuomone, bylos nagrinėjimo metu lengvas, tuščiaviduris dulkių siurblio vamzdis buvo neteisingai traktuojamas, kaip metalinis strypas. Å iuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad susipažinus su apžiÅ«ros protokolu ir fotolentele (t. 1, b.l. 16-18), apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad vamzdis yra metalinis. Be to, pažymėtina, kad veikos pagal BK 284 straipsnį kvalifikacijai nėra svarbu veikos padarymo įrankiai.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtinti bÅ«tinieji nusikalstamos veikos požymiai – tai veikos padarymo vieta, padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai.Pagal BPK 256 straipsnį prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Å iame praÅ¡yme turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos Å¡ios iÅ¡ esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali bÅ«ti pakeistos iÅ¡ esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams.

Jeigu yra gautas prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo praÅ¡ymas kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, Å¡io praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, 2015-09-02 pirmos instancijos teismo posėdžio metu gautas prokurorės praÅ¡ymas pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Posėdžio metu, protokoline nutartimi, pakeistas kaltinimas buvo pridėtas prie bylos, jo nuoraÅ¡ai buvo įteikti kaltinamiesiems ir nutarta bylos nagrinėjimÄ tęsti pagal pakeistÄ kaltinimÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kaltinimas byloje pakeistas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nepažeidė nuteistojo P. D. teisių. Už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ BK 284 straipsnio 1 dalis numato alternatyvias bausmes: vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ bausmės individualizavimo aspektu, konstatuoja, kad skirdamas bausmę P. D. teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir paskyrė tinkamos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmę.

Skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. D. neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuosprendyje pažymėjęs, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliaciniame skundu nuteistasis nurodo, kad jis prisipažino sudavęs dulkių siurblio vamzdžiu gindamas savo tėvÄ , tačiau teismų praktikoje pripažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis laikomi, kuomet nuteistasis pripažįsta ir gailisi savo noru, o ne dėl byloje surinktų įrodymų.

Nagrinėjamu atveju P. D. kaltu neprisipažino, todėl nuteistojo pripažinimo teismas neturi pagrindo laikyti lengvinančia aplinkybe. Kartu, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad P. D. nusikalstamÄ veikÄ padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje, t.y. kartu su A. D. ir tai pagrįstai pripažino sunkinančiomis aplinkybėmis. Be to nuteistasis anksčiau teistas 11 kartų, baustas administracine tvarka ir tai rodo jo didesnį pavojingumÄ visuomenei. Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę didesnę nei BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurių pagrindu P. D. bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę bausmę. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡tyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir skirdamas bei individualizuodamas bausmę atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, parinko ir paskyrė P. D. teisingÄ bausmės rūšį ir dydį, todėl tenkinti P. D. apeliacinį skundÄ nėra jokio pagrindo.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 23,16 Eur, priteisimo nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka (t.4, 30,31). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ kaltinamosios nesuderinamas su jos teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš P. D. nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a:

P. D. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ nuteistojo P. D. nepriteisti. Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Olegas Å ibkovas Teisėjai                                                                                                        Daiva Jankauskienė Kęstutis Dargužis