1ddf4746-15ad-414e-bcea-ef2dbf35697a · Kauno apygardos teismas

                                                     Civilinė byla Nr. e2A-833-153/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-15159-2014-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.2.4.2; 2.5.10.5.2.5; 2.5.10.5.2.16; 3.1.7.5;3.2.4.11; 3.3.1.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11777-717/2015 pagal ieÅ¡kovų neveiksnios A.

R., atstovaujamos globėjos ir ieškovės R. R., R. R. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tretieji asmenys – E. K. ir Z. R., dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Ieškovai patikslintais ieškiniais prašė priteisti solidariai iš atsakovų 2163,69 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos R. R.; 21 142 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos R.

R. ir 150 000 Eur neturtinės žalos neveiksniai A. R., priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai R. R. ir R. R. nurodė, kad jų motina ieÅ¡kovė A. R. Žaliakalnio turgavietėje 2011-08-19 prekiavo pačios užaugintomis daržovėmis. Policijos reido metu, patruliuojant tretiesiems asmenims E. K. ir Z. R., jų motinÄ buvo bandoma sulaikyti ir nubausti už tai, kad ji prekiavo ne tam tikslui nustatytose vietose, t. y. turgaus prieigose. Motina, bandydama iÅ¡vengti sulaikymo, prieÅ¡inosi, iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ policininko rankų, griuvo ant grindinio ir sunkiai susižalojo.

IeÅ¡kovei A. R. buvo sukeltas sunkus sveikatos sužalojimas – nepataisoma galvos smegenų trauma ir daugybiniai mažesnio sunkumo sveikatos sutrikdymai. Dėl patirtų sužalojimų A. R. tapo neveiksni. Ji nesupranta savo veiksmų esmės, visiÅ¡kai negali savimi pasirÅ«pinti, jai nustatytas didelis specialių poreikių lygis, jÄ nuolat reikia prižiÅ«rėti ir ja rÅ«pintis. IeÅ¡kovai mano, kad už tinkamÄ trečiųjų asmenų policijos pareigÅ«nų E. K. ir Z. R. parengimÄ , apmokymÄ , aprÅ«pinimÄ visomis reikiamomis priemonėmis yra atsakingi abu atsakovai – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.Atsakovai Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad neprivalo ieÅ¡kovams atlyginti žalos, kadangi ieÅ¡kovės A.

R. sveikatai žala padaryta ne dėl pareigÅ«nų veiksmų, o dėl nelaimingo atsitikimo, įvykusio dėl pačios ieÅ¡kovės A. R. veiksmų, susijusių su pasiprieÅ¡inimu policijos pareigÅ«nams.TokiÄ pat pozicijÄ dėl ieÅ¡kovų reikalavimų nurodė tretieji asmenys E. K. ir Z. R.. Tretieji asmenys nurodė, kad vykdydami prevencinių priemonių planÄ , sulaikė ieÅ¡kovę A. R.. Sulaikę ieÅ¡kovę A. R. tretieji asmenys su ja elgėsi atsargiai, už rankos jÄ laikė nestipriai, matydami, kad ieÅ¡kovė A.

R. yra garbaus amžiaus, nedidelė, smulkaus kÅ«no sudėjimo, o tai sÄ lygojo, jog ji iÅ¡trÅ«ko ir griuvo aukÅ¡tielninka ant grindinio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimus patenkino iÅ¡ dalies.IeÅ¡kovei R. R. priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2163,69 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovui R. R. priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; reikalavimo dalį dėl 21 142 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetė. Ieškovei A. R. priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovams R. R., R.

R., ir A. R. priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 120,00 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad policijos pareigÅ«nų atžvilgiu nenustatyta nei baudžiamoji, nei tarnybinė atsakomybė, tačiau atsakovas, kaip policijos pareigÅ«nų darbdavys, už jos pareigÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ turėtų atsakyti civiline tvarka. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismo manymu, yra akivaizdu, kad dėl kontakto su policijos pareigÅ«nais A.

R. sveikatai buvo padaryta neatstatoma žala.Teismas, įvertinęs surinktus byloje įrodymus, sprendė, kad trÅ«ko mokymų ir tam tikro instruktažo operacijÄ vykdžiusiems pareigÅ«nams, kad nebuvo individualizuojama daroma veika, t. y. naudojant priverstines prievartos priemones nebuvo atsižvelgta į pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , jo maÅ¾Ä pavojingumo visuomenei laipsnį, sulaikomo asmens amžių, sveikatos bÅ«klę. Teismas sprendė, kad valstybė nepakankamai skyrė lėšų ir žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių tinkamam pareigÅ«nų paruoÅ¡imui ir techniniam jų veiklos aprÅ«pinimui, kad incidento su A.

R. būtų išvengta, t. y. nebuvo paisoma LR policijos įstatymo 4–5, 12, 23, 24 straipsnių reikalavimų, todėl konstatavo, kad abi valstybei atstovaujančios institucijos – šios bylos atsakovai, vienodai kaltos. Policijos departamentas neskyrė pakankamai lėšų ir aprūpinimo techninėmis priemonėmis vykdyti valstybės priskirtoms funkcijoms, nepakankamai skyrė dėmesio pareigūnų kvalifikacijos tobulinimui ir tikrinimui. Kauno apskrities vyriausias policijos komisariatas mažai dėmesio skyrė vykdomų priemonių saugumo užtikrinimui, darbuotojų reikiamam mokymui, jų kvalifikacijos tikrinimui, neaprūpino darbuotojų reikiamomis techninėmis priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai abu atsakovai žalÄ ieÅ¡kovams turi atlyginti lygiomis dalimis.Teismas, įvertinęs žalos atsiradimo aplinkybes ir jos mastÄ , atsižvelgė ir į tai, kad A. R. elgėsi pažeisdama galiojančius įstatymus: ji pasakė pareigÅ«nei netikslius savo anketinius duomenis, bėgo nuo policijos pareigÅ«nų, jų sulaikoma stengėsi iÅ¡trÅ«kti jėga, nutraukė pareigÅ«nei E. K. nuo kaklo grandinėlę, padarė jai lengvų kÅ«no sužalojimų. Teismo manymu, jeigu ji nebÅ«tų Å¡ių veiksmų atlikusi, galbÅ«t nebÅ«tų buvusi sužalota.

Todėl teismas, atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, ieÅ¡kovams priteisė neturtinę žalÄ Å¾ymiai mažesnę, negu ieÅ¡kinio reikalavime prašė ieÅ¡kovai.Teismo nuomone, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai, kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Teismas, nustatęs, kad A. R., sÄ lyginai buvusi sveika, po 2011-08-19 incidento su policijos pareigÅ«nais tapo visiÅ¡kai neįgali, jai reikalinga nuolatinė kito asmens slauga ir nuolatinė priežiÅ«ra, įvertino, kad A.

R. bÅ«ties pasikeitimas sukėlė žalÄ jai ir jos vaikams, Å¡ios bylos ieÅ¡kovams. Taip pat įvertino tai, kad ieÅ¡kovės vaikai dėl motinos sveikatos bÅ«klės pablogėjimo patyrė didelių emocinių iÅ¡gyvenimų, jiems atsirado papildomų rÅ«pesčių rÅ«pintis neįgalia mama, kad ieÅ¡kovai jaučia moralinę nuoskaudÄ , kadangi negali bendrauti su motina, nes ji nesupranta savo veiksmų esmės. Patenkinęs ieÅ¡kovų reikalavimus iÅ¡ dalies, teismas priteisė ieÅ¡kovams po 5000 Eur neturtinės žalos, o A.

R. – 10 000 Eur neturtinę žalÄ (CK 6.250 straipsnis).Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai įrodė, jog patyrė 2163,69 Eur turtinės žalÄ . Å iÄ Å¾alÄ sudaro vaistų ir kitų pagalbinių su gydymu susijusių priemonių įsigijimas ir kelionės, A. R. transportavimo iÅ¡laidos (CK 6.271 straipsnis). Å ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė įrodė byloje pateiktais kvitais už pirktus vaistus, kitas medicinines priemones ir kurÄ , gydytojo rekomendacijomis, kokius vaistus A. R. turi vartoti.Teismas nepatenkino ieÅ¡kovo R.

R. ieÅ¡kinio dalies dėl 21 142 Eur priteisimo už buto motinos slaugai įgijimÄ , kadangi patalpos buvo įgytos R. R. vardu ir jos jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Teismas akcentavo, jog ieÅ¡kovei A. R. nuosavybės teise priklauso ½ dalis patalpų (duomenys neskelbtini) , Kaune, todėl nusprendus, kad A. R. turimos gyvenamosios patalpos yra netinkamos jai gyventi, galėjo bÅ«ti sprendžiamas turimų patalpų keitimas į tinkamas patalpas arba patalpos galėjo bÅ«ti įsigytos pirkimo–pardavimo bÅ«du.Teismas iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ priteisti 1221,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas įvertinęs 1/10 dalį patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų už teisinių paslaugų suteikimÄ , – 120 Eur (1221,46 Eur : 10).Teismas nepriteisė iÅ¡ atsakovų 7,63 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgęs į tai, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra nedidelės, o jų iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų neekonomiÅ¡kas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ skundžia Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, praÅ¡o panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl priteistos neturtinės žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovams, Å¡iÄ ieÅ¡kovų reikalavimų dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neužsimena apie tai, kad Kauno apskr. VPK Kauno m. Žaliakalnio PK A.

R. atžvilgiu 2011-08-19 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-00898-11 pagal požymius nusikaltimo, numatyto LR BK 286 str. (pasiprieÅ¡inimas valstybės tarnautojui). Å iame ikiteisminiame tyrime buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog A. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 286 str., t. y. pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, o bÅ«tent pareigÅ«nei E. K., dėl ko Å¡iai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Ikiteisminis tyrimas A. R. atžvilgiu dėl aplinkybių pasikeitimo jai tapus nepavojinga buvo nutrauktas.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, atsakomybė pagal LR CK 6.271 str. negalima, todėl ieÅ¡kovų reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PD prie LR VRM ir Kauno apskr. VPK, turėtų bÅ«ti atmestinas kaip nepagrįstas.Nei ieÅ¡kovai, nei pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindė priežastinio ryÅ¡io, jog ieÅ¡kovai patyrė neturtinę žalÄ dėl policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalÄ padariusio asmens kaltė, kas nebuvo įrodyta, todėl civilinė atsakomybė pagal LR CK 6.250 str. negalima.Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ , nepagrįstai nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti žalos atlyginimÄ iÅ¡ civilinio atsakovo valstybės atstovo, t. y. PD prie LR VRM ir Kauno apskr. VPK, nes žalos atlyginimas turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas iÅ¡ atsakovo, o ne iÅ¡ jo atstovo.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo 2 str. 2 d. 1 p., sprendimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo pavesti vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.AtsiliepimÄ Ä¯ Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato apeliacinį skundÄ pateikė ieÅ¡kovės A.

R. atstovė R. R., ieÅ¡kovė R. R. ir ieÅ¡kovas R. R.. IeÅ¡kovai praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.Skundžiamame sprendime yra labai detaliai iÅ¡analizuotas ir įvertintas ne tik konkrečių dviejų policijos pareigÅ«nų, tiesiogiai kontaktavusių su nukentėjusiÄ ja, bet ir valstybės aplaidumas organizuojant policijos darbÄ .Skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, kad pareigÅ«nai Z. R. ir E. K. nebuvo tinkamai pasiruošę vykdyti planinį patikrinimÄ turgavietėje:

į patikrinimÄ jie vyko nuosavu automobiliu, nes Žaliakalnio nuovada turi tik vienÄ tarnybinį automobilį, kuriuo tarnybos reikalais buvo iÅ¡vykęs nuovados virÅ¡ininkas. PareigÅ«nė K. vilkėjo civiliais drabužiais, specialiųjų priemonių (guminės lazdos, antrankių ir kt.) neturėjo, nes Å¡ios priemonės nėra skirtos. Uniformos nedėvėjo dėl to, kad jos neturėjo (senoji buvo susidėvėjusi).Skundžiamame sprendime teismas teisingai pažymėjo, kad jeigu įvykio vietoje bÅ«tų buvę bent du pareigÅ«nai, tokios priemonės (kovinių imtynių veiksmų) nebÅ«tų prireikę, bÅ«tų pakakę įtariamÄ pažeidėjÄ laikyti už rankos.Skundžiamame sprendime teismas pagrįstai konstatavo, kad valstybė nepakankamai skyrė lėšų ir žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių tinkamam pareigÅ«nų paruoÅ¡imui ir techniniam jų veiklos aprÅ«pinimui, kad incidento su A.

R. bÅ«tų iÅ¡vengta. Taigi teismo iÅ¡vada, kad remiantis Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d., žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, yra pagrįsta. Å io straipsnio 4 d. nustato, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Skundžiamame sprendime teismas iÅ¡samiai pagrindė ir motyvavo tiek valstybės atsakomybės sÄ lygas, tiek žmogiÅ¡kai ir jautriai atsižvelgė į ieÅ¡kovų patirtÄ skausmÄ ir vargus slaugant negrįžtamai suluoÅ¡intÄ ir neveiksnia tapusiÄ motinÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias ginčo sprendimui, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus itin iÅ¡samiai iÅ¡dėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , ir, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).Byloje kilo ginčas dėl valstybės atsakomybės ir pareigos atlyginti ieÅ¡kovams neturtinę žalÄ .           Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad operacijÄ vykdžiusiems pareigÅ«nams trÅ«ko mokymų ir tam tikro instruktažo, kad nebuvo individualizuojama daroma veika, t. y. naudojant priverstines prievartos priemones nebuvo atsižvelgta į pažeidimo mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , jo maÅ¾Ä pavojingumo visuomenei laipsnį, sulaikomo asmens amžių, sveikatos bÅ«klę, taigi valstybė nepasirÅ«pino pareigÅ«nų kvalifikacijos tobulinimu.   Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad valstybė nepakankamai skyrė lėšų ir žmoniÅ¡kųjų iÅ¡teklių tinkamam pareigÅ«nų paruoÅ¡imui ir techniniam jų veiklos aprÅ«pinimui.

Kaip nustatyta byloje pareigÅ«nai neturėjo transporto, darbo funkcijoms vykdyti naudojo nuosavÄ automobilį, pareigÅ«nė E. K. neturėjo uniformos nei specialiųjų skiriamųjų ženklų, tad dirbo vilkėdama civiliais rÅ«bais, tame tarpe veikdama viena pareigÅ«nė negalėjo tinkamai susitvarkyti ginčo situacijoje.     Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad valstybė neužtikrino policijos pareigÅ«nams darbo sÄ lygų ir veiklos administravo atitinkančių Policijos veiklos įstatymo 12 str.2d.3p.,13 str.1d. reikalavimų, kur įtvirtinta, valstybės institucijų pareiga organizuoti bÅ«tinÄ policijos pareigÅ«nų materialinį techninį aprÅ«pinimÄ , formuoti policijos veiklos strategijÄ , kontroliuoti jos įgyvendinimÄ , organizuoti, įgyvendinti teritorinių policijos įstaigų valdymÄ .     Valstybės pareiga atlyginti žalÄ , padarytÄ teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje.

Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiÅ¡kinimo ir taikymo yra pakankamai iÅ¡plėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M.

T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. Å . v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Nordic investicija“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas, o neįrodžius bent vienos iÅ¡ jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

D. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. B. v. Lietuvos valstybė, bylos 3K-3-2/2012).Apelianto atstovai akcentuoja, kad vienas iÅ¡ atsakomybės elementų – neteisėtumas byloje neįrodytas, tačiau su Å¡iais argumentais sutikti negalima.PrieÅ¡ingai, nei teigia apelianto atstovai, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad dėl netinkamo pasirengimo atlikti tarnybinę užduotį policijos pareigÅ«nai, nesant tam bÅ«tinumo, naudojo prievartÄ ieÅ¡kovės A.

R. atžvilgiu, kad panaudotos prievartos pasekmės tapo itin skaudžios ieÅ¡kovei A. R.. Taigi ieÅ¡kovų atstovo argumentas, kad policijos pareigÅ«nai pažeidė Policijos veiklos įstatymo 4 str. 2 d. nuostatas, yra visiÅ¡kai pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovei (valstybei) civilinę atsakomybę dėl padarytos žalos ieÅ¡kovams.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl netinkamai atlikto policijos pareigÅ«nų darbo sustiprina ir tas faktas, jog remiantis Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK patvirtintu priemonių 2011-08-14 planu Nr. 20-25-2-IL781 ,,Dėl prekybos taisyklių pažeidimo ir užkardinimo“ įtvirtintas priemonių tikslas, buvo uždaviniai įstatymų ir kitų teisės aktų numatytomis priemonėmis užkirsti keliÄ prekybos taisyklių pažeidimams ir neteisėtai prekybai akcizinėmis prekėmis ir vaistais, sustiprinti asmenų, darančių teisėtvarkos pažeidimus, kontrolę (2 t., b. l. 107).Bylos medžiaga patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai, Å¡ioje byloje tretieji asmenis E. K. ir Z.

R., už tariamai vykdomÄ ieÅ¡kovės A. R. administracinės teisės pažeidimÄ (prekybos taisyklių pažeidimÄ ) taikė ieÅ¡kovei procesinės prievartos priemonę sulaikymÄ , kurio metu pavartojo fizinę jėgÄ ieÅ¡kovei A. R. sulaikyti, kovinius veiksmus, užlaužė rankÄ už nugaros, laikė ieÅ¡kovę A. R. prispaustÄ jėga prie tvoros, laikė už rankos.IÅ¡ baudžiamojoje byloje Nr. 25-1-00898-11 esančio 2011-08-24 apžiÅ«ros protokolo (psl. 35–42) matyti, kad ieÅ¡kovė A.

R. sulaikymo metu turėjo maiÅ¡elyje trys popierinius indelius su augalų daigais. Todėl net ir padarius prielaidÄ , kad ieÅ¡kovė A. R. bÅ«tų pardavusi kelis braÅ¡kių daigus, esamojoje situacijoje policijos darbuotojų ieÅ¡kovei A. R. panaudotų priemonių intensyvumas (fizinė prievarta), ieÅ¡kovės sulaikymo trukmė (ieÅ¡kovė pabėgo į netolimus kiemus, slapstėsi krÅ«muose, paÅ¡alinio asmens bute), panaudotos pajėgos - senyvo amžiaus ieÅ¡kovės A. R. sulaikymui neatitiko nei ieÅ¡kovės A.

R. padaryto nusižengimo sunkumo, nei policijos darbuotojams nustatyto darbo užduoties tikslo (prekybos taisyklių pažeidimo užkardinimas).Taip pat bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareigÅ«nė E. K. nebuvo tinkamai pasirengusi veikti ginčo situacijoje viena. Bylos duomenimis, pareigÅ«nė, kalbėdama telefonu, tuo pačiu metu nepaleisdama sulaikytos ieÅ¡kovės A. R., vartojo prieÅ¡ ieÅ¡kovę A. R. fizinę prievartÄ , užlaužusi rankÄ už nugaros, prispaudė ieÅ¡kovę savo kÅ«nu prie tvoros, laikė ieÅ¡kovę, kol atvyko kitas pareigÅ«nas – Z.

R.. Atvykęs į ieÅ¡kovės A. R. sulaikymo vietÄ policijos darbuotojas trečiasis asmuo Z. R. ginčo situacijos faktiÅ¡kai neiÅ¡sprendė, o dar labiau komplikavo, kadangi laikydamas ieÅ¡kovę už rankos neiÅ¡laikė jos, ieÅ¡kovė, iÅ¡sprÅ«dusi iÅ¡ policijos darbuotojų, susitrenkė galvÄ Ä¯ grindinį ir sunkiai susižalojo.Bylos duomenimis, trečiųjų asmenų neatidÅ«s ir nerÅ«pestingi veiksmai sukėlė itin sunkias pasekmes ieÅ¡kovei A. R. (dėl sužalojimo ieÅ¡kovė tapo neveiksni), byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieÅ¡kovei A.

R. po policijos darbuotojų atliktų sulaikymo veiksmų nustatytas pakauÅ¡kaulio lūžis, pereinantis į kaukolės kairės pusės smegenų žievės kontÅ«zijÄ . Taigi ieÅ¡kovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ pagrįstai nurodyta, kad policijos darbuotojų veiksmai vykdant darbo užduotį neatitiko Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 21 str. 1 d. 1 p., 23 str. 1 d., 24 str. 2 d. reikalavimų, nes Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė A. R. buvo garbaus amžiaus ir nekėlė pavojaus visuomenei, tad fizinės jėgos taikymas ieÅ¡kovei A.

R. neatitiko teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų (CK 1.5 str. 1 d.).Valstybės institucijos ir jų pareigÅ«nai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves, o ypač svarbu, kad vykdydami jiems patikėtas funkcijas, patys jų nepažeistų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad trečiųjų asmenų pareigų atlikimas neatitiko policijos įstaigos nustatytų uždavinių. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų ir visiÅ¡kai joms pritaria.

Tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00346-11 nutarta 2011-12-30 nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (3t.,b.l.143-152) nesant pareigÅ«nų veiksmuose nusikalstamų veikų numatytų LR BK 228 str. 1d. ir 137 str.1d.nesudaro pagrindo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti. Kadangi teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos civilinės deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimai dėl žalos atlyginimo, tame tarpe neturtinės žalos atlyginimo patenkinti pagrįstai.Atmestinas apeliantų atstovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pačios ieÅ¡kovės A.

R. veiksmų, kuri intensyviai priešinosi pareigūnams, ir to, kad ieškovės veiksmai tariamai atitiko LR BK 286 str., o ikiteisminis tyrimas nutrauktas tik dėl ieškovės A. R. sveikatos būklės.Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga yra tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovė A. R. teismo pripažinta kalta atlikusi nusikalstamus veiksmus ginčo situacijoje prieš pareigūnus, nes tokio sprendimo (nuosprendžio) byloje nėra. Šiuo atveju tas faktas, jog ieškovės A.

R. atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl aplinkybių pasikeitimo tapus ieÅ¡kovei nepavojingai, nepatvirtina ieÅ¡kovės A. R. kaltės fakto (baudžiamoji byla Nr. 25-1-00898-11, psl. 99–103), tad nesudaro pagrindo perkelti atsakomybę už padarytÄ ieÅ¡kovės sveikatai žalÄ pačiai ieÅ¡kovei A. R..Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad neabejotina ir akivaizdu, jog tokios iÅ¡laidos, kurias nurodė ieÅ¡kovai ieÅ¡kovės A. R. gydymui, slaugai, buvo patirtos realiai. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus ieÅ¡kovei A.

R. padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį, gydymo proceso eigÄ , trukmę, pasveikimo prognozę, ieÅ¡kovams priteistos turtinės žalos dydis (2163 Eur) yra protingo dydžio, todėl nemažintinas (CPK 185 str.). Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ir kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

           Dėl ieÅ¡kovams už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .       Pirmosios distancijos teismas Å¡ių reikalavimų nepažeidė. Ä®vertinus padarytÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovės A. R. sveikatai (ieÅ¡kovei neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis), ieÅ¡kovų R. R. ir R. R. iÅ¡gyvenimus dėl sunkios ieÅ¡kovės A.

R. negalios, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis ieÅ¡kovams, kurį nustatė teismas, – po penkis tÅ«kstančius eurų ieÅ¡kovams R. R., R. R. ir deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų ieÅ¡kovei A. R. (CK 6. 250 str. 2 d.) – atitinka CK 1. 5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto atstovai jokių teisinių argumentų, kurie leistų abejoti tokio teismo sprendimo teisėtumu, nenurodė, todėl plačiau teisėjų kolegija dėl Å¡ių argumentų nepasisako.Bylose, kuriose ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kiamas Lietuvos valstybei, jai atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.), tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tuo, kad dėl policijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo valstybės atstove turi bÅ«ti nurodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos vyriausybei įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybei teisme, arbitraže atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga), įstatymų nustatytais atvejais – kita institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisme, arbitraže atstovauja jos įgaliota valstybės institucija (įstaiga).Atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei teismuose taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2. punkte nurodyta, jog valstybei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atstovauja bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Kadangi ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nenurodė, jog žala jiems padaryta dėl teismo ar teisėjų neteisėtų veiksmų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijÄ nurodyti valstybės atstove, privalančia atlyginti žalÄ ieÅ¡kovams, nėra pagrindo.

Tačiau pažymėtina ir tai, kad nutarimo 3.16.2, 3.32 punktuose nustatyta, jog kitose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, Å¡iuo atveju Policijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos. Taigi, žala atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto.

Sutiktina su apeliantų argumentais, kad atsakove byloje yra valstybė, todėl žala skundžiamu sprendimu turi būti priteista iš valstybės, o ne iš valstybei atstovaujančio subjekto. Todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis patikslinama, kad žala priteista iš valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, o ne, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, iš valstybei atstovaujančių subjektų Kiti skundų argumentai neaptariami, nes jie ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apelianto atstovų skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamo sprendimo nėra įstatymo pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo nekeisti. Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad ieškovams R.

R., A. R. ir R. R. teismo sprendime nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidų, turtinės ir neturtinės žalos sumos priteistinos iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos, o ne lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato.Kitos teismo sprendimo dalies nekeisti.      Teisėjai                                                                  Galina Blaževič                                                                  Leonas Jachimavičius                                                                  Evaldas Burzdikas                                                                Â