1de4f7d5-e77c-411c-aa47-c5e2e8bce5ff · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                         Civilinė

byla Nr. 2A-592/2010

                                                                                              Â

 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.1; 35.4; 36.1; 45.1

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,  sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Dainiui Žiedui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. G. įmonės „Migdolija“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės duona“ apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-992-154/2009 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Saurida“ ieÅ¡kinį atsakovams A. G. įmonei „Migdolija“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Akmenės duona“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, o taip pat atsakovo A. G. įmonės „Migdolija“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Saurida“ dėl sutarties sÄ lygos pripažinimo iÅ¡ negaliojančia.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

Â

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas UAB „Saurida“ 2009-08-13 kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ ir prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. įmonės „Migdolija“ ir atsakovo UAB „Akmenės duona“ (laiduotojas) 235 614,06 Lt skolÄ ,

285 815,89 Lt delspinigių (iš viso 521 429,95 Lt) ir 12,7 procentų dydžio procesinių palūkanų bei visas bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakovu A. G. įmone „Migdolija“ 2006-06-19 buvo pasiraÅ¡yta Sutartis Nr. 203 dėl kuro pirkimo – pardavimo (toliau Sutartis). IeÅ¡kovas įsipareigojo pasibaigus einamajam mėnesiui ir suskaičiavus viso per mėnesį parduoto kuro kiekį iÅ¡raÅ¡yti ir pateikti atsakovui sÄ skaitÄ , Å¡is – atsiskaityti už kurÄ pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ per 15 dienų nuo jos iÅ¡raÅ¡ymo dienos (Sutarties 3.3, 3.4 p.). Sutarties 3.5 punktu Å¡alys susitarė, kad atsakovui vėluojant atsiskaityti, jis moka 0,3 procentų delspinigius (netesybas) už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos, o Sutarties 3.6 punkte numatė, kad pavėluoto atsiskaitymo atveju, kiekviena atsakovo pervedama suma užskaitoma kaip delspinigiai ir tik juos padengus, mokamos sumos skaičiuojamos kaip apmokėjimas už kurÄ . Pažymėjo, kad taip pat buvo pasiraÅ¡yti keli Sutarties priedai ir papildomas susitarimas, tačiau atsiskaitymo tvarka tarp Å¡alių nebuvo pakeista.

Tarp UAB „Saurida“ ir atsakovo UAB „Akmenės duona“ (laiduotojas) 2009-05-27 buvo pasiraÅ¡yta laidavimo sutartis Nr. 13LS-09, kuria laiduotojas įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu, jei A. G. įmonė „Migdolija“ Sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatsiskaitys su ieÅ¡kovu (toliau – Laidavimo sutartis).

IeÅ¡kovas teigė, kad atsakovas vėlavo atsiskaityti, todėl susidarė 235 614,06 Lt dydžio skola ir 285 815,89 Lt nesumokėtų delspinigių. Nurodė, jog delspinigių dydį Å¡alys nustatė laisva valia Sutartyje, todėl toks jų dydis laikytinas normaliu ir protingu. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008-06-30 tarp Å¡alių buvo pasiraÅ¡ytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas, pagal kurį ieÅ¡kovo 765,23 Lt skola atsakovui buvo užskaityta atitinkamai sumažinus jo skolÄ ieÅ¡kovui, kuri po akto pasiraÅ¡ymo buvo 73 012,73 Lt, tačiau pažymėjo, kad Å¡is aktas nelaikytinas Sutarties pakeitimu ir buvo pasiraÅ¡ytas neįskaitant delspinigių, palÅ«kanų ar kitų pagal Å¡alių sudarytų sutarčių nustatytų mokėjimų.

IeÅ¡kovas prašė priteisti 12,7 procentų dydžio procesines palÅ«kanas, skaičiuojamas pagal Lietuvos respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymÄ , kuriame nustatytos palÅ«kanos susideda iÅ¡ 7 procentų palÅ«kanų ir VILIBOR palÅ«kanų normos, kuri 2009-06-30 sudarė 5,7 procentus.

Atsakovas A. G. įmonė „Migdolija“ atsiliepime su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies ir nurodė, kad yra skolinga tik 59 892,77 Lt ir nuo Å¡ios sumos skaičiuojamas procesines palÅ«kanas. Teigė, kad po Å¡alių pasiraÅ¡yto tarpusavio skolų užskaitymo akto ieÅ¡kovas delspinigių nebeskaičiavo. IeÅ¡kovui buvo sumokėta dar 13 119,96 Lt pagrindinei skolai padengti, todėl atsakovas skolingas tik 59 892,77 Lt. Pateikė skolų suderinimo aktus ir nurodė, kad Å¡alys laikėsi tokios praktikos delspinigių nebeskaičiuoti. Nesutiko su reikalaujamais priteisti 0,3 procentų dydžio delspinigiais, kurie atsakovo manymu, akivaizdžiai prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais ir prašė teismo juos sumažinti iki 0,02 procentų.

Atsakovas UAB „Akmenės duona“ atsiliepime su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies ir nurodė, kad sutiko laiduoti tik už 73 777,96 Lt A. G. įmonės „Migdolija“ skolÄ . Visus kitus ieÅ¡kovo reikalavimus prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovas A. G. įmonė „Migdolija“ 2009-09-24 pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui UAB „Saurida“ ir prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento Sutarties sÄ lygÄ dėl 0,3 procentų dydžio delspinigių (3.5 punktas). Nurodė, kad sutarties laisvė nėra absoliuti, o tokio dydžio delspinigiai, kaip patvirtina teismų praktika, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, todėl turi bÅ«ti mažinami iki 0,02 procentų.

Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas UAB „Saurida“ nurodė, kad nesutinka su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, nes Sutarties sÄ lygų pakeitimas pažeistų sandorių ir Å¡alių teisinių santykių stabilumÄ , be to, nenurodyta, kokiai imperatyviai teisės normai prieÅ¡tarauja Sutarties 3.5 punktas.

Å iaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovui priteisė 235 614,06 Lt skolÄ , 28 581,59 Lt delspinigių (iÅ¡ viso 264 195,65 Lt) ir 12,7 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas atsakovo pateiktus „Skolos suderinimo aktus“ ir „Tarpusavio skolų užskaitymo aktÄ â€œ vertino kaip tarpinius buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriais atitinkamu laikotarpiu buvo suderintos skolos, neįskaitant delspinigių bei palÅ«kanų ir negali bÅ«ti traktuojami kaip Sutarties pakeitimu, nes Å¡iuose aktuose nurodyta, kad „įsiskolinimo sumos nurodytos neįskaitant delspinigių, palÅ«kanų ir kitų, pagal tarpusavio pasiraÅ¡ytas sutartis, susitarimus ir teisės aktus privalomų mokėti, sumų“. Teismas savo iÅ¡vadas grindė ieÅ¡kovo pateiktais skaičiavimais, pagal kuriuos atsakovo sumokėtos įmokos pirmiausia buvo įskaitomos delspinigiams, o taip pat liudytojos UAB „Saurida“ finansų direktorės J. A. paaiÅ¡kinimais, kad atsakovas laiku neatsiskaitydavo už nupirktÄ kurÄ , todėl kaip ir visiems kitiems kuro pirkėjams buvo skaičiuojami Sutartyje nustatyti delspinigiai. Å ios liudytojos teigimu, atsakovas žinojo apie skaičiuojamus delspinigius, o aktuose nurodytos tik skolos be delspinigių, nes pagal įmonėje veikiančiÄ buhalterinės apskaitos programÄ delspinigių apskaita vedama paraleliai. Teismas sprendė, jog atsakovas nepagrįstai sutinka mokėti tik 59 892,77 Lt, nes Å¡i suma nustatyta neatsižvelgiant į Sutarties 3.6 punkto nuostato sÄ lygÄ dėl mokamų delspinigių. Pažymėjo, kad atsakovas yra verslininkas, todėl privalėjo laikytis Sutarties sÄ lygų, turėjo teisę tartis su ieÅ¡kovu dėl įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimo, tačiau Å¡ia galimybe nepasinaudojo.

Teismas, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi, sprendė, kad nustatyti delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, ir atsižvelgdamas į Å¡iuo metu susidariusiÄ sunkiÄ visos Å¡alies ekonominę padėtį, o tuo pačiu ir atsakovo finansinę padėtį, delspinigius sumažino iki 0,03 procentų už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ . Teismas konstatavo, jog Å¡alys yra juridiniai asmenys, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡omÄ priteisti 12,7 procentų procesinių palÅ«kanų dydį laikė pagrįstu. SkolÄ priteisė iÅ¡ atsakovų solidariai, nes Laidavimo sutartyje jokia konkreti skolos suma nebuvo įvardinta, o byloje nėra duomenų, kad Å¡i sutartis bÅ«tų nuginčyta ar pakeista.

Teismas atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį motyvuodamas tuo, jog atsakovas neįrodė, kad Sutarties 3.5 prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.). Nurodė, kad įstatymas nedraudė Å¡alims susitarti dėl netesybų, byloje nėra duomenų, kad kuri nors iÅ¡ Å¡alių buvo verčiama sudaryti tokį susitarimÄ , abi Å¡alys verslininkai, pasirašė Å¡iÄ Sutartį, pripažindamos, kad ji neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, be to, teismas delspinigių dydį sumažino.

Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. įmonė „Migdolija“ praÅ¡o minėtÄ teismo sprendimÄ pakeisti ir priteisti 59 892,77 Lt skolÄ , 2 156,13 Lt delspinigių, 12,7 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos 62 048,90 Lt sumos, o sprendimo dalį, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, panaikinti ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti. SkundÄ grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas visas sumokėtas sumas nukreipdavo delspinigių skolai dengti, o likusia dalimi buvo dengiama pagrindinė skola. Tai įrodo 2007-01-11 skolų suderinimo aktas Nr. 331, kuriame 2006-12-31 skola yra 55 224,87 Lt, o teismui pateiktoje įsiskolinimo ir delspinigių paskaičiavimo iki 2009-07-13 (imtinai) lentelėje matyti, kad apelianto 2006-12-31 skola ieÅ¡kovui nurodyta kita – 62 771,46 Lt skola, negu abiejų Å¡alių patvirtintame anksčiau minėtame skolų suderinimo akte. AnalogiÅ¡ka situacija yra ir pagal 2007-12-14, 2008-06-30 skolų užskaitymo aktus. Tai rodo, kad ieÅ¡kovas 2006 metais delspinigių neskaičiavo, o tik po to pateikė visai kitÄ Ä¯skaitymo tvarkÄ .

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad anksčiau minėti skolų suderinimo ir užskaitymo aktai negali bÅ«ti vertinami kaip Sutarties pakeitimas. Apeliantas, pasirašęs Å¡iuo aktus, buvo sÄ Å¾iningai įsitikinęs, jog atliekamais mokėjimais yra dengiama pagrindinė prievolė, nes

buvo susitarta delspinigių neskaičiuoti. Ieškovas jų neskaičiavo ir nereikalavo mokėti. Norėdamas

užskaityti sumokėtÄ sumÄ kaip delspinigius, jis turėjo apskaičiuoti konkretų jų dydį ir apskaityti savo buhalterinėje

apskaitoje iÅ¡raÅ¡ant apskaitos dokumentÄ , bei informuoti apeliantÄ apie esamÄ situacijÄ , įvardijant skolos dydį. Todėl ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir pažeidė bendradarbiavimo principÄ .

3. Atsakovas mokėjimo pavedimuose nurodydavo, kad ,,apmokama už prekes“, tai yra už pagrindinę prievolę, o ieÅ¡kovÄ tokia mokėjimo tvarka tenkino. Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ ,  kai ieÅ¡kovas neprieÅ¡tarauja atsakovo siÅ«lomam įmokų paskirstymui, tai yra laikytina tinkama jo valios iÅ¡raiÅ¡ka, todėl negalima sutikti, kad ieÅ¡kovas, gavęs mokėjimo dokumentus tokiu pavadinimu, negalėjo numatyti, jog skolininkas nurodė kitokį įmokų paskirstymÄ .

4.  Teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), neÅ¡aliÅ¡kumo, objektyvumo principus, netinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus.

5. Teismas be pagrindo netenkino apelianto

priešieškinio CK 1.80 straipsnio bei CK 1.81 straipsnio pagrindais. Sprendime teisingai konstatuota, kad 0,3 procento

dydžio delspinigiai vertintini kaip lupikavimas, tačiau tai leidžia tvirtinti, jog Å¡i Sutarties nuostata, prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintai imperatyviai teisės normai, joje nurodytų teisės principų turiniui, esmingai pažeidžia Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , prieÅ¡tarauja gerai moralei, sÄ Å¾iningai verslo praktikai bei vieÅ¡ajai tvarkai.

6. Tuo atveju, jeigu delspinigiai būtų priteisiami, tai jų dydis neturėtų būti skaičiuojamas daugiau nei už 6 mėnesius (1.125 str. 5 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Akmenės duona“ praÅ¡o minėtÄ teismo sprendimÄ pakeisti ir priteisti 59 892,77 Lt skolÄ , 2 156,13 Lt delspinigių, 12,7 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos 62 048,90 Lt sumos, o sprendimo dalį, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, panaikinti bei jį patenkinti. Nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius argumentu kaip ir pirmasis atsakovas. Papildomai teigia, kad Laidavimo sutartis buvo sudaryta dėl konkretaus 73 012,72 Lt dydžio įsipareigojimų, nes jis neturėjo bendrovės akcininkų įgaliojimo laiduoti už didesnę sumÄ .

Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieÅ¡kovas UAB „Saurida“ praÅ¡o skundus atmesti, o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime raÅ¡oma:

1. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog neprieÅ¡taraudamas dėl atsakovo nurodytos mokėjimų paskirties, ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė savo sutikimÄ ir įmokas užskaitė kaip pagrindinės prievolė dengimÄ , nes CK 6.54 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė, bet ne pareiga. Užskaitymo akte nurodyta tik grynoji atsakovo skola (be delspinigių), nes skolos ir delspinigiai

apskaitomi atskirai, tai patvirtino ir liudytoja J. A. UAB „Saurida“ skolos ir delspinigių skaičiuotėje

2008-06-30 dienÄ atliktas 765,23 Lt buvo užskaitytas kaip delspinigiai.

2. Atsakovas yra juridinis asmuo, todėl jam yra taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai. Atsakovas su Sutarties sÄ lygomis buvo susipažinęs ir laisva valia jÄ pasirašė. Lietuvoje yra nemažai kitų bendrovių, užsiimančių naftos produktų prekyba, todėl atsakovas galėjo rinktis su kuo sudaryti Sutartį. Pats atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigÄ , neinformavo ieÅ¡kovo apie neatsiskaitymo priežastis, nesidomėjo, kaip užskaitomi jo mokėjimai.

3. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad skolos suderinimo aktai, tarpusavio skolų užskaitymo aktas negali bÅ«ti laikomi sandoriais, pakeičiančiais Sutarties sÄ lygas. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje analogiÅ¡koje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Saurida“ ieÅ¡kinį dėl skolos priteisimo, nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovas atlikdamas pavedimÄ nurodė mokėjimo paskirtį, vertintina kaip jo siekis vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti sutarties sÄ lygas ir nesilaikyti sutarties 3.6 punkte nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos. Tačiau sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, keičiamas tik esant suderintai abiejų Å¡alių valiai. VienaÅ¡aliÅ¡ki veiksmai dėl sutartimi nustatytos įmokų paskirstymo tvarkos keitimo neturi teisinės reikÅ¡mės ir pasekmių (bylos Nr. 2A-736/2009).

Apeliaciniai skundai atmestini.

Kaip žinoma, CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas bÅ«tų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindÄ bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 str.). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad Å¡ioje byloje teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos nagrinėjamos kategorijos bylose ir, iÅ¡ dalies patenkindamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.). Absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino Å¡alių pateiktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas taikė Sutarties 3.6 punkto nuostatas, tai yra jo įmokomis dengdavo delspinigių skolÄ , o likusiÄ dalimi pagrindę skolÄ , be pagrindo sprendė, kad nebuvo pakeista įmokų paskirstymo tvarka, taip pat neteisingai įvertino Laidavimo sutartį, todėl nepagrįstai iÅ¡

dalies patenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir minėtÄ skolÄ iÅ¡ atsakovų priteisė solidariai. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuos

apeliantų argumentus kaip nepagrįstus (CPK 178 str.).

Kaip žinoma, gautų įmokų paskirstymÄ , kai skolininko vykdant piniginę prievolę sumokėta tam tikra suma nepadengia visos skolos, reglamentuoja CK 6.54 straipsnio nuostatos, kurios nustato, kad tokiu atveju pirmiausia yra dengiamos iÅ¡laidos, susijusios su kreditoriaus reikalavimu įvykdyti prievolę pareiÅ¡kimu, palÅ«kanos, netesybos, o pagrindinė prievolė dengiama tik sumokėjus Å¡ias sumas, be to, suteikia teisę Å¡alims susitarti dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos. Nagrinėjamu atveju Å¡alys 2006-06-19 pasiraÅ¡ydamos Sutartį Nr. 203 dėl kuro pirkimo – pardavimo, 3.6 punkte nustatė bÅ«tent tokiÄ skolų padengimo tvarkÄ : pavėluoto atsiskaitymo atveju, kiekviena atsakovo pervedama suma užskaitoma kaip delspinigiai ir tik juos padengus, mokamos sumos, skaičiuojamos kaip apmokėjimas už kurÄ . Sutarties 3.5 punktu Å¡alys susitarė, kad atsakovui vėluojant atsiskaityti, jis moka 0,3 procentų delspinigius (netesybas) už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos.

Kaip minėta, ieškovas, nesutikdamas su atsakovo argumentais ir siekdamas įrodyti, kad delspinigiai buvo

skaičiuojami, o atsakovo įmokomis visų pirma buvo dengiami delspinigiai, pateikė 2009-07-13 Įsiskolinimo ir delspinigių

paskaičiavimo skolininkui A. G. įmonei ,,Migdolija“ bei laiduotojui UAB ,,Akmenės duona“ iki 2009-07-13 (imtinai) pagal Sutartį lentelę (t. 2, b. l. 6-8). IÅ¡ Å¡ioje lentelėje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nuolat vėluodavo apmokėti ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, skolÄ mokėdavo dalimis, ieÅ¡kovas visomis įmokomis dengė apskaičiuotus delspinigius, o likusiÄ dalimi pagrindinę skolÄ . Teisėjų kolegija atmeta apeliantų teiginius, kad ieÅ¡kovas netaikė Sutarties

3.6 punkto sÄ lygos, visas sumokėtas sumas nukreipdavo pagrindinei skolai įskaityti. Šį teiginį grindžia nurodydami, jog minėtoje lentelėje atsakovo skolos konkrečiais laikotarpiais nesutampa su 2007-01-11, 200-12-14, 2008-06-30 skolų suderinimo ir užskaitymo aktuose nurodytomis skolomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija minimoje lentelėje yra pateikiama remiantis visų

iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų, įmokų gavimo eiliÅ¡kumu, tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ minėtų

aktų turinio, juose tam tikram laikotarpiui yra suderinama pagrindinė skola pagal pateiktas ir aktuose nurodytas sÄ skaitas faktÅ«ras, nurodant taip pat ieÅ¡kovo gautinas lėšas pagal sÄ skaitas faktÅ«ras, kurių apmokėjimo terminai dar nebuvo suėję. Tuo tarpu delspinigiai, kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino ieÅ¡kovo buhalterė, buvo skaičiuojami automatiÅ¡kai, panaudojant atskirÄ programÄ . Tokias aplinkybes patvirtina nagrinėjamos lentelės duomenys, o taip pat Å¡alių nuoroda ant Skolų suderinimo aktų, jog įsiskolinimo sumos nurodomos neįskaitant delspinigių. Dėl Å¡ių priežasčių, kolegijos nuomone, apeliantų motyvai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesirėmė jų argumentais dėl 59 892,77 Lt skolos už kurÄ dydžio, prieÅ¡tarauja dviÅ¡alės Sutarties 3.6 punkto nuostatoms, o taip pat bylos medžiagai (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantų teiginius, kad teismas be pagrindo minėtų aktų nevertino kaip Å¡alių susitarimų dėl Sutarties pakeitimo (CPK 178 str.). Visų pirma, kaip žinoma, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.), o pagal CK 6.223 straipsnio 1 dalį sutartis gali bÅ«ti pakeista Å¡alių susitarimu. Sutarties 6.2 punktu Å¡alys susitarė, kad bet kokie Å¡ios Sutarties pakeitimai ar papildymai galimi tik tuo atveju, jeigu jie sudaryti raÅ¡tu ir pasiraÅ¡yti abiejų Sutarties Å¡alių ar jų įgaliotų asmenų. Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ minėtų aktų, juos surašė ir pasirašė bendrovių buhalterinę apskaitÄ tvarkantys asmenys, ir byloje nėra duomenų, kad jie buvo įgalioti sudaryti Sutarties 6.2 punkte nurodytus Sutarties pakeitimus. Antra, minimuose aktuose, iÅ¡skyrus 2008-06-30 aktÄ , yra prieraÅ¡as, kad įsiskolinimo sumos nurodytos neįskaitant delspinigių, palÅ«kanų ir kitų pagal pasiraÅ¡ytas sutartis, susitarimus ar LR teisės aktus privalomų mokėti sumų. Taigi Å¡ios nuorodos, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina ieÅ¡kovo argumentus, iÅ¡dėstytus atsiliepime į apeliacinius skundus, kad minimuose aktuose nebuvo nurodoma sutartinė delspinigių skola. Todėl prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, aktai pagal formÄ ir turinį negali bÅ«ti traktuojami kaip Å¡alių suderintos valios iÅ¡raiÅ¡ka pakeisti Sutarties sÄ lygas.

Kaip minėta, apeliantai taip pat teigia, kad A. G. įmonės „Migdolija“ mokėjimo

pavedimuose buvo nurodoma jų paskirtis ,,apmokama už prekes“, tai yra už pagrindinę prievolę, ieškovas tam

prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė, todėl Å¡i aplinkybė taip pat įrodo jų teiginius, kad su tokiu įmoku paskirstymu buvo sutinkama. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau nurodytais argumentais, sprendžia, kad Å¡i aplinkybė taip pat nepatvirtina apeliantų motyvų, kad Sutarties vykdymo eigoje ieÅ¡kovas neskaičiavo delspinigių ir netaikė Sutarties 3.5, 3.6 punktų nuostatų. Apeliantas 2006-06-19 pasirašė Sutartį Nr. 203 su jos 3.6 punkte suformuluota įmokų paskirstymo tvarka bei 3.5 punkte nustatytu delspinigių dydžiu, jÄ vykdė ir nei pirmosios instancijos, nei

apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Sutarties vykdymo eigoje jos šalys - ieškovas, ar

nuolat vėluojantis atsiskaityti už gautas materialines vertybes atsakovas, Sutartyje nustatyta tvarka bÅ«tų kėlusios klausimÄ dėl sutartų įmokų paskirstymo taisyklių pakeitimo ar jas bÅ«tų pakeitusios (CPK 185 str.).           Â

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas atsiliepdamas į apeliantų motyvus Å¡iuo klausimu teisingai nurodo, jog teismų praktika taip pat patvirtina pirmosios instancijos iÅ¡vados pagrįstumÄ (CPK 4 str.). IÅ¡ tiesų, Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodė, kad aplinkybė, kai atsakovas, atsiskaitydamas už nupirktÄ kurÄ , mokėjimo dokumentuose nurodė mokėjimo paskirtį, nors Sutarties 3.6 punkte yra aiÅ¡kiai nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, vertintina kaip bandymas nesilaikyti Sutarties sÄ lygų ir siekis vienaÅ¡aliÅ¡kai jas pakeisti. Teisėjų kolegija laikė, kad tokie veiksmai neturi teisinės reikÅ¡mės ir nesukelia pasekmių, nes Sutartis yra dviÅ¡alis sandoris,

kuris gali būti pakeistas tik esant suderintai abiejų šalių valiai (civilinė byla byloje UAB „Saurida“ vs.

UAB ,,Vokuža“, bylos Nr. 2A-736/2009). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas A. G. įmonė „Migdolija“ yra ne vienerius metus verslu besiverčianti įmonė, plačiai besireklamuojanti vieÅ¡oje internetinėje erdvėje, taigi akivaizdu, kad pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ Sutartį, žinojo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų esmę, jų neįvykdymo galimas teisines pasekmes, tai yra pavėluoto atsiskaitymo pasekmes, ir su jomis sutiko, turi patirties ir žinių apie Å¡ioje verslo srityje taikomų delspinigių dydį, atsiskaitymų reglamentavimÄ , o taip pat bendrųjų žinių apie vėluojančios atsiskaityti sutarties Å¡alies pareigÄ pačiai aiÅ¡kintis klausimus, susijusius su atsiskaitymais, tai yra bendradarbiauti su kita sutarties Å¡alimi – kreditoriumi, ir kt. Tačiau atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad galiojant Å¡iai Sutarčiai atliko tokius veiksmus (CK 6.200 str.). Todėl teisėjų

kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apeliantų teiginius, kad ieÅ¡kovas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir pažeidė bendradarbiavimo

principÄ (CPK 178 str.). Atsižvelgdama į prieÅ¡ tai nurodytus argumentus, teisėjų kolegija laiko, kad apeliantų teiginiai, susiję su netinkamu įrodymų vertinimu, yra atmestini (CPK 185 str.).

Apeliantas atsakovas UAB „Akmenės duona“ teigia, kad teismas be pagrindo jo atžvilgiu patenkino ieÅ¡kovo reikalavimus. Teisėjų kolegija laiko, jog Å¡io apelianto teiginiai prieÅ¡tarauja Laidavimo sutarties turiniui ir esmei. IÅ¡ Å¡ios sutarties 1.1 ir 1.2 punktų matyti, kad šalys susitarė, jog laiduotojas solidariai įsipareigoja atsakyti savo kilnojamu, įskaitant lėšas, ir nekilnojamu turtu, jeigu naftos produktų pirkėjas A. G. įmonė „Migdolija“ pagal 2006-06-19 Sutartį Nr. 203, jos priedus, įskaitant visus tolimesnius jo papildymus ir pakeitimus, nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatsiskaitys su kreditoriumi. Taigi akivaizdu, kad laiduotojas įsipareigojo ieÅ¡kovui atsakyti už visas skolininko prievoles, atsiradusias pagal Å¡iÄ sutartį (CK 6.193 str.). Be to, atmestinas apelianto argumentas, susijęs su Å¡iÄ sutartį pasiraÅ¡iusiam asmeniui suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimu, nes byloje nėra duomenų, kad Laidavimo sutartis bÅ«tų nuginčyta, pakeista ar negaliojanti (CK 1.82 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovas UAB „Akmenės duona“ privalo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus (CK 6.76 str. 1 d., 6.81 str.

1 d.).

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas, atmesdamas atsakovo A. G. įmonės „Migdolija“ prieÅ¡ieÅ¡kinį, teisingai sprendė, kad byloje neįrodyta, jog Sutarties 3.5 punktas, kuriame nustatytas 0,3 procento delspinigių dydis, prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Teismas teisingai nurodė, jog įstatymas Å¡alims nedraudė susitarti dėl netesybų dydžio, be to, kaip jau buvo minėta, abi Å¡alys yra juridiniai asmenys, užsiimantys verslu, todėl atsakovas nėra laikytinas silpnesniÄ ja Å¡ios Sutarties Å¡alimi. Kaip žinoma, Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatsiskaito su kreditoriui, naudojasi jo piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ mokėti sutartyje nustatyto dydžio delspinigius, kurie laikytini ir minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.71 str.

1 d., 6.258 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovas su Sutarties sÄ lygomis buvo susipažinęs ir su jomis sutiko,

tačiau nuolat vėlavo atsiskaityti, sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas be pagrindo teigia, kad teismas minėtÄ delspinigių dydį privalėjo vertinti kaip pažeidžiantį sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , prieÅ¡taraujantį gerai moralei, sÄ Å¾iningai verslo praktikai bei vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 str., 6.156 str., CPK 178 str.).

Kaip buvo nurodyta, teismas,

atsižvelgdamas į sunkiÄ ekonominę padėtį ir vadovaudamasis  CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis,

sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį, tačiau vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo teigti, kad ši teismo išvada prieštarauja sprendimo motyvams priešieškinio dalyje, todėl Sutarties 3.5 punktas turi būti pripažintas negaliojančiu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos, todėl nepagrįsti apeliantų argumentai, kad teismas taip pat privalėjo sumažinti ir ieškovo įskaitytus delspinigius (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad atsakovas A. G. įmonės „Migdolija“ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, buvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui priteisti delspinigius. Pirmosios instancijos teismas Å¡io praÅ¡ymo nenagrinėjo ir skundžiamame sprendime nepasisakė. Apeliantai savo skunduose, remdamiesi CK 1.126 straipsnio 5 dalimi, pripažįsta

59 892,77 Lt skolÄ ieÅ¡kovui ir teigia, kad nuo Å¡ios skolos galėtų bÅ«ti skaičiuojami 0,02 procento delspinigiai, bet ne daugiau nei už 6 mėnesius. Taigi pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo atsakovo praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį ieÅ¡kovo reikalavimui delspinigių dalyje.Â

Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija ir nagrinėdama bylÄ pagal apeliacinius skundus privalo patikrinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , o konstatavusi, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, Å¡ių reikalavimų dalyje neprivalo grÄ Å¾inti bylÄ tam pačiam teismui (CPK 320 str. 1 d., 327 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir pilnutinai iÅ¡tyrė įrodymus bei nustatė aplinkybes, susijusias su 2006-06-19 tarp ginčo Å¡alių pasiraÅ¡ytos Sutarties Nr. 203 sÄ lygų aiÅ¡kinimu, o taip pat atsiskaitymu pagal Å¡iÄ sutartį, tai yra teisingai atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, todėl Å¡is atsakovo reikalavimas gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Kaip buvo paminėta Å¡ioje nutartyje anksčiau, byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę tęstinio pobÅ«džio santykiai, atsakovas nuolat vėluodavo atsiskaityti su ieÅ¡kovu ir atsakovo įmokomis pirmiausiai buvo dengiama delspinigių skola, o likusia dalimi pagrindinė skola. Kaip žinoma, jeigu pažeidimas įvyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 5 d.). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, paskutinį kartÄ už suteiktas paslaugas atsakovas mokėjo 2009-06-30, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2010-08-13, todėl teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas ginčo delspinigius galėjo priteisti ne daugiau, kaip už 6 mėnesių laikotarpį (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, kiti apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodyti teiginiai neduoda pagrindo spręsti, kad teismas, iÅ¡ dalies patenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK

263 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, apeliaciniai skundai atmetami, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kaip žinoma, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Todėl iš atsakovų ieškovui priteistina po 700 Lt išlaidų advokato pagalbai

apmokėti (CPK 98 str.) (t. 2, b. l. 163), o taip pat po 7 042,94 Lt žyminio mokesčio už apeliacinius skundus,

kurio sumokėjimas pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 1 d. ir 2010 m. vasario 3 d. nutartimis buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (t. 2, b. l. 63, 81).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a :

Å iaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovui uždarajai

akcinei bendrovei ,,Saurida“ (kodas 266916280) iš atsakovo A. G. įmonės „Migdolija“ (kodas 144712274) ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės

duona“ (152973854) po 700 Lt (septyni šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti

valstybei iš kiekvieno atsakovų A. G. įmonės „Migdolija“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Akmenės duona“ po 7 042,94 Lt (septyni tūkstančiai keturiasdešimt du

litai 94 ct) žyminio mokesčio už apeliacinius skundus, kurių mokėjimas buvo atidėtas.

Teisėjai                                                                                                           Virginija

Čekanauskaitė Â

                                                                                                                                  Kazys KailiÅ«nas        Â

                                                                                                          Â

Gintaras Pečiulis   Â