1de96d15-3fca-43f2-b455-e4b1e6c286c4 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja Daiva Kazlauskienė                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-534-468/2013 Teisėjas Vladas Petraitis                       Teisminio proceso Nr. 1-95-1-00120-2008-9                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2; 2.4.6. (S)                               VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. gruodžio 5 d.

Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vitalijos NorkÅ«naitės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Valdui Uždanavičiui, nuteistajam V. D.,iÅ¡teisintajam I. D.,gynėjams adv. Vytautui Antanėliui, Vladislavui LatuÅ¡inskij,nukentėjusiajai, civilinei ieÅ¡kovei R. Č.,vertėjai Boženai Seniut, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

D. ir nukentėjusiosios, civilinės ieÅ¡kovės R. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 05 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 182 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir V. D. paskirta subendrinta bausmė – 3 metų laisvės atėmimas, jÄ atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – iš V. D. priteistas 10500 Lt turtinės žalos, 3000 Lt neturtinės žalos ir 5000 Lt turėtų proceso išlaidų atlyginimas nukentėjusiosios, civilinės ieškovės R. Č. naudai, paliktas nenagrinėtas ieškinio reikalavimas pripažinti iš dalies negaliojančia automobilio „Audi A4“ 2006 03 20 d. pirkimo ir pardavimo sutartį dėl pirkėjo, pripažįstant pirkėjo teises R. Č., tuo pagrindu pripažinti niekine 2006 03 24 d. pirkimo ir pardavimo sutartį tarp V.

D. ir I. D. dėl minėto automobilio pirkimo ir pardavimo, R. Č. priteisti automobilį „Audi A4“.I. D. pagal BK 182 str. 2 d. iÅ¡teisintas, neįrodžius, jog jis padarė veikÄ , turinčiÄ Å¡io nusikaltimo požymių. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ kolegija             n u s t a t ė: V. D. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent jis, sužinojęs, kad jo draugė R. Č. loterijoje laimėjo 1 000 013 Lt, įgyvendindamas iÅ¡ anksto suplanuotÄ tikslÄ apgaule užvaldyti svetimÄ R.

Č. turtÄ , 2006 03 16 d. įtikino R. Č. gyventi kartu, vesti bendrÄ Å«kį, tuo tikslu persikėlė gyventi pas jÄ Ä¯ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Å irvintų r., ir įgavęs jos pasitikėjimÄ , 2006 m. kovo mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, įkalbėjo R. Č. neva bendram gyvenimui jiems įsigyti automobilį „Audi A4“, kainuojantį 42 000 Lt, kurį 2006 03 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dalyvaujant R. Č. iÅ¡rinko UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., bei R.

Č. sumokėjus 500 Lt avanso automobilį rezervavo pastarosios vardu. MinėtÄ automobilį jis pažadėjo įregistruoti R. Č. vardu, nors to neketino daryti, ir nuslėpdamas, kad šį automobilį pirks savo vardu, 2006 03 20 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė iÅ¡ R. Č. 42 000 Lt ir tÄ pačiÄ dienÄ UAB (duomenys neskelbtini) salone, esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., neva R. Č. iÅ¡rinktÄ automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau suteiktas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įgijo iÅ¡ R.

K. (automobilio savininko) už 42 000 Lt bei įformino automobilio pirkimÄ , suraÅ¡ant 2006 03 20 d. pažymÄ â€“ sÄ skaitÄ , kurios serija BRC-V Nr. (duomenys neskelbtini), fiktyviai nurodant automobilio pirkimo ir pardavimo kainÄ â€“ 7800 Lt, po ko jis 2006 03 21 d. apie 14.28 val. VÄ® (duomenys neskelbtini) automobilį įregistravo savo vardu. Tęsdamas iÅ¡ anksto suplanuotÄ nusikalstamÄ veikÄ V. D. R. Č. nežinant 2006 03 24 d. apie 11.16 val. VÄ® (duomenys neskelbtini) minėtÄ automobilį iÅ¡registravo ir 2006 03 24 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku sudarė su savo tėvu I.

D. pirkimo ir pardavimo sutartį, kuriÄ pateikė VÄ® (duomenys neskelbtini) darbuotojams, automobilį „Audi A4“ realizavo I. D. už 5000 Lt, kuris tÄ pačiÄ dienÄ apie 12.22 val. šį automobilį VÄ® (duomenys neskelbtini) įregistravo savo vardu, tokiu bÅ«du apgaule įgijo svetimÄ R. Č. 42000 Lt vertės turtÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d. Be to, V. D. nuteistas ir už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent jis, įgyvendindamas iÅ¡ anksto suplanuotÄ tikslÄ apgaule užvaldyti svetimÄ R.

Č. turtÄ , 2006 05 26 d. savo nepilnametės dukros S. D. vardu AB bankas (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono Centro klientų aptarnavimo poskyryje sudarė Fizinio asmens banko sÄ skaitos ir Jaunimo indėlio sutartis, remiantis kuriomis S. D. vardu atidarė sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (indėlio palÅ«kanas ir indėlio sumÄ pervedant į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini)), 2006 m. birželio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pasinaudodamas R. Č. pasitikėjimu, jÄ Ä¯kalbėjo pervesti į jo dukros S. D. vardu atidarytÄ Jaunimo indelio sÄ skaitÄ jam dukrai mokėti priklausantį iÅ¡laikymÄ , R.

Č. sutikus, į minėtÄ S. D. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ ji 2006 06 29 d. AB bankas (duomenys neskelbtini) Vytenio klientų aptarnavimo poskyryje, Vilniuje pervedė 8700 Lt bei 2006 10 06 d. banko Å irvintų klientų aptarnavimo poskyryje, Å irvintose įmokėjo grynais 1800 Lt, iÅ¡ viso R. Č. pervedus 10500 Lt, jis minėtÄ sumÄ pinigų nuo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡grynino: 2007 02 07 d. banko Å irvintų klientų aptarnavimo skyriuje 10 000 Lt bei 2007 03 21 d. Vilniaus regiono Centro aptarnavimo skyriuje 932,57 Lt bei tokiu bÅ«du apgaule įgijo svetimÄ R.

Č. turtÄ â€“ 10500 Lt, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 str. 1 d. Nuteistasis V. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti 2013 05 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis, turėdamas nusikalstamÄ tikslÄ , pradėjo gyventi su R. Č. nuo 2006 03 16 d., neatitinka tikrovės. Jie pradėjo bendrauti ir kartu gyventi su R. Č. dar 2005 m. vasarÄ .

Gyvenant kartu su R. Č. jie nuolat pirkdavo loterijos bilietus – kiekvienas atskirai ir kartu su R. Č., todėl V. D. buvo ir yra įsitikinęs, kad loterijoje laimėjo vienas iš jų kartu nupirktų bilietų. 2006 m. kovo mėn. R. Č., sužinojusi, kad vienas iš bilietų laimėjo, apie tai pranešė V. D. SMS žinute. Apeliantas pripažįsta, kad tuo metu jie buvo susipykę, todėl apie savaitę jis nevažiavo pas R. Č.. Susirašinėjimo žinutėmis metu jie susitarė susitikti.

Jis atvažiavo pas R. Č., kuri pasiÅ«lė pamirÅ¡ti senus konfliktus ir likti su ja. Apeliantas mano, kad susipažinus su pirminiais ikiteisminio tyrimo dokumentais, R. Č. apklausos protokolais, teismo posėdžio protokolu, teismo posėdžio garso įraÅ¡u, paaiÅ¡kėtų, kad gyventi kartu po loterijos laimėjimo jie nusprendė kartu. Taigi nėra ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad bÅ«tent apeliantas 2006 03 16 d. įtikino R. Č. gyventi kartu. Sprendimas gyventi kartu buvo priimtas dar 2005 metų vasarÄ .Apelianto nurodymu, jiems kartu kilo mintis nusipirkti automobilį.

V. D. palaiko savo pozicijÄ , kad automobilį „Audi A4“ jis pirko iÅ¡ savo lėšų. Sprendimas įgyti automobilį buvo bendras. Kaip parodė R. Č., jie kartu nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini) salonÄ , kur kartu rinkosi automobilį. ApžiÅ«rėjus ne vienÄ maÅ¡inÄ , R. Č. net pasirašė automobilio rezervavimo sutartį. Niekas nieko neapgavo. Pažymėtina, kad ieÅ¡kant automobilio, klausimas, kieno vardu jis bus perkamas, net nebuvo svarstomas, nes nei apeliantui, nei R. Č. jis nebuvo aktualus.

Taigi nebuvo nei melo, nei apgaulingos informacijos, nei klaidinančių veiksmų, nei klaidingų dokumentų pateikimo iš apelianto pusės. Pasak R. Č., ji 42000 Lt padavė V. D., pinigus atidavė pati, be jokio smurto, be jokios apgaulės iš apelianto pusės, pinigai buvo perduoti konkrečiam tikslui, t. y. automobilio „Audi A4“ pirkimui, todėl pinigų perdavimo momentas negali būti traktuojamas kaip sukčiavimas, kadangi nėra jokių sukčiavimo požymių. Taip pat nebuvo jokios apgaulės ir dėl susitarimo automobilį nupirkti jos vardu.

R. Č. gimė (duomenys neskelbtini), todėl ji turi didelę gyvenimo patirtį, iÅ¡silavinimÄ , kuris leidžia manyti, kad ji gali suprasti ir suvokti savo veiksmų pasekmes. Perduodama, pasak R. Č., V. D. pinigus automobilio pirkimui ji nebuvo davusi jam jokio įgaliojimo, kurio pagrindu jis turėtų teisę veikti jos vardu, sudarinėti sandorius (pvz. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį), įregistruoti automobilį VÄ® (duomenys neskelbtini) ir t. t. Kad R. Č. suprato savo veiksmų pasekmes, ji patvirtino savo parodymais.

Atsakydama į klausimus teisme R. Č. parodė, kad įgaliojimo V. D. davusi nebuvo ir suprato, kad be įgaliojimo automobilis jos vardu negalėjo bÅ«ti nupirktas. Darytina iÅ¡vada, kad automobilio pirkimo momente R. Č. suklaidinta nebuvo ir nieks jos neapgaudinėjo. Kai apeliantas automobiliu atvažiavo pas R. Č., klausimas, kad automobilis turi bÅ«ti perregistruotas jos vardu, nebuvo keliamas. Tai patvirtino ir pati R. Č.. TÄ patvirtina ir visų tolimesnių veiksmų eiga. Jis ir R. Č. toliau gyveno kartu viename bute, toliau vedė bendrÄ Å«kį, kartu leido laikÄ , gyveno kaip sutuoktiniai.

R. Č. niekada neprašė ir nereikalavo, kad Å¡is automobilis bÅ«tų perregistruotas jos vardu. Net ir 2006 m. vasaros pabaigoje, kai R. Č. V. D. vardu įregistravo kitÄ , daug brangesnį automobilį „BMW X5“, problemos dėl automobilio „Audi A4“ nebuvo. Pati R. Č. parodė, kad automobiliu „Audi A4“ pradėjo domėtis tik po to, kai jie galutinai iÅ¡siskyrė, ir, kaip sako R. Č., „kai mes iÅ¡siskyrėme man buvo skaudu, jaučiausi apgauta...“. Tuo momentu, kai automobilis buvo nupirktas apelianto vardu ir tinkamai įregistruotas VÄ® (duomenys neskelbtini), tiek jis, tiek R.

Č. žinojo, kad automobilis buvo įgytas jo vardu, ir nuo to momento jis galėjo valdyti ir disponuoti turtu. R. Č. suklaidinta ir apgauta nebuvo ir jai buvo suprantamos automobilio įgijimo teisinės pasekmės.Automobilis buvo nupirktas nuteistojo vardu tiek jo, tiek R. Č. sutikimu. Kiekvienas iÅ¡ jų žinojo ir suprato (arba galėjo suprasti) automobilio įgijimo aplinkybes, pirkimo –pardavimo pasekmes, ir priėmė šį faktÄ , norėjo, kad bÅ«tų taip, o ne kitaip. Nuteistasis supranta R. Č. psichologinę bÅ«senÄ , jos nepasitenkinimÄ tuo, kad jie iÅ¡siskyrė, kad praėjus laikui ji gali turėti tam tikrų klausimų, gali ginčyti vienÄ ar kitÄ su turtu susijusį klausimÄ .

Visi Å¡itie klausimai sudaro civilinius santykius tarp buvusių sutuoktinių (sugyventinių) ir turi bÅ«ti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Toks ieÅ¡kinys buvo pateiktas teismui ir Å¡is ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas ten.Skunde taip pat paaiÅ¡kinama, kad nuo pirmos santuokos apeliantas turi dukrÄ â€“ S. D.. 2006 m. jis turėjo įsiskolinimÄ dėl alimentų. Turėdamas tikslÄ padengti įsiskolinimÄ priėmė sprendimÄ atidaryti dukros vardu banko sÄ skaitÄ , į kuriÄ norėjo pervesti pinigus ir padengti esančiÄ skolÄ .

AB (duomenys neskelbtini) S. D. vardu jis atidarė sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini). Apie tai sužinojo R. Č.. Ji pati pasiÅ«lė jam pervesti pinigus į dukros sÄ skaitÄ . Kad tai buvo R. Č. gera valia, neneigia nei pati R. Č., nei valstybės kaltintojas, nei teismas. Tiek praneÅ¡ime apie įtarimÄ , tiek teismo nuosprendyje nurodyta – R. Č. sutikus, i minėtÄ sÄ skaitÄ ji iÅ¡ viso pervedė 10500 Lt. IÅ¡ to teiginio, o dabar jau teismo konstatuoto fakto, galima suprasti, kad R. Č. žinojo apie esančiÄ skolÄ už alimentus, pati pasiÅ«lė padengti šį įsiskolinimÄ ir tokiais savo veiksmais norėjo, kad pinigai bÅ«tų perduoti jo dukrai.

Sprendžiant iÅ¡ priimto teismo sprendimo nusikaltimÄ sudaro tas faktas, kad pinigai buvo pervesti į vaiko sÄ skaitÄ , o apeliantas juos iÅ¡grynino. V. D. mano, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neteisingai įvertino (ar visai nevertino) kitus esančius byloje įrodymus.Byloje nėra jokio ginčo, kad įsiskolinimas už alimentus buvo. Tuo metu apeliantas įsivaizdavo, kad sÄ skaitos atidarymas dukros S. D. vardu iÅ¡spręs susiklosčiusiÄ situacijÄ , bet paaiÅ¡kėjo, kad priimdamas tokį sprendimÄ jis suklydo.

Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, dėl alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo pradėta vykdomoji byla. Vykdomuosius veiksmus atlikinėjo teismo antstolė V. P.. Apklausta teisme V. P. parodė, kad turėjo vykdomÄ jÄ bylÄ dėl alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimo S. D. naudai. 2006 m. be tiesioginės įsiskolinimo sumos susikaupė ir įsiskolinimas teismo antstoliui už atliktÄ darbÄ ir delspinigiai. Å iuo klausimu su ja V. D. vardu bendravo S. S., kuriai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sÄ skaitos vaiko vardu atidarymas ir pinigų į jÄ sumokėjimas nepriimtinas.

Visas įsiskolinimas pilna apimtimi turi bÅ«ti sumokėtas į teismo antstolio sÄ skaitÄ ir atitinkamai turi bÅ«ti paskirstytas. Kadangi kito Å¡ios problemos iÅ¡sprendimo bÅ«do nebuvo 2007 04 07 d. S. S. jo vardu sumokėjo į teismo antstolio sÄ skaitÄ visÄ Ä¯siskolinimÄ ir tokiu bÅ«du dukra S. D. jai skirtÄ pinigų sumÄ gavo ir įsiskolinimas buvo padengtas.Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. D. pripažintas kaltu dėl to, kad įgijo svetimÄ R. Č. turtÄ apgaulės bÅ«du. Byloje nustatyta, kad pinigus į dukros S. D. sÄ skaitÄ R.

Č. sumokėjo 2006 09 29 d. 8700 Lt sumÄ bei 2006 10 06 d. – 1800 Lt sumÄ , t. y. per du kartus. Jeigu jo tikslas, jo ketinimai bÅ«tų nukreipti į Å¡ių pinigų užvaldymÄ , tada jis bÅ«tų nuėmęs iÅ¡ sÄ skaitos pinigus tuoj pat, kai jie buvo sumokėti. Bet, kaip yra nustatyta byloje, pinigai iÅ¡ sÄ skaitos buvo nuimti tik 2007 02 07 d., kai jis per S. S. pradėjo bendrauti su teismo antstole V. P.. Nuimti pinigai buvo sumokėti į teismo antstolės sÄ skaitÄ ir tuo visas procesas buvo užbaigtas.Apeliantas nesutinka su teismo nurodytu argumentu, kad alimentus už jį padengė S. S.. 2007 m. jis, iÅ¡siskyręs su R.

Č., pradėjo gyventi su S. S.. Santuokoje gimė sunÅ«s. Su S. S. santuokoje gyveno iki 2011 m., kol nepaaiÅ¡kėjo, kad ji jam neiÅ¡tikima ir jie iÅ¡siskyrė. Skyrybos vyksta sunkiai. Teismo sprendimu vaikas, gimęs santuokoje, gyvena kartu su juo, o ne su motina. Jo ir S. S. santykiai labai blogi. Parodymus Å¡ioje byloje ji buvo davusi bÅ«tent Å¡ioje jų gyvenimo stadijoje, todėl turi tikslÄ apkalbėti jį ir nurodo neteisingas aplinkybes. Tuo metu, kai pinigai buvo mokami į teismo antstolės V. P. sÄ skaitÄ , jie buvo pilnavertė Å¡eima.

Nuimtus pinigus iÅ¡ S. D. sÄ skaitos nuteistasis atidavė S. S., kuri juos ir įnešė į teismo antstolio sÄ skaitÄ . Pažymėtina, kad siekiant nustatyti, kas iÅ¡ jų dviejų sako tiesÄ , teismas turėjo atlikti pilnavertiÅ¡kÄ tyrimÄ . Jeigu pinigai buvo sumokėti S. S. iÅ¡ savo lėšų, kodėl teismas nepareikalavo įrodymų, kad S. S. turėjo tuo metu tokiÄ pinigų sumÄ . S. S. teismui tokių dokumentų arba banko iÅ¡raÅ¡o nepateikė. Tuo tarpu, apelianto nurodytas faktas, kad iÅ¡ dukros sÄ skaitos pinigai buvo nuimti 2007 02 07 d., o sumokėti teismo antstoliui 2007 04 07 d., pasitvirtina.

Nepaisant to, kad tarp jo ir S. S. vyksta sunkus skyrybų procesas, nei viename iÅ¡ jų S. S. nereiÅ¡kia jam jokių pretenzijų dėl neva iÅ¡ jos lėšų padengto įsiskolinimo dukrai S. D. už alimentus.Pateiktų įrodymų analizė rodo, kad V. D. veiksmuose R. Č. atžvilgiu sukčiavimo požymių nėra. R. Č. pati sutiko ir pasiÅ«lė jam padengti įsiskolinimÄ už alimentus dukrai S. D., pati geranoriÅ¡kai sumokėjo pinigus į jos sÄ skaitÄ , dėl įvardytų priežasčių pinigai buvo nuimti iÅ¡ dukros S. D. sÄ skaitos ir įneÅ¡ti į teismo antstolės V.

P. sÄ skaitÄ , t. y. tokiu bÅ«du buvo padengtas įsiskolinimas už alimentus ir buvo pasiektas R. Č. tikslas padengti jo skolÄ ir sumokėti pinigus dukrai S. D.. Nukentėjusioji, civilinė ieÅ¡kovė R. Č. apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 05 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio pakeisti ir priteisti R. Č. iÅ¡ V. D. 300000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 15500 Lt proceso iÅ¡laidų. Skunde nurodoma, kad priteista pinigų suma neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstai sumažinta.

Pirmosios instancijos teismui buvo pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti iÅ¡ kaltinamojo 300000 Lt. Reikalaujama suma buvo siekiama gauti materialinį atlyginimÄ už piktnaudžiavimÄ jausmais, Å¡eimos institutu. Siekiama, kad ieÅ¡kinio patenkinimu bÅ«tų vykdomas atgrasymas nusikalsti, pasinaudojant žmogiÅ¡kaisiais jausmais, užvaldant svetimÄ turtÄ . Tokio pobÅ«džio nusikaltimas sukelia ne tik iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, bet ir griauna tikėjimÄ pamatinėmis žmogiÅ¡kumo vertybėmis – pasitikėjimu bei Å¡eimos institutu.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais R. Č. iÅ¡ V. D. turėtų bÅ«ti priteista visa reikalaujama 300000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.Teismas priteisė R. Č. iÅ¡ V. D. 5000 Lt proceso iÅ¡laidoms atlyginti. Å iÄ nuosprendžio dalį teismas grindė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 105 str. 1 ir 3 d. bei 106 str. 2 d. IÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje kaltu yra pripažintas tik V. D.. Tai reiÅ¡kia, kad BPK 105 str. 3 d. numatyto pagrindo, leidžiančio mažinti iÅ¡ jo priteisiamas proceso iÅ¡laidas, nėra.

Lieka BPK 106 str. 2 d., kuri numato teismo teisę sumažinti proceso iÅ¡laidų sumÄ atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Teismas laikė, kad nuteistojo V. D. turtinė padėtis nėra bloga. Tai reikÅ¡tų, kad nėra pagrindo taikyti BPK 106 str. 2 d. Nurodyta norma taip pat nesuteikia teismui teisės mažinti iÅ¡ V. D. priteisiamas proceso iÅ¡laidas, remiantis tuo, kad procese įtariamaisiais ir kaltinamaisiais be V. D. buvo ir kitų asmenų. Teismo posėdyje nuteistasis V. D. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiosios – atmesti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė prašė jos apeliacinį skundÄ patenkinti, nuteistojo – atmesti. IÅ¡teisintasis I. D. ir jo gynėjas prašė palikti iÅ¡teisintÄ jį nuosprendį, priimtÄ I. D. atžvilgiu. Prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmestinas.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės R. Č. apeliacinis skundas atmestinas.Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl V.

D. kaltės, padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., BK 182 str. 2 d. Taip pat apylinkės teismas teisingai iÅ¡sprendė byloje pareikÅ¡tÄ nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės civilinį ieÅ¡kinį dėl priteistų neturtinės žalos bei turėtų iÅ¡laidų advokatui dydžių. Dėl nuteistojo V. D. apeliacinio skundoBendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio nuostatos. Pagal Å¡io straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui.Skirtingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bei įvertino visus bylos įrodymus, pateikė motyvuotas iÅ¡vadas, kuriais įrodymais tiki, pripažįsta tinkamais, pakankamais ir remiasi nustatydami tikrÄ sias bylos aplinkybes ir kuriuos, kaip nepatikimus, atmeta.

Skunde apeliantas dėsto savo nuomonę dėl bylos duomenų vertinimo, akcentuodamas vienų įrodymų patikimumÄ (savo pateiktų paaiÅ¡kinimų teisingumÄ ) ir kitų – bÅ«tent nukentėjusiosios, liudytojos S. S. parodymų nenuoseklumÄ , prieÅ¡taringumÄ , nelogiÅ¡kumÄ . Tačiau, kolegijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo abejoti teismų sprendimuose pateiktų bylos įrodymų vertinimu bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nuteistasis nukentėjusiosios, minėtos liudytojos parodymus vertina vadovaudamasis savo subjektyvia nuomone, akcentuodamas neturinčius didesnės reikÅ¡mės teismų iÅ¡vadoms parodymų detales ir nesiedamas jų su kitais bylos duomenimis, sutampančiais su Å¡ių asmenų parodymų esme.

Apygardos teismo manymu, negalima daryti iÅ¡vados, kad faktinės bylos aplinkybės buvo iÅ¡tirtos neiÅ¡samiai, o įrodymai įvertinti pažeidžiant BPK reikalavimus. Pagal BK 182 str. dispozicijÄ sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas. Pažymima, kad svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, gali bÅ«ti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sandorių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus savo tikrÄ jÄ valiÄ .

Dėl to vien tik civilinės sutarties sÄ lygų nesilaikymas arba ne pagal preliminarųjį susitarimÄ sandorio sudarymas neleidžia teigti, kad buvo padaryta sukčiavimo nusikalstamos veikos požymių turinti veika, kuri užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Tokiais atvejais svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje, kad kaltinamas asmuo sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų pasunkintas, pavyzdžiui, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan.

Taigi esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto ir darantys turto užvaldymÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kitos sandorio Å¡alies galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis pasunkinimas arba panaikinimas (LAT nutartys byloje 2K–507/2012, 2K-462/2013).Nors apeliantas V. D. neigia savo kaltę dėl įvykdytų sukčiavimų nukentėjusiosios R.

Č. atžvilgiu ir tvirtina, kad automobilį Audi A4 pirko iÅ¡ savo lėšų ir, kad nukentėjusiosios jos valia pervestus pinigus į jos dukros (S. D.) sÄ skaitÄ jis panaudojo alimentų padengimui, tačiau tokia pastarojo pozicija vertinama kritiÅ¡kai, kaip siekimas iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar suÅ¡velninti savo teisinę padėtį ir atmetama. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti Å¡ioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetas.Analizuojant nukentėjusiosios R. Č. parodymus, matyti, kad su V.

D. susipažino 2005 metais. Å iek tiek draugavo. 2005 metais, gruodžio mėnesį, jisai iÅ¡vyko į užsienį, pasakęs, kad veža prekes ir dingo. Suprato, kad jisai nebuvo iÅ¡vykęs, parašė jam SMS žinutę, kad jų draugystė baigėsi. 2006 metais po sausio vidurio, atsinaujino jų draugystė, kartais susiraÅ¡inėjo, tačiau kartu negyveno. 2006 03 06 d., kai ji laimėjo milijonÄ , parašė jam, jog kažkÄ laimėjo, vėliau parašė, kad suklydo, nieko nelaimėjo, tačiau jis pirmadienį vakare prisistatė pas jÄ , jų draugystė sustiprėjo.

Ji su broliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), gavo pažymÄ , kad pinigai pervesti. Iki 2006 m. kovo mėn. V. D. atvykimas pas jÄ bÅ«davo epizodinis. Apie 2006 03 17 d. jisai atsikėlė pas jÄ gyventi. V. D. iÅ¡ pradžių prašė paskolinti 50 000 litų pinigų automobiliui, tačiau kadangi jiedu nusprendė kartu gyventi, tai ji nusprendė, kad geriau nusipirkti. 2006 03 18 d. ji, jos brolis (J. J.), ir V. D. nuvyko nusipirkti automobilių. Jie visi iÅ¡rinko automobilius UAB (duomenys neskelbtini). Ji rezervavo automobilį Audi A4, pasirašė rezervavimo sutartį, negalėjo iÅ¡ karto nusipirkti, nes automobiliai nebuvo iÅ¡registruoti.

Jiedu tarėsi jos vardu pirkti automobilį Audi 4, buvo kalba, kad jie nupirks automobilį ir po to užregistruos jį nukentėjusiosios vardu. 2006 03 20 d. ji dirbo, negalėjo pati nuvykti nusipirkti šį automobilį, todėl ji davė V. D. rezervavimo sutartį, pinigus, ir jisai su jos broliu nuvyko pirkti automobilių. Pinigus V. D. ji padavė savo brolio akivaizdoje (duomenys neskelbtini). V. D., imdamas 42000 litų, žadėjo jai parvaryti automobilį, įregistruoti automobilį po pirkimo jos vardu. Brolis parvyko su automobiliu, o V.

D. grįžo tik vėlai vakare, jau sutemus. Kai grįžo V. D. su nupirktu automobiliu Audi A4, ji nepaprašė Å¡io dokumentų. Po to ji sužinojo, kad kitÄ dienÄ V. D. šį automobilį užregistravo savo vardu. V. D. automobilį įregistravo 2006 03 21 d., o pirko 2006 03 20 d., jis taip padarė jai nežinant. Galvojo, kad vėliau V. D. šį automobilį perraÅ¡ys jos vardu. Apie tai, kad V. D. po kelių dienų perrašė automobilį, ji nieko nežinojo. Tai sužinojo ikiteisminio tyrimo metu.

Taip pat nežinojo, kad automobilis Audi A4 pagal dokumentÄ (sutartį) nupirktas už 7800 litų. Ji suvokė, kad automobilis Audi A4 registruotas V. D. vardu, tačiau jie kartu gyveno, Å¡is sakė artimiausiu metu perregistruos automobilį jos vardu, todėl ji juo aklai, neapdairiai pasitikėjo. Vėliau, kai vyko ginčai, ji jam sakė, kad perraÅ¡ytų automobilį Audi A4, tačiau jis vis tai padaryti atidėjinėjo, sakė, kad nėra laiko ir pan. Ji juo pasitikėjo, tikėjo, kad neapgaus, juo labiau, kad jie nutarė gyventi kartu.

Jos pasitikėjimÄ V. D. įgijo, nes nukentėjusioji nebuvo jam abejinga, jie vedė bendrÄ gyvenimÄ , jis žadėjo susituokti, buvo deklaravęs gyvenamÄ jį vietÄ pas jÄ . Jie nuo 2006 03 17 d. vedė bendrÄ Å«kį, nors V. D. prie to Å«kio pinigais neprisidėjo nei kiek, tačiau ji tikėjo, kad turi Å¡eimos draugÄ , vyrÄ . Vėliau automobilyje Audi A4 rado V. D. vaiko liudijimo dublikatÄ . V. D. aiÅ¡kino, kad nemokėjo alimentų nuo vaiko gimimo, tuo metu buvo apie 9000 litų skola už alimentus.

 Norėdama padėti mokėti alimentus dukrai, ji įnešė pinigus į dukros indėlio sÄ skaitÄ , tačiau Å¡iuos pinigus V. D. pasisavino 2007 m. vasario mėn., po to, kai jÄ paliko. Tuo tarpu antstoliui, kaip nukentėjusioji sužinojo vėliau, už dukros alimentus sumokėjo S. S.. V. D. paprasčiausiai meluodamas viliojo iÅ¡ jos pinigus. Jisai iÅ¡viliojo didesnę dalį pinigų. Vėliau jis jÄ paliko, paaiÅ¡kėjo, kad jis turėjo kitÄ moterį jau 2006 balandžio mėnesį, su kuria sugyveno sÅ«nų.

Apie kitÄ moterį sužinojo tik 2007 m. liepos mėn., kai atvažiavo policijos pareigÅ«nas ir pasakė, kad V. D. virÅ¡ijo greitį, parodė nuotraukas, kuriose ji pamatė Å¡alia V. D. S. S.. Tada irgi reikalavo grÄ Å¾inti automobilius, tačiau jis nekeldavo ragelio, siuntinėdavo kuo toliau. V. D. pastoviai nukentėjusiÄ jÄ apgaudinėjo, jisai už savo pinigus nieko nenusipirko, gyveno kaip iÅ¡laikytinis. Be to, jisai nedirbo, neturėjo jokių pajamų. Ji jį visiÅ¡kai iÅ¡laikė, viskas buvo perkama iÅ¡ laimėtų pinigų.Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo netikėti nuosekliais, neprieÅ¡taringais nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusiosios R.

Č. parodymais. Be to, juos pagrindžia kitų liudytojų parodymai, bylos raÅ¡ytinė medžiaga.Kaip matyti iÅ¡ liudytojo J. J. parodymų, pastarasis patvirtino, kad jo sesuo R. Č. laimėjo milijonÄ , nupirkusi bilietÄ Å irvintose, jiedu kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) atsiimti laimėjimo, vėliau kartu buvo banke, kai sesuo nusiėmė dalį pinigų. 2006 03 18 d. jis, nukentėjusioji ir V. D. nuvažiavo į UAB (duomenys neskelbtini) salonÄ iÅ¡sirinkti automobilių. Jis iÅ¡sirinko „Subaru“ automobilį, o sesuo su V.

D. – Audi A4, kurios kaina buvo virÅ¡ 40 000 litų. Su (duomenys neskelbtini) darbuotoju buvo sutarta, kad Å¡iuos automobilius iÅ¡registruos bei, kad jie kitÄ dienÄ atvažiuos ir susimokės už automobilius pinigus. Sumokėjo pradinį įnaÅ¡Ä . KitÄ dienÄ sesuo jam davė 20 000 litų ir V. D. apie 40 000 litų automobiliams nupirkti, jis matė, kaip R. Č. perdavė V. D. tuos pinigus. Po to jis ir V. D. nuvažiavo pirkti automobilių. Sesuo nevažiavo su jais pirkti automobilių, nes dirbo. J. J. pirmas susimokėjo už automobilį, o jam V.

D. pasakė, kad eitų pasižiūrėti kaip ten jo mašina, o pats nueis susimokėti už automobilį. V. D. nenorėjo, kad jis su juo būtų kartu, kai mokės už automobilį. Jis ir V. D. pasirašė automobilių pirkimo ir pardavimo sutartyse. J. J. sesers ir V. D. kalbų kas, kaip pirks automobilį negirdėjo. Po to jiedu su automobiliais nuvažiavo iki kolonėlės. Čia jiedu į automobilius užpylė degalų. V. D. jam pasakė, kad jam skambino iš darbo, todėl reikia važiuoti.

Taigi V. D. su juo kartu namo negrįžo. V. D. nuvažiavo su nauju automobiliu. J. J. sesuo sakė, kad Audi A4 užraÅ¡yta V. D. vardu, nors pagal faktÄ Å¡io automobilio savininkė turėjo bÅ«ti sesuo R. Č., nes Å¡i davė pinigus Å¡iam automobiliui. J. J. taip pat žino, jog automobilį Audi A 4 V. D. iÅ¡ karto perrašė tėvo vardu, ar tai jam pardavė. Maždaug prieÅ¡ savaitę iki automobilių pirkimo, V. D. atsikraustė gyventi pas R. Č., o liudytojas gyveno kitame sodybos gale. V. D. pasirodė apie savaitę po milijono iÅ¡luoÅ¡imo, atvažiavo jau su drabužiais, daiktais.

V. D. į bendrÄ Å«kį su seserimi niekuo nebuvo prisidėjęs, nes jis tuo metu nedirbo. IÅ¡ liudytojo Ž. G. (UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko) parodymų matyti, kad buvo atvykusi R. Č., jos brolis ir V. D., rinkosi automobilius, rezervavosi, nes tÄ dienÄ jie negalėjo parduoti automobilių. KitÄ dienÄ V. D. buvo atvykęs be R. Č., bet su kažkuo. Gali bÅ«ti, kad buvo nupirktas ir automobilis „Subaru“. Automobilio pardavimo kaina bÅ«na nurodyta ant automobilio reklamuojamų duomenų, tačiau su automobilio savininku galima derėtis.

Jie tik nuo pirminės kainos ima komisinį mokestį, toliau jie nedalyvauja. Pardavėjas su pirkėju patys formina pirkimÄ ir pardavimÄ . Kas pinigus moka, tas ir perka. O kieno vardu bus registruotas automobilis, tai jau jų reikalas. Pirkti galima kieno nori vardu, kitas klausimas kieno vardu tÄ automobilį registruos.IÅ¡ liudytojo M. S. ((duomenys neskelbtini) direktorius), parodymų matyti, kad jų įmonė buvo tarpininkė automobilių pardavime, jei sudaromas automobilio pirkimo ir pardavimo sandoris, pirkėjas jiems sumoka komisinį mokestį.

Automobilio pardavimo kainÄ nustato pardavėjas. Å i nurodoma ant automobilių. Jis pats nematė kaip R. Č. susitarė dėl rezervavimo sutarties, tačiau po to girdėjo iÅ¡ darbuotojų, kad jinai susitarė, jog ji rezervavo automobilį. Automobiliai galėjo bÅ«ti nenupirkti tÄ pačiÄ dienÄ dėl to, kad nebuvo iÅ¡registruoti, ar dėl to, kad pardavėjas tuo laiku negalėjo bÅ«ti. Pasitaiko atvejų, kad rezervuoja vienas asmuo, o nuperka kitas asmuo. Galimai buvo, jog tarėsi, kad automobilį pirks R.

Č., o atvažiuos V. D.. IÅ¡ liudytojo R. K. parodymų matyti, kad jis automobilį Audi A4 pardavė V. D. (duomenys neskelbtini) centre. Kai atvažiavo susitikti su galimu pirkėju, tuo metu su V. D. buvo dar kitas, vyresnis vyras. Jie suderėjo kainÄ , pinigus (42 000 litų) jam į rankas sumokėjo V. D.. Jiedu pasirašė Å¡io automobilio pirkimo ir pardavimo sutartį. Pripažįsta, kad jie sutartyje nurodė, jog Å¡is automobilis parduotas už 7800 litų, tačiau realiai už jį gavo 42 000 litų.

Jei bÅ«tų parodęs realiÄ kainÄ , o ne kuri buvo nurodyta sutartyje, tai jam bÅ«tų reikėję mokėti didelius mokesčius. Be to, nebuvo rinktos sÄ skaitos už visus remontus, todėl už tai pinigų nebÅ«tų susigrÄ Å¾inęs. Å ių liudytojų, be nukentėjusiosios, parodymai paneigia nuteistojo paaiÅ¡kinimÄ , kad jis vienas važiavo pirkti automobilį Audi A4 ir, kad jį pirko už savo pinigus. Nuteistojo parodymai yra nenuoseklÅ«s, neįtikinantys, nepatvirtinti jokiais bylos duomenimis.

Priešingai, V. D. parodymai paneigti nukentėjusiosios, kitų liudytojų parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga. Be to, apelianto tėvų teisme duoti paaiškinimai, kad tai jie davė sūnui pinigų automobilio Audi A4 pirkimui, taip pat neatitinka byloje surinktų kitų duomenų, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais nesivadovavo, pažymint ir tai, kad pastarieji, duodami tokius parodymus, kaip nuteistojo tėvai, galėjo siekti padėti sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pabrėžiama ir tai, kad šioje byloje E. D. buvo įtariamoji, o I.

D. buvo kaltinamasis, todėl jie, pateikdami tokius paaiškinimus, galėjo siekti padėti ir sau, t.y. galėjo siekti sušvelninti savo teisinę padėtį. Pažymima tai, kad byloje surinkta informacija apie nuteistojo ir pastarojo tėvų materialinę padėtį (t. 3, b. l. 193-198; t. 4, b. l. 3-7, 23, 30-50), taip pat tai, kad nuteistasis nuo 2006 03 24 d. nedirbo (t. 4, b. l. 10), E. D. tiriamu laikotarpiu taip pat nedirbo (t. 4, b. l. 17), kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, leidžia teigti, kad nei V.

D., nei jo tėvai tuo metu neturėjo 42 000 Lt automobilio Audi A4 pirkimui. Objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir nuteistasis. Byloje esantys duomenys apie turėtas automobilio Audi A4 remonto iÅ¡laidas (t. 1, b. l. 66-69; t. 7, b. l. 128-152) neturi esminės reikÅ¡mės, vertinant V. D. veiksmus BK 182 str. prasme. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad tam tikri pateikti apmokėjimo kvitai, PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros yra ir 2006 metų, kai nuteistasis dar gyveno su R.

Č.. Tuo tarpu nukentėjusioji buvo nurodžiusi ir tai, kad ji už viskÄ mokėjo, nuteistasis neturėjo savo pajamų, ji duodavo pinigus, o pati nesikiÅ¡o, nes galvojo, kad automobilio tvarkymo klausimai yra vyrų reikalas. Å ioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 42 000 litų priklausė ne nuteistajam, bet nukentėjusiajai, laimėjusiai loterijoje 1 000 013 litų, t.y. kad Å¡is turtas V. D. buvo svetimas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme R. Č. tvirtino, kad jos pirktas bilietas laimėjo, ji nenurodė, jog buvo kvietusi V.

D. atvykti pasidalinti laimėtÄ milijonÄ , ar pan., ji su V. D. iki laimėjimo negyveno faktinėje santuokoje. Kaip teisingai konstatavo, pirmosios instancijos teismas, apie laimėjimÄ nukentėjusioji pasakė savo broliui J. J., su kuriuo nuvyko į (duomenys neskelbtini) bÅ«stinę paimti laimėjimÄ . IÅ¡ (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. 48 matyti, kad R. Č. laimėjimÄ atsiėmė, laimėtas milijonas ir 13 Lt į jos sÄ skaitÄ buvo pervesti 2006 03 14 d. (t. 1, b. l. 42). Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad V.

D. iÅ¡ R. Č. sužinojo, jog Å¡i loterijoje laimėjo milijonÄ litų. Nukentėjusiosios R. Č. turtas nuteistajam nepriklausė nuosavybės teise, iki turto užvaldymo apgaule nebuvo jų bendra nuosavybė, nukentėjusiosios buvo įgytas asmeniÅ¡kai. Pagal teismų praktikÄ , kai turtÄ panaudodamas apgaulę įgyja Å¡eimos narys (Å¡iuo atveju asmuo, gyvenantys kartu faktinėje santuokoje), kuriam tas turtas nepriklauso bendrosios nuosavybės teise, tokia veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas.Be to, tiek nukentėjusiosios, tiek jo brolio parodymai patvirtina, kad iÅ¡ karto po R.

Č. laimėto milijono, V. D. 2006 03 16 d. atvyko pas jÄ , įtikino jÄ gyventi kartu, vesti bendrÄ Å«kį, tuo tikslu persikėlė gyventi pas jÄ Ä¯ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Å irvintų r. sav. Nuteistasis įgavo nukentėjusiosios, kuri jam buvo neabejinga, pasitikėjimÄ . R. Č., kaip matyti iÅ¡ jos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o (t. 1, b. l. 43-48), banke nusiėmė dideles pinigų sumas, pirkosi daiktus. Pats nuteistasis neginčija aplinkybės, kad R. Č. daug kÄ jam buvo nupirkusi. Nuteistasis įkalbėjo R.

Č. įsigyti automobilį ir 2006 03 18 d. kartu su R. Č. bei jos broliu nuvykus į UAB (duomenys neskelbtini) salonÄ , esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., iÅ¡rinko automobilį Audi - A4, kainuojantį 42 000 litų, o R. Č. sumokėjo 500 litų avanso ir automobilį rezervavo pastarosios vardu (t. 1, b. l. 105; t. 2, b. l. 184).Pagal teismų praktikÄ , apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir jo turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės iÅ¡vengimo arba jos panaikinimo bÅ«das.

Turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais bÅ«dais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ , padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ ir pan. Viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kuris yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryÅ¡iais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindÄ (LAT nutartys bylose Nr. 2K-454/2012, 2K–507/2012, 2K-462/2013 ir t.t.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis V. D. ir nukentėjusioji R. Č. tam tikrÄ laikÄ gyveno faktinėje santuokoje. Nukentėjusioji, negalėdama pati 2006 03 20 d. vykti į (duomenys neskelbtini) salonÄ ir nusipirkti iÅ¡rinktÄ automobilį Audi A4, nes dirbo, kÄ patvirtina ir byloje esanti pažyma bei 2006 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopija (t. 3, b. l. 94, 95) bei pasitikėdama nuteistuoju davė jam 42000 litų automobilio Audi A4 pirkimui, tikėjosi, kad pastarasis, kaip jie buvo sutarę, nupirkęs minėtÄ automobilį, vėliau jį užregistruos nukentėjusiosios vardu.

Tačiau V. D. su J. J. nuvykus į (duomenys neskelbtini), nuteistasis įgijo minėtÄ automobilį iÅ¡ R. K. (automobilio savininko) už 42 000 Lt bei įformino automobilio pirkimÄ , suraÅ¡ant 2006 03 20 d. pažymÄ â€“ sÄ skaitÄ , kurios serija BRC-V Nr. (duomenys neskelbtini), fiktyviai nurodant automobilio pirkimo ir pardavimo kainÄ â€“ 7800 Lt (t. 2, b. l. 177, 178, 179), po ko jis 2006 03 21 d. apie 14.28 val. VÄ® (duomenys neskelbtini) automobilį įregistravo savo vardu (t. 2, b. l. 187, 191). Vėliau, V.

D. R. Č. nežinant 2006 03 24 d. apie 11.16 val. VÄ® (duomenys neskelbtini) minėtÄ automobilį iÅ¡registravo ir sudaręs su savo tėvu I. D. pirkimo – pardavimo sutartį, kuriÄ pateikė VÄ® (duomenys neskelbtini) darbuotojams, automobilį „Audi A4“ realizavo I. D. už 5000 Lt, kuris tÄ pačiÄ dienÄ apie 12.22 val. šį automobilį VÄ® (duomenys neskelbtini) įregistravo savo vardu (t. 2, b. l. 188, 196, 198, 200; t. 5, b. l. 128-129). Taip pat byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V.

D. nukentėjusiajai priklausantį turtÄ užvaldė panaudojęs apgaulę – piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, melagingai žadėdamas, kad automobilį perregistruos R. Č. vardu. Nukentėjusioji pasitikėjo nuteistuoju, kadangi, kaip pati nurodo, buvo jam neabejinga, jie kartu gyveno, galvojo, kad sukurs su juo Å¡eimÄ . BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nukentėjusioji tikėjo jo pažadais vėliau perregistruoti automobilį jos vardu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji padovanojo šį automobilį V.

D.. Tai, kad nuteistasis užregistravo savo vardu automobilį bei vėlesni jo veiksmai, kad jis be nukentėjusiosios leidimo ir žinios automobilį Audi A4 jau po trijų dienų nu įsigijimo, realizavo savo tėvui - I. D., tik patvirtina V. D. iÅ¡ankstinę tyčiÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ .Apeliantas V. D. taip pat skunde akcentuoja, kad jo veika turėtų užtraukti civilinę, bet ne baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Å is bei kiti pastarojo argumentai, jog dėl kito turto vyksta civiliniai ginčai, taip pat tai, kad nukentėjusioji, nedavusi jam įgaliojimo veikti jos vardu, turėjo suprasti, kad automobilis bus nupirktas jo vardu, nepaneigia apgaulės požymio jo veiksmuose, kai jis, suvokdamas, kad nukentėjusioji siekia įsigyti automobilį savo vardu ir jam Å¡io automobilio nedovanojo, sÄ moningai sudarė situacijÄ , kurioje turėjo galimybę piktnaudžiauti nukentėjusiosios rodomu pasitikėjimui juo.

Pažymima, jog, kaip matyti iÅ¡ R. Č. paaiÅ¡kinimų, nukentėjusioji suprato, kad automobilis bus nupirktas V. D. vardu, tačiau jie tarėsi, kad automobilis bus užregistruotas jos vardu ir ji tikėjo, kad nuteistasis taip ir padarys.Kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais nukentėjusiosios elgesys turi reikÅ¡mės ir sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ . Pagal teismų praktikÄ sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerÅ«pestingai, pavyzdžiui, savo turtÄ perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriÅ¡kumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo.

Tačiau nagrinėjamu atveju tokia situacija nenustatyta, prieÅ¡ingai, bylos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad R. Č., gyvendama kartu su nuteistuoju, 2006 08 21 d. pastarajam deklaravus gyvenamÄ jÄ vietÄ pas nukentėjusiÄ jÄ (t. 1, b. l. 63; t. 4, b. l. 146; t. 6, b. l. 107), bendrai tvarkant namų Å«kį, turėjo pagrindÄ pasitikėti savo faktiniu vyru (sugyventiniu), taigi elgėsi pakankamai rÅ«pestingai ir pateisinamai, o jos rodomas pasitikėjimas neÅ¡alina apgaulės požymio nuteistojo veiksmuose buvimo.

Baudžiamojoje teisėje kaltė suprantama kaip asmens psichinis santykis su jo daroma veika ir kilusiais padariniais. IÅ¡ bylos duomenų apylinkės teismas sprendė, kad nuteistasis V. D. numatė apgaule įgysiantis svetimÄ turtÄ ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia iÅ¡vada.Taip pat nekyla abejonių, kad V. D., apgaule įgijęs svetimÄ nukentėjusiajai priklausantį turtÄ , sÄ moningai sukÅ«rė situacijÄ (automobilį realizavo savo tėvui - I.

D.), kurioje nukentėjusioji prarado galimybes (arba jos iÅ¡ esmės buvo pasunkintos) civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises.Sukčiavimas įgyjant svetimÄ turtÄ laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra svetimas turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o Å¡is įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra. Bylos duomenimis, R. Č. asmeniÅ¡kai priklaususius pinigus – 42 000 litų, paveikta apgaulės, davė nuteistajam automobilio Audi A4, kurį pastarasis pagal susitarimÄ turėjo įregistruoti nukentėjusiosios vardu, tačiau įregistravo savo vardu, vėliau realizavo savo tėvui, įgijimui.

BÅ«tent nuo Å¡io momento nuteistasis įgijo teisę šį turtÄ valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Å ios aplinkybės patvirtina sukčiavimo baigtumo momentÄ .Bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad V. D. apgaule įgijo didelės vertės (42000 litų – virÅ¡ijančių 250 MGL dydžio sumÄ ) svetimÄ turtÄ , todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 2 d.Be to, bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad V. D., pasinaudodamas R. Č. pasitikėjimu, apgaule užvaldė 10 500 litų, kuriuos nukentėjusioji 2006 06 29 ir 2006 10 06 d.

įnešė į nuteistojo nepilnametės dukros S. D. vardu AB banke (duomenys neskelbtini) atidarytÄ Jaunimo indėlio sÄ skaitÄ nuteistojo dukrai mokėti priklausantį iÅ¡laikymÄ , o V. D. Å¡iuos pinigus iÅ¡grynino ir tokiu bÅ«du užvaldė. Be minėtų nukentėjusiosios parodymų, Å¡ias aplinkybes patvirtina liudytojos S. S. parodymai, kad ji su V. D. pažįstama nuo 2006 04 01 d., prieÅ¡ Kalėdas pradėjo kartu gyventi, vedė bendrÄ Å«kį, o 2007 05 25 d. jiems gimė sÅ«nus. Liudytoja savo pinigais padengė visus nuteistojo įsiskolinimus antstoliui, įskaitant ir įsiskolinimus už alimentus.

Patikino, jog ji 11 000 litų už V. D. sumokėjo iÅ¡ savo sÄ skaitos, po to, kai įvyko namo pardavimo sandoris. V. D. jai nedavė pinigų. Be to, per visÄ bendrÄ jų gyvenimo laikotarpį, jis tik vienÄ kartÄ davęs, beros, 500 litų, kad nusipirktų sau kostiumėlį ar suknelę. Ji dirbo, o V. D. buvo namuose, prižiÅ«rėjo vaikus. Ilgainiui liudytoja pasakė, kad negali mokėti visiems antstoliams, baudas, advokatams. Padėjo V. D. su jo teistumu surasti jam darbÄ , tačiau jis nenorėjo dirbti.

Byloje taikos sutartim susitarė su R. Č. dėl automobilio BMW X5. Nuteistojo skundo argumentai dėl liudytojos S. S. parodymų melagingumo, nėra pagrįsti, todėl atmetami. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad bÅ«tent S. S. kreipėsi į antstolę V. P. su praÅ¡ymu paskaičiuoti visas esančias antstolio R. K. kontoroje V. D. skolas ir nurodyti rekvizitus, į kuriÄ sÄ skaitÄ galima bÅ«tų sumokėti. Taip pat ji iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos pervedė minėtÄ Ä¯siskolinimÄ Ä¯ antstolio depozitinę sÄ skaitÄ .

Å ias aplinkybes parodė liudytoja V. P., kuri taipogi paaiÅ¡kino, kad vėliau S. S. pateikė jai nuskanuotÄ mokėjimo pavedimÄ , kuriame aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kad už V. D. yra sumokamos tam tikros sumos. Mokėtoja nurodyta S. S., o paaiÅ¡kinimas yra toks, kad skola V. D.. IÅ¡laikymo byloje iÅ¡ieÅ¡kotojai O. P. pagal jos praÅ¡ymÄ buvo pervesta 9787,26 Lt už alimentus, iÅ¡ieÅ¡kotojai UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1252,19 Lt ir dar vykdymo iÅ¡laidoms, bendrai apie 1700 Lt. Taigi visas V. D. įsiskolinimas galėjo bÅ«ti 13084,43 Lt.

S. S. dar prašė paraÅ¡yti pažymÄ , kad visi įsiskolinimai yra padengti, jų kontora pateikė tokiÄ pažymÄ . Pagal mokėjimo dokumentus pinigai buvo pervesti iÅ¡ asmeninės S. S. sÄ skaitos į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ (t. 7, b. l. 86-87).IÅ¡ liudytojos O. P. parodymų matyti, kad V. D. jos buvęs vyras, su kuriuo ji turi dukrÄ â€“ S. D., kuriai nuteistasis pagal teismo sprendimÄ turėjo mokėti alimentus, iÅ¡ pradžių po 125 Lt kas mėnesį, paskui po indeksavimo buvo Å¡iek tiek daugiau.

V. D. nemokant dukros iÅ¡laikymui, ji teismo sprendimÄ pateikė vykdyti antstoliui, tačiau alimentus antstoliai neiÅ¡ieÅ¡kodavo, iki 2008 m. balandžio mėn. ji negavo nei lito. Taigi, pirmÄ Ä¯mokÄ - 9787,26 Lt, ji gavo 2008 m. balandžio mėnesį iÅ¡ antstolio R. K.. Kaip suprato, tai buvo visas įsiskolinimas. Po to sekanti įmoka buvo 2010 m. liepos 1 d. iÅ¡ S. S. sÄ skaitos. S. S. sumokėjo 170 Lt, 180 Lt, 360 Lt ir du kartus po 170 Lt, po to vėl nieko nebegavo. S. S. ji nepažinojo, su ja jokių kontaktų neturėjo.

S. S. prieÅ¡ jai mokėdama pinigus jai neskambino, tiesiog buvo pervesti pinigai ir pastabose buvo nurodyta, kad tai yra S. D. iÅ¡laikymui. Ji asmeniÅ¡kai S. S. neprašė, kad ji už V. D. pervestų pinigus. V. D. nieko jai nepaaiÅ¡kino dėl alimentų mokėjimo, nes jie nebendravo. Taip pat paaiÅ¡kino, kad ji nežinojo, jog V. D. buvo atidaręs indėlio sÄ skaitÄ banke dukros S. D. vardu (t. 7, b. l. 87-89).Tiek nukentėjusiosios, tiek Å¡ių liudytojų parodymus patvirtinta ir byloje esanti raÅ¡ytinė medžiaga. 2006 05 26 d. fizinio asmens banko sÄ skaitos sutarties kopija, Å¡ios sutarties sÄ lygų kopija, praÅ¡ymo sudaryto sÄ skaitos sutartį kopija, jaunimo indėlio sutarties kopija, Å¡ios sutarties sÄ lygų kopija, nuteistojo paso kopija, S. D. gimimo liudijimo kopija (t. 3, b. l. 17, 18, 19, 23, 24, 25, 26) patvirtina tai, kad V.

D. 2006 05 26 d. savo nepilnametės dukros S. D. vardu AB bankas (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono Centro klientų aptarnavimo poskyryje sudarė Fizinio asmens banko sÄ skaitos ir Jaunimo indėlio sutartis, remiantis kuriomis S. D. vardu atidarė sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini) (indėlio palÅ«kanas ir indėlio sumÄ pervedant į sÄ skaitÄ (duomenys neskelbtini)). IÅ¡ mokėjimo nurodymų kopijų, nustatyta ir tai, kad R. Č. į minėtÄ S. D. vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ 2006 06 29 d. AB bankas (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo poskyryje, Vilniuje pervedė 8700 Lt bei 2006 10 06 d. banko Å irvintų klientų aptarnavimo poskyryje, Å irvintose įmokėjo grynais 1800 Lt, iÅ¡ viso R.

Č. pervedė 10500 Lt (t. 3, b. l. 28, 29, 70, 72, 73). Tuo tarpu grynųjų pinigų iÅ¡davimo kvitų kopijos įrodo, kad V. D. nuo sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡grynino – 2007 02 07 d. banko Å irvintų klientų aptarnavimo skyriuje 10 000 Lt bei 2007 03 21 d. Vilniaus regiono Centro aptarnavimo skyriuje 932,57 Lt (t. 3, b. l. 30, 34, 74, 75, 76). Pažymima, kad nors 2006 10 06 d. mokėjimo nurodyme, kaip mokėtojas, nurodytas V. D., tačiau jame pasirašė R. Č., tai akivaizdu, palyginus pastarosios bei nuteistojo parašų pavyzdžius kituose bylos dokumentuose (t. 3, b. l. 29).

Be to, pats nuteistasis V. D. neginčija aplinkybės, kad minėta 1800 litų sumÄ Ä¯nešė bÅ«tent R. Č., o 2013 02 08 d. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad Å¡iame dokumente yra nukentėjusiosios paraÅ¡as (t. 7, b. l. 160). Taigi, byloje nustatyta, kad 10 500 litų (8700 litų ir 1800 litų) priklausė ne V. D., o tai reiÅ¡kia, kad Å¡is turtas nuteistajam buvo svetimas. IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad V. D. jai pasakė, jog dukros S. D. iÅ¡laikymui priteisti jam alimentai, kurių jis nemokėjo, todėl susidarė skola.

Nors V. D. prašė sumokėti visÄ dukrai mokėtinÄ sumÄ iki jos pilnametystės, ji tai daryti atsisakė, sutiko apmokėti tik susidariusį įsiskolinimÄ bei toliau mokėti alimentus. Žinodama apie dukros vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ , V. D. praÅ¡ymu, ji iÅ¡ savo sÄ skaitos į S. D. sÄ skaitÄ pervedė 8700 litų, kaip alimentų įsiskolinimÄ . Po to, ji dar V. D. praÅ¡ymu, į S. D. sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 1800 litų alimentų. Šį mokėjimÄ atliko grynais pinigais Å irvintų (duomenys neskelbtini) skyriuje.

Apie tai, kad V. D. 2007 02 07 d. nusiėmė grynais į S. D. sÄ skaitÄ pervestus pinigus, ji sužinojo vėliau, gavusi iÅ¡ teismo atsiliepimÄ Ä¯ jos pateiktÄ ieÅ¡kinį. Po kurio suprato, kad jis eilinį kartÄ jÄ apgavo ir jos pinigus skirtus jo dukros iÅ¡laikymui, pasisavino.Å ie nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai bei iÅ¡vardinta raÅ¡ytinė medžiaga, kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, patvirtina, kad V. D., žinodamas, jog nei kiek nesumokėjęs alimentų dukros S. D. iÅ¡laikymui, jog antstolis vykdo priverstinį alimentų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , įgijęs R.

Č. pasitikėjimÄ , kad jie Å¡eima, įgyvendindamas iÅ¡ anksto suplanuotÄ tikslÄ apgaule užvaldyti R. Č. turtÄ , įkalbėjo R. Č. pervesti į jo dukros S. D. vardu atidarytÄ Jaunimo indėlio sÄ skaitÄ jam dukrai mokėti priklausantį iÅ¡laikymÄ , vėliau Å¡iuos 10 500 litų įgijo savo naudai.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , pagrįstai konstatavo, kad V. D. kaltė pagal BK 182 str. 1 d. įrodyta byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios R.

Č., liudytojų V. P., O. P., S. S. teisme duotais paaiÅ¡kinimais, minėtais raÅ¡ytiniais duomenimis (dokumentais). Å iuos duomenis apylinkės teismas pagrįstai pripažino įrodymais, nenustatęs priežasties netikėti jais, ir kurių visetas objektyviai parodo V. D. nuoseklius veiksmus, Å¡io kaltę bei leidžia atmesti jo pasirinktÄ , teisme iÅ¡sakytÄ gynybos versijÄ . Nuteistasis skunde teigia, kad nuimtus pinigus iÅ¡ S. D. sÄ skaitos atidavė S. S., kuri 2007 04 07 d. jo vardu juos ir įnešė į teismo antstolio sÄ skaitÄ .

Atkreiptinas dėmesys, jog pinigai nuo S. D. sÄ skaitos buvo nuimti 2007 02 07 ir 2007 03 21 d., Pažymėtina, kad bylos medžiaga neginčijamai nustatyta tai, kad pinigai už įsiskolinimÄ dėl dukros iÅ¡laikymo buvo sumokėti ne 2007 04 07 d., kaip teigia apeliantas, o po metų, kai V. D. iÅ¡grynino iÅ¡ S. D. vardu atidarytos sÄ skaitos pinigus, t. y. 2008 04 07 d. (t. 4, b. l. 148, 149). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. D. 2007 m. ar 2008 m. gautų realias pajamas, pastarasis nuo 2006 03 24 d. nedirbo (t. 4, b. l. 10).

Duomenų, leidžiančių daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nuteistasis nepateikė, jo paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s, neiÅ¡samÅ«s, taip pat neįtikinantys. Tuo tarpu liudytoja S. S. teisme tvirtino, kad ji sumokėjo šį įsiskolinimÄ Ä¯ antstolio sÄ skaitÄ iÅ¡ savo pinigų, V. D. jai Å¡ių pinigų negrÄ Å¾ino. Apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti Å¡ios liudytojos parodymais, nes, kaip jau buvo minėta, juos pagrindžia kiti byloje duomenys. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad V.

D. 10 500 litų, priklausančių R. Č., užvaldė panaudojęs apgaulę – piktnaudžiaudamas jos pasitikėjimu, melagingai nurodęs, kad Å¡ie pinigai bus skirti įsiskolinimų padengimui dėl dukros iÅ¡laikymo. Kaip jau buvo minėta, R. Č. pasitikėjo nuteistuoju, kadangi, kaip pati nurodo, buvo jam neabejinga, jie kartu gyveno, galvojo, kad sukurs su juo Å¡eimÄ . BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties nukentėjusioji tikėjo jo žodžiais Å¡iuos pinigus pervesti susidariusio įsiskolinimo padengimui dėl alimentų nemokėjimo. Tai, kad nuteistasis 2007 02 07 d. ir 2007 03 21 d. iÅ¡grynino Å¡iuos pinigus bei tai, kad vėliau jų neįnešė į antstolio sÄ skaitÄ , tik patvirtina V.

D. iÅ¡ankstinę tyčiÄ apgaule užvaldyti 10 500 litų. Nagrinėjamu atveju sukčiavimas buvo baigtas, kai nukentėjusioji patikėjusi V. D., įnešė pinigus į jos dukros vardu atidarytÄ sÄ skaitÄ , kuria galėjo disponuoti bÅ«tent pats nuteistasis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo Å¡io momento V. D. įgijo teisę šį turtÄ valdyti, juo naudotis ar disponuoti savo nuožiÅ«ra.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos tinkamai, nepažeisdami BPK reikalavimų, vertino bylos įrodymus, ir pagal nustatytas faktines aplinkybes taipogi teisingai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 182 str. 1 d.Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog V. D. prieÅ¡ jam Å¡ioje byloje inkriminuotas nusikalstamas veikas nebuvo teistas, praeityje baustas administracine tvarka, nedirba. Nuteistasis teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 01 24 d. nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. (už 3 veikas), 145 str. 1 d. (už 2 veikas), 187 str. 1 d., 140 str. 1 d., 286 str., 290 str. Ä®vertinęs visumÄ aukščiau nustatytų aplinkybių, apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad V. D. linkęs nusikalsti, todėl bausmės tikslai Å¡iuo atveju bÅ«tų pasiekti jam paskiriant laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertino tai, jog nenustatyta pastarojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kad pastarasis turi nepilnamečių vaikų, taip pat teismas atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bausmės skyrimui, ir pagrįstai nuteistajam už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ (BK 182 str. 2 d.) paskyrė vienintelę sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei įstatymo sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, tuo tarpu – už nesunkų nusikaltimÄ (BK 182 str. 1 d.) – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis tai pat mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Be to, pažymima, kad bendrindamas Å¡ias bausmes, teismas pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ ir bausmes iÅ¡ dalies sudėjęs, galutinę bausmę V. D. paskyrė laisvės atėmimÄ trejiems metams, kas taipogi yra mažiau nei BK 182 str. 2 d. numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistajam paskirtÄ bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ nėra teisinio pagrindo. Dėl nukentėjusiosios, civilinės ieÅ¡kovės R. Č. apeliacinio skundoApeliaciniu skundu nukentėjusioji R.

Č. prašo priteisti iš V. D. 300000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei 15500 Lt proceso išlaidų, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš skundo ribų, nepasisako dėl kitos pareikšto civilinio ieškinio dalies. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos bei proceso išlaidų patenkino iš dalies ir iš V. D. priteisė 3000 Lt neturtinės žalos ir 5000 Lt turėtų proceso išlaidų atlyginimas nukentėjusiosios.Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. D. padarė sunkų ir nesunkų nusikaltimÄ nukentėjusiosios atžvilgiu, kurie sukėlė R.

Č. dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , iÅ¡sityčiojimÄ bei paniekinimÄ jos jausmų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog V. D. nusikalstamomis veikomis buvo pažeistos R. Č. turtinės (laisvai sau ir geriems tikslams naudoti, saugiai investuoti laimėtus pinigus iÅ¡ jų ateityje gauti pajamas) ir kitos (sukurti Å¡eimÄ ) teisės, paniekinti geri jos ketinimai (padėti iÅ¡laikyti V. D. dukrÄ S. D.). Pati nukentėjusioji nurodė, kad V. D. neatleistų niekada, nes jai per daug skriaudos padaryta, nuteistasis fiziÅ¡kai ir moraliÅ¡kai jÄ sužlugdė.

Apylinkės teismas taip pat pagrįstai įvertino nuteistojo turtinę padėtį, atsižvelgė į sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo kriterijus bei teismų praktikÄ ir teisingai nukentėjusiosios praÅ¡omÄ neturtinės žalos sumÄ sumažino iki 3000 litų. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti priteistos neturtinės žalos sumos. Taip pat nepagrįsti nukentėjusiosios skundo argumentai dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo padidinimo iki 15 500 litų. Pažymima, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Å ios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į V.

D. kaltę, atsakomybės dydį ir pobÅ«dį, į nuteistojo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į teismo posėdžių skaičių, kuriuose dalyvavo nukentėjusiosios atstovas, ir į tai, jog atstovo darbas I. D. atžvilgiu ir kitų asmenų Å¡ioje byloje nepasitvirtino, pagrįstai praÅ¡omÄ (15 500 litų) sumÄ sumažino iki 5000 litų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, priteisdamas nukentėjusiajai turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ , pažeidė įstatymÄ .

Priteista 5000 litų proceso iÅ¡laidų suma, teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga, atsižvelgiant į situacijÄ bei iÅ¡vardintas aplinkybes. Atkreipiamas dėmesys, jog skundžiame nuosprendyje yra nurodyta BPK 107 str. 2 d. nuostata, reglamentuojanti savanoriÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ , o ne BPK 106 str. 2 d. Tai yra aiÅ¡kus raÅ¡ymo apsirikimas, nes cituojama BPK norma atitinka BPK 106 str. 2 d. turinį. Dėl Å¡ios priežasties paminėtas apsirikimas taisytinas, nekeičiant nuosprendžio esmės. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistojo V.

D. bei nukentėjusiosios R. Č. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Daiva Kazlauskienė Teisėjai                                                                                                          Leonarda Gurevičienė                                                                                                                                     Vitalija Norkūnaitė