2019-03-27 Nr. AB-7824-3-62-3-03081-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-228-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03081-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydama įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas): 1) atkurti pareiškėjos nuosavybės teisę į 1 ha žemės, kurią nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė jos tėvas J. D.; 2) atkurti pareiškėjos nuosavybės teisę į 0,59 ha žemės, kurią nuosavybės teise valdė iki nacionalizacijos jos senelis J. L.; 3) šiuos du sklypus kartu su kitais dviem 0,39 ha ir 2,53 ha žemės sklypais, į kuriuos pareiškėjai nuosavybės teisės jau atkurtos, skirti greta pagrindinio pareiškėjos žemės sklypo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (toliau – teismas, pirmosios instancijos teismas) 2019 m. vasario 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja pirmą kartą į NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių kreipėsi 2015 m. gruodžio 28 d., prašydama žemės sklypus, į kuriuos jai jau atkurtos nuosavybės teisės ir į kuriuos nuosavybės teisės atkurtinos, sujungti. NŽT 2015 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 20SD-5855-(14.20.55.) netenkino pareiškėjos prašymo dėl pareiškėjos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę jos broliui natūra bei pareiškėjos paveldėtos žemės atmatavimo ir sujungimo. Įsiteisėjusiomis teismo 2018 m. sausio 30 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimis (administracinės bylos Nr. I-1566-406/2018 ir Nr. I-6240-402/2018) nustatyta, kad pareiškėja su minėtu raštu jau buvo susipažinusi 2015 m. gruodžio 16 d., t. y. jos pakartotinio kreipimosi į atsakovą metu. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2016 m. sausio 18 d. Skundą teismui nagrinėjamu atveju pareiškėja padavė 2018 m. gruodžio 19 d.

Įvertinęs bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja teismui pateikė skundą, praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas nurodė, kad nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai buvo išaiškinta teisė prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, tačiau pareiškėja tokio prašymo neteikė.

III. Pareiškėja A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia aplinkybėmis, analogiškomis nurodytoms pradiniame skunde (tai, kad jai nuosavybės teisės į jos tėvo J. D. valdytą žemę buvo atkurtos ne realiai jos tėvui priklausiusiuose žemės sklypuose, tačiau atskiruose žemės sklypuose, kurie nėra greta; pareiškėjos senelio J. L. valdyto turto nuosavybės teisės pareiškėjai buvo atkurtos neteisingai apskaičiavus žemės kainą ir kt.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šioje byloje tikrinama, ar pagrįstai ir teisėtai Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Kaip minėta, pareiškėja į teismą kreipėsi dėl atsakovo NŽT įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į pareiškėjos tėvo ir senelio valdytą žemę.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nors ir neginčija konkrečių atsakovo sprendimų, susijusių su jai atkurtomis nuosavybės teisėmis, tačiau jos skundo reikalavimai tiesiogiai susiję su šiais sprendimais. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, nustatęs, kad skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo viešojo administravimo subjekto sprendimo priėmimo arba neveikimo, nors teisės aktuose nustatyta tokia viešojo administravimo subjekto pareiga priimti tam tikrą administracinį sprendimą, kuris gali sukurti, pakeisti ar panaikinti asmeniui teises. Nagrinėjamu atveju šis terminas skaičiuojamas nuo 2015 m. gruodžio 16 d., kai pareiškėja susipažino su NŽT 2015 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 20SD-5855-(14.20.55.). Taigi, paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2016 m. sausio 18 d. Dėl šio termino skaičiavimo nėra ginčo, juolab, kad šį faktą kitoje administracinėje byloje nustatė teismas ir šis faktas nėra paneigtas.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Jei šia teise asmuo pasinaudojo, neturėtų būti piktnaudžiaujama asmeniui suteiktomis teisėmis į teisminę gynybą, kai tuo pačiu pagrindu ir keliant analogiškus reikalavimus jau buvo kreiptasi į teismą ir jo skundas buvo išnagrinėtas iš esmės.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja dėl savo galbūt pažeistų teisių gynybos nuosavybės teisių atkūrimo srityje jau yra kreipusis kitose administracinėse bylose, kurias atskirajame skunde mini ir pati pareiškėja, todėl nėra pagrindo manyti, kad jos teisė į teisminę gynybą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį buvo pažeista. Akcentuotina tai, kad pareiškėja atskirajame skunde nepateikia argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumu ar nepagrįstumu, o atskirąjį skundą grindžia deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti pareiškėjo prašymu. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 2 dalį, prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą teismui turi būti paduotas skundas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nebuvo pateikusi teismui prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad praleistas skundo padavimo terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos teisė pateikti prašymą atnaujinti terminą yra įtvirtinta ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje. Nurodytas įstatymas yra viešai paskelbtas, todėl pareiškėjai turėjo būti žinomas. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pareiškėjui teisingai išaiškino, kad ši nutartis neatima galimybės pareiškėjai kreiptis į teismą su skundu, pateikiant argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė