2017-05-09 Nr. AB-9941-3-63-3-00198-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1706-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00198-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 37.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas skunduose (b. l. 2–3, 49) ir atsikirtimuose į atsakovo atsiliepimus (b. l. 44, 73–74) prašė panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ ir priteisti po 40 Eur už kiekvieną dieną nuo jo įrašymo į sąrašą. Prašoma priteisti suma skundo padavimo dieną sudarė 15 800 Eur.

Nurodė, jog Tauragės AVPK viršininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ priskirtas linkusių pabėgti asmenų kategorijai. Pareiškėjo teigimu, įsakymas neteisėtas, nebuvo teisinio pagrindo priskirti jį linkusių pabėgti asmenų kategorijai, atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad jis neplanavo pabėgimo iš areštinės, tačiau dėl priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai jam kilo neigiamos pasekmės, dėl ko patyrė neturtinę žalą. Pažymėjo, jog du kartus kreipėsi dėl išbraukimo iš sąrašo, tačiau jo prašymai netenkinti.

Teigė, jog ginčijamas nutarimas priimtas remiantis tik prielaida, kad jis žinojo apie planuojamą pabėgimą ir pats ketino pabėgti, išankstine ir žeminančia nuomone apie jį. Nurodė, jog kartu su juo kameroje Nr. 3 buvęs asmuo iš tikrųjų planavo pabėgimą, ardė kameros sieną, tačiau jis pats apie tai nieko nežinojo, bet išaiškėjus šioms aplinkybėms jis buvo įtrauktas į linkusių pabėgti asmenų sąrašą nurodytu nutarimu. Pareiškėjo teigimu, Tauragės AVPK pareigūnai neatlikdavo rytinių ir vakarinių kamerų apžiūrų, todėl patys nepastebėjo ardomos sienos ir neapsaugojo jo nuo neigiamų pasekmių, kilusių dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.

Teigė, kad į kamerą Nr. 3 buvo įkeltas 2015 m. vasario 18 d. apie 17 val., o tai, kad kameroje laikomas J. N., ardė sieną ir planavo pabėgimą, išaiškėjo 2015 m. vasario 20 d. apie 1 val. nakties. Teigė, jog per nurodytą laikotarpį nepastebėjo, kad sienoje yra praardyta skylė, juo labiau, kad siena buvo uždengta plakatu, o 2015 vasario 20 d. naktį, pamatęs J. N. rankose metalinį strypą, neturėjo galimybės apie tai pranešti pareigūnams. Išaiškėjus, kad jo kameros kaimynas ardė sieną ir planavo pabėgti, 2015 m. vasario 20 d. apie 02.00 val. jis buvo perkeltas į kamerą Nr. 9, kurios sąlygos yra netinkamos asmenų laikymui, ir joje išbuvo iki 10–11 val.

Teigė, jog dėl tokio perkėlimo jis neteko naktinio poilsio, o kameros Nr. 9 sąlygos iki šiol kelia jam pasibjaurėjimą ir šleikštulį, prarado pasitikėjimą policijos pareigūnais, sukėlė didelius dvasinius sukrėtimus ir nepatogumus bei išgyvenimus, kurie tęsiasi iki šiol. Pažymėjo, kas buvo pažeista ir asmenų paskirstymo į kameras tvarka, nes jis areštinėje buvo laikomas kaip nuteistasis, o asmuo, planavęs pabėgimą, buvo suimtasis. Pareiškėjo teigimu, dėl tokio asmenų paskirstymo tvarkos pažeidimo jis iki šiol patiria didelius nepatogumus ir išgyvenimus.

Teigė, jog dėl nepagrįsto įtraukimo į linkusių pabėgti asmenų sąrašą jis yra pasmerktas kančioms, nes visose įkalinimo įstaigose yra laikomas linkusiu pabėgti ir kas 3 valandas turi pasirašyti žurnaluose, dėl to yra žadinamas naktį, o kameros kaimynai reiškia pasipiktinimą, jį engia ir psichologiškai luošina. Yra gavęs nuobaudų už pavėlavimą pasirašyti, dėl to neteko lygtinio paleidimo galimybės, teisės dirbti be sargybos už Alytaus pataisos namų teritorijos, teisės išvykti į namus, kitų lengvatų, net jo šeimos nariai nutraukė su juo visus ryšius ir nebelanko jo įkalinimo įstaigoje manydami, kad jis yra linkęs pabėgti.

Pareiškėjo teigimu, dėl nepagrįsto jo įrašymo į sąrašą sutriko sveikata, tapo pažeidžiamas ir palaužiamas, patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, kasdien vis labiau išgyvena, mažėja pasitikėjimas savimi ir pareigūnais, negali ramiai miegoti, sapnuojasi košmarai dėl pareigūnų patyčių, tapo dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, jaučia baimę, apatiją.

Atsakovas atsiliepimuose į skundą (b. l. 29, 60–61) su pareiškėjo reikalavimais nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Tauragės AVPK viršininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ priskirtas linkusių pabėgti kategorijai. Nurodė, jog į kamerą Nr. 9 buvo perkeltas ir kameroje buvo laikytas ne ilgiau kaip 3 valandas, kol vyko įvykio vietos dėl pasikėsinimo pabėgti iš areštinės apžiūra. Dėl šio incidento tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas. Nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymo Nr. 5-V-139, kuriuo patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), 31 punktu esant duomenų, kad linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo atsisakė ketinimų pabėgti, jis išbraukiamas iš linkusių pabėgti asmenų sąrašo. Pareiškėjas nesilaiko paskirto režimo, dėl pažeidimų jam taikomos nuobaudos, todėl nėra teisinio pagrindo išbraukti jį iš sąrašo. Nurodė, jog pareiškėjas Tauragės AVPK buvo laikytas nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 26 d. ir dėl laikymo sąlygų pagal pareiškėjo skundą yra priimtas neįsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2041-609/2015, kuris yra apskųstas. Teigė, jog pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo D. S. skundą atmetė.

Teismas vadovavosi Instrukcijos 3 punktu. Asmenų įrašymas į linkusių pabėgti sąrašą iš esmės yra prevencinė priemonė, skirta jų pačių ir areštinės pareigūnų saugumui užtikrinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinimas). Taip pat rėmėsi Instrukcijos 23 punkto, 24 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2000 m. vasario 17 d.

įsakymu Nr. 88 (redakcija, galiojanti nuo 2005 m. lapkričio 1 d.) patvirtintų Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 123 punkto ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 125 punkto nuostatomis. Iš nurodytų teisės normų turinio matyti, jog jose nėra įtvirtintas baigtinis informacijos šaltinių apie rengiamą pabėgimą sąrašas, todėl tai gali būti bet kokio pobūdžio informacija, sudaranti pagrindą manyti, jog yra arba gali būti rengiamas pabėgimas.

Tai reiškia, jog spręsdama nuteistųjų įrašymo į linkusių pabėgti asmenų įskaitą pagrįstumo klausimą ir vertindama pateiktą informaciją, laisvės atėmimo įstaigos administracija yra saistoma protingumo ir proporcingumo kriterijų ir visais atvejais yra vertinama bet kokia (tame tarpe ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be to, vertinant polinkį pabėgti nėra būtina remtis konkrečiais pabėgimo faktais. Iš paties pareiškėjo skundo turinio ir faktinių bylos aplinkybių matyti, jog linkusių pabėgti asmenų kategorijai jis priskirtas nustačius faktą, kad kameroje, kurioje buvo laikomas, buvo ardoma siena ketinant pabėgti iš areštinės. Šį faktą patvirtina ir byloje esantys Tauragės AVPK pareigūnų 2015 m. vasario 20 d. tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, jog kameroje Nr. 3, kurioje tuo metu buvo laikomas pareiškėjas, siena buvo užklijuota plakatu, kurį nuplėšus rasta apie 50 cm skersmens skylė, kurioje sukištos išardytos sienos plytos bei drabužiai.

Pažymėta, jog pareiškėjas, argumentuodamas, jog apie kito asmens ardomą sieną ir rengiamą pabėgimą, nežinojo, savo skunde pats nurodo prieštaringas aplinkybes ir tvirtina, kad matė kartu su juo kameroje laikomą asmenį naktį ardantį sieną, kuris sulaikytas maždaug po valandos, nurodo įrankį, kuriuo siena buvo ardoma – metalinį strypą. Teigdamas, kad žinojęs apie rengiamą pabėgimą būtinai būtų pranešęs pareigūnams, nenurodo, dėl kokių priežasčių to nepadarė, o laukė, kol pareigūnai pastebės įvykį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius faktinę aplinkybę apie kameroje Nr. 3, kurioje buvo laikomas ir pareiškėjas, ardomą sieną, ir jam nesiėmus veiksmų apie tai pranešti pareigūnams, ginčijamu Tauragės AVPK viršininko nutarimu pareiškėjas pagrįstai priskirtas linkusių pabėgti asmenų kategorijai.

Pareiškėjo teiginiai apie tai, jog jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl kėsinimosi pabėgti iš areštinės vėliau nutrauktas, neturi įtakos jo įrašymo į sąrašą tuo metu, kai nustatytas kėsinimosi pabėgti faktas, teisėtumui. Konstatuota, jog objektyvus faktinis pagrindas priskirti pareiškėją minėtai kategorijai, egzistavo.

Teismas vadovavosi Instrukcijos 26, 28, 29, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 124–127, Nuostatų 122–129 punktais. Iš teisės normų matyti, jog kompetenciją priimti nutarimą dėl asmens priskyrimo linkusiems pabėgti turi teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas. Nagrinėjamu atveju nutarimą priėmė kompetentingas subjektas – Tauragės AVPK viršininkas, pareiškėjas pagal teisės aktų reikalavimus su nutarimu supažindintas pasirašytinai nutarimo priėmimo dieną. Konstatuota, jog šiuo požiūriu pareiškėjo teisės nėra pažeistos. Pareiškėjui argumentuojant, jog ginčijamame nutarime nenurodytas jo apskundimo terminas ir tvarka, pažymėta, jog pareiškėjui atnaujintas praleistas skundo padavimo terminas ginčyti šį nutarimą, todėl tai neapribojo jo teisės į teisminę gynybą.

Atsižvelgiant į Instrukcijos 30, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 131, Nuostatų 128 punktų reikalavimus konstatuota, jog, nesant duomenų apie linkusio pabėgti asmens statuso panaikinimą, pareiškėjas pagrįstai visose įkalinimo įstaigose, į kurias yra perkeliamas, laikomas linkusiu pabėgti.

Pareiškėjui prašant priteisti, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos atlyginimą ir atsakovui argumentuojant, kad pareiškėjas reiškia analogišką reikalavimą, pažymėta, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 10 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-2041-609/2015 pagal pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš, jo teigimu, netinkamų laikymo sąlygų Tauragės AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 26 d., o būtent – neužtikrinant minimalaus ploto ir higienos normų ir kitų laikymo sąlygų Tauragės AVPK areštinės kamerose. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškia reikalavimą, apimantį tą patį laikotarpį, t. y. nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 26 d., ir argumentuoja kameros Nr. 9 higienos normų reikalavimų pažeidimais, tačiau taip pat reikalavimą kildina ir iš jo atžvilgiu taikytų suvaržymų, kilusių dėl jo priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2041-609/2015 nėra įsiteisėjęs, tačiau teismo sprendimu analizuotos pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygos minimalaus ploto ir higienos reikalavimų aspektais, todėl pakartotinai pareiškėjo skundas šiuo aspektu dėl jo laikymo sąlygų kameroje Nr. 9 ir asmenų paskirstymo į kameras taisyklių nenagrinėtas. Tačiau pareiškėjo skundo dalis neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl patirtų suvaržymų, taikytų dėl jo priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai, nelaikyta tapačiu skundu, nes, nors ir formuluojamas toks pats reikalavimas, tačiau kitu pagrindu.

Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246–6.249, 6.271 straipsniais. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą svarbu nustatyti, ar Tauragės AVPK deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo požiūriu neteisėtai veikė arba neveikė pareiškėjo atžvilgiu ir kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjui argumentuojant jo atžvilgiu taikytais papildomais apribojimais, kilusiais dėl įrašymo į linkusių pabėgti asmenų sąrašą, bei laikinu perkėlimu į kamerą Nr. 9, pažymėta, jog papildomų apribojimų taikymą, siekiant užtikrinti asmenų apsaugą, ir perkėlimą į saugią vietą reglamentuoja aukščiau minėti teisės aktai. Teismas vadovavosi Instrukcijos 33, 36, 48, 60, 135 punktais, Nuostatų 304, 309.3, 168 punktais. Instrukcijos 128 punkte detaliai išvardinti suimtiesiems ir nuteistiesiems, linkusiems pabėgti, taikomi papildomi režimo reikalavimai. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jo atžvilgiu ir buvo taikyti minėti suvaržymai. Konstatuota, jog pareiškėjo atžvilgiu taikyti papildomi suvaržymai ir apribojimai, galimai jam sukėlę tam tikrus nepatogumus, buvo taikyti esant teisiniam pagrindui – galiojančiam Tauragės AVPK viršininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimui Nr. 85-IL-2493, taikyti apribojimai reglamentuoti teisės aktuose, sprendimą dėl tokių apribojimų taikymo priėmė kompetentingas subjektas. Tai reiškia, jog Tauragės AVPK veiksmai nagrinėjamu atveju buvo teisėti, pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai taikyti tam tikri suvaržymai, įtvirtinti norminiuose teisės aktuose. Nagrinėjamoje byloje nėra konstatuota Tauragės AVPK neteisėtų veiksmų, priešingai, nustatyta, kad institucija veikė teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtos. Pareiškėjo reikalavimas šiuo aspektu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas D. S. apeliaciniame skunde dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimo prašo pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 96).

Teigia, kad pareiškėjas nežinojo, jog yra ruošiamasi pabėgti iš Tauragės AVPK, tik 2015 m. vasario 20 d. naktį pamatė, kad J. N. jau buvo padaręs skylę sienoje. Teismas pripažino, kad pareiškėjas neturėjo galimybės iš karto kreiptis į pareigūnus, nes J. N. turėjo rankose ginklą. Tvirtina, jog asmeniškai neturėjo nei minčių, nei noro bėgti ar kitaip pažeidinėti tvarką. Atsakovas be jokio tyrimo, tik darydamas prielaidas, kad pareiškėjas būtų pabėgęs, pažeidė jo teises. Tvirtina, kad atsakovas, patalpindamas pareiškėją į kamerą Nr. 3, nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, nes J. N. suimtasis, o pareiškėjas nuteistasis. Teigia, kad atsakovas pirmiausia turėjo atlikti tyrimą, ar pareiškėjas turėjo minčių pabėgti, bet nesiėmė būtinų veiksmų ir nesuteikė pareiškėjui galimybės dalyvauti komisijoje, kuri sprendžia įtraukimą į linkusių bėgti kategoriją.

Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 103–104) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo laikymą areštinės kameroje nežmoniškomis sąlygomis, nepagrindė skunde nurodytų aplinkybių apie atsakovo neteisėtus veiksmus ir jo patirtą neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, kilusios dėl neteisėtų Tauragės AVPK veiksmų, atlyginimo. Tauragės AVPK viršininko 2015 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 85-IL-2493 „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“ pareiškėjas priskirtas linkusių pabėgti asmenų kategorijai. Pareiškėjo teigimu, nutarimas neteisėtas, nebuvo teisinio pagrindo jį priimti, dėl priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai jam kilo neigiamos pasekmės, dėl ko patyrė neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamu Tauragės AVPK viršininko nutarimu pareiškėjas pagrįstai priskirtas linkusių pabėgti asmenų kategorijai, Tauragės AVPK pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai taikė tam tikrus suvaržymus, įtvirtintus norminiuose teisės aktuose, todėl jo (pareiškėjo) skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

Policijos areštinėje laikomų asmenų, linkusių pabėgti, žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis, priežiūra reglamentuojama Instrukcijos VI skyriuje. Policijos areštinės viršininkas ar kitas pareigūnas, gavęs informaciją apie linkusį pabėgti asmenį, nedelsdamas raštu informuoja teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininką, nurodo, iš kur, kokiu būdu gauta informacija, kokie asmenys ar pareigūnai arba kokie dokumentai ir veiksmai gali patvirtinti nusikaltimo sumanymą bei kokiu būdu ketinama pabėgti (Instrukcijos 23 p.). Instrukcijos 24 punkte išvardinti informacijos šaltiniai apie sumanytą pabėgimą: asmens byloje esantys dokumentai (24.1. p.); duomenys apie teistumą už pabėgimą (24.2. p.); asmens grasinimai, kad esant galimybei bandys pabėgti (24.3. p.); policijos pareigūnų, kitų darbuotojų, policijos areštinėje laikomų asmenų žodinė informacija (24.4. p.); asmens veiksmai (24.5. p.); kiti informacijos šaltiniai (24.6. p.). Policijos areštinės viršininkas dokumentus dėl asmens priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai teikia teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui svarstyti (Instrukcijos 26 p.). Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui nagrinėjant policijos areštinėje laikomo asmens dokumentus dėl jo priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai, asmuo gali dalyvauti nagrinėjimo metu (Instrukcijos 27 p.). Asmeniui, priskirtam linkusių pabėgti asmenų kategorijai, pranešama apie priimtą sprendimą ir taikomus papildomus režimo reikalavimus, tai pažymima teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko nutarime (Instrukcijos 28 p.).

Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad jis įrašytas į linkusių pabėgti asmenų sąrašą neturint objektyvių duomenų, vadovaujantis tik prielaidomis: kaip matyti iš byloje surinktų duomenų visumos, pareiškėjo įrašymo į linkusių pabėgti asmenų sąrašą pagrindas buvo ta aplinkybė, kad 2015 m. vasario 20 d. Tauragės AVPK areštinės kameroje, kurioje tuo metu buvo laikomas ir pareiškėjas, buvo užfiksuotas bandymo pabėgti iš areštinės atvejis: iš į bylą pateiktų tarnybinių pranešimų (b. l. 62–65) matyti, kad 2015 m. vasario 20 d. Tauragės AVPK areštinės 3-ioje kameroje buvo pastebėta, jog šioje kameroje laikomas J. N. valo grindis su skuduru, kuris buvo baltas nuo tinko. Ant kameros sienos buvo užklijuotas plakatas, kurį nuplėšus rasta kiaurymė sienoje. Pareiškėjas, kuris į kamerą Nr. 3, kaip pats nurodo skunde, buvo patalpintas prieš pora dienų iki nurodyto įvykio, turėjo pastebėti, kad čia yra atliekami sienos ardymo veiksmai, tačiau apie tai areštinės pareigūnams nepranešė.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju buvo surinkta pakankamai duomenų Instrukcijos 24 punkto prasme, leidžiančių laikyti, jog pareiškėjas priskirtinas linkusių pabėgti asmenų grupei. Pažymėtina, kad nors byloje ir nėra duomenų, jog priimant nutarimą dėl D. S. priskyrimo linkusiu pabėgti, pareiškėjui būtų sudarytos tinkamos galimybės teikti paaiškinimus, byloje nėra duomenų, kad toks procedūrinis pažeidimas būtų įtakojęs nutarimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą ir panaikinti Tauragės AVPK 2015 m. vasario 24 d. nutarimą „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1613-662/2016).

Kadangi Tauragės AVPK 2015 m. vasario 24 d. nutarimas „Dėl asmens priskyrimo linkusiu pabėgti“, su kurio priėmimu pareiškėjas siejo neturtinės žalos atsiradimą, nėra pripažintas neteisėtu, tai jau savaime yra pagrindas netenkinti jo reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas, ištyręs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikęs teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Ramūnas Gadliauskas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė