N-575-564-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-564/2012

Teisminio proceso Nr. 4-03-3-00241-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. vasario 19 d. nutarimu pripažino V. K. (toliau – ir V. K.) kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą.

Teismas nustatė, jog administracinė nuobauda V. K. paskirta už tai, kad jis 2010 m. lapkričio 18 d., apie 7 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda 626“, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į gale stovintį automobilį „Nissa Sunny“ ir jį apgadino, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106 punktų reikalavimus, ir taip pat už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Pažymėjo, jog V. K. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus buvo įrodyta byloje surinkta medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, liudytojos I. K. paaiškinimais, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotolentelėmis, V. K. prisipažinimu ir duotais parodymais. Akcentavo, jog V. K. aiškinimas, kad iš įvykio vietos jis išvažiavo, nes nepajuto susidūrimo, paneigtas byloje surinktais faktiniais duomenimis ir vertintinas kaip vienas iš pasirinktų gynybos būdų siekiant išvengti atsakomybės. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad V. K. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi, be to, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – pensininkas, nebaustas administracine tvarka, serga onkologine liga, pagal ligos pobūdį turi dažnai lankytis gydymo įstaigose. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra tikslinga atimti V. K. teisę vairuoti transporto priemones, nes šios teisės atėmimas ribotų jo galimybes tinkamai rūpintis savo sveikata, t. y. teismas pritaikė ATPK 301 straipsnį, skirdamas mažesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą.

II. V. K., nesutikdamas su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 40 – 42), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – administracinės nuobaudos neskirti arba už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, paskirti mažesnę administracinę nuobaudą.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas savo nutarime visiškai nepagrįstai konstatavo, jog jo automobilis judėjo atbuline eiga. Mano, jog šią aplinkybę bei tai, ar jis kaltas dėl eismo įvykio, galėjo nustatyti tik ekspertizė. Taip pat nurodo, jog teismas išimtinai rėmėsi tik „Nissan Sunny“ vairuotojo parodymais, tačiau nevertino faktinių aplinkybių bei argumentų, kurie palankūs jam: to, kad eismo įvykio metu buvo sutemę, šlapia kelio danga, apsiniaukę, to, kad nebuvo galimybės persirikiuoti į antrą eismo juostą. Be to, teismas neatsižvelgė į eismo įvykį nulėmusius veiksnius, t. y. kliūtis kelyje, į viena kryptimi judančių mašinų grūstį, į tai, kad jokių įspėjamųjų garsinių ar šviesos signalų iš „Nissan Sunny“ automobilio nebuvo, į „Nissan Sunny“ vairuotojo pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, į tai, kad eismo įvykio vietoje neliko jokių žymių, išskyrus minimalius „Nissan Sunny“ apgadinimus. Priduria ir tai, kad teismas neįvertino kartu važiavusios A. K. parodymų, jo pateiktos pažymos apie apsilankymą pas gydytoją eismo įvykio dienos rytą, draudimo sutarties, kuri garantuoja jo padarytos žalos atlyginimą „Nissan Sunny“ vairuotojai. Atkreipia dėmesį, jog policiją iškvietusio „Nissan Sunny“ automobilį vairavusio asmens pateikti paaiškinimai Kelių policijai įvykio vietoje ir paaiškinamajame rašte iš esmės skiriasi: iš pradžių buvo nurodyta, jog jis apžiūrėjo automobilį „Nissan Sunny“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, o po to teigiama, jog su juo buvo kalbamasi jam sėdint automobilyje ir važiuojant pravertomis durimis. Priduria ir tai, jog teismas neatsižvelgė į jo sveikatos ir finansinę padėtį. Nurodo, jog didžiąją dalį gaunamos pensijos tenka išleisti pragyvenimui ir vaistams, todėl teismo paskirtoji 3000 Lt bauda yra neproporcingai didelė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu į V. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu V. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

ATPK

130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Pažeidimai įrodyti objektyviais duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, transporto priemonės apžiūros aktu, fotolentele, nukentėjusiosios I. K. paaiškinimu, taip pat iš dalies – paties V. K. paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys, jog V. K. teisminio posėdžio metu neneigė, jog kontaktas tarp automobilių buvo bei pripažino įlenkęs „Nissan Sunny“ juostelę (b. l. 31). Bylos duomenimis taip pat buvo nustatyta, kad V. K. įvykio metu suprato kliudęs kitą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos vis tiek pasišalino. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija apelianto paaiškinimus, jog jis atbuline eiga nevažiavo ir tą galėjo nustatyti tik ekspertizė, o „Nissan Sunny“ vairuotoja pati sukėlė eismo įvykį, vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pridurtina, jog apelianto atsakomybės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus taip pat nešalina kitos jo nurodomos aplinkybės – tokios kaip oro ar eismo sąlygos eismo įvykio metu, draudimo sutartis ar jo apsilankymas pas gydytoją eismo įvykio dienos rytą.

Iš apeliacinio skundo taip pat suprastina, jog V. K. mano, kad jam paskirtoji nuobauda yra neproporcingai didelė ir prašo ją panaikinti arba dar labiau sumažinti, be kita ko, atsižvelgiant į jo nedideles pajamas bei sveikatos poreikius. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto minimas aplinkybes, jam jau skyrė mažesnę, nei sankcijoje numatyta, nuobaudą, t. y. 3000 Lt be teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo. Tuo tarpu dar kartą taikyti ATPK 301 straipsnį ir dar labiau mažinti V. K. paskirtąją baudą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, nes vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (ATPK 20 str.).

Pažymėtina ir tai, kad ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Tad, remdamasis šia nuostata, apeliantas gali pateikti motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, kad dėl sunkios materialinės padėties jam būtų išdėstytas baudos mokėjimas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo

144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius