1de5cf4e-19c0-4daf-ab91-ea312b32a07f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-21732-869/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15811-2018-6 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; (S) 2.3.4.4.2;2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.5 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė, sekretoriaujant Dianai Kotilovič, Dianai Zapolskajai, dalyvaujant ieškovei I. C., jos atstovei, advokatei Agnijai Frejerei, atsakovo atstovei, advokatei Jolitai Urbaitytei, trečiajam asmeniui A.

C., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei Birutei Kraponienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I. C. ieÅ¡kinį atsakovui A. Ž. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė I. C. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama neterminuotai apriboti atsakovo A. Ž. tėvystę jo sÅ«naus E. G.

Ž. atžvilgiu; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, jog su atsakovu A. Ž. turi nesantuokinį vaikÄ E. G. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės teigimu, ji su atsakovu 2004 m. - 2005 m. turėjo artimų ryÅ¡ių, kelis mėnesius gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, tačiau apie 2005 m. atsakovas buvo nuteistas už sunkų nusikaltimÄ (nužudymÄ ) ir jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Atsakovui atliekant bausmę, ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pagimdė sÅ«nų, kuris nuo pat gimimo gyveno su ieÅ¡kove.

Atsakovas žinojo apie tai, kad jam gimė sÅ«nus, tėvystę jis pripažino, todėl kartais paskambindavo ieÅ¡kovei pasiteirauti, kaip jiems sekasi. Pati ieÅ¡kovė kartais aplankydavo atsakovÄ , tačiau ilgainiui pasimatymai nutrÅ«ko, iki sÅ«nui suėjo maždaug 3 metai. Vėliau Å¡alių bendravimas nutrÅ«ko, o ir pats atsakovas jokių pastangų nedėjo ir nesistengė susisiekti su ieÅ¡kove bei sÅ«numi. Nurodė, jog per visÄ laikotarpį atsakovas kelis kartus skambino sÅ«nui iÅ¡ įkalinimo įstaigos, tačiau niekada neteikė vaikui iÅ¡laikymo, sÅ«nus iÅ¡ tėvo nėra sulaukęs jokio dėmesio.

IeÅ¡kovės žiniomis, atsakovas iÅ¡ įkalinimo įstaigos išėjo 2017 m. vasario - kovo mėn., gyvena pas savo motinÄ , adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė su savo Å¡eima gyvena taip pat netoliese – (duomenys neskelbtini), todėl ji ir jos sÅ«nus kartais sutinka atsakovÄ gatvėje. IeÅ¡kovė pažymi, jog sÅ«nus E. G. nenori su tėvu bendrauti, prisibijo savo biologinio tėvo, nes pastarasis dažnai bÅ«na apsvaigęs nuo alkoholio, su sÅ«numi net nepasisveikina, o ir pats sÅ«nus nebemato prasmės atkurti ryÅ¡ius su tėvu, bendrauti nenori.

IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) sukÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ â€“ sudarė santuokÄ su trečiuoju asmeniu A. C. bei (duomenys neskelbtini) susilaukė sÅ«naus L. C.. Susituokus su A. C., sÅ«nus E. G. labai prisiriÅ¡o prie ieÅ¡kovės vyro, jie labai gerai sutaria, o E. G. laiko jį savo tėvu. IeÅ¡kovė pažymi, kad jos sÅ«nus žino, kas yra jo tikras tėvas, tačiau savo tėvu sÅ«nus laiko ieÅ¡kovės sutuoktinį ir jį vadina tėčiu. Be to, Å¡eimoje gimus antram vaikui, E. G. jį laiko savo tikru broliu, labai jį myli, prižiÅ«ri ir gerai su juo sutaria.

Taip pat svarbu paminėti, kad pats A. C. taip pat myli E. G. kaip savo sÅ«nų, rÅ«pinasi juo, iÅ¡laiko ir teikia ne tik finansinę, bet ir moralinę paramÄ , kurios labai reikia 12 metų berniukui. A. C. yra visiÅ¡kai apsisprendęs ir pasirengęs įvaikinti ieÅ¡kovės sÅ«nų, kad visi keturi Å¡eimos nariai turėtų vienodas pavardes ir gyventų kaip pilnavertė Å¡eima. E. G. jaučiasi nepatogiai dėl savo iÅ¡skirtinės pavardės Å¡eimoje ir pats labai norėtų turėti vienodÄ pavardę kaip jo mama, brolis, ir tėvu vadinamas A.

C., todėl siekiant pradėti įvaikinimo procedÅ«rÄ , yra tikslinga apriboti atsakovui A. Ž. tėvystę neterminuotai (I tomas, e. b. l. 1-6). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė I. C. bei jos atstovė ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais ir prašė tenkinti. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, jog su atsakovu A. Ž. turi bendrÄ vaikÄ . Atsakovas atliko 12 metų laisvės atėmimo bausmę. Per šį laikÄ buvo keli jo skambučiai ieÅ¡kovei. Atsakovas jau laisvės atėmimo vietoje vartojo narkotines medžiagas.

I. C. manė, jog išėjus iÅ¡ įkalinimo įstaigos jiems su atsakovu pavyks atkurti ryšį, bendrauti, tačiau to neįvyko. AtsakovÄ supo tas pats draugų ratas, jis nesistengė dirbti, užsidirbti, įniko į alkoholį bei narkotines medžiagas, vaiku nesirÅ«pino, jo pomėgiais, lankomais bÅ«reliais nesidomėjo, sÅ«naus neauklėjo, iÅ¡laikymo jam neteikė. SÅ«nus kelis kartus yra matęs tėvÄ gatvėje, tačiau minėjo, jog Å¡is praėjo pro Å¡alį net nepasisveikinęs. IeÅ¡kovė nurodė, jog E. G.

Ž. savo tėvu vadina ieÅ¡kovės sutuoktinį A. C., su kuriuo gerai sutaria, kartu užsiima įvairiomis veiklomis, lanko bendrus bÅ«relius ir nori turėti pavardę C. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog skirtinga jos sÅ«naus E. G. pavardė sukelia nemažai nepatogumų, pvz., gydymo įstaigose, mokykloje. Be to, ieÅ¡kovės sutuoktinis A. C., su kuriuo jie augina dar vienÄ sÅ«nų, ateityje norėtų E. G. įsivaikinti. Atsakydama į klausimus ieÅ¡kovė nurodė, jog atsakovui išėjus iÅ¡ įkalinimo įstaigos, jo motina bei sesuo jau kitÄ dienÄ pasikvietė E. G.

Ž.. Berniukas susitiko su tėčiu močiutės namuose, pasikalbėjo, tačiau grįžęs papasakojo, kad neturi su tėvu apie kÄ kalbėtis, kÄ vienas kitam pasakyti. IeÅ¡kovė siÅ«lė sÅ«nui surasti su atsakovu bendrų veiklų, pvz., pažaisti krepÅ¡inį. Atsakovui paskambinus, berniukas dar sykį lankėsi pas močiutę, kur bendravo su tėvu, tačiau grįžęs pasakojo, jog atsakovas buvo apsvaigęs, lakstė, bėgiojo. Tokių atsakovo ir sÅ«naus susitikimų buvo trys. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog niekada nedraudė sÅ«nui bendrauti su tėvo motina (močiute), jo seserimi (teta), su kuriomis berniukas puikiai sutaria, tačiau yra praÅ¡iusi atsakovo sesers nevesti berniuko į namus, kuriuose gyvena atsakovas, tuo atveju, jei jis yra apsvaigęs, tačiau yra pasitaikęs ir toks atvejis.

Tuomet sÅ«nus paskambino ieÅ¡kovei ir apie tai papasakojo. I. C. taip pat paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai buvo organizuojamos sÅ«naus krikÅ¡tynos, berniukas pats paskambino tėvui, pakvietė jį dalyvauti, tačiau atsakovas neatvyko. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovas sÅ«nų paskutinį kartÄ matė maždaug prieÅ¡ metus, paskambindavo tik kartÄ Ä¯ pusmetį ar metus, žadėdavo sÅ«nui keliones ir kitus nebÅ«tus dalykus ir nieko neiÅ¡tesėdavo. Pati ieÅ¡kovė yra susitikusi su atsakovu ir kalbėjusi dėl sÅ«naus.

Å io susitikimo metu A. Ž. taip pat buvo apsvaigęs, nors tai ir neigė. Minėtasis Å¡alių susitikimas nedavė jokios naudos, atsakovas ir toliau veda netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ , yra matomas apsvaigęs, jokių realių pastangų keistis nėra. Tėvas su sÅ«numi nebendrauja, vaiku nesidomi, nei psichologinės, nei finansinės paramos vaikui neteikia, emocinių ryÅ¡ių tarp tėvo ir sÅ«naus nėra. GlaudÅ«s emociniai ryÅ¡iai yra susiformavę tarp berniuko bei trečiojo asmens. Pasak ieÅ¡kovės, atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę, ji dėl iÅ¡laikymo sÅ«nui priteisimo nesikreipė, kadangi nenorėjo, jog atsakovui kauptųsi įsiskolinimas.

Norėjo, jog išėjęs iÅ¡ laisvės atėmimo vietos jis galėtų be įsiskolinimų pradėti naujÄ gyvenimÄ , tačiau taip neįvyko. I. C. teismo posėdžio metu nurodė, jog ir dabar nepraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ , kadangi ji pati su sutuoktiniu pilnai iÅ¡laiko sÅ«nų E. G. Ž.. IeÅ¡kovė akcentavo, jog atsakovas, vartodamas alkoholį ir psichotropines medžiagas, sÅ«nui dar blogÄ Ä¯takÄ , o sÅ«nus jo gėdijasi ir sako, jog nenori bÅ«ti toks, kaip tėvas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kovė nurodė, jog netiki, kad atsakovas kada nors pakeis savo gyvenimo bÅ«dÄ bei pradės rÅ«pintis sÅ«numi.

Teismui paskelbus atsakovo paieÅ¡kÄ , procesiniai dokumentai (t. y., ieÅ¡kinys su priedas) atsakovui A. Ž. buvo įteikti asmeniÅ¡kai (bylos priedo b. l. 10), tačiau atsakovas per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ atsiliepimo byloje nepateikė. Atsakovo atstovė, advokatė Jolita Urbaitytė, teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas suvokia turintis problemų savo gyvenime, tačiau yra pasimetęs ir nesugebantis rasti iÅ¡eities. Esant priklausomybių, tai vertintina kaip liga ir jos įveikti vien valios pastangų nepakanka, turėtų bÅ«ti taikomas kompleksinis gydymas.

Be to, tam reikalinga artimųjų parama. Jei to nėra, asmuo užsisklendžia, riboja kontaktus. Pasak atstovės, atsakovas jaučia nepatogumÄ prieÅ¡ sÅ«nų. Tokia situacija nėra maloni pačiam A. Ž. Jei atsakovas ir nevykdo įstatymo numatytų pareigų, nesirÅ«pina sÅ«numi, neteikia jam iÅ¡laikymo, toks jo elgesys neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip piktybinis. Atsakovui sudėtinga puoselėti santykį su sÅ«numi po ilgo laiko įkalinimo įstaigoje. Atstovė pažymėjo, jog draugai daro neigiamÄ Ä¯takÄ .

Atsakovo atstovė prašė teismo taikyti ne neterminuotÄ , o laikinÄ tėvo valdžios apribojimÄ , tokiu bÅ«du suteikiant atsakovui galimybę pakeisti savo netinkamÄ elgesį ateityje. Trečiasis asmuo A. C. teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieÅ¡kinio reikalavimais sutinka. PaaiÅ¡kino, jog su E. G. yra pažįstami nuo 5 metų, iÅ¡ pradžių buvo berniukui lyg draugas, berniukas vadino jį vardu, vėliau (maždaug nuo 7 metų) pradėjo vadinti tėčiu, kartu lanko boksÄ , važinėja keturračiu.

Berniukas gerai sutaria su broliu (ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sÅ«numi). Apklaustas teismo posėdžio metu A. C. nurodė, jog E. G. iÅ¡laiko jis su sutuoktine I. C.. Jiems visko pakanka, viskÄ turi, dėl paÅ¡alpų nėra kreipęsi. Atsakovas prie sÅ«naus iÅ¡laikymo neprisideda, juo nesirÅ«pina, berniuko auklėjime nedalyvauja: mokslais, hobiais, bÅ«reliais, laisvalaikiu, sveikatos bÅ«kle nesidomi. A. C. paminėjo, jog gyvena netoli atsakovo (namas prieÅ¡ais), jį iÅ¡ matymo pažįsta, tačiau nėra bendravę, atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, atsakovo vengia.

Trečiasis asmuo nurodė, jog atsakovÄ kartais mato kieme, kai vedžioja Å¡unį, arba važiuojantį į taborÄ . Pasak A. C., ieÅ¡kovė neriboja sÅ«naus bendravimo su močiute (atsakovo mama) ar kitais atsakovo artimaisiais, jų santykiai yra geri. Kalbėdamas apie tėvÄ berniukas patiria stresÄ , jaučiasi nejaukiai dėl skirtingos savo pavardės. Trečiasis asmuo nurodė, jog skirtinga vaiko pavardė sukelia nemažai nepatogumų, pvz., berniukui susirgus, jis negali imti nedarbingumo, negali kartu su vaiku kreiptis pas gydytojus.

Be to, A. C. nurodė, jog yra prisirišęs prie E. G. ir pergyvena, kas būtų tuo atveju, jei sutuoktinei kas nors nutiktų. Trečiasis asmuo nurodė, jog norėtų nepilnametį įsivaikinti. Liudytoja R. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, jog yra atsakovo mama, o jos sūnus yra sergantis žmogus, narkomanas. Liudytoja nurodė, jog apie teismo posėdį atsakovas žinojo, kadangi pati jam apie tai pasakė, tačiau dalyvauti atsakovas dėl kažkokių jai nežinomų priežasčių negalėjo.

Pasak liudytojos, anÅ«kÄ ji labai myli, su juo bendrauja, susiskambina, domisi, kaip jam sekasi, kaip mokykloje. IeÅ¡kovė niekada jų bendravimo neribojo. Liudytoja paaiÅ¡kino, jog atsakovas rašė anÅ«kui laiÅ¡kus, sveikinimus, kažkiek skambindavo sÅ«nui, o kai išėjo iÅ¡ įkalinimo įstaigos, matėsi gal penkis kartus, paskutinį kartÄ gal prieÅ¡ metus. Liudytojos teigimu, atsakovas myli savo vaikÄ , jam rÅ«pi, tik jis nemoka parodyti savo jausmų. Pasak liudytojos, grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos atsakovas apie pora mėnesių nevartojo narkotinių medžiagų, tačiau vėliau ėmė jas nuolat vartoti; kokias narkotines medžiagas vartoja, liudytojai nėra žinoma, tačiau žinoma tik tai, jog jas įsigyja čigonų tabore.

Liudytoja paaiÅ¡kino, jog bandė atsakovÄ gydyti, jam yra tekę gulėti ir ligoninėje, tačiau jis vėl ir vėl grįždavo prie narkotikų, juos vartoja kiekvienÄ dienÄ . R. Ž. paaiÅ¡kino, kad atsakovas ieÅ¡kovei sÅ«naus iÅ¡laikyti ir auginti nepadeda, kadangi neturi iÅ¡ ko. Atsakovas nedirba, nes dėl savo bÅ«klės dirbti negali. IÅ¡ kokių lėšų įsigyja narkotines medžiagas, liudytojai nėra žinoma. Pasak liudytojos, ji kaip mama, visada turi viltį, kad sÅ«nus pasikeis ir nebevartos narkotinių medžiagų, tačiau nežino, ar Å¡iuo metu tai įmanoma.

R. Ž. nėra svarbu, kokiÄ pavardę turės jos anÅ«kas. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, jog Tarnybos darbuotoja iÅ¡tyrė ieÅ¡kovės aplinkos sÄ lygas, bendravo su nepilnamečiu, surašė buities tyrimo aktÄ ir aktÄ . Nustatyta, kad nepilnamečio E. G. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai gyvena skyrium. IeÅ¡kovė su nepilnamečiu sÅ«numi E. G.

Ž., sutuoktiniu A. C. ir jų nepilnamečiu sÅ«numi L. C. gyvena ieÅ¡kovei ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių 60 kv. m. bute su visais patogumais, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose tvarkinga, Å¡varu, nepilnamečiams skirtas atskiras kambarys, vaikams sudarytos tinkamos sÄ lygos ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. IeÅ¡kovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, gaunamas mėnesio darbo pajamas sudaro apie 700 Eur. A. C. nurodė, kad sutuoktinės sÅ«nų E. G. augina Å¡eÅ¡erius metus, juo rÅ«pinasi, vadina jį vardu arba sÅ«numi, iÅ¡laiko, dalyvauja vaiko auklėjime, atlieka visas tėvo pareigas, ko nedaro biologinis vaiko tėvas.

Tarnybos darbuotojai nepavyko susisiekti pabendrauti su atsakovu dėl nepilnamečio sÅ«naus E. G., iÅ¡tirti jo aplinkos sÄ lygų, suraÅ¡yti buities tyrimo akto. Nustatyta, kad nepilnametis E. G. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, taip pat lanko bokso treniruotes. Nepilnametis pasakojo, kad gyvena su mama I., A., kurį vadina tėčiu, ir broliu L.. Vaikas atkreipė dėmesį į tai, kad jo pavardė yra „Ž.“, o kitų Å¡eimos narių – „C.“, todėl nepilnametis norėtų, kad jo pavardė bÅ«tų tokia pati kaip kitų Å¡eimos narių ir, kad jo tėtis bÅ«tų A..

Pasak vaiko, jis pažįsta savo biologinį tėvÄ A. Ž., kartais susitinka, tačiau bendrauti nenori, nes jį mato apsvaigusį, galbÅ«t nuo alkoholio ar narkotikų, berniukas nelabai supranta apie kÄ tėvas kalba. Su senele R. ir teta O. iÅ¡ tėvo pusės, berniukas gražiai bendrauja. Tarnybos nuomone, yra pagrindo atsakovui taikyti valdžios apribojimÄ nepilnamečio sÅ«naus E. G. atžvilgiu (I tomas, e. b. l. 134-138). Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ atstovė papildomai nurodė, jog atsakovas A.

Ž. nesidomi, nesirÅ«pina nepilnamečiu sÅ«numi, su juo nebendrauja bei neiÅ¡laiko. Atsakovas, grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, kurioje praleido 12 metų, kelis kartus matė sÅ«nų, tačiau nėra iÅ¡samiau domėjęsis E. G. Ž. poreikiais, pasiekimais mokykloje, nėra iÅ¡samiau su juo bendravęs. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų (ieÅ¡kovės, trečiojo asmens paaiÅ¡kinimų), taip pat atsižvelgiant į bylos dokumentuose iÅ¡dėstytÄ nepilnamečio vaiko nuomonę, E. G. tėvu laiko trečiÄ jį asmenį A.

C.. Atsakovas A. Ž. nepilnamečiu sÅ«numi visiÅ¡kai nesirÅ«pina, vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikÄ , daro žalingÄ Ä¯takÄ sÅ«nui bei byloje nėra duomenų apie tai, kad tokia situacija galėtų pasikeisti. Dėl Å¡ios priežasties, institucijos atstovės nuomone, atsakovo tėvo valdžia nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu turėtų bÅ«ti apribota neterminuotai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui tinkamai praneÅ¡ta apie teismo posėdžio datÄ laikÄ ir vietÄ , iÅ¡klausęs kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

IeÅ¡kinys tenkintinas pilnai CPK 403 straipsnyje, kuriame reglamentuojamas ieÅ¡kinio dėl tėvų valdžios ribojimo turinys, įtvirtinta, kad ieÅ¡kinyje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi bÅ«ti nurodytas tėvų valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) pagrindas. IeÅ¡kinyje praÅ¡oma neterminuotai apriboti atsakovo A. Ž. tėvo valdžiÄ nepilnamečio sÅ«naus E. G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) iÅ¡tyręs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieÅ¡kovės, ieÅ¡kovės atstovės, atsakovo atstovės, trečiojo asmens, liudytojos paaiÅ¡kinimus, nustatęs bei įvertinęs reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys tenkintinas pilnai – atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia nepilnamečio sÅ«naus atžvilgiu.

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės iÅ¡laikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu ir kita, tai reiÅ¡kia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sÄ raÅ¡as baigtinis ir pagrindas apriboti tėvų valdžiÄ yra tada, kai motina ar tėvas:

1) vengia atlikti savo pareigas vaikams;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaiku;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas tėvų valdžiai apriboti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-114/2013). Nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų pagrindų, turi bÅ«ti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota, kai teismas prieina prie iÅ¡vados, kad tėvai (ar vienas iÅ¡ jų) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, spręsdamas dėl byloje pareikÅ¡to reikalavimo apriboti tėvų valdžiÄ pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų – galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobÅ«dį.

Atsižvelgdamas į Å¡iuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokiÄ taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ . Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei bÅ«senai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžiÄ gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytoms sÄ lygoms ir tik nustačius vieno iÅ¡ tėvų, kuriam praÅ¡oma apriboti valdžiÄ , kaltę.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas yra nepilnamečio E. G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (I tomas e. b. l. 8).

Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis nustatyta, jog atsakovas A. Ž. yra ne kartÄ teistas (pagal Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 1 dalį). 2005 m. (duomenys neskelbtini) jam buvo paskirtas suėmimas, vėliau - terminuotas laisvės atėmimas 12 metų (E. G. Ž. gimė atsakovui esant įkalinimo įstaigoje). A. Ž. iÅ¡ laisvės atėmimo vietos paleistas 2017 m. (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. (duomenys neskelbtini) jam buvo pareikÅ¡ti nauji įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, porai mėnesių paskirtas suėmimas, vėliau – kardomoji priemonė suÅ¡velninta (I tomas, e. b. l. 80-85).

Administracinių nusižengimo registre fiksuoti atsakovo per pastaruosius keletÄ metų padaryti besikartojantys administraciniai nusižengimai, susiję su narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo; važiavimu vieÅ¡uoju transportu be galiojančio bilieto (nusižengimai neretai fiksuoti (duomenys neskelbtini)), taip pat fiksuoti vieÅ¡osios tvarkos pažeidimai, atsakovas baustas administracine tvarka už tai, jog vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesiorientavo aplinkoje, pvz., pareigÅ«nams jis prisipažino čigonų tabore vartojęs narkotinę medžiagÄ â€žheroinÄ â€œ be gydytojo paskyrimo (I tomas e. b. l. 86-105).

Vadovaujantis ieškovės, trečiojo asmens bei liudytojos parodymais, nustatyta, jog išėjęs iš įkalinimo įstaigos, atsakovas kelis kartus matėsi su sūnumi, su juo bendravo, tačiau tiek ieškovė I. C., tiek liudytoja R. Ž. patvirtino, kad paskutinį sykį tėvas su sūnumi bendravo maždaug prieš metus. Atsakovas yra nusišalinęs nuo nepilnamečio sūnaus E. G. Ž. auklėjimo, vaiko sveikata nesirūpina, sūnumi neužsiima, juo nesidomi, išlaikymo neteikia. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog atsakovas yra nepajėgus rūpintis savo sūnumi, niekur nedirba, pragyvenimo šaltinio neturi (I tomas e. b. l. 21).

Visa vaiko auklėjimo, priežiÅ«ros ir iÅ¡laikymo naÅ¡ta tenka motinai I. C. ir jos sutuoktiniui A. C.. Vadovaujantis 2018 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis, E. G. Ž. motina I. C. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininke, mėnesio vidutines pajamas sudaro 700 Eur.; gyvena ieÅ¡kovei ir sutuoktiniui A. C. nuosavybės teise priklausančiame 60 kv. m. trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini); su sutuoktiniu augina bendrÄ vaikÄ L.

C. Buities tyrimo akte nurodyta, jog vaikams yra skirtas atskiras erdvus kambarys, kuriame yra reikiami baldai, namų apyvokos daiktai ir ugdymui reikalingos priemonės, vaikams sudarytos tinkamos sÄ lygos jų ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Pasak nepilnamečio E. G. Ž., bendrauti su biologiniu tėvu jis nenori, nes jis nuolat bÅ«na apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotikų, savo tėvu vadina A. C. ir norėtų turėti jo pavardę „C.“ (I tomas e. b. l. 137-138). Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieÅ¡kovė, tiek institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovė patvirtino, jog tarnybos specialistai su nepilnamečiui E. G.

Ž. bendravo bei iÅ¡klausė jo pozicijÄ nedalyvaujant tretiesiems asmenims, todėl bylos nagrinėjimo metu proceso dalyvių bei jų atstovų sutikimu, buvo nutarta pakartotinai vaiko neapklausti bei vadovautis vaiko nuomone, iÅ¡sakyta vaiko teisių apsaugos institucijos specialistams. Vadovaujantis ieÅ¡kovės, atsakovo atstovės, trečiojo asmens bei liudytojos (atsakovo motinos) parodymais, administracinių nusižengimo registro duomenimis, darytina iÅ¡vada, jog atsakovas jau ilgÄ laikÄ turi priklausomybę narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms, tačiau gyvenimo bÅ«do nekeičia ir nėra duomenų, jog situacija ateityje gali pasikeisti – atsakovas A.

Ž. gyvena tenkindamas tik savo poreikius ir nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo iÅ¡saugojimu savo vaikui. Taip pat nustatyta, kad atsakovas A. Ž., nors bÅ«damas jauno amžiaus, ilgÄ laikÄ vartoja psichotropines medžiagas, alkoholį, neteikia sÅ«nui jokio iÅ¡laikymo, yra nusiÅ¡alinęs nuo sÅ«naus priežiÅ«ros, visiÅ¡kai nerodo jokios iniciatyvos rÅ«pintis vaiku bei nesiekia atkurti prarasto ryÅ¡io su juo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nesistengia keisti savo gyvenimo bÅ«do, todėl nėra pajėgus užtikrinti savo nepilnamečio vaiko interesų.

Tokių atsakovo, kaip tėvo, pareigų nevykdymas, vertintinas kaip atsakovo veikimas prieÅ¡ingai vaiko interesams. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas negali užtikrinti gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl savo kaltės ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo gyvenimo bÅ«das gali iÅ¡ esmės pasikeisti. Atsakovo abejingumas vaiko atžvilgiu, nesidomėjimas juo, suponuoja, kad ryÅ¡ys tarp tėvo ir sÅ«naus yra nutrÅ«kęs, atsakovui nėra svarbu dalyvauti sÅ«naus gyvenime.

Å iame kontekste pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ . Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi bÅ«ti skiriamas emocinių ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dienÄ reikalingos sveikos ir saugios raidos sÄ lygos, tėvų meilė ir rÅ«pestis. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ir abejingumo savo tėviÅ¡koms pareigoms, laikytinas jų kaltais veiksmais. Todėl tokių atsakovo pareigų nevykdymas, t. y., nesirÅ«pinimas sÅ«numi, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, nesidomėjimas sÅ«naus sveikata, lavinimu, iÅ¡laikymo jam neteikimas, vertintini kaip atsakovo veikimas prieÅ¡ingai vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad procesiniai dokumentai (ieÅ¡kinys su priedais) atsakovui įteikti asmeniÅ¡kai, tačiau atsiliepimo į ieÅ¡kinį atsakovas nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį, nedavė paaiÅ¡kinimų. Vadinasi, atsakovui nėra svarbu, ar jam bus iÅ¡saugota tėvo valdžia vaikui, kokios tėvo valdžios apribojimo pasekmės. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų ir aptartų raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ ir į byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys atitinka tris tėvų valdžiai apriboti bÅ«tinas sÄ lygas, t. y., vengimÄ atlikti savo pareigas, žalingos įtakos vaikui darymÄ amoraliu elgesiu ir nesirÅ«pinimÄ vaiku (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovo kaltė pasireiÅ¡kia tiek aktyviais veiksmais (rodo netinkamÄ pavyzdį nepilnamečiui vaikui bÅ«damas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų), tiek ir neveikimu, t. y., atsakovas nuo pat vaiko gimimo su juo negyveno, net ir išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, sÅ«naus nelankė, juo tinkamai nesirÅ«pino, neprižiÅ«rėjo, neauklėjo, nesiekė ir nesiekia susigrÄ Å¾inti vaiko į Å¡eimÄ , neteikia vaikui jokio iÅ¡laikymo.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovo elgesys atitinka dalį iÅ¡ CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų pagrindų ir kad jie atsirado dėl kaltų atsakovų veiksmų (neveikimo), spręstina, koks iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytų vaiko teisių gynimo bÅ«dų taikytinas, t. y., atsakovo, kaip tėvo, valdžia vaikui apribotina laikinai ar neterminuotai. Pasisakydamas Å¡iuo aspektu, teismas pažymi, jog atsižvelgiant į ilgalaikį atsakovo nesirÅ«pinimÄ vaiku, vengimÄ vykdyti tėvo pareigas, kartu įvertinant aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad toks atsakovo elgesys, galėtų ateityje pasikeisti, teismas sprendžia, jog atsakovui taikytinas neterminuotas tėvo valdžios nepilnamečiui vaikui ribojimas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžiÄ , tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Neterminuotai apribojus tėvo valdžiÄ , vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali bÅ«ti įvaikintas. CK 3.181 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

CK 3.182 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieÅ¡kinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikÅ¡ti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. IÅ¡nykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus gyvenimo bÅ«dÄ bei elgesį, rÅ«pinantis vaiku, domintis jo poreikiais, ugdymu ir sveikata, pradėjus teikti iÅ¡laikymÄ , atsakovas gali kreiptis į teismÄ dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovui iÅ¡aiÅ¡kintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris bÅ«tinas sÄ lygas:

1) tėvai pakeitė savo elgesį;

2) tėvai gali auklėti vaikÄ ;

3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡taraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimÄ galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas numato, jog žyminis mokestis dėl tėvų valdžios apribojimo yra nemokamas. Atsižvelgiant į tai, jog pateikdama teismui ieÅ¡kinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ieÅ¡kovė I. C. Luminor banke sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį (I tomas, e. b. l. 14), iÅ¡nagrinėjus bylÄ , Å¡is sumokėtas žyminis mokestis ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kinys tenkintas pilnai, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurios sudaro 270,00 Eur (II tomas, e. b. l. 1-5). Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ atsakovo A. Ž. į valstybės biudžetÄ taip pat priteisinta 20,56 Eur teismo turėtų procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Neterminuotai apriboti atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžiÄ nepilnamečio sÅ«naus E. G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. GrÄ Å¾inti I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 14 d. Luminor banke sumokėtÄ 75,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt penkių eurų) žyminį mokestį (mokėtoja I.

C.). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Å¡iuo teismo sprendimu. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 270,00 Eur (du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų) patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Priteisti iÅ¡ atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,56 Eur (dvideÅ¡imt eurų, 56 centus) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų valstybės naudai.

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Renata Jocienė