2013-11-06 Nr. AB-7844-3-61-3-00519-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-2630/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00519-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. vasario 12 d. (spaudas ant voko) kreipėsi su skundu (b. l. 1–5) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2013 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. 1D-1383-(11) „Dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies paskaičiavimo bei išmokėjimo“; 2) solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Vidaus reikalų ministerijos pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnį priteisti 7 664,72 Lt neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį; 3) solidariai iš atsakovų priteisti 3 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 4) įpareigoti atsakovus toliau mokėti Vidaus reikalų ministerijos sprendimu paskirtą pensiją.

Pareiškėjas nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu jam buvo paskirta 472,75 Lt pensija. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jam kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta pensija. Vidaus reikalų ministerija, taikydama Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, jam, kaip dirbančiam, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėjo 7 664,72 Lt. Pareiškėjo manymu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir nuosavybės teisių apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Šią poziciją pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 52 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimais. Nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, jog Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovai), atsiliepimu į skundą (b. l. 13–14) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovai nurodė, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiškėjui pensija buvo perskaičiuota ir išmokėta remiantis šio įstatymo 5 straipsnio nuostatomis. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta prieštaravusia Konstitucijai, tačiau pagal šio teismo praktiką, kol Konstitucinis Teismas nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas prieštarauja Konstitucijai, toks teisės aktas atitinka Konstituciją ir jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Todėl Vidaus reikalų ministerijos atsakymas į pareiškėjo prašymą ir atitinkami veiksmai skunde nurodytu laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir išmokant pareiškėjui sumažintą valstybinę pensiją buvo teisėti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu (b. l. 29–34) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas priteisė V. A. iš Lietuvos Respublikos 7 664,72 Lt valstybinės pareigūno pensijos nepriemoką.

Teismas nustatė, kad Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2007 m. liepos 30 d. sprendimu „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo V. A.“ pareiškėjui nuo 2007 m. gegužės 7 d. neterminuotai paskirta 472,75 Lt dydžio pensija. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi nepažeidęs termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti, bei turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimą, susijusį su neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka. Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo išaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti sumokėti jam valstybinės pensijos dalį, kurios jis negavo dėl nekonstitucine pripažintos teisės normos, yra teisingas ir teisėtas.

Teismas pagal jau nusistovėjusią teismų praktiką pareiškėjui iš Lietuvos valstybės priteisė 7 664,72 Lt valstybinės pareigūno pensijos nepriemoką. Teismas konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. 1D-1383-(11) iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, nes Vidaus reikalų ministerija iki Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo neturėjo teisinio pagrindo mokėti pareiškėjui visą paskirtą pareigūno pensiją, o įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui – neturi teisinio pagrindo pareiškėjui geruoju (t. y. neteismine administracine tvarka) išmokėti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, ir neturi teisinio pagrindo mokėti visą paskirtą pensiją, nes pensijos ribojimai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį tebegalioja.

Dėl išdėstytų motyvų teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti minėtą sprendimą. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, nurodė, kad šiuo atveju nėra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Vidaus reikalų ministerija, iki Konstitucinis Teismas nepripažino aptartų teisės normų antikonstitucinėmis, privalėjo jas vykdyti ir pareigūnams pensijas apskaičiuoti ir išmokėti pagal teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą bei Administracinių bylų teisenos įstatymą atlyginama turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, t. y.

žala turi būti padaroma viešojo administravimo srityje, tuo tarpu valstybės (Seimo) įstatymų leidybos veikla negali būti laikoma viešuoju administravimu.

III. Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliaciniu skundu (b. l. 38) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą - nustatyti, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, teismo sprendimą turi įvykdyti iki 2014 m. vasario 1 d.

Atsakovai nurodo, kad pareiškėjo teisės į priteistą sumą neginčija. Tačiau atkreipia dėmesį į teisės principą, kad teisės aktais (t. y. ir teismo sprendimu) negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo kompensavimui nėra skirtos. Asignavimų poreikis šiam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Seimui 2014 metų valstybės biudžeto projektą. Todėl pagal dabartinę faktinę padėtį Vidaus reikalų ministerija negali įvykdyti teismo sprendimo. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1754/2013 atidėjo analogiško sprendimo įvykdymo terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Tikrinamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui V. A. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 7 664,72 Lt valstybinės pareigūno pensijos nepriemoką 2 691,56 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pastaroji išvada darytina Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo pagrindu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, o būtent Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A522-519/2013, taip pat kitais baigiamaisiais teisės aktais, priimtais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškose bylose (pvz.: 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-850/2013, 2013 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1413/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija neturi objektyvių priežasčių nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių atkartotų ir kitose tokio pat pobūdžio administracinės bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuodugnesnė analizė dėl priteistos valstybinės pareigūnų pensijos dalies nebetikslinga.

Pasisakydama dėl atsakovų apeliaciniame skunde pateikto prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2014 m. vasario 1 d., teisėjų kolegija pažymi, kad paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto išlaidų sampratą, nusprendė, kad teismo priimtas įpareigojimas gali būti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nuo ką tik paminėto procesinio sprendimo priėmimo dienos iki šios bylos baigiamojo teisės akto priėmimo momento esminių itin aiškiai išreikštų pasikeitimų ekonominiu požiūriu valstybės gyvenime nėra įvykę, pripažįsta būtina atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2014 m. vasario 1 d.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo vykdymą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius