1de2caa2-9ad2-4ec0-9d9a-37b5bb8ec1df · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-229-1036/2021 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00202-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. gegužės 12 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Mindaugas Povilanskas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs L. Ž. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo L. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 800 (aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylika) mėnesių, n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 12 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) L. Ž. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 (aÅ¡tuonių Å¡imtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylika) mėnesių už tai, kad jis 2021 m. kovo 2 d. apie 18 val. 37 min., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 26 km., vairavo automobilį Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,47 promilių girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktÄ .

L. Ž. (toliau – PareiÅ¡kėjas) pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o pakeisti SkundžiamÄ nutarimÄ ir už padarytÄ administracinį nusižengimÄ skirti Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę, tik draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylika) mėnesių. Skunde L. Ž. nurodo, kad su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka, dėl padaryto labai gailisi ir dėl savo poelgio iÅ¡gyvena. Vairuoti automobilio sėdo tikėdamasis, kad yra blaivus, buvo puikios savijautos, nejautė jokio alkoholio poveikio, lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad suvartotas labai nedidelis alkoholio kiekis bus pasiÅ¡alinęs iÅ¡ organizmo.

Kartu skunde pažymima, kad L. Ž. savanoriÅ¡kai užsirašė į paskaitas apie alkoholio vartojimo žalÄ . Nurodoma, kad vairavimas yra neatsiejama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenimo dalis, kadangi jis dirba keliose įmonėse, skirtinguose Lietuvos miestuose. Netekęs teisės vairuoti negali pilnavertiÅ¡kai atlikti pareigų ir dėl to iÅ¡kilo grėsmė prarasti darbÄ , kuris yra vienintelis pragyvenimo Å¡altinis. Turi 20 metų vairavo staÅ¾Ä ir tokio pobÅ«džio administracinis nusižengimas padarytas pirmÄ kartÄ gyvenime.

Nėra teistas ar linkęs piktybiÅ¡kai pažeidinėti įstatymų, yra baustas tik už smulkius KET pažeidimus. Skundžiamu nutarimu paskirtÄ baudÄ sumokėjęs. Institucija atsiliepime į skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir SkundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad L. Ž. administracinė nuobauda buvo paskirta sankcijos ribose, t. y. paskirta minimali bauda ir minimali administracinio poveikio priemonė. Institucijos vertinimu L. Ž. padarytas administracinis nusižengimas yra Å¡iukÅ¡tus ir pavojingas, keliantis realia grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų.

Karu pažymėjo, kad skiriant nuobaudÄ , įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesÄ , siekiant užtikrinti saugų eismÄ ir visuomenės saugumÄ , o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo bei aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl administracinės nuobaudos suÅ¡velninimo pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Skundas netenkintinas. ANK 641 straipsnis įpareigoja teismÄ nagrinėjant bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Dėl nuobaudos individualizavimo IÅ¡ skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija padaręs KET pažeidimÄ , nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo, tačiau praÅ¡o paskirti Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. tik draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 (dvylika) mėnesių. ANK 422 straipsnio 6 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo Å¡eÅ¡ių mėnesių iki vienų metų ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Å¡io kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimÄ padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kęs pozicijÄ , kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintÄ griežtÄ nuobaudÄ ir skirti mažesnę nuobaudÄ nei sankcijoje numatytoji minimali arba Å¡velnesnę nuobaudÄ nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Å ių iÅ¡ Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymÄ . Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018).

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieÅ¡tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali bÅ«ti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba jÄ Å¡velninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017).

Kaip matyti iÅ¡ nagrinėjamos bylos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gailisi padaręs administracinį nusižengimÄ , pagrindas svarstyti ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymÄ yra, tačiau teismų praktikoje nurodytų ypatingų, iÅ¡skirtinių aplinkybių dėl kurių administracinė poveikio priemonė bÅ«ti Å¡velninama ar naikintina nenustatyta. Akivaizdu, kad L. Ž. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra Å¡iurkÅ¡tus, ir jis vairuodamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojaus Å¡altinį, padarė nusižengimÄ , keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, dėl ko toks jo elgesys laikomas pavojingu.

Siekiant prevencinio tikslo – užkirsti keliÄ atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyviams, jų turtui, įstatymų leidėjas įtvirtino ir gana griežtas administracines nuobaudas už tokio nusižengimo padarymÄ , tarp jų ir privalomÄ teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ . Nors L. Ž. padarytas nusižengimas Å¡iuo atveju jokių realių neigiamų padarinių nesukėlė, tačiau Å¡io administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja padarinių kilimo. Skundžiamu nutarimu L.

Ž. buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda, nustatant minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , buvo atsižvelgta į L. Ž. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Skunde iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas panaikinti nutarimo dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, iÅ¡ esmės grindžiamas nepatogumais, kuriuos L.

Ž. patiria ir patirs netekęs teisės vairuoti transporto priemones, nes netekęs teisės vairuoti transporto priemones gali prarasti darbÄ . Teismas pažymi, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bÅ«tinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių bÅ«tų galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminÄ arba Å¡ios poveikio priemonės apskritai neskirti. O tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra iÅ¡skirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindÄ jos neskirti ar jÄ Å¾ymiai Å¡velninti.

Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta PareiÅ¡kėjai galimybės apskritai dirbti. PrieÅ¡ingai negu nurodo L. Ž. bÅ«tent tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinės aplinkybės, reikalauja ypatingÄ dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sÄ moningai pasirinkdamas prieÅ¡ingÄ teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Taigi PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo Å¡iÄ situacijÄ vertinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, nes Å¡ias aplinkybes, prieÅ¡ pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių dėl jo padaryto nusižengimo, rizikÄ .

Be to pažymėtina, kad PareiÅ¡kėjas iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau akivaizdu, jog Å¡i aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo darymo. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad paskirtos baudos sumokėjimas taip pat negali bÅ«ti laikomas iÅ¡imtine aplinkybe, nes už padarytÄ administracinį nusižengimÄ paskirtÄ baudÄ asmuo privalo sumokėti, nepriklausomai nuo jo noro ar pasirinkimo. L. Ž. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už itin Å¡iurkÅ¡tų KET taisyklių pažeidimÄ , t. y. jis vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,47 promilių girtumas.

Nors Å¡iuo atveju PareiÅ¡kėjui nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai virÅ¡ijo minimaliÄ 0,4 promilių ribÄ , nesukėlė jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl neteisėtų veiksmų jokia turtinė ar neturtinė žala niekam nebuvo padaryta, tačiau Å¡i aplinkybės nepaneigia bÅ«tinybės jam taikyti administracinio poveikio priemonę ir neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jam neturėtų bÅ«ti taikoma administracinio poveikio priemonė, kaip numatyta įstatyme. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – sukelia didelį pavojų aplinkai.

Taip pat Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad jokio realaus pagrindo vertinti L. Ž. kaip tvarkingÄ ir atsakingÄ , apdairų bei paklusnų vairuotojÄ kelyje, nėra. Tai, kad L. Ž. yra linkęs nepaisyti teisės aktų reikalavimų patvirtina ir administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iÅ¡ kurio matyti, kad jis administracine tvarka baustas net 17 kartų, iÅ¡ kurių absoliučiai visi pažeidimai/nusižengimai padaryti už KET pažeidimus.

Pažymėtina, jog ir nagrinėjamo įvykio metu turėjo keturis galiojančias administracines nuobaudas. Todėl atsižvelgiant į ankstesnius sistemingus KET baustumus, į tai kad baustas ne tik už smulkius pažeidimus, bet eilę kartų ir už greičio virÅ¡ijimÄ , nors dauguma paskirtų nuobaudų sumokėjęs, bet tai neigiamai apibÅ«dina L. Ž. asmenybę, rodo, jog asmuo pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesvarsto jam paskirtų nuobaudų paskirties ir tikslų, atitinkamų iÅ¡vadų nepadaro ir toliau nesilaiko teisės aktų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, todėl tikslinga skirta administracinio poveikio priemone sukelti PareiÅ¡kėjui neigiamas pasekmes.

Jau buvo minėta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats administracinį nusižengimÄ padaręs asmuo, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimÄ padariusį asmenį, sukelti administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neiÅ¡vengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas suÅ¡velninti nuobaudÄ . PrieÅ¡ darydamas administracinį nusižengimÄ asmuo privalo galvoti apie galimas jam kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natÅ«ralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas, o per Å¡velnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimÄ .

Tuo pačiu teismas pažymi, kad už Å¡io KET pažeidimo padarymÄ visai neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tiek atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek visuomenei gali sudaryti nebaudžiamumo nuotaikas. Pažymėtina, kad analogiÅ¡ko teisės aiÅ¡kinimo skiriant nuobaudas už analogiÅ¡kus administracinius nusižengimus laikosi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-381-898/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-891/2018).

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundÄ atmesti. Teismas, remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, n u t a r ė : Skundo netenkinti. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 9 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas