1ddf188e-6ff4-4d34-bce5-07ae7e810f0b · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-153-197/2019 Proceso Nr.1-03-2-00483-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.16.2.1;1.2.18.10 LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei, nuteistajam V.

I. ir jo gynėjui advokatui Atui Moliui, juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei, juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Viktorui Firsovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P., nuteistojo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės S. S., nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės advokatės J.

S. bei nuteistojo V. I. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo: V. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo), 222 straipsnio 1 dalį ( dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo), ir nubaustas: - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo) 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda. Ä® V. I. paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityta laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 20 d. (t. y. dvi dienos), kurios prilygintos viena sulaikymo diena 2 MGL dydžio baudai ir V. I. paskirta galutinė bausmė 196 MGL (7 381,36 Eur) bauda. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta 100 MGL (3 766 Eur) bauda.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nubausta 100 MGL (3 766 Eur) bauda. V. I. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo), BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) – išteisintas jam nepadarius veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir priteista solidariai iÅ¡ V. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 923 Eur bei solidariai iÅ¡ V. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4874 Eur (AB banko „Swedbank“ Kauno regiono skyrius, a/s (duomenys neskelbtini)). Paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. I. turtui ir sÄ skaitoms bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoms iki nuosprendžio įvykdymo.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. I. iÅ¡teisintas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnÄ pateikimo), BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelnÄ pateikimo), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡teisinti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, veikiant direktoriui V. I., kuris turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, nuo 2012 m. vasario 23 d. vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., veikdamas vieninga tyčia, organizavo apgaulingÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: 1.1. nuo 2014 m. vasario 17 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, bei žinodamas, kad pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį kaip Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas Å¡io juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiÅ¡kai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklÄ , turėdamas tikslÄ dalies Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių neapskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose pajamas, gautas iÅ¡ fizinių asmenų, už automobilių nuomÄ , laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., organizavo apgaulingÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: 1.2. pažeidė BAÄ® 4 straipsnio nuorodÄ , kurioje paraÅ¡yta:

„Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama;...

3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 2 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „2. Ä® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuorodÄ :

1. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 14 straipsnio 2 dalies nuorodÄ : „2. Už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui.“;

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 (toliau – Ä®FAÄ®) 5 straipsnio 1 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „1. Finansinės ataskaitos turi bÅ«ti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimus, pajamas, sÄ naudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitÄ .“, nes: - nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė 42 088,62 Eur už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų ir Å«kinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iÅ¡ jų: 2015 metais neapskaitė 34 367,18 Eur ir 2016 metais neapskaitė 7 721,44 Eur piniginių lėšų; - 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 34 367 Eur pelno, 1 665 Eur pelno mokesčio, be to nedeklaravo iÅ¡ viso 3 258 Eur mokamo PVM mokesčio, todėl pagal bendrovės vestÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

2. V. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune veikiant direktoriui V. I., kuris turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, nuo 2012 m. vasario 23 d. vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., veikdamas vieninga tyčia organizavo apgaulingÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: 2.1.

V. I., nuo 2012 m. vasario 23 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei žinodamas, kad pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį kaip Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas Å¡io juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiÅ¡kai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklÄ , turėdamas tikslÄ dalies Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių neapskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose pajamas, gautas iÅ¡ fizinių asmenų, už automobilių nuomÄ , laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. , organizavo apgaulingÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: 2.2. pažeidė BAÄ® 4 straipsnio nuoroda, kurioje paraÅ¡yta:

„Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama;...3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.“, 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 2 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „2. Ä® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 dalies nuorodÄ :

1. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus., 14 straipsnio 2 dalies nuorodÄ :“ 2. Už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui.“, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575 5 straipsnio 1 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „1. Finansinės ataskaitos turi bÅ«ti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimus, pajamas, sÄ naudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitÄ .“, nes: - nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė 39 863,81 Eur už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų ir Å«kinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iÅ¡ jų: 2015 metais neapskaitė 31 704,63 Eur ir 2016 metais neapskaitė 8 159,18 Eur piniginių lėšų; - 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje neapskaitė 2015 metais už automobilių nuomÄ gautų pajamų iÅ¡ viso 30 806 Eur, taip pat minėtoje ataskaitoje sumažino bendrovės pelnÄ 30 806 Eur ir nedeklaravo 1 650 Eur pelno mokesčio. 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, įvertinus neapmokestinamas pajamas – 1 615 Eur, tyrimo metu paskaičiuotÄ mokėtinÄ PVM – 899 Eur ir 2014 metų nuostolį – 5 390 Eur, nedeklaravo1 300 Eur pelno mokesčio, todėl pagal bendrovės vestÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

3. V. I. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad pasisavino jo žinioje buvusį UAB, „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 3.1. nuo 2014 m. vasario 17 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį kaip Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas Å¡io juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiÅ¡kai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklÄ , laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., Kauno mieste, bendrovės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus iÅ¡ fizinių asmenų už automobilių nuomÄ , nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasÄ neįnešė, taip, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 42 088,62 Eur. 3.2. nuo 2012 m. vasario 23 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, pagal BAÄ®21 straipsnio 1 dalį kaip Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas Å¡io juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiÅ¡kai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklÄ , laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., Kauno mieste, bendrovės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus iÅ¡ fizinių asmenų už automobilių nuomÄ , nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasÄ neįnešė, taip, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 39 863,81 Eur.

4. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu konstatavo, kad V. I. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo), BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) išteisinamas, nes jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). 4.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad taksi automobilių nuomininkai mokėjo V.

I. didesnes pinigų sumas, nei buvo numatyta nuomos sutartyse, sudarytose tarp kiekvieno nuomininko ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. V. I., gavęs iÅ¡ nuomininkų didesnes nei numatyta nuomos sutartyse pinigų sumas, jų įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, nes turėjo tikslÄ netinkamai tvarkant bendrovių buhalterijÄ slėpti (nemokėti) valstybei mokesčių ar juos mokėti mažesnius, tačiau neturėjo tyčios pasisavinti bendrovėms priklausantį turtÄ . 4.2.

Apygardos teismas konstatavo, kad V. I. ne vienerius metus vykdė automobilių nuomos veiklÄ per abi įmones, turėjo 26 automobilius, jie nebuvo nauji, galimai pakliÅ«davo į autoįvykius, todėl neabejotinai turėjo bÅ«ti remontuojami. Tai, jog automobiliai bÅ«davo remontuojami ne tik nuomininkų bet ir nuomotojo lėšomis patvirtino apklausti liudytojai, pats V. I., slapto sekimo metu gauti duomenys, specialistės iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog įmonė turėjo sÄ naudų. 4.3. Kaltinimo inkriminuojama pasisavintų pinigų suma paskaičiuota darant prielaidÄ , kad visi nuomininkai mokėjo ne mažiau kaip 100 Eur per savaitę.

Teismas negalėjo tiksliai nustatyti, kokios sumos buvo mokamos V. I., nes teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai negalėjo tiksliai paaiškinti pokalbių turinio, kuris buvo užfiksuotas Kriminalinės žvalgybos metu klausantis V. I. pokalbių, nes praėjo daugiau kaip dveji metai nuo įvykio. Dėl šių priežasčių abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškino kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017). 4.4.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas galimas neapskaitytų lėšų panaudojimas bendrovės veikloje, o sprendžiant, jog V. I. pasisavino bendrovėms priklausančias lėšas ir tuo padarė joms turtinę žalÄ , nebÅ«tų pagrindo daryti iÅ¡vados, jog jis veikė bendrovės interesais siekiant mokėti mažiau mokesčių ir nebÅ«tų pagrindo juridinių asmenų atsakomybei. II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 5. Kauno apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria V.

I. iÅ¡teisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo : V. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir nuteisti: - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimas) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme; - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimas) – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi Å¡ias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę subendrintÄ â€“ 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktÄ ir V. I. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams. V. I. įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti BK 682 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar verstis taksi paslaugas bei automobilių nuomÄ teikiančia veikla per visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį atėmimÄ . Paskirti BK 72 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , konfiskuojant iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytÄ turtÄ â€“ 81 952,43 Eur.

6. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl V. I. iÅ¡teisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) naikintinas ir turi bÅ«ti priimtas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). 6.1. Pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia, todėl bÅ«tina nustatyti tyčios turinį, t. y. kokį sumanymÄ turėjo kaltininkas, paimdamas pinigus, kurie turėjo bÅ«ti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iÅ¡ bendrovės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis), neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos.

Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su bendrovės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos bendrovės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-213/2012, Nr.2K-382-489/2015). 6.2. V. I. neigė gaudavęs didesnes pinigų sumas, nei buvo numatyta nuomos sutartyse, sudarytose tarp kiekvieno nuomininko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisminio nagrinėjimo metu V. I. neparodė, kad minėtų įmonių automobiliai buvo tvarkomi (remontuojami) neiÅ¡raÅ¡ant Å¡ioms paslaugoms apskaitos dokumentų, kad be apskaitos dokumentų gautos lėšos bÅ«tų naudojamos įmonės reikmėms teisminio nagrinėjimo metu neparodė nei vienas apklaustas liudytojas. PrieÅ¡ingai, apklausiamas kaltinamuoju V. I. parodė, kad pagal sutartį vairuotojai remontuodavo automobilį, jeigu tai buvo smulkÅ«s gedimai, o jeigu rimti, tai remontu užsiėmė įmonės. Prie smulkaus gedimo priskirtų starterio, generatoriaus remontÄ .

StambÅ«s gedimai – variklio gedimas, greičių dėžės keitimas arba avarija. 6.3. IÅ¡ byloje esančios FNTT prie ir VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 20 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė per metus patirtas sÄ naudas 8 858 Eur. FNTT prie ir VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 27 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė per metus patirtas sÄ naudas 8 188 Eur. 6.4.

Liudytoja A. M. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė nurodė, jog 2015 metais įmonių apskaitoje apskaitytos pajamos buvo gautos už automobilių nuomÄ . IÅ¡laidos buvo už automobilių remontus, eterio nuomÄ , automobilių draudimus ir kita. 6.5. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad turėtas remonto paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo iÅ¡ bendrovėje apskaitytų piniginių lėšų, todėl pagal teismų praktikÄ nenustačius V.

I. sumanymo disponuoti iÅ¡ automobilius nuomojusių asmenų gautas pinigines lėšas bendrovių naudai (interesams), jo veikas pirmosios instancijos teismas turėjo kvalifikuoti kaip turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis), ir tokiu atveju neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su bendrovių poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo V.

I. padarytoje veikoje.

7. Prokuroro nuomone, V. I., pripažinus jį kaltu dėl turto pasisavinimo, gali bÅ«ti taikoma BK 75 straipsnio redakcija, galiojusi kaltinime nurodytu laikotarpiu, kadangi bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o atsižvelgus į nusikalstamų veikų aplinkybes, jam turi bÅ«ti taikytos ir baudžiamojo poveikio priemonės – nusikalstamu bÅ«du įgyto turto konfiskavimas bei atėmimas teisės bei uždraudimas per visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti ar verstis taksi paslaugas bei automobilių nuomÄ teikiančia veikla.

8. Nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėja advokatė S. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje ir iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistas civilinis ieÅ¡kinys, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, o valstybinės mokesčių inspekcijos ieÅ¡kinį atmesti.

9. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė iÅ¡ viso 39 863,81 Eur už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų ir Å«kinių operacijų neįformino apskaitos dokumentais.

10. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra iÅ¡vestinė iÅ¡ fizinio asmens atsakomybės, tačiau net ir tais atvejais, kai fizinio asmens kaltė yra nustatyta, sprendžiant, ar juridinis asmuo turi bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn reikia nustatyti juridinio asmens kaltę, ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens suinteresuotumo (naudos gavimas, jos interesų užtikrinimas), t. y. juridinio asmens savininkas ar akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, suvokė Å¡io fizinio asmens nusikalstamus veiksmus ir skatino arba suvokė ir juos toleravo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2010, Nr. 2K-582/2010). 10.1.

Byloje nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad juridinio asmens akcininke A. I. žinojo apie kokius nors galimus nusikalstamus juridinio asmens vadovo veiksmus (jeigu tokie ir buvo) ir juos skatino, ar suvokė ir juos toleravo. Tokių aplinkybių nekonstatavo ir pirmosios instancijos teismas. PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke buvo V. I. žmona, kuri iÅ¡ esmės niekaip negalėjo įtakoti įmonės veiklos.

Teismo iÅ¡vada, jog faktinis bendrovės savininkas buvo V. I. prieÅ¡tarauja byloje surinktiems duomenims, yra grindžiama tik prielaidomis, todėl netinkamai įvertino įrodymus ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės. Pirmosios instancijos teismas paprasčiausiai juridinio asmens vadovo (fizinio asmens) kaltę, savaime perkėlė ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“. 10.2. Pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, už objektyviÄ tiesÄ priėmė specialistės iÅ¡vadÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo rezultatus, kuri buvo grindžiama prielaidomis, nes byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomininkai mokėjo daugiau negu numatyta nuomos sutartyje, kuri yra sÄ lyginė.

Be to, specialistė Z. P. parodė, kad jai kilo abejonių kaip reiktų atlikti skaičiavimus, tarėsi Å¡iuo klausimu su ikiteisminį tyrimÄ atliekančia tyrėja ir pastaroji jai nurodė, kad reikia skaičiuoti, kad visi automobilius nuomojantys vairuotojai mokėjo didesnes sumas nei buvo nurodyta nuomos sutartyse. Specialistė taip pat nurodė, jog jeigu tyrėjos užduotis bÅ«tų suformuluota kitaip, tai ir iÅ¡vada bÅ«tų kitokia. Taigi akivaizdu, kad specialistė iÅ¡vadas padarė ne ikiteisminio tyrimo metu surinktų objektyvių duomenų bei įmonės finansinių dokumentų pagrindu, bet jai kaip specialistei suformuluotoje užduotyje nurodytos informacijos pagrindu.

O tokia specialisto iÅ¡vada, kuri yra paremta nepatikimais duomenimis negali bÅ«ti laikoma pagrįsta ir objektyvia. Taip pat specialistė pažymėjo ir tai, jog įmonės buhalterinė dokumentacija buvo vesta teisingai, jokių pažeidimų ji nenustatė. Tačiau ji atsižvelgė į tyrėjos užduotyje nurodytÄ informacijÄ (kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius nuomoję vairuotojai mokėjo kas savaitę daugiau nei nurodyta nuomos sutartyje), ir padarė iÅ¡vadÄ , kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė iÅ¡ viso 39 863,81 Eur už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų ir Å«kinių operacijų neįformino apskaitos dokumentais, iÅ¡ jų: laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. neapskaitė 31 704,63 Eur piniginių lėšų ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. neapskaitė 8 159,18 Eur, dėl ko visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. 10.3.

Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 44, 20 straipsnių nuostatas ir nesivadovavo suformuota teismų praktika BPK 20 straipsnio prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2016), todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

11. Gynėja nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė civilinį ieÅ¡kinį valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jei tvarkant apgaulingÄ buhalterinę apskaitÄ yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi bÅ«ti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius. Vien iÅ¡ apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla.

Veiklos neteisėtumÄ ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitÄ , ar jos dalies pripažinimÄ nusikalstamos veikos rezultatu lemia Å¡ių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29- 942/2016, Nr. 2K-308-697/2016). Gynėjo nuomone nėra priežastinio ryÅ¡io tarp BK 222 straipsnio 1 dalies ir žalos valstybei, o pagal BK 220 straipsnio 1 dalį juridinis asmuo buvo iÅ¡teisintas.

Todėl nuosprendis šioje dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti panaikintas.

12. Nuteistojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėja advokatė J. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) buvo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, o civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį – atmesti.

13. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ esmės rėmėsi neobjektyviais, nepalygintais duomenimis ir prielaidomis. Dėl to nepagrįstai nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. neapskaitė 42 088,62 Eur už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų bei 2015 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje nedeklaravo 34 367 Eur pelno, 1 665 Eur pelno mokesčio ir 3 258 Eur mokamo PVM mokesčio. 13.1.

Visi teismo posėdžiuose apklausti liudytojai, kurie buvo sudarę automobilių nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. G. I., R. D., A. B., S. P., A. T., S. S., G. K., R. J., A. S., M. V., R. V., E. V., V. J., nurodė, kad jie visada mokėjo tik tas sumas, kurios buvo nurodytos nuomos sutartyse, už visas mokėtas sumas V. I. iÅ¡duodavo sumokėjimÄ patvirtinančius dokumentus – sÄ skaitas ir pajamų orderius. Nei vienas iÅ¡ jų nepatvirtino nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu, jog bÅ«tų mokėję didesnį nuomos mokestį nei nustatyta sutartyse.

Kiti nurodyti asmenys, kurie tiriamu laikotarpiu buvo sudarę nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. M. A., D. M., R. Ž., T. T., L. R., Ž. M., S. G., N. S., G. G., - nebuvo apklausti, jų parodymai nebuvo ir negalėjo būti vertinami. 13.2. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų grindžiama užduotyje pateiktais duomenimis apie nuomininkų sumokėtas sumas V. I., t. y. visi automobilių nuomininkai mokėjo nuo 100 Eur iki 115 Eur per savaitę, nors tai prieštarauja jau pirmiau aptartiems liudytojų parodymams.

Gynėjos nuomone, specialistė negalėjo atlikti paskaičiavimų dėl M. A., D. M., R. Ž., T. T., L. R., Ž. M., S. G., N. S., G. G., nes jie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu, teisme, apie juos nėra jokių duomenų ir kriminalinės žvalgybos tyrime. Dėl Å¡ių priežasčių specialisto iÅ¡vadoje nepagrįstai paskaičiuota 8 003,41 Eur. Specialisto iÅ¡vadoje nepagrindžiama, kodėl esant duomenų, jog faktiÅ¡kai buvo iÅ¡nuomoti automobiliai M. A., Ž. M., N. S., A. B., „pagal prezumpcijÄ â€œ faktiÅ¡kai mokėjo už automobilių nuomÄ .

Atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje nurodyti papildomi paskaičiavimai dėl G. I., R. D., A. B., S. P., A. T., S. S., G. K., R. J., A. S., M. V., R. V., E. V., V. J., niekuo nepagrįsti, nes dauguma šių liudytojų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, jog nebuvo mokama daugiau, nei nustatyta sutartyje. Dėl šių priežasčių specialisto išvadoje nepagrįstai paskaičiuota dar ir 17 448,54 Eur suma. Iš to seka, kad iš specialisto nustatytos sumos turi būti atimtos jau pirmiau nurodytos sumos (42 088,62 Eur – 25 451,95 Eur = 16 636,67 Eur), t. y. 16 636,67 Eur yra neapskaičiuotos pajamos, kurios taip pat nėra pagrįstos sistemiškai susietais, palygintais, objektyviais įrodymais.

Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kovas Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasis neobjektyvia specialisto iÅ¡vada padarė nepagrįstÄ savo iÅ¡vadÄ ir pripažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju ir tuo pagrindu nepagrįstai civiliniame ieÅ¡kinyje reikalavo priteisti 4 923 Eur (3258 Eur PVM + 1665 Eur pelno mokestį = 4 923 Eur). 13.3. Gynėja nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti priimtas vadovaujanti vien keletos liudytojų, kurie nuomojosi automobilius iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, parodymais, jog juridinio asmens direktoriui buvo mokama daugiau nei nurodyta sutartyje, nes visi apklausti liudytojai, kurie nuomojosi automobilius iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, tikino, kad jiems buvo raÅ¡omi dokumentai, patvirtinantys sumas, kurias jie faktiÅ¡kai mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui.

Be to, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

14. Apeliantė nesutinka ir su priteistų civiliniu ieÅ¡kiniu, nes pirmosios instancijos teismas nesivadovavo suformuota teismų praktika tokios kategorijos bylose dėl subsidiarios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-89-303/2018, 2K-323-489/2016, civilinėse bylose Nr/ 3K-7-328-248/2015, e3K-7-115-915/2017) ir tinkamai nevertino su V. I., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės prieÅ¡ civilinį ieÅ¡kovÄ rÅ«Å¡imi susijusių klausimų, todėl priėmė įstatymo reikalavimų neatitinkantį sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas. 14.1.

Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina įstatyme nustatytų sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai (Å¡iuo atvejų konstatuotas teisės pažeidimas), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, žalos, kaltė (iÅ¡skyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas iÅ¡imtis), turi bÅ«ti nustatyta žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsniai). 14.2. Civilinis ieÅ¡kovas žalos dydį kildina iÅ¡ specialistų iÅ¡vados, kuri buvo grįsta pirmiau aptartomis prielaidomis.

Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad civilinio ieškovo nurodytas žalos dydis buvo įrodytas. Be to, nenustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir padarytų neteisėtų veiksmų.

15. Apeliantės nuomone, konstatuodamas juridinio asmens vadovo kaltę, savaime jÄ perkėlė ir juridiniam asmeniui ir visai nesivadovavo suformuota teismų praktikÄ dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės įrodinėjimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-269/2010, 2K-582/2010). Specialistė Z. P. apklausiama teismo posėdžio metu pripažino, kad juridinis asmuo turėjo ne naudos, o galimai – žalos. Byloje nėra nustatyta duomenų, jog kažkokias tariamai neapskaitytas lėšas juridinio asmens vadovas bÅ«tų panaudojęs jos naudai.

Tuo tarpu mokesčių, skaičiuojamų nuo lėšų, kuriomis niekada UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedisponavo, vengimas, niekaip negali bÅ«ti suprantamas kaip juridinio asmens gauta nauda. Byloje taip pat nėra jokių objektyviai pagrįstų duomenų, jog nuteistasis V. I. turėjo tikslÄ gauti naudos įmonei. Pirmosios instancijos teismas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltę grindė pas V. I. rastų užrašų duomenimis, specialisto iÅ¡vada, kurie iÅ¡ esmės pagrįsti prielaidomis.

Kaip jau buvo minėta pirmiau kyla pagrįstų abejonių dėl specialisto išvadoje pateiktų duomenų, nes neapskaitytų sumų apskaičiavimas rėmėsi kiekybiniais, o ne kokybiniais duomenimis, gautais pagal tyrėjų nurodymus (užduoti), o ne faktinius protokolų ar kitų apskaitos dokumentų duomenis. Byloje nebuvo tirta V. I. užrašuose rastų skaičių patikimumas, kada ir kaip galėjo būti padaryti taisymai ar iš tiesų juose nurodyti šaukinių numeriai. Dėl šių priežasčių buvo priimtas nepagrįstas nuosprendis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

16. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas dalyje dėl BK 183 straipsnio 2 dalies (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) ir BK 183 straipsnio 2 dalies (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo), kaip neatitinkančias bylos aplinkybių, nes baudžiamojoje byloje nėra šio nusikaltimo objektyviosios pusės elemento – dalyko, taip pat nesurinkta duomenų, įrodančių, jog V.

I. už taksi automobilių nuomÄ iÅ¡ nuomininkų gavo daugiau pinigų, nei numatyta sutartyse. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kurioje V. I. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo); BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) ir dėl Å¡ių veikų priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir dėl Å¡ių veikų priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria tenkintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys ir priimti naujÄ nuosprendį, civilinį ieÅ¡kinį atmesti.

17. Apeliantai nesutinka su apkaltinamojo nuosprendžio dalimi, kuria V. I. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo), teismo išdėstytomis išvadomis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo), kurios neatitinka ir prieštarauja byloje esančioms aplinkybėms.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 183 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), sudėties požymius, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas, netinkamai aiÅ¡kino ir vertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, nevertino jų visumos principu, atskiriems duomenims/prielaidoms nepagrįstai suteikė didesnę, nepagrįstÄ vertinimo prerogatyvÄ , nenurodant teisinančių parodymų, kitų raÅ¡ytinių bylos įrodymų atmetimo motyvus ir pagrįstus pagrindus dėl ko netinkamai aiÅ¡kino ir taikė įrodymus, pažeidė įrodinėjimo baudžiamajame procese reglamentuojančias procesines teisės normas.

Dėl Å¡ių priežasčių iÅ¡dėstė iÅ¡vadas neatitinkančias bylos aplinkybių bei atitinkamai nepagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje.

18. Apeliantai teigia, kad teismo nuosprendyje nurodyti argumentai ir motyvai, kad inkriminuojamai sumai/neapskaitytoms lėšoms V. I. nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ , gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir neįnešė į kasÄ , iÅ¡ to seka, kad neva neapskaityti pinigai negali bÅ«ti ir juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė – turtas, todėl tokie pinigai niekaip negali bÅ«ti ir nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, dalyku.

Dėl Å¡ių priežasčių minėti pinigai negali bÅ«ti V. I. žinioje ar jam patikėti, todėl teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BK 183 straipsnio 2 dalies sudėties požymius. Be to, nesurinkta duomenų, kurie įrodytų, jog V. I. už taksi automobilių nuomÄ iÅ¡ nuomininkų gavo daugiau pinigų nei nurodyta sutartyje. Apeliantai mano, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių juridiniai asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai ir neteisėtai pripažinti kaltais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir nuteisti po 100 MGL dydžio bauda, o turi bÅ«ti iÅ¡teisinti nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kuri grindžiama vien tik prielaidomis arba nepatvirtintais duomenimis, kad pasitvirtino kaltinamajame akte V. I. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje. 19.1. IÅ¡ kaltinamojo akto ir visos bylos medžiagos nėra galimybės suprasti, kaip apskaičiuojama inkriminuojama piniginė suma ir kokiais pagrindais, o tai pažeidžia garantuojamÄ procesinę teisę – žinoti suprantamai kuom kaltinamas V. I..

Kaip matyti teisme apklausti liudytojai patvirtino, jog jie nemokėjo didesnių sumų už automobilių nuomÄ . Liudytojai S. P., A. T., M. V., A. K., R. Ž., A. T., K. B. paaiÅ¡kino dėl ko skiriasi jų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Taigi apygardos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė liudytojų visumos parodymus, iÅ¡skirtinai, nežinia dėl kokių aplinkybių ir pagrindų, vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Minėti liudytojai teisiamajame posėdyje nurodė aiÅ¡kias ir pateisinančias priežastis dėl ko skiriasi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nuo teisiamajame posėdyje duotų parodymų, teismas uždavinėjo jiems klausimus ir Å¡alino prieÅ¡taravimus, todėl parodymai tarpusavyje yra susiję, vienas kitÄ papildantys, netikėti Å¡ių liudytojų parodymais, duotais teisiamajame posėdyje nėra pagrindo.

Be to, teisiamuosiuose posėdžiuose duoti parodymai yra tapatÅ«s, vienas kitÄ papildantys, patikrinti teismo, todėl laikytini patikimais ir neiÅ¡kraipytais. Apeliantų nuomone, nepagrįstai ir nemotyvuotai nuosprendyje vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais, suteikiant jiems didesnį prioritetÄ . 19.2. IÅ¡ tiesų byloje yra liudytojų A. P. ir A. R. parodymai, kad naudodamiesi automobiliais ir teikdami taksi paslaugas pagal verslo liudijimÄ , už automobilių nuomÄ mokėjo daugiau nei tai buvo numatyta nuomos sutartyje, mokėjo kas savaitę.

Tačiau kyla pagrįstų abejonių dėl Å¡ių liudytojų parodymų patikimumo. Pats pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad A. P. ir R. R. nurodytų sumų mokėjimas neatsispindi kratos metu paimtame galimai V. I. priklausančiame darbo kalendoriuje. Atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio nuomos laikotarpiu, A. P. buvo padaręs autoįvykį, dėl ko už savas lėšas jam reikėjo suremontuoti sudaužytÄ transporto priemonę, todėl tarp jo ir V. I. įvyko konfliktas ir buvo nutraukta automobilio nuomos sutartį.

Apeliantai mano, kad dėl to A. P. yra linkęs pakenkti ir apkalbėti V. I.. Be to, pagal VMI duomenis ir pateiktÄ pajamų deklaracijÄ už 2015 metus, A. P. iÅ¡ individualios taksi veiklos, deklaravo gavęs viso 3 555,95 Eur pajamų, iÅ¡ kurių patyrė 1 066,79 Eur iÅ¡laidų. Vertinant A. P. parodymus ir pagal jo parodymus specialistės apskaičiuotÄ neva 5 120 Eur sumÄ , sumokėtÄ per 2015 metus V. I. už automobilio nuomÄ , matyti, kad liudytojas iÅ¡ taksi veiklos tokios sumos negalėjo uždirbti, nes sumokėta V.

I. pinigų suma virÅ¡ija jo deklaruotas pajamas, t. y. perduota suma didesnė 1 564,05 Eur, o čia dar neįtraukus liudytojų patirtų iÅ¡laidų už kurÄ , automobilio remontÄ ir kitas iÅ¡laidas už jo eksploatavimÄ . Liudytojas A. R. nutraukė sutartį su V. I., nes buvo nutraukta eterio sutartis ir jis negalėjo užsidirbti, todėl laiko pykti ir linkęs pakenkti V. I., todėl apkalbėjo. Pagal VMI duomenis ir pateiktÄ pajamų deklaracijÄ už 2016 metus, A. R. iÅ¡ individualios taksi veiklos, deklaravo gavęs viso 300 Eur pajamų, iÅ¡ kurių patyrė 90 Eur iÅ¡laidų.

Vertinant A. R. parodymus ir pagal jo parodymus specialistės apskaičiuotÄ neva 560 Eur sumÄ , sumokėtÄ per 2016 metus V. I. už automobilio nuomÄ , matyti, kad liudytojas iÅ¡ taksi veiklos tokios sumos negalėjo uždirbo, nes sumokėta V. I. pinigų suma virÅ¡ija jo deklaruotas pajamas, t. y. perduota suma didesnė 260 Eur, o čia dar neįtraukus liudytojų patirtų iÅ¡laidų už kurÄ , automobilio remontÄ ir kitas iÅ¡laidas už jo eksploatavimÄ . Å ios pirmiau aptartos aplinkybės duoda pakankamÄ pagrindÄ abejoti minėtų liudytojų duotais parodymais, vertinti juos kritiÅ¡kai, kaip nepatikimus, neobjektyvius, niekaip nepatvirtinančius liudytojų dėstomų aplinkybių ir pinigų mokėjimÄ už automobilio nuomÄ didesnėmis sumomis, nei buvo nustatyta automobilio nuomos sutartimi. 19.3.

Liudytojas V. V. nebuvo apklaustas teisme, todėl teismas neturėjo teisės vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. 19.4. Kriminalinės žvalgybos ir BPK 156 straipsnio tvarka procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauta informacija, jos sugretinimas su liudytojų parodymais, niekaip nepatvirtina teismo padarytų iÅ¡vadų, kad V. I. už taksi automobiliu nuoma iÅ¡ nuomininku gavo daugiau pinigu, nei numatyta sutartyse, neva dėl ko bendrovių kasoje buvo fiksuojamos ne visos Å«kinės operacijos, į apskaitÄ buvo įtraukiamos ne visos įmonės pajamos.

Be to, nuosprendyje nepagrįstai vadovaujasi 2016 m. kovo 14 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole fiksuotais pokalbiais Nr. 1080, Nr. 1119, Nr. 1259 ir Nr. 1010 (t. 6, b. l. 30-31, 73-75, 77), nes jie nėra patikrinti, pokalbiai vyko su nenustatytais asmenimis, kurie nėra teisme apklausti liudytojais, todėl nepaaiÅ¡kino pokalbių turinio, kÄ reiÅ¡kia pokalbiuose minimi skaičiai. 19.5. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino daiktinius įrodymus – 2016 m. kovo 19 d. kratos metu rastas ir paimtas užrašų knygutes ir juose esančius užraÅ¡us, nes nėra surinkta jokių duomenų, kurie vienaip ar kitaip patvirtintų, jog minėtuose užrašų knygutėse yra suraÅ¡yti radijo dažnių Å¡aukiniai ir nuomininkų už automobilių nuomÄ sumokėti pinigai.

Prie skaičių nėra jokių papildomų žymėjimų, kurie galėtų reikÅ¡ti radijo Å¡aukinius ar pinigų sumas ir/ar atitinkamai valiutos rūšį. Byloje nėra nustatyta, kas darė įraÅ¡us visuose užrašų knygutėse, ar daryti įraÅ¡ai susiję su inkriminuojamu laikotarpiu. Svarbu ir tai, kad užrašų knygutėse daryti užraÅ¡ai niekaip nėra susiję ir neatitinka telefoninių pokalbių, kurių metu paÅ¡nekovas žadėdavo atvežti V. I. neaiÅ¡ku kokias ir už kÄ sumas, Å¡ių sumų perdavimas niekaip neatitinka užrašų knygutėse esančių įrašų - skaičiais, sumomis ar datomis.

Taigi apygardos teismas vertindamas užrašų knygutėse esančius įraÅ¡us padarė tik prielaidas, kurios niekaip nepagrįstos ir jų nepatvirtina kiti byloje surinkti duomenys, todėl akivaizdu, kad visos abejonės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, įrodytumo, kai jų nebegalima paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos V. I. naudai. 19.6. Apeliantai ir toliau laikosi nuomonės, kad 2017 m. sausio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2017 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialisto iÅ¡vados turėtų bÅ«ti vertinamos kritiÅ¡kai, nes jos akivaizdžiai prieÅ¡tarauja teisiamuosiuose posėdžiuose iÅ¡tirtiems duomenims, pateiktos iÅ¡vados yra tik prielaidos, o juose atlikti skaičiavimai yra sÄ lyginiai, kurie prieÅ¡tarauja byloje sutrinktiems duomenims.

Be to, šios išvados niekaip negali patvirtinti formalaus fakto, jog juridinių asmenų buhalterinės apskaitos dokumentuose yra informacijos neatitikimai.

20. Apeliantai nesutinka ir su priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu nurodydami, kad pagal formuojamÄ teismų praktika, ne juridinių asmenų vadovo pareiga mokėti mokesčius valstybės biudžetui, o juridiniams asmenims yra mokestinė prievolė laiku sumokėti apskaičiuotus ir deklaruotus mokesčius. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra tiesioginių V. I. kaltės įrodymų padarius inkriminuotas veikas, o netiesioginiai įrodymai neduoda pagrindo daryti vienareikÅ¡mę ir neabejotinÄ iÅ¡vadÄ apie V. I. kaltės įrodymÄ , žalos padarymÄ valstybei, veikimÄ juridinių asmenų naudai. Pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis iÅ¡skirtinai grindžiamas tik prielaidomis, todėl jis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas V. I. iÅ¡teisinantis, o civilinis ieÅ¡kinys atmestas.

21. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, o kitų atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas, nuteistųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 22. Kauno apygardos prokuratÅ«ros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P., nuteistojo V. I. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.

23. Nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjos advokatės S. S. ir nuteistosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėjos advokatės J. S. apeliaciniai skundai tenkinami. Dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 183 straipsnio 2 dalyje 24. Prokuroras D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. I. buvo išteisintas dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir pripažinti V. I. kaltu ir nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų pasisavinimo.

Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesurinkta duomenų, kurie įrodytų, jog V. I. už taksi automobilių nuomÄ iÅ¡ nuomininkų gavo daugiau pinigų nei nurodyta sutartyse. Be to, neva neapskaityti pinigai negali bÅ«ti ir juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė – turtas, todėl tokie pinigai niekaip negali bÅ«ti ir nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, dalyku. Kadangi minėti pinigai negali bÅ«ti V.

I. žinioje ar jam patikėti, todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 183 straipsnio 2 dalies sudėties požymius.

25. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtÄ arba jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimÄ . Turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sÄ lygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui.

Å ios nusikalstamos veikos subjektu gali bÅ«ti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. svetimas turtas yra oficialiai kaltininkui patikėtas ar perduotas jo žinion arba suteikta tam tikra turtinė teisė. Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 183 straipsnį, turi bÅ«ti nustatyti ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Turto pasisavinimo atveju tiesioginė tyčia reiÅ¡kia, kad kaltininkas, kuriam patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iÅ¡ bendrovės kasos, nori paversti jį nuosavu turtu, taip siekdamas naudos savininko sÄ skaita.

Sprendžiant, ar kaltininkas, neteisėtai disponuodamas bendrovės lėšomis, padarė BK 183 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumÄ ), t. y. kokį sumanymÄ turėjo kaltininkas, paimdamas pinigus, kurie turėjo bÅ«ti panaudoti konkrečiam tikslui, ir jais disponuodamas: ar juos panaudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar įmonės reikmėms. Apie kaltininko sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip Å¡ios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to įmonei buvo padaryta žala, taip pat į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes.

Darant iÅ¡vadÄ dėl kaltininko veiksmų atitikties arba neatitikties BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi bÅ«ti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms faktÄ . Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko parodymai, jog bendrovės lėšos buvo paimtos ir naudotos jos reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimÄ jo padarytoje veikoje.

Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi bÅ«ti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iÅ¡ bendrovės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veikÄ kaip turto pasisavinimÄ (BK 183 straipsnis), neturi reikÅ¡mės, kokiais kitais tikslais (pvz., siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-213/2012, Nr. 2K-382-489/2015).

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo 26. V. I. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2014 m. vasario 17 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį kaip Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas Å¡io juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiÅ¡kai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklÄ , laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., Kauno mieste, bendrovės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus iÅ¡ fizinių asmenų už automobilių nuomÄ , nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasÄ neįnešė, taip, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 42 088,62 Eur.

27. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡teisindamas V. I. nurodė, kad nustatė, kad taksi automobilių nuomininkai mokėjo V. I. didesnes pinigų sumas, nei buvo numatyta nuomos sutartyse, sudarytose tarp kiekvieno nuomininko ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. V. I., gavęs iÅ¡ nuomininkų didesnes nei numatyta nuomos sutartyse pinigų sumas, jų įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, nes turėjo tikslÄ netinkamai tvarkant bendrovių buhalterijÄ slėpti (nemokėti) valstybei mokesčių ar juos mokėti mažesnius, tačiau neturėjo tyčios pasisavinti bendrovėms priklausantį turtÄ .

Apygardos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad abejose įmonės buvo 26 automobiliai, kurie nebuvo nauji, galimai pakliÅ«davo į autoįvykius, todėl neabejotinai turėjo bÅ«ti remontuojami. Tai, jog automobiliai bÅ«davo remontuojami ne tik nuomininkų bet ir nuomotojo lėšomis patvirtino apklausti liudytojai, pats V. I., slapto sekimo metu gauti duomenys, specialistės iÅ¡vada, kurioje nurodyta, jog įmonė turėjo sÄ naudų. Be to, pirmosios instancijos teismas negalėjo tiksliai nustatyti, kokios sumos buvo mokamos V.

I., nes teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai negalėjo tiksliai paaiÅ¡kinti pokalbių turinio ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamas galimas neapskaitytų lėšų panaudojimas bendrovės veikloje. Taigi nenustačius, jog V. I. pasisavino bendrovėms priklausančias lėšas ir tuo padarė joms turtinę žalÄ , nebÅ«tų pagrindo daryti iÅ¡vados, jog jis veikė bendrovės interesais siekiant mokėti mažiau mokesčių ir nebÅ«tų pagrindo kilti juridinių asmenų atsakomybei.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais Kauno apygardos teismo argumentai ir motyvais, nes jie prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams.

29. Teisėjų kolegija nustatė, kad V. I. nuo 2014 m. vasario 17 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį kaip Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas Å¡io juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiÅ¡kai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklÄ , laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., Kauno mieste, bendrovės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus iÅ¡ fizinių asmenų – M.

V., A. K., A. T. ir S. P. už automobilių nuomÄ , nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia neįtraukė į buhalterinę apskaitÄ , gautų pinigų neužpajamavo ir neįnešė į kasÄ , taip, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 13 028,66 Eur. 29.1. IÅ¡ byloje esančių Valstybinės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centro Kauno filialo pateiktos informacijos ir Juridinio asmens duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nuo 2013 m. vasario 15 d.

„(duomenys neskelbtini)“ individualios įmonės statusas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. akcininku ir vadovu buvo V. I. (t. 4, b. l. 106-186). Å io fakto neginčija ir pats V. I.. IÅ¡ to seka, kad V. I. užimant Å¡ios bendrovės direktoriaus pareigas jo žinioje buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. 29.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės pajamos buvo už automobilių nuomÄ .

Tai patvirtina bendrovės įstatai, VÄ® „Registra“ duomenys, buhalteriniai dokumentai ir specialisto iÅ¡vada. 29.2.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario 15 d. įstatuose nurodoma, kad bendrovės tikslai – racionaliai naudoti bendrovės turtÄ bei kitus iÅ¡teklius, siekti pelno, kad bÅ«tų užtikrinti akcininkų interesai. Bendrovės vykdomos Å«kinės komercinės veiklos pobÅ«dis: taksi veikla, automobilių su vairuotojais samdymu nuoma, transporto priemonių nuoma, keleivių vežimas, paslaugos (t. 4, b. l. 121-124). 29.2.2.

Informacijoje apie kelių transporto priemones iÅ¡ VÄ® „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryÅ¡ių departamento prie VRM programinės priemonės pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso dvylika transporto priemonių: „Mercedes Benz E290“ modelis, kurių naudotojais įraÅ¡yti M. V., R. Ž., T. T., G. K., G. G., S. S., A. T., R. J., S. P., T. J., G. I. (t. 4, b. l. 190-194). 29.2.3. IÅ¡ automobilių nuomos sutarčių, sÄ skaitų faktÅ«rų, pirkimų ir mokėjimų apyvartų matyti, kad bendrovei mokėjo S. P., G. I., T.

J., G. G., G. K., A. T., R. J., S. S., D. M., M. V., R. Ž., T. T., A. S., L. R., R. V., Ž. M., E. V., A. K., V. V., V. J., S. G., R. D., A. B., N. S. (t. 2, b. l. 106-123). 29.2.4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Kauno apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė vykdė bendrovei priklausančių taksi automobilių nuomÄ vairuotojams, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymas, sudarant su pastaraisiais automobilio nuomos sutartis.

Tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokėtoju nebuvo registruota. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė per metus gautas iÅ¡ viso pajamas 18 352 Eur, iÅ¡ jų: 16 819 Eur gavo už automobilių nuomÄ ir 1 533 Eur gavo draudimo iÅ¡mokas iÅ¡ draudimo bendrovių. Ä®vertinus per metus patirtas sÄ naudas 13 829 (4 971+8 858) Eur bendrovė 2015 metais uždirbo 4 523 Eur pelno. Prie finansinės atskaitomybės pateiktame 2015 metų metiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2015 metų pelnu dengiami 2011 metų nuostoliai. 2015 metų balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ pasirašė bendrovės direktorius V.

I. (t. 2, b. l. 23-57, 58-200; t. 3, b. l. 1-62). 29.3. Visa tai tik patvirtina, kad visi pinigai už bendrovei priklausančių automobilių nuomÄ yra bÅ«tent bendrovės turtas. Todėl nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. nepagrįstai nurodo, kad neva neapskaityti pinigai negali bÅ«ti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė – turtas. 29.4. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojusių automobilius asmenų parodymų matyti, kad jie V. I. už automobilio nuomÄ mokėdavo asmeniÅ¡kai ir grynais pinigais.

Tai tik dar labiau patvirtina, kad už automobilių nuomÄ mokami pinigai yra bÅ«tent bendrovės turtas ir tokių pinigų neįtraukimas į buhalterinę apskaitÄ jų nepadaro niekinių. 29.4.1. Liudytojas S. P. apygardos teisme parodė, kad pas V. I. dirbo prieÅ¡ keturis metus, tai galėjo bÅ«ti apie 2014 metus – nuomojosi automobilį ir teikė taksi paslaugas. Susitarė, kad už automobilio nuomÄ per mėnesį mokės 460 Lt, o už dispečerės paslaugas – 121 Lt į mėnesį. Pinigus reikėdavo sumokėti mėnesio gale arba sekančio mėnesio pradžioje.

Visada likdavo V. I. skoloje, jis ne kartÄ yra uždėjęs pinigų. Kai sumokėdavo, gaudavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir kvitÄ . Visada mokėdavo tiek, kiek paraÅ¡yta sÄ skaitoje. IÅ¡ V. I. automobilį nuomojosi iki 2016 m. Liudytojas vėliau jau teigė, kad V. I. ne visada sumokėdavo visÄ pinigų sumÄ , nes pritrÅ«kdavo pinigų už automobilio remontÄ . Dėl Å¡ių priežasčių likdavo skolingas V. I., kuris ir užsiėmė automobilio remonto darbais. Vairuotojas turėdavo apmokėti tokius gedimus, dėl kurių buvo pats kaltas, pavyzdžiui – už pramuÅ¡tÄ padangÄ .

Jei nuveždavo dalį pinigų, tai sÄ skaitoje vis tiek bÅ«davo įraÅ¡yta, kad sumokėta 460 Lt, vėliau nuveždavo skolos likutį. Dirbo Å¡aukiniu 030. Ä®vedus eurÄ mokėdavo į mėnesį 133 Eur, pinigus paduodavo tik V. I. tiesiogiai pas jį namuose. BÅ«davo, kad jis paskambindavo ir pasakydavo, skolÄ Ä¯mestų į paÅ¡to dėžutę, bet į jÄ mesdavo tik 10-20 Eur, nes didesnes sumas mesti bijojo. Liudytojas nurodė, kad nebuvo tokių atvejų, jog mokėtų daugiau, o sÄ skaitoje suma bÅ«tų nurodyta mažesnė.

Liudytojas nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teigdamas, kad tyrėja neteisingai jį supratusi, jis neperskaitė parodymų, todėl jie skiriasi nuo dabartiniu duodamų teisme (t. 9, b. l. 117-119). Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad buvo pasirašęs automobilio nuomos sutartį su V. I., kurioje buvo nurodyta nuomos kaina 460 Lt (133 Eur), kuriuos mokėjo kas mėnesį grynaisiais. Teigė, kad V. I. jam neiÅ¡duodavo jokio čekio ar pinigų gavimo dokumento. Nurodė ir tai, kad pagal visas sutartis, į mėnesį turėjo mokėti 139 Eur, t. y. už automobilio nuomÄ ir dispečerio paslaugas, tačiau neoficialiai dar mokėjo ir po 115 Eur į savaitę (t. 1, b. l. 40-42). 29.4.2.

Liudytojas G. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. I. įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti taksi vairuotoju prieÅ¡ 8 metus ir dirba iki Å¡iol. IÅ¡ pradžių buvo sudaryta darbo sutartis, o po to dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimÄ . Pagal automobilių nuomos sutartį nuomojosi iÅ¡ V. I. taksi automobilį ir mokėjo apie 150 Eur per mėnesį. Kiek mokėjo litais, neatsimena, tačiau už nuomÄ mokėdavo kiekvieno mėnesio gale. Vėliau liudytojas nurodė, kad už automobilio nuomÄ mokėdavo dalimis – maždaug 10-50 Eur per savaitę.

Å aukinys buvo 033. Jeigu mokėdavo dalimis, tai mėnesio gale iÅ¡duodavo dokumentus, kad sumokėjęs visÄ sumÄ . Mokant dalimis kas savaitę dokumentų neiÅ¡raÅ¡inėdavo, tačiau suma visada sutapdavo su ta, kuriÄ jis mokėdavo (t. 9, b. l. 82-83). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 161). Liudytojas G. I. buvo apklaustas vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir parodė, kad jis automobilį nuomojosi iÅ¡ V.

I.. Už automobilio nuomÄ mokėjo 400 Lt, o kai jau reikėjo mokėti eurais, tai mokestis buvo 130 Eur. Taip pat nurodė, kad su bendrovės direktoriumi buvo susitaręs ir už automobilio nuomÄ mokėdavo dalimis. Jo Å¡aukinys buvo 33. Automobilio nuomos mokestį mokėdavo mėnesio pabaigoje ir tuomet buvo iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita – faktÅ«ra. Kai atveždavo dalį pinigų, jam niekas neiÅ¡raÅ¡ydavo dokumentų, kadangi tai bÅ«davo naktį ir pinigus įmesdavo į paÅ¡to dėžutę (t. 11, b. l. 36-37). 29.4.3.

Liudytojas T. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog prieÅ¡ 5-6 metus dirbo pas V. I. taksi vairuotoju, tačiau negali tiksliai pasakyti ar su juo buvo sudaryta darbo sutartis ar kokia nors kita. Teigė, kad tikslesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Patvirtino, kad už automobilį turėjo mokėti 43 Eur, tačiau bÅ«davo ir taip, kad vėluodavo susimokėti, bet sumokėjus jam bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omi sÄ skaita ir dar kažkoks čekis. Taip pat nurodė, kad į mėnesį už nuomÄ V. I. nemokėjo 400 Eur.

Jo šaukinys tuo metu buvo 025 (t. 9, b. l. 62). Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad nuomojasi automobilį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau prieš pusantrų metų. Pagal nuomos sutartį turi mokėti 42 Eur mėnesio pradžioje, daugiau jokių papildomų mokesčių nemoka. Visos jo įmokos V. I. yra patvirtintos buhalteriniais dokumentais (t. 1, b. l. 112-114). 29.4.4. Liudytojas G. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. I. pažįsta, kadangi iš jo nuomojosi automobilį taksi darbui.

Užsiima individualia veikla. 2013 metų rugpjūčio mėnesį su V. I. sudarė automobilio ,,Mercedes Benz“ nuomos sutartį. Pinigus už automobilio nuomÄ veždavo į V. I. namus ir gaudavo pajamų orderį. Mokėdavo tokiÄ sumÄ , kuri bÅ«davo įraÅ¡yta į sÄ skaitÄ . Jeigu matydavo, kad trÅ«ksta kažkiek pinigų, tai paskambindavo V. I. ir pasakydavo, kad negali atvežti, atveÅ¡ kitÄ dienÄ . Teigė, kad tiksliai neatsimena, kada mokėdavo už nuomÄ , bet tai (duomenys neskelbtini)siai bÅ«davo mėnesio gale, kaip ir suraÅ¡yta ,,popieriuose“.

Jo Å¡aukinys 047. Nurodė, kad yra buvusi tokia situacija kai jis mokėjo už padangos keitimÄ apie 50 Lt V. I., nes jis buvo kaltas dėl Å¡ios padangos sugadinimÄ . Patvirtino, kad visada už sumokėtÄ nuomÄ gaudavo sÄ skaitÄ (t. 9, b. l. 51-52). Perskaičius liudytojo apklausos protokolÄ (t. 1, b. l. 94-95) liudytojas patvirtino savo duotus parodymus, jog mokėjo tik už tai, kur yra dokumentai. 29.4.5. Liudytojas A. T. apygardos teisme parodė, kad nuo 2014 m. iki 2016 m. dirbo pas V. I., t. y. iÅ¡ Å¡ios firmos nuomojosi automobilį ir mėnesio gale turėjo sumokėti nuomos mokestį.

Mokėdavo nuo 120 Eur iki 160 Eur į mėnesį už automobilį ir po 35 Eur už eterį. Pinigus mokėdavo V. I. grynais pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Pinigų suma bÅ«davo tokia, kokia bÅ«davo įraÅ¡yta sÄ skaitoje faktÅ«roje. Mokėdavo nuomos mokestį kas mėnesį, paskutinę mėnesio dienÄ . Neteko mokėti be sÄ skaitos faktÅ«ros. Å aukinys buvo 049. Liudytojas nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Teigė, kad tyrėjas ne taip užrašė jo parodymus, sakydamas, kad mokėjo kas savaitę, nes turėjo omenyje jo skolÄ V.

I., o už nuomÄ mokėjo vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį. Skolos lapelio nebuvo surašę (t. 9, b. l. 39-40). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė visiÅ¡kai kitokias aplinkybes. Jis parodė, kad nuomojosi automobilį iÅ¡ V. I.. Automobilis priklausė UBA „(duomenys neskelbtini)“. Už automobilio nuomÄ kas mėnesį mokėjo 120 Eur pagal jam iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Taip pat mokėjo į savaitę po 100 Eur pagal atskirÄ Å¾odinį susitarimÄ (t. 1, b. l. 44). 29.4.6. Liudytojas R.

J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog V. I. yra kaimynas, santykiai geri. R. J. dirbo jo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ taksi vairuotoju ir nuomojosi automobilį. Automobilio nuomos sutartyje buvo numatyta automobilio nuomos kaina apie 118-119 Eur per mėnesį, litais sumos neatsimena. BÅ«davo, kad mokėdavo mažiau, nes mažiau dienų dirbdavo. Dar mokėdavo už eterio nuomÄ 35 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“. V. I. už automobilio nuomÄ sumokėdavo grynais, už tai buvo iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita faktÅ«ra, kuriÄ gaudavo.

Jis teigė, kad ne kartÄ skolinosi iÅ¡ V. I., nes padarydavo avarijas, o kadangi jis bÅ«davo kaltas tai ir už automobilio remontÄ turėdavo pats susimokėti. Taip pat kelis kartus skolinosi iÅ¡ V. I. apie 60-100 Eur Å¡eimos reikmėms. Už automobilio nuomÄ stengėsi mokėti mėnesio pradžioje, bet bÅ«davo, kad pavėluodavo. Buvo susitarę, kad už jo paties perkamas detales automobiliui – padangas ar tepalus – pirkimo čekius pateiks V. I., o jis imdavo mažiau nuomos mokesčio. Dirbo Å¡aukiniu 82.

V. I. mokama suma visada sutapdavo su suma, kuri bÅ«davo užraÅ¡yta sÄ skaitoje. Daugiau už nuomÄ negu bÅ«davo paraÅ¡yta sÄ skaitoje nėra mokėjęs ir negirdėjo, kad kiti taksi vairuotojai V. I. mokėtų daugiau nei yra įraÅ¡yta sÄ skaitoje (t. 9, b. l. 81-82). Liudytojas analogiÅ¡kus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 147-149). 29.4.7. Liudytojas S. S. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog V. I. pažįsta kaip firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkÄ , iÅ¡ jo nuomojosi maÅ¡inÄ , eterį ir dirbo taksistu, pagal individualiÄ veiklÄ .

Pagal sutartį už nuomojamÄ automobilį ,,Mercedes Benz“ mokėjo apie 100 Eur į mėnesį, todėl V. I. iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Mokėdavo kartÄ Ä¯ mėnesį, daugiau V. I. už niekÄ nemokėjo. Eteris kainavo 30 Eur ar 35 Eur per mėnesį, jį nuomojosi iÅ¡ firmos ,,(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Å aukinys buvo 05, automobilį remontuodavosi pats. Kas pagal sutartį turėjo mokėti už automobilio remontÄ â€“ nežino, nes automobilis nei karto nebuvo sugedęs – tepalus pasikeisdavo pats, filtrų nekeitė, smulkų remontÄ pasidarydavo pats, nors lygtai pagal sutartį už automobilio remontÄ turėjo apmokėti savininkas (t. 9, b. l. 117-119).

Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus tik nurodė, kad kas mėnesį mokėjo po 115 Eur ir nieko daugiau nemokėjo (t. 1, b. l. 97-98). 29.4.8. Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. iki dabar. Anksčiau nuomojosi automobilį pagal nuomos sutartį iÅ¡ V. I. ir dirbo pagal individualiÄ veiklÄ . V. I. mokėdavo vienÄ kartÄ per mėnesį už automobilio nuomÄ 160 Eur. Tokiai pinigų sumai jam buvo iÅ¡raÅ¡oma ir sÄ skaita faktÅ«ra.

Perskaičius ikiteisminio tyrimo parodymus liudytojas jų nepatvirtino teigdamas, kad tyrėjai jau buvo surašę parodymus, jam buvo liepta pasiraÅ¡yti, bet neleista perskaityti (t. 9, b. l. 10-11). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 3 metus. Už automobili nuomÄ mokėdavo grynais į savaitę 115 Eur. Jis negaudavo jokių čekių ar kitokių dokumentų, nes mokėjimas vykdavo neoficialiai. Pagal sutartį turėjo mokėti 160 Eur į mėnesį, Å¡iai sumai buvo iÅ¡raÅ¡oma ir sÄ skaita.

Kiek dirbo įmonėje tiek ir mokėdavo, t. y. 460 Eur per mėnesį, o ne 160 Eur (t. 1, b. l. 46). 29.4.9. Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuomojosi automobilį iÅ¡ V. I. ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau tiksliai neatsimena kiek kainavo nuoma. Kai jis sumokėdavo už nuomÄ , V. I. iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , pajamų orderį. Å aukinys buvo gal 62. Jei sugesdavo automobilis, pagal sutartį jį turėjo remontuoti V. I. (t. 9, b. l. 119-120). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad už automobilio nuomÄ mokėdavo 120 Eur per mėnesį, t. y. automobilio nuomos sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ .

Mokėdavo kartÄ per mėnesį grynais pinigais, tačiau niekam nėra mokėjęs daugiau už automobilio nuomÄ (t. 1, b. l. 110). 29.4.10. Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirbo taksi vairuotoju V. I. įmonės automobiliu, kurį nuomojo. Tiksliai neatsimena, bet lyg už automobilio nuomÄ per mėnesį mokėdavo 115 Eur V. I., kuris iÅ¡raÅ¡ydavo Å¡iai sumai čekį. Vėliau liudytojas teigė, kad suklydo ir į mėnesį už automobilio nuomÄ mokėjo 65 Eur, ir dar papildomai mokėdavo už eterį.

Patvirtino, kad čekyje nurodyta suma ir jo mokama suma visada sutapdavo. Taip pat nebūdavo tokių atvejų, kad V. I. nebūtų išrašęs dokumentų. Šaukinys buvo 76. Liudytojas patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 9, b. l. 60-61). Ikiteisminio tyrimo metu R. V. parodė, kad į mėnesį mokėjo 180 Eur, kai kuriuos klientus veždavo pagal apmokėjimo ,,čekučius“, kuriuos nuveždavo V. I., nieko papildomo, nei surašyta sutartyje nemokėjo (t. 1, b. l. 139-140). 29.4.11.

Liudytojas E. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nuomojosi automobili „Mercedes Benz“ iÅ¡ V. I. prieÅ¡ trejus metus. Å iuo metu tiksliai neatsimena, ar buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, tačiau dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimÄ ir už automobilio nuomÄ mokėjo apie 130-160 Eur. Liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti kiek laiko nuomojosi automobilį, gali bÅ«ti apie 6-12 mėnesių. V. I. mokėdavo tiek, kiek bÅ«davo paraÅ¡yta dokumentuose. Teigė, kad jo mokamos sumos visada sutapdavo su dokumentuose nurodytomis sumomis.

Å aukinys buvo 006. V. I. remontuodavo nuomojamÄ automobilį (t. 9, b. l. 106). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė automobilio nuomos sutartį. Pagal Å¡iÄ sutartį turėjo mokėti 160 Eur per mėnesį. Per tiek laiko kiek dirbo yra sumokėjęs penkis kartus po 160 Eur, kuriuos mokėjo grynais V. I.. Kai buvo sumokami pinigai iÅ¡ V. I. gaudavo du dokumentus apie pinigų perdavimÄ (t. 1; b. l. 116-117). 29.4.12. Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nuomojosi automobilį iÅ¡ V.

I. bendrovės apie dvi savaites 2015 m. pabaigoje. Jis tiksliai neatsimena kokia sumÄ turėjo mokėti per mėnesį, tačiau buvo susitaręs, kad mokės per du kartus. Jis nurodė, kad kai sumokėdavo pinigus, gaudavo dokumentÄ , kurio suma sutapdavo su suma, kuri buvo paraÅ¡yta dokumentuose. Jis nemokėdavo daugiau nei paraÅ¡yta sÄ skaitoje. Liudytojas nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nurodydamas, kad vienu metu buvo apklausiami du liudytojai, o suraÅ¡ant protokolÄ tyrėja labiau klausė ne jo, o kito liudytojų duodamų parodymų.

Suklydo, kad pasirašė po apklausos protokolu, po to norėjo parodymus papildyti, bet tyrėja atsisakė (t. 9, b. l. 49-50). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuomojosi automobilį „Mercedes Benz“ iÅ¡ V. I.. Už automobilio nuomÄ mokėjo kas savaitę po 45-50 Eur, o vėliau mokestis pakilo iki 100 Eur. Minėtus pinigus mokėdavo kiekvienÄ savaitės pirmadienį asmeniÅ¡kai V. I., kuris kažkÄ pasižymėdavo knygutėje, tačiau tuo metu jokio kvito nedavė. Atvykus kitÄ kartÄ mokėti gavo kasos pajamų orderį, kuriame buvo nurodyta tik 26,67 Eur.

Suprato, kad visi pinigai nėra tiksliai apskaitomi, todėl ilgai ten ir nedirbo. PaaiÅ¡kino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skelbimÄ susirado internete. V. I. jam paaiÅ¡kino, kad norėdamas dirbti turi iÅ¡siimti individualios veiklos pažymėjimÄ , kurį iÅ¡duoda mokesčių inspekcija ir iÅ¡ savivaldybės iÅ¡siimti leidimÄ vežti keleivius lengvuoju automobiliu taksi. Jis pats turi susimokėti sveikatos draudimo ir gyventojų pajamų mokesčius. Vėliau perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 52-53). 29.4.13.

Liudytojas V. J. apygardos teisme nurodė, jog prieÅ¡ kelis metus iÅ¡ V. I. nuomojosi taksi automobilį ir dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimÄ taksistu. Automobilį nuomojosi apie 3 mėnesius, tačiau tikslios nuomojamo automobilio sumos neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kokiÄ sumÄ mokėjo už automobilio nuomÄ . Taip pat mokėdavo ir už eterio nuomÄ . Teigia, kad mokėjo tiek, kiek buvo nurodyta sutartyje. Liudytojas taip pat patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (t. 9, b. l. 105-106).

Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi automobilį nuo sausio mėnesio. Internetiniame skelbime buvo siÅ«loma nuomotis taksi automobilį. Jis susitiko su V. I., kuris nurodė pirmiausiai iÅ¡siimti individualios veiklos pažymėjimÄ ir tik tada pasirašė automobilio nuomos sutartį. Pagal nuomos sutartį turėjo mokėti 160 Eur per mėnesį, kuriuos mokėdavo V. I. grynais ir už tai buvo iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita faktÅ«ra. Kiek suprato, jeigu automobilyje bÅ«tų buvę kokie nors rimtesni gedimai, tai juos tvarkytų įmonė, o jam reikėtų pasirÅ«pinti smulkmenomis (t. 1, b. l. 119-120). 29.4.14.

Liudytojas R. D. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pas V. I. dirbo prieÅ¡ dvejus metus, maždaug apie mėnesį – iÅ¡ jo nuomojosi taksi automobilį. Už nuomÄ mokėjo apie 150-160 Eur per mėnesį, kai sumokėdavo, gaudavo iÅ¡ V. I. tai patvirtinantį dokumentÄ , kurio suma sutapdavo su jo sumokėta pinigų suma. Niekada nemokėjo daugiau negu buvo paraÅ¡yta nuomos sutartyje. Dar mokėdavo 35 eurus už eterio nuomÄ . Jo Å¡aukinys buvo 112 (t. 9, b. l. 83-84). AnalogiÅ¡kus parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 122). 29.4.15.

Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nuo 2016 m. kovo mėnesio apie metus laiko dirbo pas V. I., iÅ¡ kurio pagal automobilių nuomos sutartį nuomojosi taksi automobilį ir racijÄ . Už viskÄ mokėdavo 160 Eur į mėnesį, sumokėjęs visada gaudavo kvitÄ ir sÄ skaitÄ . Už eterio nuomÄ mokėjo 35 Eur, bet važiuodavo sumokėti kitur. Dokumentuose sumos visada sutapdavo su tomis, kokias sumokėdavo. Jo Å¡aukinys buvo 0115. Teigė, kad visais mėnesiais mokėdavo tÄ pačiÄ pinigų sumÄ ir niekada nemokėjo daugiau (t. 9, b. l. 84).

Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas taip pat teigė, kad nemokėjo daugiau, o dokumentuose bÅ«davo įraÅ¡yta tokia sumoka kokiÄ jis sumokėdavo (t. 1, b. l. 128-130). 29.4.16. Apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis buvo perskaityti liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Minėtas liudytojas Å¡ios apklausos metu nurodė, jog 2015 m. gruodžio 10 d. internetiniame skelbimų portale radęs skelbimÄ pagal jį kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Telefoninio pokalbio metu sutarė dėl susitikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kalbėjo su įmonės savininku V. I.. Ä®monės savininkas nepasiÅ«lė įsidarbinti įmonėje, o pasiÅ«lė kreiptis į VMI iÅ¡siimti individualios veiklos pažymėjimÄ . Savo transporto priemonės neturėjo, todėl direktorius pasakė, kad galės iÅ¡sinuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį. PaaiÅ¡kino, kad kas savaitę turės sumokėti 115 Eur, Å¡iÄ sumÄ sudarė 100 Eur mokestis už automobilio nuomÄ , 15 Eur mokestis mokamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerei, kuri teiks klientus.

Nutarė pabandyti, todėl kreipėsi į VMI, kur gavo individualios veiklos pažymėjimÄ . Taip pat kreipėsi į Kauno savivaldybę, kur jam buvo iÅ¡duotas leidimas dirbti taksi vairuotoju Kauno mieste. PasiraÅ¡ydamas sutartį dėl automobilio nuomos galimai jÄ perskaitė, tačiau Å¡iuo metu nepamena sÄ lygų. Buvo iÅ¡nuomotas automobilis „Mercedes Benz 200“. Po sutarties pasiraÅ¡ymo, V. I. paaiÅ¡kino, kad pirmas 3 darbo savaites, kol jis iÅ¡moks dirbti, reikės mokėti mažesnius mokesčius.

Pasakė, kad už pirmÄ darbo savaitę reikės sumokėti 50 Eur, už antrÄ 70 Eur, o po to jau kas savaitę reikės mokėti po 115 Eur. Jis pradėjo dirbti 2015 m. gruodžio 24 d. IÅ¡kvietimus gaudavo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ dispečerės per racijÄ . Po savaitės paskambino V. I., kuris taip pat nurodė sumokėti sutartÄ pinigų sumÄ . Sutartu laiku nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę, kur bendrovės direktoriui sumokėjo jo praÅ¡omÄ sumÄ â€“ 30 ar 50 Eur, tačiau tikslios sumos neatsimena.

Jam nebuvo iÅ¡duotas kasos kvitas ar iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita apie jo sumokėtus pinigus. Po kelių dienų nutarė daugiau nebedirbti, kadangi pamatė, kad dirbdamas taksi vairuotoju negalės užsidirbti tiek pinigų, kad galėtų kas savaitę mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 115 Eur mokestį (t. 1, b. l. 69-71). 29.4.17. Liudytojas R. Ž., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad nuomojosi automobilį iÅ¡ V.

I., už kurį turėjo mokėti nuomos mokestį, tačiau tikslios sumos neatsimena, nes tai buvo dar litais. Bendrovėje dirbo apie 2 metus. PaaiÅ¡kino, kad mokestį už nuomÄ vienÄ kartÄ per mėnesį atveždavo V. I., kuris iÅ¡raÅ¡ydavo čekį. Automobilio nuomos mokestį mokėdavo mėnesio pabaigoje, tačiau jis nebÅ«davo didesnis negu automobilio nuomos sutartyje ar jam iÅ¡duotuose dokumentuose-čekiuose. Už automobilio einamÄ jį remontÄ mokėdavo savininkas (t. 11, b. l. 33-34). 29.4.18.

Liudytojas T. T. buvo apklaustas, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ maždaug apie 5 metus. Jis nuomojosi maÅ¡inÄ iÅ¡ bendrovės ir teikdavo taksi paslaugas. Å iuo metu negali tiksliai pasakyti kokios buvo nuomos sÄ lygos, tačiau paskutinį kartÄ už nuomÄ reikėjo mokėti 160 Eur per mėnesį. Pinigus mokėjo V. I.. Taip pat patvirtino, kad jam bÅ«davo iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita – faktÅ«ra tai sumai, kuriÄ sumokėdavo, ir daugiau bendrovei už niekÄ nemokėdavo, t. y. daugiau negu nurodyta sutartyje.

Jo Å¡aukinys 016. Už einamÄ jį remontÄ mokėdavo V. I., o jis yra pakeitęs tik automobiliui lemputę (t. 11, b. l. 42-43). 29.4.19. Liudytojas G. G. buvo apklaustas, vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Jis parodė, kad iÅ¡ V. I. nuomojosi automobilį metus laiko. Už automobilio nuomÄ turėdavo sumokėti apie 300 Lt per mėnesį. Minėtus pinigus mokėdavo buhalterei arba direktoriui. Jis gaudavo dokumentus už sumokėtus pinigus. Tuo metu jo Å¡aukinys buvo 045.

Taip pat liudytojas parodė, kad tiksliai neatsimena ar teko mokėti eurais, tačiau niekada nemokėjo daugiau nė nurodyta sutartyje ir sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡oma tai sumai, kuriÄ sumokėdavo. Už automobilio einamÄ jį remontÄ sumokėdavo V. I. (t. 11, b. l. 27-28). 29.5. Nuteistasis V. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad fiziniams asmenims nuomodavo automobilius pagal nuomos sutartis. Jie mokėdavo nuomos mokestį tokį, koks bÅ«davo nustatytas sutartyje ir tai sumai iÅ¡raÅ¡ydavo buhalterinius dokumentus.

Jis nurodė, kad nebuvo jokių pinigų, kurie nebÅ«tų apskaityti buhalterijoje. Nuteistasis paaiÅ¡kino, kad ne visada laiku buvo mokama už automobilių nuomÄ , todėl nuomininkai mokėdavo dalimis, o sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ jis iÅ¡raÅ¡ydavo tik tada, kai visa suma bÅ«davo sumokėta. Automobilio nuomos kaina buvo 100-160 Eur į mėnesį, o tai priklausė nuo to kiek automobilis buvo naudojamas, t. y. kai kurie nuomininkai dirbo ne tik taksi vairuotoju, tai mažiau važinėjo automobiliu ir mažiau automobilis dilo, todėl ta nuomos kaina buvo mažesnė.

Nuteistasis nurodė, kad tiksliai neatsimena kiek buvo mokama už automobilių nuomÄ 2015 metais. Tas laikotarpis buvo labai sudėtingas, nes tuo metu keitėsi valiuta ir pirmÄ jį pusmetį žmonės mokėdavo litais, o grÄ Å¾Ä reikėdavo atiduoti eurais. Mano, kad klaidÄ padarė, kad neiÅ¡raÅ¡ydavo atskirų sÄ skaitų, kai darbuotojai nuomos mokestį neÅ¡davo dalimis, o iÅ¡raÅ¡ydavo tik bendrÄ sÄ skaitÄ . Jis nevesdavo jokių užrašų, kiek kas atneÅ¡a, nes vėluojančių sumokėti už automobilio nuomÄ bÅ«davo nedaug, todėl atsimindavo kiek kas sumokėjo ir niekur neužsiraÅ¡ydavo.

Taip pat patvirtino, kad nuomininkai turėjo patys tvarkytis smulkius remontus (keisti reikėdavo padangas, lemputes, pilti langų skystį, keisti tepalus ir valyti automobilį), o jeigu rimtas automobilio gedimas, tai tvarkydavo jis, t. y. V. I., arba automobilį nurašydavo. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus telefoninius pokalbius, jis nurodydavo, kad neatsimena minėtų pokalbių. Atsakydamas į prokuroro klausimus jis nurodė, kad neatsimena, kas buvo rašoma kratos metu rastuose užrašuose. Jeigu ant darbo kalendoriaus parašyta 2004 ar 2005 metai, tai vadinasi tų metų ta knygelė ir buvo.

Jis netaisė metų jokiame darbo kalendoriuje į 2016 metus (t. 9, b. l. 158-162). Nuteistasis V. I. apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nuomininkai pagal sutartį buvo atsakingi už smulkmenas, t. y. iÅ¡plauti ir sutvarkyti automobilį, o rimtesnius remonto darbus turėjo atlikti įmonė. Jis buvo bendrovėje ne tik direktorius, bet ir mechanikas ir už tai gaudavo atlyginimÄ . Jis pats pirkdavo detales automobilių remontui, kurios buvo įtraukiamos į buhalterinę apskaitÄ , o tokių automobilių gedimų, kurių negalėdavo suremontuoti atlikdavo kitos įmonės. Dėl Å¡ių remontų buvo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos – faktÅ«ros, kurios įtraukiamos į buhalterinę apskaitÄ , t. y. viskas vykdavo oficialiai.

Jam tai buvo aktualu, nes tuomet mokėdavo mažesnius mokesčius. Taip pat patvirtino, kad nebuvo tokių atvejų, jog iÅ¡ nuomininko gautų pinigus, už kuriuos remontuodavo automobilius (t. 10, b. l. 139). Taigi pats nuteistasis tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose tvirtino, kad visos automobilių remonto iÅ¡laidos buvo įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir už tai papildomai nebuvo renkami pinigai, ar kaip nors kitaip mokama. Be to, tokius jo parodymus patvirtina ir byloje esanti 2017 m. sausio 20 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė per metus patirtas sÄ naudas 8 858 Eur ir liudytoja A.

M.. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. I. neapskaitytas lėšas galėjo naudoti tolesnei bendrovės veiklai ir neturėjo tikslo jų pasisavinti, kuri dar prieÅ¡tarauja ne tik paties nuteistojo duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems bei iÅ¡tirtiems įrodymams. 29.6. Nuteistojo V. I. parodymus, kad jis neimdavo daugiau pinigų nei nurodyta automobilių nuomos sutartyje, paneigia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir pokalbių suvestinėse, kratos ir apžiÅ«ros protokoluose užfiksuoti duomenys, liudytojų parodymai. 29.6.1.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Turto susigrÄ Å¾inimo valdybos kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose ir pokalbių suvestinėse (t. 6, b. l. 25-196; t. 7, b. l. 7-14) užfiksuota, kad V. I. bendraudamas su asmenimis, kurie pas jį nuomojasi automobilius nurodo, kad atsiskaitymas pirmadieniais, ir reikia atsiskaityti už savaitę laiko. 2015 m. gegužės 18 d., 20:04:21 val., pokalbio Nr. 1119 metu V. I. primena, kad „šiandien pirmadienis ir pirmadieniais ligi penkių valandų reikia bÅ«ti“. 2015 m. liepos 12 d., 19:39:39 val., pokalbio Nr. 171 metu skambinantis asmuo prisistato 04.

Nurodo, kad Å¡iandien vakare dar pririnks čekių ir rytoj juos atveÅ¡. V. I. teigia, kad jis jau dvi savaites „pratraukė“. Ä® kÄ skambinantysis atsako, kad iÅ¡ ryto vienÄ atneÅ¡ už savaitę, o penktadienį už kitÄ . 2015 m. liepos 25 d., 11:59:28 val., pokalbio Nr. 616 metu V. I. skambina asmeniui ir klausia ar Å¡is kaupia. Asmuo teigia, kad kaupia. Tada V. I. klausia „tai kÄ atveÅ¡i už 2 savaites?“. VyriÅ¡kis atsako, kad atveÅ¡ pirmadienį, bet dar liks nedaug skolingas. 2015 m. rugpjūčio 11 d., 11:50:31 val. pokalbis Nr. 1080 su nenustatytu asmeniu, iÅ¡ kurio matyti, jog V.

I. paaiÅ¡kina kaip įmonėje vyksta darbas – nurodo, jog įmonėje neįdarbinama, o automobilis iÅ¡nuomojamas, kaip reikia susitvarkyti dokumentus, o į klausimÄ ,,kaip dabar mokestis už tÄ automobilį kaip jisai savaitę ar už mėnesį iÅ¡kart, kiek reikia, kaip?“ V. I. atsako „nu savaitėm atsiskaitinėja, savaitėm. Bet supranti pradžiai mažiau Å¡itas nuomos bÅ«na mokestis, kadangi ten tai Å¡ian, nes tu supranti pradėjęs dirbti tiek nesurinksi, tiek kaip visi normaliai renka, tai kÄ aÅ¡ žinau mažiau moki.

Paskui tÄ nuomos sutartį padidinam jau lygi to, kiek jisai veža“. 2015 m. rugpjūčio 17 d., 13:09:06 val., pokalbio Nr. 1259 metu Lukas skambina V. I. ir tikslinasi ar už automobilio nuomÄ reikės mokėti 105. V. I. atsako „Ne į mėnesį, ne į mėnesį čia, savaitė“. 2015 m. rugsėjo 21 d., 10:28:07 val., pokalbio Nr. 2450 metu vyriÅ¡kis prisistato 079. 2015 m. spalio 4 d., 10:45:55 val., pokalbio Nr. 3106 prisistato 04. Minėto pokalbio metu asmuo nurodo, kad pinigus užveÅ¡ rytoj.

V. I. į tai nurodo, kad „Nu kÄ kitaip nebus, jau savaitę pramazinai“. Ä® kÄ asmuo atsako „AÅ¡ iÅ¡lyginsiu per kitÄ savaitę“. 2015 m. spalio 13 d., 10:46:28 val., pokalbio Nr. 232 metu asmuo prisistato, kad skambina 33. 2015 m. spalio 26 d., 09:32:04 val., pokalbio Nr. 1195 metu asmuo prisistato 86. 2015 m. lapkričio 3 d., 15:42:16 val., pokalbio Nr. 2067 metu asmuo nurodo, kad penktadienį užveÅ¡ visÄ sumÄ už savaitę ir likutį. V. I. nurodo „Nu, gerai“. 2016 m. sausio 6 d. 16:27:38 val., pokalbio Nr. 8507 metu asmuo nurodo, kad jam Å¡iuo metu trÅ«ksta pinigų ir jis dar padirbės penktadienį ir Å¡eÅ¡tadienį ir tada atveÅ¡ už dvi savaites.

V. I. liepia atvažiuoti Å¡eÅ¡tadienį ir atsiskaityti. 2015 m. rugpjūčio 5 d., 12:04:12 val., pokalbio Nr. 1010 asmuo teiraujasi apie automobilio nuomÄ ir iÅ¡sinuomojimo tvarkÄ . VyriÅ¡kiui paklausus „Nu, o sakykit dabar reiÅ¡kiasi, taip sakant, o kokia nuoma, kas savaitę mokėti jums reikia tikriausiai, jo?“, V. I. atsako „jo, kas savaitę“, paklausus kokia nuoma už savaitę, V. I. atsako „telefonu nelabai noriu kalbėt“, „apie 100, apie 100“, nurodydamas, jog „čia aÅ¡ tik aplamai pasakiau taip, ten plius minus, paskui dar biÅ¡ki padidės, tai 115“. 2016 m. balandžio 3 d., 13:50:20 val., pokalbio Nr. 3370 metu V.

I. pyksta ir nurodo, kad visi veža normaliai po 115 Eur kas savaitę. VyriÅ¡kis nurodo, kad veždavo po 100, bet dabar nesurenka tiek pinigų. V. I. nurodo „Tu, 65 turi pirmadienį man atvežti. Ir kas savaitę“. IÅ¡ Å¡ių pokalbių akivaizdžiai matyti, kad V. I. buvo nustatęs tvarkÄ , pagal kuriÄ automobilius nuomojantys asmenys turi atsiskaityti ne vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį, bet kas savaitę. 29.6.2. Pažymėtina, kad Å¡iuose protokoluose ir pokalbių suvestinėse užfiksuoti pokalbiai tarp V.

I. ir nenustatytų asmenų. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta ir nebandyta nustatyti su kuo konkrečiai bendravo V. I., o Å¡iuo metu to padaryti neįmanoma, nes praėjo labai didelis laiko tarpas. Be to, pats V. I. pripažįsta, jog mokėjimus vairuotojai atlikdavo ne vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį, o dažniau. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija vadovaujasi tik Å¡iuose protokoluose užfiksuotų pokalbių turiniu apie tai, jog pinigai buvo renkami dažniau nė kartÄ per mėnesį, tačiau tai negali bÅ«ti įrodymu, jog visi kaltinime nurodyti vairuotojai mokėjo daugiau nė buvo nustatyta nuomos sutartyse. 29.6.3.

Iš 2016 m. balandžio 19 d. kartos protokolo matyti, kad 2016 m. balandžio 19 d. kratos metu (duomenys neskelbtini) 5 namo rūsyje buvo rasta ir apimta nešiojamasis kompiuteris, stacionarus kompiuteris, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, 3 užrašų knygelės ir pinigai. Kaip matyti užrašų knygelės gulėjo kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai ant rašomojo stalo (t. 7, b. l. 47-50). 29.6.4. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad kratos metu paimtose užrašų knygelėse yra įrašyti skaičiai nuo žemiausio iki didžiausio žemyn, prie kiekvieno iš jų dedamas + arba - ženklai ir dar lygiagrečiai rašoma po keturis kartus skaičiai.

Žalios spalvos užrašų knygelė, kurios viduje parašyta „Darbo kalendorius 2012“, kuriame taip pat parašyti skaičiai eilute žemyn – 03, 04, 06, 12, 25, 28, 30, 33, 45, 47, 49, 70, 76, 82, 83, 84, 88, 90, 103, 108, 109, 112, 113, 115, prie kurių parašyti ++ arba + ženklas ir lygiagrečiai keturi skaičiai, prie kai kurių dažniausiai kartojasi „115“ ar bendra suma, kuri artima „115“ (t. 7, b. l. 75-88). 29.6.5. Tokiu būdu minėti įrodymai patvirtina liudytojų M.

V., A. K., A. T. ir S. P. nurodytas aplinkybes, jog buvo mokamos didesnės pinigų sumos, kurios siekdavo dažniausiai 115 Eur. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma nustatyti kitų asmenų, kurie mokėjo didesnes pinigų sumas negu buvo nustatyta automobilių nuomos sutartyje, o Å¡iuo metu neįmanoma to padaryti dėl akivaizdžių priežasčių, t. y. praėjo ilgas laiko tarpas. Teisėjų kolegija įvertinusi visa tai vadovaujasi tik tais įrodymais, kurie konkrečiai patvirtina pasisavintų pinigų sumÄ . 29.6.6.

IÅ¡ pirmiau aptartų liudytojų parodymų matyti, kad tik liudytojai M. V., A. K., A. T. ir S. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. I. mokėdavo daugiau negu buvo nurodyta automobilių nuomos sutartyse ir tas mokestis buvo mokamas ne vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį, bet kas savaitę irgi iÅ¡ esmės atitinka užrašų knygutėje esančius įraÅ¡us einančius lygiagrečiai prie jau esamų skaičiukų. Teisėjų kolegija įvertina, kad minėti liudytojai Å¡ių savo parodymų nepatvirtino pirmosios instancijos teisme, tačiau neturi pagrindo netikėti jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes kaip matyti iÅ¡ apklausų protokolų liudytojai M.

V., A. K., A. T. ir S. P. ne tik pasirašė, bet ir nurodė, jog perskaitė ir parodymai užraÅ¡yti teisingai (t. 1, b. l. 40-42, 44, 46, 52-53). Jų pateikiami paaiÅ¡kinamai dėl parodymų keitimo pirmosios instancijos teisme nėra realÅ«s ir įtikinami, nes byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar tai, jog jie bÅ«tų virÅ¡iję savo įgaliojimus ir darę kokį nors poveikį liudytojams. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir argumentuotÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog liudytojams ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas koks nors spaudimas iÅ¡ tyrėjų pusės. IÅ¡ apklausų protokolų matyti, kad liudytojai buvo apklausinėjami įvairių tyrėjų, daug apklausų buvo atliekamos kito tyrėjo pavedimu.

Be to, apklausiant liudytojus konkrečiam tyrėjui – vieni davė parodymus, jog pinigų papildomai nemokėjo, kiti – kad mokėjo, o pirmosios instancijos teisme daugelis liudytojų patvirtino, jog jiems nebuvo daromas joks poveikis iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų pusės.

30. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas negali vadovautis V. V. parodymais, kuriuos perskaitė teisiamojo posėdžio metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktikÄ baudžiamojo proceso įstatymai nedraudžia teismui vienaip ar kitaip vertinti ne teismui duotus asmenų parodymus. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai.

Tokie parodymai savarankiÅ¡kos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus ir turėti reikÅ¡mės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai įvertinant įrodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui savarankiÅ¡kos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali bÅ«ti reikÅ¡mingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumÄ . Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali bÅ«ti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, Nr.  2K-253/2013, Nr. 2K-332/2013, Nr. 2K-61/2014, Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-31-511/2018, Nr. 2K-48-788/2018 ir kt.). IÅ¡ bylos matosi, kad bÅ«tent taip buvo įvertinti ir perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duoti liudytojo V.

V. parodymai, kurie patvirtino byloje esančius kitus įrodymus apie tai, jog jam buvo paaiÅ¡kinta paties V. I., kad reikia mokėti į savaitę po 115 Eur, t. y. daugiau negu buvo numatyta sutartyje, ir tapo veiksniu, formuojančiu teismo vidinį įsitikinimÄ .

31. Apeliaciniuose skunduose keliama abejonė dėl pirmiau aptartos specialisto iÅ¡vados aiÅ¡kumo, tačiau apeliacinės instancijos teismui dėl byloje pateiktos specialistės iÅ¡vados atitikties baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams abejonių nekyla. Specialistė, atlikdama tyrimus, fakto klausimų nesprendė, nes faktų nustatymas, konstatavimas ir pripažinimas įrodytais yra bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija. Asmens kaltė pagal atitinkamÄ BK straipsnį konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumÄ ir Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Specialisto iÅ¡vada BPK 20 straipsnio prasme yra tik vienas iÅ¡ įrodymų baudžiamojoje byloje, ji neturi didesnės įrodomosios galios ir yra vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-942/2016). Specialistės iÅ¡vada Å¡ioje byloje neturi pagrindinio įrodymo statuso ir teismas nuteistojo V. I. kaltumÄ grindė ne tik pirmiau nurodyta specialisto iÅ¡vada, bet ir jÄ vertino kitų bylos įrodymų kontekste (paties nuteistojo, liudytojų parodymai ir kiti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai), nurodydamas, kurie bylos įrodymai vieni kitus patvirtina, papildo ir sutampa tarpusavyje.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje esanti specialisto išvada BPK 20 straipsnio prasme yra įrodymas ir šiuo įrodymu pagrindžiamos išvadas dėl byloje tiriamų aplinkybių.

32. Taigi esant minėtai situacijai svarbu nustatyti kokia vis dėl to pinigų sumÄ buvo pasisavinta iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad liudytojai G. I., T. J., G. K., R. J., S. S., R. V. A. S. E. V., R. D. V. J. A. B., G. G. R. Ž. T. T. nepatvirtino mokėję V. I. daugiau negu buvo nurodyta automobilių nuomos sutartyse ir nesant byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintu kiek tiksliai minėti asmenys galėjo ir ar mokėjo papildomai, todėl Å¡ios abejonės vertinamos nuteistojo naudai. Tačiau kaip jau buvo minėta liudytojai M. V., A. K., A. T. ir S. P. ikiteisminio tyrimo metu yra patvirtinę mokėję daugiau nė nurodyta sutartyje, kurios patvirtino ir kiti jau pirmiau aptarti įrodymai, todėl Å¡ių asmenų mokėti pinigai V. I. už automobilio nuomÄ apskaičiuojami ir vertinami kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas.

33. Dėl šių nustatytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija vadovaujasi tik dalimi pirmiau paminėtos 2017 m. sausio 20 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., kuria buvo konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus ir pirkėjų skolų apskaitos registrus S. P., A. T., M.

V. ir A. K. už automobilių nuomÄ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. iÅ¡ viso sumokėjo 5 651,34 Eur, tuo tarpu pagal apklausų protokolų duomenis iÅ¡ viso sumokėjo 18 680 Eur , t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta ir neiÅ¡raÅ¡yta apskaitos dokumentų 13 028,66 Eur (18 680 – 5 651,34) sumai (t. 2, b. l. 23-57). Specialistė Z. P. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino savo iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad duomenys iÅ¡ lentelės Nr. 10 buvo paimti iÅ¡ bendrovės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡ liudytojų parodymų kiek sumokėdavo.

Po to išvestas skirtumas ir nustatyta kiek neapskaityta pinigų apskaitoje (t. 9, b. l. 142-145). Iš to seka išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinės žalos 13 028,66 Eur sumai dėl V. I. neteisėtų veiksmų.

34. Visi Å¡ie ir aukščiau nurodyti įrodymai tik pavirtina, jog bÅ«tent V. I. gaudavęs didesnes grynų pinigų sumas iÅ¡ asmenų, kurie buvo sudarę automobilių nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, už automobilio nuomÄ , tačiau Å¡ių pinigų buhalterinėje apskaitoje neapskaitydavo ir neiÅ¡raÅ¡ydavo apskaitos dokumentų, taip juos paversdamas savo nuosavybe, t. y. turėjo galimybę jais naudotis, disponuoti, elgtis su jais kaip nuosavais. Taip elgdamasis V. I. suvokė, kad su jo žinioje esančiu bendrovės turtu elgiasi neteisėtai, t. y. veikia tiesiogine tyčia.

35. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didėlės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Turto vertė, kuri yra pagrindas nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nustatoma pagal MGL dydį, kuris galioja nusikalstamos veikos padarymo metu. V. I. padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, kuriame patvirtintas bazinės socialinės iÅ¡mokos dydis – 37,66 Eur, t. y. 250 MGL yra 9 415 Eur.

Ä®vertinus, tai kad V. I. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ pinigines lėšas 13 028,66 Eur, kuri virÅ¡ija BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ 250 MGL (9 415 Eur) sumÄ , jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo 36. V. I. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad nuo 2012 m. vasario 23 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį kaip Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas Å¡io juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiÅ¡kai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklÄ , laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., Kauno mieste, bendrovės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus iÅ¡ fizinių asmenų už automobilių nuomÄ , nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasÄ neįnešė, taip, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 39 863,81 Eur.

37. Pirmosios instancijos teismas tais pačiais argumentais ir motyvais išteisino V. I. ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo, kurie pateikti šio nuosprendžio 29 punkte.

38. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais Kauno apygardos teismo argumentai ir motyvais, nes jie prieštarauja byloje ištirtiems įrodymams.

39. Teisėjų kolegija nustatė, kad V. I. nuo 2012 m. vasario 23 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį kaip Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas Å¡io juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiÅ¡kai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklÄ , laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., Kauno mieste, bendrovės veikimo teritorijoje, gavęs grynuosius pinigus iÅ¡ fizinių asmenų – R.

Ž., A. P., A. T., K. B., A. R. už automobilių nuomÄ , nesurašė kasos pajamų orderių, jų tyčia į buhalterinę apskaitÄ neįtraukė, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į kasÄ neįnešė, taip, neturėdamas tam teisinio pagrindo, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtÄ â€“ pinigus – 10 327,46 Eur. 39.1. IÅ¡ byloje esančių VÄ® Registrų centro Kauno filialo pateiktos informacijos ir Juridinio asmens duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2011 m. gruodžio 15 d. steigimo aktu buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė A.

I.. Kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. vadovu buvo V. I. (t. 5, b. l. 14-97). Å io fakto neginčija ir pats V. I.. IÅ¡ to seka, kad V. I. užimant Å¡ios bendrovės direktoriaus pareigas jo žinioje buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. 39.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. vasario 14 d. įstatuose nurodoma, kad bendrovės tikslai – racionaliai naudoti bendrovės turtÄ bei kitus iÅ¡teklius, siekti pelno, kad bÅ«tų užtikrinti akcininkų interesai.

Bendrovės vykdomos ūkinės komercinės veiklos pobūdis: paslaugos, remontas, nuoma (t. 5, b. l. 26-29). Informacijoje apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinės priemonės pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso keturiolika transporto priemonių: „Mercedes Benz E290“ modelis, kurių naudotojais įrašyti H. J., T. T., R. K., V. P., T. J., G. J., R. Ž., A. J., M.

V. (t. 5, b. l. 98-102). IÅ¡ automobilių nuomos sutarčių, sÄ skaitų faktÅ«rų, pirkimų ir mokėjimų apyvartų matyti, kad bendrovei mokėjo A. R., K. B., A. T., A. P., R. Ž., A. V., V. P., V. P., J. U., A. G., Z. M., G. J., N. R., V. M., T. T., A. J., R. B., Ž. L., J. L., E. B., A. G., S. M., A. S., T. J., N. B., D. T., E. M. (t. 3, b. l. 141-198; t. 4, b. l. 1-91). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Kauno apygardos valdybos Å«kinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 27 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrovė vykdė bendrovei priklausančių taksi automobilių nuomÄ vairuotojams, dirbantiems pagal individualios veiklos pažymas, sudarant su pastaraisiais automobilio nuomos sutartis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė per metus gautas iÅ¡ viso pajamas 20 090 Eur, iÅ¡ jų: 17 330 Eur gavo už automobilių nuomÄ , 1 615 Eur gavo draudimo iÅ¡mokas iÅ¡ draudimo bendrovių ir 1 145 Eur už parduotÄ ir priduotÄ Ä¯ metalo lauÅ¾Ä ilgalaikį turtÄ (automobilius). Ä®vertinus per metus patirtas sÄ naudas 17 884 (7 974+8 188+1 721) Eur bendrovė 2015 metais uždirbo 2 206 Eur pelno. 2015 metų balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ pasirašė bendrovės direktorius V. I. (t. 3, b. l. 74-198; t. 4, b. l. 1-94).

IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinės pajamos buvo už automobilių nuomÄ , todėl gaunamas mokestis už bendrovei priklausančių automobilių nuomÄ yra bÅ«tent bendrovės turtas. Todėl nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. nepagrįstai nurodo, kad neva neapskaityti pinigai negali bÅ«ti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė – turtas. 39.3. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojusių automobilius asmenų parodymų matyti, kad iÅ¡ tiesų jie V.

I. už automobilio nuomÄ mokėdavo asmeniÅ¡kai ir grynais pinigais. O tai tik dar labiau patvirtina, kad už automobilių nuomÄ mokami pinigai yra bÅ«tent bendrovės turtas ir tokių pinigų neįtraukimas į buhalterinę apskaitÄ negali bÅ«ti vertinami kaip niekam nepriklausantys. 39.3.1. Liudytojas A. R. teisme teigė, kad maždaug prieÅ¡ 2-3 metus nuomojosi automobilį iÅ¡ V. I.. Jis nepamena kokios buvo sutartos sÄ lygos, nes jos neskaitė, Taip pat nepamena kiek mokėjo už automobilio nuomÄ , bet iÅ¡ esmės mokėdavo dalimis.

IÅ¡ pradžių mažiau, o paskui mokestis didėjo. Å aukinys paskutiniu metu buvo 028. Už automobilio nuomÄ mokėjo V. I., jo namuose, kas savaitę apie 150 Eur. Perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog mokėjo 115 Eur kas savaitę, jis nurodė, jog parodymai teisingi, kadangi jie suraÅ¡yti praėjus pusei metų po įvykių ir tuo metu prisiminė geriau. Patvirtino, jog iÅ¡ karto 115 Eur nuomos nemokėjo, iÅ¡ pradžių buvo 50 Eur, po to palaipsniui augo, t. y. kitÄ savaitę jau 60 Eur ir t.t. (t. 9, b. l. 20-22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad nuo 2016 m. vasario 26 d. dirbo pagal individualiÄ veiklÄ taksi vairuotoju ir nuomojosi automobilį iÅ¡ bendrovės. Automobilio nuomos sutartyje buvo nurodyta, kad už automobilio nuomÄ turi mokėti 160 Eur per mėnesį, tačiau žodžiu su V. I. buvo sutarta, kad jam į namus turiu atvežti pinigus kiekvienÄ pirmadienį. Už pirmÄ jÄ darbo savaitę reikėjo susimokėti 50 Eur, po to kas savaitę reikėjo mokėti vis daugiau, t. y. po 10 Eur prisidėdavo, kol nepasiekė 115 Eur sumos.

Minėtus pinigus veždavo kiekvienÄ savaitę V. I., tačiau už tai nebÅ«davo iÅ¡raÅ¡omi jokie dokumentai. Liudytojas patvirtino, kad V. I. kelis kartus yra jam iÅ¡rašęs kažkokius dokumentus, tačiau neatsimena kokia pinigų suma ten buvo įraÅ¡yta (t. 1, b. l. 76-78). 39.3.2. Liudytojas K. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog V. I. pažįsta kaip buvusį direktorių, iÅ¡ jo nuomojosi automobilį. Už automobilio nuomÄ mokėdavo 400 Lt į mėnesį. Jam buvo iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita faktÅ«ra mėnesio gale ir jis pagal tai mokėdavo.

Visada mokėdavo tÄ pačiÄ sumÄ , kaip įraÅ¡yta sÄ skaitoje faktÅ«roje. Liudytojas teigia, kad daug ko neatsimena, nes senyvo amžiaus. Už automobilio nuomÄ pinigus paduodavo direktoriui V. I. paskutinę mėnesio dienÄ . Perskaičius ikiteisminio tyrimo liudytojo apklausos protokolÄ liudytojas jų nepatvirtino ir nurodė, kad neteisingai užraÅ¡yti parodymai, nes jis mokėdavo 400 Lt, t. y. jis nedirbo tuo metu, kai reikėjo mokėti eurais. Be to, jeigu blogai sekdavosi su darbais, tai nuomos sumÄ neÅ¡davo dalimis kas savaitę, o ne vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį (t. 9, b. l. 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad jis dirbo taksistu prieÅ¡ metus laiko, o dirbo apie pusantrų metų. Dėl darbo sÄ lygų bendravo su bendrovės direktoriumi V. I., kuris paaiÅ¡kino, jog reikia iÅ¡siimti individualios veiklos pažymėjimÄ . Jis neatsimena, ar buvo sudaryta kokia nors automobilio nuomos sutartis, bet jam buvo duotas automobilis. Jis nurodė, kad kiekvienÄ savaitę V. I. turėjo mokėti 105 ar 115 Eur. Pinigus paduodavo V. I. grynais. Mokesčius mokėta pats. Už automobilio remontÄ mokėti nereikėdavo, nes remonto darbai užsiimdavo V.

I.. Jį tenkino tokios sÄ lygos, bet negalėjo toliau vairuoti, nes padarė avarijÄ ir buvo atimtos teisės (t. 1, b. l. 80-81). 39.3.3. Liudytojas A. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad iÅ¡ V. I. bendrovės nuomojosi automobilį ir dirbo vairuotoju, kas mėnesį mokėjo mokesčius, tačiau tiksliai neatsimena kiek mokėjo. IÅ¡ V. I. automobilį nuomojosi nuo 2014 m. rudens. Jis patvirtino, kad gaudavo iÅ¡ V. I. kažkokiÄ sÄ skaitÄ , tačiau jis nesigilino už kÄ Å¡is dokumentas buvo iÅ¡duodamas.

Mokesčius sumokėdavo V. I. namuose Å ančiuose ir mokėjo kas savaitę už automobilio nuomÄ . IÅ¡ V. I. automobilį nuomojosi apie metus laiko, o jo Å¡aukinys buvo 64. Neatsimena ar automobilio nuomos sutartyje buvo nurodyta nuomos kaina, tačiau mokėdavo tiek kiek pasakydavo V. I.. Kiek atsimena, mokėdavo apie 400 Lt per mėnesį, bet tikslesnes sumas nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Perskaičius ikiteisminio tyrimo parodymus liudytojas juos patvirtino (t. 9, b. l. 9-10). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A.

P. parodė, kad individualia veikla užsiėmė nuo 2014 m. spalio mėnesio, t. y. tuo metu nuomojosi automobilį iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nurodė, kad neatsimena kokia buvo nurodyta nuomos suma automobilio nuomos sutartyje, nes neturi sutarties ir jos atidžiai neperskaitė. Tačiau už automobilio nuomÄ realiai mokėjo po 115 Eur, o litais bÅ«davo 380 Lt per savaitę. Å iuos pinigus dažniausiai atveždavo V. I. mokėdavo pirmadienį ir jam buvo iÅ¡raÅ¡omas kažkoks dokumentas, kuriame realiai atsispindėdavo tik vienos savaitės įmokos suma, o ne viso mėnesio.

Teigia, kad nuomojant automobilį iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. I. buvo nurodęs tokiÄ tvarkÄ : pasiraÅ¡oma nuomos sutartis ir sumokamas nuomos mokestis į priekį už savaitę. Taip pat nurodė, kad bÅ«tent V. I. nurodė, jog reikia iÅ¡siimti individualios veiklos pažymėjimÄ , su kuriuo ir galima dirbti taksi vairuotoju. Jam Å¡iuos dokumentus sutvarkė V. I., kuris už tai paėmė 200 Lt. 2015 m. gegužės – rugsėjo mėnesį pagal susitarimÄ V. I. mokėjo už automobilio nuomÄ Ä¯ savaitė po 95 Eur, nes tuo metu dar dirbo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju (t. 1, b. l. 48-50). 39.3.4.

Liudytojas R. Ž. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad 2014 – 2015 metais dirbo pagal individualiÄ veiklÄ ir nuomojosi automobilį iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tiksliai neatsimena, bet nuomos sutartyje buvo paraÅ¡yta 120-130 Eur nuomos kaina, kuriÄ mokėdavo kiekvienÄ mėnesį ir už tai buvo iÅ¡raÅ¡omi dokumentai. Å aukinys buvo 005. Jis neatsimena, ar buvo atvejų, kai V. I. mokėjo daugiau pinigų negu bÅ«davo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaitoje. Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose buvo padaryta daug klaidų, nes daug kas yra užraÅ¡yta neteisingai, t. y. vietoje litų įraÅ¡yti eurai ir tai, kad mokestį turėjo mokėti kas savaitę.

Jis teigia ikiteisminio tyrimo metu neskaitęs parodymų, nes jam nebuvo leista juos perskaityti, todėl ir likę minėtos klaidos. Liudytojas nurodo, kad mokėdavo vienÄ kartÄ per mėnesį. V. I. leisdavo mokėti ir dalimis, tačiau suma bÅ«davo tokia pati. Be to, jis nesinuomojo automobilio iÅ¡ V. I. jau pusę metų iki apklausos, buvo iÅ¡tikęs insultas ir sutriko atmintis. Å iuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėjo dirbti prieÅ¡ 3 mėnesius, dirba pagal individualiÄ veiklÄ , moka į savaitę 80 Eur už automobilio nuomÄ . (t. 9, b. l. 11-12).

Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad jis nedirba nuo 2015 m. lapkričio mėnesio, o prieÅ¡ tai dirbo pagal individualios veiklos patentÄ . Jis nurodo, kad nuomojosi automobilį iÅ¡ V. I., t. y. jis atvyko pas V. I. ir sudarė automobilio nuomos sutartį, po to kai iÅ¡siėmė individualios veiklos pažymėjimÄ . Jis pats mokėdavo mokesčius. Automobilio nuomos sutartyje buvo nurodyta 127 Eur suma per mėnesį, nors realiai reikėdavo mokėti po 115 Eur į savaitę. Už Å¡iuos pinigus niekur nereikėjo pasiraÅ¡yti, o tik atiduoti grynais V. I..

Tačiau jam buvo iÅ¡raÅ¡oma sÄ skaita faktÅ«ra už 127 Eur, kurioje jis ir pasiraÅ¡ydavo (t. 1, b. l. 65-66). 39.3.5. Liudytojas V. P. teisme nurodė, jog pas dirbo taksi vairuotoju, vairavo automobilį ,,Mercedes Benz“, kurį nuomojosi iÅ¡ V. I. įmonės. Jis neatsimena kiek mokėjo už nuomÄ bet pinigus mokėjo V. I. ir už tai gaudavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Liudytojas teigė, kad pas V. I. važiuodavo vienÄ kartÄ , dažniau važiuodavo tik tuo atveju, jeigu sugesdavo automobilis. Už automobilio nuomÄ mokėdavo apie 120-124 Eur per mėnesį.

PrieÅ¡ atvažiuojant, pasiskambindavo, pasakydavo, kad iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir pinigų priėmimo kvitÄ . SÄ skaitoje bÅ«davo įraÅ¡yta tokia suma, kuriÄ ir sumokėdavo. Å aukinys buvo 012 (t. 9, b. l. 50-51). AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 91-92). 39.3.6. Liudytojas J. U. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis nuomojosi automobilį iÅ¡ V. I.. Už nuomÄ mokėdavo 130 Eur mėnesio paskutinę arba pirmÄ mėnesio dienÄ .

Mokėdavo tokiÄ sumÄ , kokia buvo nurodyta sÄ skaitoje ir niekada nemokėjo kas savaitę. Liudytojas nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja darė spaudimÄ ir užrašė neteisingai jo parodymus, o kadangi jis tuo metu buvo po infarkto, todėl ir sutiko pasiraÅ¡yti. Nurodė, jog V. I. buvo prašęs, kad leistų iÅ¡simokėtinai nupirkti tÄ taksi automobilį, kurį nuomojosi, todėl maždaug po 30-40 eurų į mėnesį mokėdavo daugiau.

Å iuo metu už automobilį iÅ¡simokėjęs, jis kainavo 800 Eur. Taip pat nebuvo taip, jog pinigus už automobilio nuomÄ vežtų kiekvienÄ pirmadienį (t. 9, b. l. 52-54). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. U. parodė, kad su V. I. yra sudaręs raÅ¡ytinę sutartį dėl automobilio nuomos, t. y. per mėnesį už nuomÄ turi sumokėti 130 Eur ir kelis centus. Pinigus veždavo V. I., kuris jam paduodavo kasos pajamų orderį, kurį pasiraÅ¡ydavo. Jis nemokėdavo daugiau negu buvo nurodyta kasos pajamų orderiuose.

Papildomos apklausos metu liudytojas parodė, kad už automobilio nuomÄ jis pinigus veždavo kiekvienÄ pirmadienį po 35 Eur. Kai atveždavo pinigus V. I. iÅ¡ karto neiÅ¡raÅ¡ydavo dokumentų, tačiau mėnesio pabaigoje gaudavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 130 Eur sumai. Liudytojas tvirtino, kad kiek bÅ«davo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaitoje faktÅ«roje tiek ir mokėdavo, bet tikrai ne daugiau (t. 1, b. l. 104-108). 39.3.7. Liudytojas G. J. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog dirbo „Kauno autobusai“, prasidėjus krizei ir sumažėjus algoms nutarė prie algos prisidurti vairuodamas taksi automobilį, kurį nuomojosi iÅ¡ V.

I.. Už automobilio nuomÄ buvo sutarę mokėti vienÄ kartÄ per mėnesį, sumos dabar neatsimena, tačiau pinigus už automobilio nuomÄ nuveždavo į V. I. namus Å ančiuose. Sumokėjęs pinigus, gaudavo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . Pas V. I. važiuodavo ne tik dėl nuomos užmokesčio, bet ir dėl automobilio gedimo. Å aukinys 2015 metais buvo 88. Susitarimo kada sumokės už nuomÄ nebuvo, bet stengdavosi sumokėti gale mėnesio, kad neprisirinktų skolų. Visada mokėdavo tiek, kiek bÅ«davo paraÅ¡yta sÄ skaitoje (t. 9, b. l. 52-54).

Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas parodė, kad prieÅ¡ du metus iÅ¡ V. I. iÅ¡sinuomojo automobilį, kuris priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su V. I. sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kuriÄ Ä¯ mėnesį turi mokėti 115 Eur. PrieÅ¡ veždamas pinigus pasiskambindavo V. I., bet dažniausiai mokėdavo mėnesio pabaigoje ir jam iÅ¡raÅ¡ydavo kasos pajamų orderį už sumokėtus pinigus. Daugiau už niekÄ nemokėdavo. Liudytojas taip pat nurodė, kad į nuomos kainÄ Ä¯eidavo automobilio remontas ir draudimas.

Jis dirbdavo tik 3-4 kartus per mėnesį ir tai tik savo malonumui ir daugiau jokių mokesčių nemokėdavo (t. 1, b. l. 100-102). 39.3.8. Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog iÅ¡ V. I. pagal sutartį nuomojosi automobilį ir juo dirbo taksi vairuotoju. Kiek tiksliai mokėjo už automobilio nuomÄ neatsimena, viskas paraÅ¡yta anksčiau duotuose parodymuose. Už automobilio nuomÄ mokėjo pagal sutartį vienÄ kartÄ per mėnesį. Pinigus reikėdavo nuvežti į firmÄ Å ančiuose.

Dirbo Å¡aukiniu 04. V. I. iÅ¡raÅ¡ydavo čekį ir sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (t. 9, b. l. 61-62). AnalogiÅ¡kus parodymus liudytojas davė ir ikiteisminio tyrimo metu tik tuo metu nurodė, kad už automobilio nuomÄ mokėjo 118 Eur per mėnesį, bet daugiau niekam nemokėjo (t. 1, b. l. 144-145). 39.3.9. Liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisme parodė, jog nuo 2015 metų sausio mėnesio iÅ¡ V. I. nuomojosi automobilį ir juo dirbo taksi vairuotoju. Už automobilio nuomÄ mokėjo 160 Eur gale mėnesio vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį.

Stengdavosi visÄ sumÄ sumokėti vienu metu, bet bÅ«davo tokių atvejų, kai iÅ¡ savo lėšų nupirkdavo tepalus ar kažkokiÄ detalę, todėl veždavo V. I. čekį, kaip įrodymÄ ir tada jam atitinkamai mažiau mokėdavo nuomos. PrieÅ¡ važiuojant sumokėti pinigus, V. I. pasiskambindavo. Pinigus paduodavo visada tik V. I.. Gaudavo pinigų priėmimo kvitÄ ir sÄ skaitÄ , kad sumokėjo pinigus. Suma dokumentuose visada sutapdavo su ta suma, kuriÄ mokėdavo. Daugiau pinigų nei nurodyta dokumentuose nemokėjo.

Å aukinys buvo 083 (t. 9, b. l. 104-105). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė analogiÅ¡kas aplinkybes (t. 1, b. l. 135-137). 39.3.10. Liudytojas L. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, jog prieÅ¡ 2-3 metus iÅ¡ V. I. nuomojosi automobilį „Mercedes Benz“ ir dirbo taksi vairuotoju. Kiek mokėdavo už automobilio nuomÄ â€“ neatsimena, bet atsimena, kad susimokėjęs pinigus gaudavo tai patvirtinančius dokumentus. Mokama suma visada sutapdavo su suma, kuri yra įraÅ¡yta į dokumentus. Už automobilio nuomÄ mokėdavo kartÄ per mėnesį V.

I.. PrieÅ¡ atvažiuojant sumokėti pinigų už automobilio nuomÄ pasiskambindavo, o po to atvažiuodavo, bet tai bÅ«davo vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas L. Ž. nurodęs, jog gali bÅ«ti, kad mokėjo 4 kartus per mėnesį, tačiau ne daugiau kaip 60 ar 90 eurų į mėnesį. Automobilio nuomos mokestis nepriklausydavo nuo to, kiek dienų per mėnesį dirbi. Be to, nė karto nemokėjo kitokios nuomos kainos nei buvo sutarę (t. 9, b. l. 102-104).

Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie yra analogiÅ¡ki ir teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams (t. 1, b. l. 87-88). 39.3.11. Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau iÅ¡ V. I. nuomojosi taksi automobilį, tačiau neatsimena kiek mokėjo už automobilio nuoma. Pinigus paduodavo V. I. arba buhalterei ofise vienÄ kartÄ per mėnesį. Tuo metu jam buvo iÅ¡duodama sÄ skaita faktÅ«ra ir pinigų priėmimo kvitas, kuriuose įraÅ¡yta suma atitikdavo nuomos sutartyje nurodytÄ sumÄ .

Liudytojas teigė, kad nebuvo tokių atvejų, kad skirtųsi mokama suma su dokumentuose įraÅ¡yta suma. IÅ¡ tiesų bÅ«davo ir tokių situacijų, kad nesurinkdavo visos sumos, todėl už nuomÄ sumokėdavo per kelis kartus. Å aukinys buvo 84. Taksi automobilis buvo remontuojamas V. I. įmonės lėšomis. Liudytojas A. G. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie yra analogiÅ¡ki teismo posėdžio metu pasakytiems (t. 1, b. l. 83-85; t. 9, b. l. 105-106). 39.3.12.

Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog apie 2015 metų spalį jis dirbo savo dėdės V. I. įmonėje nepilnÄ mėnesį. V. I. pasiÅ«lė papildomai padirbėti taksi vairuotoju ir davė automobilį „Mercedes“. Jis pasirašė automobilio nuomos sutartį, pagal kuriÄ mokėdavo po 120 Eur į mėnesį. Daugiau už niekÄ nemokėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo stresinėje situacijoje ir pasimetęs – pergyveno labai dėl mokslų, nes darbas jiems pakenkė ir nelabai suprato dėl ko buvo apklausiamas, todėl neteisingai nurodė, kad į mėnesį mokėjo 400 Eur.

Teigia, kad galimai buvo taip, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui sakydavo, kad neatsimena, tyrėjai pasakydavo sumÄ ir jÄ Ä¯raÅ¡ydavo į protokolÄ . ProtokolÄ perskaitė ir pasirašė, bet nelabai kÄ ten suprato. Å aukinys buvo 006. (t. 9, b. l .40-41). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. M. parodė, kad 2015 m. spalio mėnesį jo dėdė V. I. pasiÅ«lė padirbėti taksistu. V. I. nurodė, kad reikia iÅ¡siimti individualios veiklos pažymėjimÄ , iÅ¡siėmus pažymėjimÄ buvo pasiraÅ¡yta sutartis su bendrove, jog iÅ¡ jos bus nuomojamas automobilis.

Visų nuomos sutarties sÄ lygų neatsimena, bet žodžiu V. I. pasakė, jog už automobilį reikės mokėti 400 Eur per mėnesį. Jis dirbo 3 savaites, tačiau nelabai sekėsi, todėl sumokėjo tik 100 Eur už automobilio nuomÄ . Jis nežino, ar minėti pinigai buvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje, bet jis negavo dokumento patvirtinančio pinigų sumokėjimÄ (t. 1, b. l. 73-74). 39.3.13. Apygardos teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis buvo perskaityti liudytojo D.

T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Minėtas liudytojas Å¡ios apklausos metu nurodė, jog buvo sudaręs automobilio nuomos sutartį su bendrove. Taksistu dirbo tik keturis mėnesius, prieÅ¡ tai tris mėnesius buvo kaip mokinys. Už automobilį mokėjo pagal sutartį numatytÄ 160 Eur sumÄ kiekvienÄ mėnesį. Pinigus atiduodavo V. I. ir už tai gaudavo kažkokiÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . (t. 1, b. l. 125-126). 39.3.14. Liudytojas Z. M., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad iÅ¡ V.

I. nuomojosi automobilį prieÅ¡ penkerius metus ir dirbo apie 6-7 mėnesius. Už automobilio nuomÄ mokėjo apie 400 Lt mėnesio pabaigoje. Pinigus mokėjo V. I., kuriuos veždavo į Å ančius ir už sumokėtus pinigus gaudavo dokumentus. Jam niekada nebuvo taip, kad nebÅ«tų iÅ¡duotas dokumentas už sumokėtÄ automobilio nuomÄ ir suma bÅ«davo tokia kaip ir sutartyje. Liudytojas neprisiminė savo Å¡aukinio ir kas mokėdavo už automobilio einamÄ jį remontÄ (t. 11, b. l. 30-31) 39.3.15. Liudytojas A.

G., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad taksistu bendrovėje dirbo iki 2015 m. sausio. Pagal automobilio nuomos sutartį turėjo mokėti vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį 400 Lt. Jis nurodytÄ pinigų sumÄ sumokėdavo mėnesio pabaigoje, tačiau nemokėdavo daugiau negu numatyta sutartyje. Jo Å¡aukinys 52. Teigė, kad pinigus veždavo V. I. į Å ančius ir jam iÅ¡raÅ¡ydavo dokumentus, kuriuose bÅ«davo jo sumokėta suma.

Daugiau už automobilio nuomÄ nemokėdavo (t. 11, b. l. 39-40). 39.3.16. Liudytojas N. R., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad 2014 m. dirbo taksi vairuotoju ir bendrovei mokėjo 400 Lt. Tačiau su kuria bendrove buvo sudaręs sutartį neatsimena. PaaiÅ¡kino, kad už automobilio nuomÄ mokėjo vienÄ kartÄ per mėnesį ir nemokėdavo daugiau negu nurodyta iÅ¡raÅ¡ytuose dokumentuose. Taip pat liudytojas patvirtino, kad mokėjimai vykdavo pagal sutartyje numatytas sÄ lygas (t. 11, b. l. 45-46). 39.3.17.

Liudytojas J. L., vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad nieko nežino apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes prieÅ¡ penkerius metus buvo vienoje iÅ¡ jų įsidarbinęs ir teikė taksi paslaugas. Ä® darbÄ priėmė V. I. ir pasirašė darbo sutartį, tačiau Å¡iandien neatsimena kokios buvo darbo sÄ lygos. Ä®monėje dirbo ilgiausiai dvi savaites, bet jis taip realiai ir nedirbo minėtoje įmonėje, kadangi grįžo į Å akius.

Liudytojas tiksliai neatsiminė ar buvo paruoÅ¡ta darbo ar automobilio nuomos sutartis, bet jam liepė V. I. iÅ¡siimti patentÄ . Å iuo metu negali pasakyti, ar buvo pasirašęs automobilio nuomos sutartį, kokios ten buvo numatytos sÄ lygos, kokį buvo žodžiu sutarę nuomos mokestį ir kokiu periodiÅ¡kumu turėjo mokėti. Nurodė tik tai, kad jis nemokėjo automobilio nuomos mokesčio (t. 11, b. l. 56-58). 39.3.18. Liudytojų T. J., A. T., A. S., T. T. parodymai jau aptarti Å¡io sprendimo 31.3.3., 31.3.5., 31.3.9., 31.3.18. punktuose, todėl netikslinga juos iÅ¡ naujo kartoti.

Kaip matyti minėti liudytojai automobilių nuomos sutartis buvo sudarę ne tik su UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jie vertinami abiejų bendrovių kontekste. 39.4. IÅ¡ pirmiau aptartų nuteistojo V. I. parodymų matyti, kad jis iÅ¡ esmės nesutinka, jog iÅ¡ asmenų, kurie nuomojosi automobilius iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kÄ nors papildomai mokėjo, nes jis imdavo tik pagal sutartį nurodytÄ mokestį, o visos automobilių remonto iÅ¡laidos buvo įtraukiamos į bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

Be to, tokius jo parodymus patvirtina ir 2017 m. sausio 27 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitė per metus patirtas sÄ naudas 8 188 Eur bei liudytoja A. M.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir Å¡ioje situacijoje pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. I. neapskaitytas lėšas galėjo naudoti tolesnei bendrovės veiklai ir neturėjo tikslo jų pasisavinti.

Tokia apygardos teismo išvada prieštarauja ne tik paties nuteistojo duotiems parodymams, bet tokių aplinkybių nepatvirtina ir kiti byloje surinkti bei ištirti įrodymai. 39.5. Nuteistojo V. I. parodymus, kad jis neimdavo daugiau pinigų nei nurodyta automobilių nuomos sutartyje, paneigia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai ir užfiksuotų pokalbių suvestinės, kratos ir apžiūros protokolai, liudytojų parodymai. 39.5.1. Iš pirmiau aptartų kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolų ir užfiksuotų pokalbių suvestinių 31.5.1. punkte matyti, kad su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytai asmenimis pokalbiu metu V.

I. paaiÅ¡kina tvarkÄ kaip vyksta bendrovių automobilių nuomÄ , jog reikia iÅ¡siimti individualios veiklos pažymėjimÄ , bet ir mokama ne į mėnesį vienÄ kartÄ , bet į savaitę. Taip pat matyti, kad V. I. prisistato asmenys savo Å¡aukiniais ir pažada iÅ¡lyginti susidariusias skolas už savaitės nuomÄ . 39.5.2. Jau aptartuose kratos ir apžiÅ«ros protokoluose, esančius 31.5.2. ir 31.5.3. punktuose, užfiksuota, jog kratos metu pas V. I. namuose paimtose užrašų knygelėse yra įraÅ¡yti skaičiai nuo žemiausio iki didžiausio žemyn, kurie iÅ¡ esmės atitinka bendrovėse dirbusių asmenų Å¡aukinius, prie kiekvieno iÅ¡ jų dedamas + arba - ženklai ir dar lygiagrečiai raÅ¡oma po keturis kartus skaičiai, o dažniausiai pasikartojantis „115“. 39.5.3.

Tokiu bÅ«du minėti įrodymai patvirtina liudytojų R. Ž., A. P., A. T., K. B., A. R. nurodytas aplinkybes, jog buvo mokamos didesnės pinigų sumos, kurios siekdavo dažniausiai 115 Eur. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma nustatyti kitų asmenų, kurie mokėjo didesnes pinigų sumas negu buvo nustatyta automobilių nuomos sutartyje, o Å¡iuo metu neįmanoma to padaryti dėl akivaizdžių priežasčių, t. y. praėjo ilgas laiko tarpas. Teisėjų kolegija įvertinusi visa tai vadovaujasi tik tais įrodymais, kurie konkrečiai patvirtina pasisavintų pinigų sumÄ . 39.5.4.

Kaip matyti iš pirmiau aptartų liudytojų A. P. ir A. R. parodymų, jie tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog V. I. mokėjo daugiau negu buvo numatyta automobilio nuomos sutartyje. Nuteistojo V. I. ir jo gynėjo advokato A. M. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad yra pagrindas abejoti minėtų liudytojų parodymais, nes jų parodymai neatitinka pas V. I. kratos metu rastų užrašų knygučių įrašų ir šių liudytojų pateiktose VMI deklaracijose nurodytos žymiai mažesnės pinigų sumos negu specialistės nustatytos sumos mokėtos V.

I. vien tik už automobilio nuomÄ , nepagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad užrašų knygutėse esantys įraÅ¡ai nėra siejami su konkrečiais asmenimis, tik su juose esančiais skaičiais. IÅ¡ tiesų liudytojų A. P. ir A. R. VMI deklaracijose nurodytos pajamos mažesnės, negu specialistės nustatytos sumos, kurias minėti liudytojai mokėjo V. I. papildomai už automobilių nuomÄ kiekvienÄ savaitę, tačiau tai nėra pagrindas netikėti Å¡ių liudytojų parodymais.

Esant tokiai situacijai, kai nuomininkams tenka mokėti didesnį mokestį už automobilio nuomÄ , tačiau už šį mokestį negaunat tai patvirtinančių dokumentų realu, kad tokios sumos ir neįraÅ¡omos į deklaracijas, nes jiems tenka mokėti neoficialiai. Be to, liudytojų nurodytos sumos deklaracijose, nesusijusios su jų parodymų patikimumu, kai kalbama apie jų duotas sumas V. I.. Pažymima, kad liudytojų A. P. ir A. R. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurie buvo iÅ¡tirti ir aptarti Å¡iame sprendime. 39.5.5.

Liudytojai V. M., R. Ž., K. B. ir A. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. I. mokėdavo daugiau negu buvo nurodyta automobilių nuomos sutartyse ir tas mokestis buvo mokamas ne vienÄ kartÄ Ä¯ mėnesį, bet kas savaitę. Tokie jų parodymai atitinka liudytojų A. P. ir A. R. duotus parodymus, taip pat ir pas V. I. kratos metu rastoje užrašų knygutėje esančius įraÅ¡us lygiagrečiai prie vertikaliai esamų skaičiukų. Nors minėti liudytojai Å¡ių savo parodymų nepatvirtino pirmosios instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes kaip matyti iÅ¡ apklausų protokolų liudytojai A.

T., R. Ž., V. M. ir K. B. ne tik pasirašė, bet ir nurodė, jog perskaitė, parodymai užraÅ¡yti teisingai ir neturi kuo papildyti (t. 1, b. l. 44, 65-66, 73-74, 80-81). Jų pateikiami paaiÅ¡kinamai dėl parodymų keitimo pirmosios instancijos teisme nėra realÅ«s ir įtikinami, nes byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų suinteresuotumÄ bylos baigtimi ar tai, jog jie bÅ«tų virÅ¡iję savo įgaliojimus ir darę kokį nors poveikį liudytojams. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ ir argumentuotÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog liudytojams ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas koks nors spaudimas iÅ¡ tyrėjų pusės. IÅ¡ apklausų protokolų matyti, kad liudytojai buvo apklausinėjami įvairių tyrėjų, daug apklausų buvo atliekamos kito tyrėjo pavedimu.

Be to, apklausiant liudytojus konkrečiam tyrėjui – vieni davė parodymus, jog pinigų papildomai nemokėjo, kiti – kad mokėjo, o pirmosios instancijos teisme daugelis liudytojų patvirtino, jog jiems nebuvo daromas joks poveikis iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų pusės. 39.6. Esant aukščiau aptartoms aplinkybės, t. y. jog V. I. imdavo iÅ¡ asmenų už automobilio nuomÄ daugiau negu buvo nurodyta sutartyse, svarbu nustatyti kokia vis dėl to pinigų sumÄ buvo pasisavinta iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjų kolegija įvertinusi, kad liudytojai V. P., J. U., A. G., Z. M., G. J., N. R., V. M., T. T., A. J., L. Ž., J. L., A. G., T. J., A. S. D. T. nepatvirtino mokėję V. I. daugiau negu buvo nurodyta automobilių nuomos sutartyse ir nesant byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintu kiek tiksliai minėti asmenys galėjo ir ar mokėjo papildomai, todėl šios abejonės vertinamos nuteistojo naudai. Tačiau kaip jau buvo minėta liudytojai A. P., A. R., V. M., R. Ž., K. B. ir A. T. yra patvirtinę mokėję, o kai kuriems iš jų žodiniu susitarimu V.

I. nurodė mokėti daugiau nė nurodyta sutartyje. Tokius jų parodymus patvirtino ir kiti jau šiame sprendime aptarti įrodymai, todėl šių asmenų mokėti pinigai V. I. vertinami kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas. 39.7. Dėl šių nustatytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija vadovaujasi tik dalimi pirmiau paminėtos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2017 m. sausio 27 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimo rezultatų už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., kuria buvo konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus ir pirkėjų skolų apskaitos registrus R.

Ž., A. P., A. T., K. B., A. R. už automobilių nuomÄ iÅ¡ viso sumokėjo 4 942,54 Eur, tuo tarpu pagal apklausų protokolų duomenis iÅ¡ viso sumokėjo 15 270 Eur , t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta ir neiÅ¡raÅ¡yta apskaitos dokumentų 10 327,46 Eur (15 270 – 4 942,54) sumai (t. 3, b. l. 74-198; t. 4, b. l. 1-94). Specialistė Z. P. apklausta pirmosios instancijos teisme patvirtino savo iÅ¡vadas ir paaiÅ¡kino, kad duomenys iÅ¡ lentelės Nr. 10 buvo paimti iÅ¡ bendrovės iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų faktÅ«rų, iÅ¡ liudytojų parodymų kiek sumokėdavo.

Po to iÅ¡vestas skirtumas ir nustatyta kiek neapskaityta pinigų apskaitoje (t. 9, b. l. 142-145). Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinės žalos 10 327,46 Eur sumai dėl V. I. neteisėtų veiksmų. 39.8. Visi Å¡ie ir aukščiau nurodyti įrodymai tik pavirtina, jog bÅ«tent V. I. gaudavęs didesnes grynų pinigų sumas iÅ¡ asmenų, kurie buvo sudarę automobilių nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, už automobilio nuomÄ , tačiau Å¡ių pinigų buhalterinėje apskaitoje neapskaitydavo ir neiÅ¡raÅ¡ydavo apskaitos dokumentų, taip juos paversdamas savo nuosavybe, t. y. turėjo galimybę jais naudotis, disponuoti, elgtis su jais kaip nuosavais.

Taip elgdamasis V. I. suvokė, kad su jo žinioje esančiu bendrovės turtu elgiasi neteisėtai, t. y. veikia tiesiogine tyčia. 39.9. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didėlės vertės, kai jo vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Turto vertė, kuri yra pagrindas nusikalstamai veikai kvalifikuoti, nustatoma pagal MGL dydį, kuris galioja nusikalstamos veikos padarymo metu. V. I. padarytos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, kuriame patvirtintas bazinės socialinės iÅ¡mokos dydis – 37,66 Eur, t. y. 250 MGL yra 9 415 Eur.

Ä®vertinus, tai kad V. I. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtÄ â€“ pinigines lėšas 10 327,46 Eur, kuri virÅ¡ija BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ 250 MGL (9 415 Eur) sumÄ , jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 222 straipsnio 1 dalyje 40. Nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. I. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes V.

I. negavo jokių papildomų pinigų iš automobilius nuomojusių asmenų.

41. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingos apskaitos tvarkymo dalykas yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registras. Apgaulingos apskaitos tvarkymo objektyviÄ jÄ pusę apibÅ«dina veika (veikimas arba neveikimas), padariniai ir priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviÄ jÄ pusę sudaro alternatyvios veikos:

1) apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas;

2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimas;

3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimas;

4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimas. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl iÅ¡vardintų veikų padarymo visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti juridinis asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Å ios nusikalstamos veikos subjektas yra specialusis. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai Å«kio subjektas turi savarankiÅ¡kÄ buhalterinės apskaitos tarnybÄ . Šiuo atveju Å«kio subjekto vadovas gali bÅ«ti nusikaltimo bendrininkas;

2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai;

3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis;

4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimÄ , sunaikinimÄ ar sugadinimÄ atsako veikÄ padaręs asmuo. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ jeigu Å«kio subjekto vadovas ar vyriausiasis buhalteris (buhalteris) buhalterinių, audito ar konsultacinių įmonių specialistams, su kuriais sudaryta sutartis dėl apskaitos tvarkymo, su jais nesusitaręs, pateikia žinomai neteisingus apskaitos dokumentus ar apskritai neteikia tam tikrų apskaitos dokumentų, tai už apgaulingos apskaitos tvarkymÄ atsako bÅ«tent Å«kio subjektas ar vyriausiasis buhalteris.

Tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokė, jog tvarkė apskaitÄ pažeisdamas teisės aktus, kuriais reglamentuojamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus; numatė, kad dėl to bus visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros; Å¡ių padarinių norėjo arba nors ir nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems kilti. Dėl V. I. atsakomybės apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ 42.

Pirmosios instancijos teismas pripažino kaltais ir nuteisė V. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, nes veikiant direktoriui V. I., kuris turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, nuo 2012 m. vasario 23 d. vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., veikdamas vieninga tyčia, organizavo apgaulingÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: 42.1. nuo 2014 m. vasario 17 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, direktoriumi, bei žinodamas, kad pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį kaip Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas Å¡io juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiÅ¡kai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklÄ , turėdamas tikslÄ dalies Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių neapskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose pajamas, gautas iÅ¡ fizinių asmenų, už automobilių nuomÄ , laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., organizavo apgaulingÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: 42.2. pažeidė BAÄ®4 straipsnio nuorodÄ , kurioje paraÅ¡yta:

„Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...> 3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 2 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „2. Ä® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuorodÄ : „1. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 2 dalies nuorodÄ : „2. Už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui.“;

Ä®FAÄ® 5 straipsnio 1 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „1. Finansinės ataskaitos turi bÅ«ti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimus, pajamas, sÄ naudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitÄ .“, nes: -nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė 42 088,62 Eur už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų ir Å«kinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iÅ¡ jų: 2015 metais neapskaitė 34 367,18 Eur ir 2016 metais neapskaitė 7 721,44 Eur piniginių lėšų; -2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 34 367 Eur pelno, 1 665 Eur pelno mokesčio, be to nedeklaravo iÅ¡ viso 3 258 Eur mokamo PVM mokesčio, todėl pagal bendrovės vestÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

43. Teisėjų kolegija nustatė: V. I. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, Juridinių asmenų registre nuo 2013 m. vasario 15 d. „(duomenys neskelbtini)“ individualios įmonės statusas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , eidamas vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. vasario 17 d. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , nes pažeidė BAÄ® 4 straipsnio nuorodÄ , kurioje paraÅ¡yta: „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...>, 3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio (redakcija 2012 m. balandžio 24 d.) 2 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuorodÄ : „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 2 dalies nuorodÄ : „Už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui.“;

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 (toliau – Ä®FAÄ®)5 straipsnio 1 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „Finansinės ataskaitos turi bÅ«ti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimus, pajamas, sÄ naudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitÄ .“, 16 straipsnio 7 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitÄ turi bÅ«ti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai.“;

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio 2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-675 (toliau – PMÄ®) 57 straipsnio 1 dalies (redakcija 2011 m. lapkričio 22 d.) nuorodÄ , kurioje paraÅ¡yta: „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo bÅ«ti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamÄ informacijÄ pelno mokesčiui apskaičiuoti.“, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d.), apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: 43.1. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė 13 028,66 Eur už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų ir Å«kinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iÅ¡ jų: 2015 metais neapskaitė 11 148,35 Eur ir 2016 metais neapskaitė 1 880,31 Eur piniginių lėšų; 43.2. 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 11 148,35 Eur pelno, 557 Eur pelno mokesčio, todėl pagal bendrovės vestÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

44. Nuteistasis V. I. pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkydavo buhalterė A. M. (t. 9, b. l. 158-162). Tokius jo parodymus patvirtino ir pati liudytoja A. M. ir kiti byloje esantys įrodymai. 44.1. IÅ¡ „Sodros“ duomenų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbuotojai – V. I., A. I., A. M. (t. 4, b. l. 187). 44.2. Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiÄ ja buhaltere nuotoliniu bÅ«du, t. y. direktorius dokumentus atsiunčia elektroniniu paÅ¡tu, o sÄ skaitas faktÅ«ras, automobilių nuomos lenteles pristatydavo ir ji suvesdavo į apskaitÄ , o po to pateikdavo „Sodrai“ ir Registrų centrui.

SÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡ydavo direktorius V. I.. BÅ«davo, kad dokumentus elektroniniu paÅ¡tu atsiunčia A. I.. BÅ«davo pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, pirkimo dokumentai, draudimo polisai. Kadangi direktorius buvo kasininkas, tai jis priimdavo grynuosius pinigus, o ji tik paraÅ¡ydavo kasos pajamų orderius ir juos atiduodavo direktoriui. PaaiÅ¡kino, kad jai buvo pateiktos sÄ skaitos faktÅ«ros, nuomos sutartys, lentelės ir pagal Å¡iuos dokumentus ji iÅ¡raÅ¡ydavo kasos pajamų orderius, kuriuos pasiraÅ¡ydavo direktorius.

Nežino, ar buvo tokių atvejų, kai pinigai buvo gauti be apskaitos dokumentų. PVM sÄ skaitų registrų nepildė, nes nebuvo PVM mokėtojai. PVM deklaracijų neteikė. 2015 metais įmonės veikla buvo pelninga, 2016 metais buvo nedidelis nuostolis. 2015 metais pajamos buvo gautos už automobilių nuomÄ . IÅ¡laidos buvo už automobilių remontus, eterio nuomÄ , automobilių draudimus ir kita. Ä®monės automobiliai buvo įvairių metų, nuo 1994 m. iki 1997 m. Ä®monės tikslas buvo uždirbti pinigų už iÅ¡nuomotus automobilius (t. 9, b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja davė analogiÅ¡kus parodymus tik papildai buvo nurodžiusi, kad ji neatlieka jokių operacijų su grynais pinigais. Kadangi bendrovė užsiima automobilių nuoma taksi paslaugoms su asmenimis, kurie turi individualios veiklos pažymas pasiraÅ¡oma automobilių nuomos sutartis, o už suteiktas paslaugas vairuotojai atsiskaito su direktoriumi V. I., o ji apie tai nieko nežino. Jai neteko susitikti nė su vienu vairuotoju. Ji gaudavo iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras prieÅ¡paskutinę mėnesio dienÄ elektroniniu paÅ¡tu, kurias iÅ¡raÅ¡ydavo V.

I. arba jo pavaduotoja A. I., ir paskutinę mėnesio dienÄ pagal Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡ydavo kasos pajamų orderius. Ji nelaikė pas save dokumentų, viskÄ grÄ Å¾ino direktoriui. Ji tik turi duomenis, kuriuos pateikė SODRAI, VMI ir Registrų centrui. Liudytoja teigė, kad visada ji suveda teisingus duomenis į dokumentus, t. y. pagal tokius kokie jai bÅ«na pateikti, ir juos pasiraÅ¡o. Pripažino, kad gali bÅ«ti ir nepasiraÅ¡ytų dokumentų jos arba vadovų, bet tai įvyko tik dėl neapsižiÅ«rėjimo.

Jai nėra žinoma nei kaip nei kada V. I. renka pinigus už automobilių nuomÄ . Ji tik žino apie sudarytas automobilio nuomos sutartis ir pagal tai iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras (t. 1, b. l. 35-37). 44.3. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijÄ tvarkė A. M., kuri formaliai ir turėtų bÅ«ti atsakinga dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, o ne įmonės vadovas, kuris atsakingas tik už tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ Ä¯monėje, t. y. už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita.

Tačiau byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios buhalterės A. M. tyčinių neteisėtų veiksmų. Buhalterinę apskaitÄ tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ jam. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ Ä¯monės vadovas gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymas panaudojant kitus nekaltus asmenis), jei vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų.

Tuomet jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2012, Nr. 2K-41/2012).

45. Byloje nustatyta, kad V. I. iÅ¡ tikrųjų imdavo didesnes pinigų sumas, negu buvo nurodoma automobilių nuomos sutartyje ir iÅ¡raÅ¡omuose buhalteriniuose dokumentus pagal Å¡iÄ nuomos sutartį. Teisėjų kolegija jau iÅ¡dėstė savo argumentus ir motyvus, kuriais vadovaujantis buvo konstatuota, kad esant tik dalies liudytojų, t. y. M. V., A. K., A. T. ir S. P., parodymams, jog jie mokėjo daugiau negu buvo nurodyta sutartyje, todėl tik tokia apimtimi buvo pasisavinti bendrovės pinigai ir neiÅ¡raÅ¡yti buhalteriniai dokumentai, t. y. 13 028,66 Eur sumai, o ne pirmosios instancijos teismo nustatytai 42 088,62 Eur sumai.

46. Be to, jau pirmiau minėtoje 2017 m. sausio 20 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad iÅ¡ tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. fiziniams asmenims, dirbusiems pagal individualios veiklos pažymas, taksi veiklos vykdymui nuomojusiems iÅ¡ bendrovės automobilius už automobilių nuomÄ bendrovė iÅ¡rašė 157 sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose įformino automobilių nuomos paslaugas už 21 684,28 Eur, iÅ¡ jų: 2015 m. iÅ¡rašė 133 sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose įformino automobilių nuomos paslaugas už 16 819,13 Eur ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. iÅ¡rašė 24 (dvideÅ¡imt keturias) sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose įformino automobilių nuomos paslaugas bendra suma už 4 864,15 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. 15-01 nurodyta, kad sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti suteikiama teisė direktoriui V. I. arba direktoriaus pavaduotojai A. I., o Å¡iems susirgus arba atostogaujant sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡raÅ¡yti ir pasiraÅ¡yti suteikiama teisė vyr. buhalterei A. M.. Tyrimui pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose pasirašė automobilių vairuotojai. Už automobilių nuomÄ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitas faktÅ«ras bendrovė apskaitė 240 (pirkėjų skolos) sÄ skaitos apskaitos registruose.

SÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos automobilių nuomos sumos atitinka nuomos sutartyse nurodytas nuomos sumas. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. vairuotojų dirbusių bendrovėje su savo nuosavais automobiliais nenustatyta. Pagal Å¡ias sÄ skaitas faktÅ«ras buvo iÅ¡raÅ¡yti ir kasos pajamų orderiai, kuriuose pasirašė pinigų mokėtojai. Kasos pajamų orderiuose nurodytas sumas bendrovė apskaitė kasoje ir 240 (pirkėjų skolos) apskaitos registruose.

Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus ir pirkėjų skolų apskaitos registrus M. V., A. K., A. T. ir S. P. už automobilių nuomÄ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. iÅ¡ viso sumokėjo 5 651,34 Eur, tačiau pagal apklausų protokolų duomenis iÅ¡ viso minėti asmenys sumokėjo 18 680 Eur, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. apskaitoje neapskaitė 13 028,66 Eur (18 680 – 5 651,34) už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų ir nesurašė apskaitos dokumentų, iÅ¡ jų: 2015 neapskaitė 11 148,35 Eur (15 920 – 4 771,65) ir 2016 m. neapskaitė 1 880,31 Eur (2 760 – 879,69) pajamų, tuo sumažino bendrovės turto ir pajamų dydį.

Taigi dėl neapskaitytų pajamų, pagal bendrovės vestÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti tiriamuoju laikotarpiu bendrovės turto ir nuosavo kapitalo. Dėl to bendrovės apskaita buvo vedama pažeidžiant BAÄ® 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį. Taip pat konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ pasirašė bendrovėje direktoriaus pareigose dirbęs V. I., kuris buvo Å¡iose pareigose tiriamuoju laikotarpiu (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 dalis) (t. 2, b. l. 23-57).

47. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaičius 2015 m. gauto pelno 11 148,35 Eur, kuris liko neapskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje, todėl nedeklaruotas ir nuo jo nesumokėtas pelno mokestis į valstybės biudžetÄ , t. y. 557 Eur (11 148,35x5 proc.). Dėl Å¡ių priežasčių buvo pažeistas PMÄ® 57 straipsnio 1 dalis. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balansas sudarytas pažeidžiant Ä®FAÄ® 5 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 7 dalį, nes dėl neapskaitytų pajamų pagal apklausų protokolų duomenis 11 148,35 Eur apskaitoje neapskaitė pajamų ir sumažino bendrovės pelnÄ .

48. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 2002 m. kovo 5 d. įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVMÄ®) 71 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. XII-1318, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) 1 ir 2 dalyje nurodyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetÄ tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie Å¡alies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡alies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ PVM pagal Å¡io Ä®statymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui.

Privalantis registruotis PVM mokėtoju asmuo privalo pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti jį PVM mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo registruotas PVM mokėtoju Å¡io Ä®statymo XII skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka. Neatsižvelgiant į Å¡io straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti praÅ¡ymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (iÅ¡skyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetÄ , jeigu bendra atlygio už vykdomÄ ekonominę veiklÄ Å¡alies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) nevirÅ¡ijo 45 000 Eur.

PVM turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo virÅ¡yta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis nevirÅ¡ijo nurodytosios 45 000 Eur sumos, PVM neskaičiuojamas. Taigi, pagal apklausų protokolų duomenis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ buvo neapskaityta 11 148,35 Eur pajamų, o pagal bendrovės dokumentus buvo apskaityta 16 819,13 Eur pajamų. IÅ¡ to daroma iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir neprivalėjo registruotis PVM mokėtoju, nes bendras pelnas yra 27 967,48 Eur (11 148,35 + 16 819,13), t. y.

ši suma neviršija įstatyme numatytos 45 000 Eur ribos.

49. IÅ¡ jau pirmiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nebuvo apskaityta 13 028,66 Eur piniginių lėšų už bendrovei priklausančių automobilių nuomÄ , todėl pagal bendrovės vestÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d.).

50. V. I. suvokė, kad dėl to bus apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, nes į apskaitos registrus neįtraukė duomenų apie realiai įvykusias ūkines operacijas, numatė, kad dėl to nebus įmanoma iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo.

51. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. I. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl V. I. atsakomybės apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ 52. Pirmosios instancijos teismas pripažino kaltais ir nuteisė V. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įm. kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, nes veikiant direktoriui V. I., kuris turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ , veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, nuo 2012 m. vasario 23 d. vadovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., veikdamas vieninga tyčia organizavo apgaulingÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: 52.1.

V. I., nuo 2012 m. vasario 23 d. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi bei žinodamas, kad pagal BAÄ® 21 straipsnio 1 dalį kaip Å«kio subjekto vadovas bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir pagal to paties įstatymo 4 straipsnį privalėdamas tvarkyti įmonės apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, veikdamas Å¡io juridinio asmens vardu ir interesais, Kauno mieste faktiÅ¡kai vykdydamas taksi ir automobilių nuomos veiklÄ , turėdamas tikslÄ dalies Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių neapskaityti buhalterinės apskaitos dokumentuose bei apskaitos registruose pajamas, gautas iÅ¡ fizinių asmenų, už automobilių nuomÄ , laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d., organizavo apgaulingÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o bÅ«tent: 52.2. pažeidė BAÄ®4 straipsnio nuoroda, kurioje paraÅ¡yta:

„Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:1) tinkama, objektyvi ir palyginama <...> 3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams.“, 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 2 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „2. Ä® apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.“, 12 straipsnio 1 dalies nuorodÄ :

„1. Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį. Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, 14 straipsnio 2 dalies nuorodÄ :“ 2. Už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui.“, Ä®FAÄ® 5 straipsnio 1 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „1. Finansinės ataskaitos turi bÅ«ti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimus, pajamas, sÄ naudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitÄ .“, nes: - nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė 39 863,81 Eur už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų ir Å«kinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iÅ¡ jų: 2015 metais neapskaitė 31 704,63 Eur ir 2016 metais neapskaitė 8 159,18 Eur piniginių lėšų; - 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje neapskaitė 2015 metais už automobilių nuomÄ gautų pajamų iÅ¡ viso 30 806 Eur, taip pat minėtoje ataskaitoje sumažino bendrovės pelnÄ 30 806 Eur ir nedeklaravo 1 650 Eur pelno mokesčio. 2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje, įvertinus neapmokestinamas pajamas – 1 615 Eur, tyrimo metu paskaičiuotÄ mokėtinÄ PVM – 899 Eur ir 2014 metų nuostolį – 5 390 Eur, nedeklaravo 1 300 Eur pelno mokesčio, todėl pagal bendrovės vestÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

53. Teisėjų kolegija nustatė: V. I. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, Juridinių asmenų registre 2011 m. gruodžio 15 d. steigimo aktu buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , eidamas vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. vasario 23 d. tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , nes pažeidė BAĮ 4 straipsnio nuorodÄ , kurioje paraÅ¡yta: „Ūkio subjektai apskaitÄ tvarko taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų:

1) tinkama, objektyvi ir palyginama; <...>, 3) iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams“; 6 straipsnio (redakcija 2012 m. balandžio 24 d.) 2 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „Į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies nuorodÄ : „Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį.

Apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos ir Å«kinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 14 straipsnio 2 dalies nuorodÄ : „Už apskaitos dokumentų suraÅ¡ymÄ laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumÄ ir Å«kinių operacijų teisėtumÄ atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiÅ¡kai teikiančiam asmeniui.“; 16 straipsnio 3 dalies nuorodÄ :

„Apskaitos registruose Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrÄ pasiraÅ¡o jį sudaręs asmuo asmeniÅ¡kai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u.“; Ä®FAĮ 5 straipsnio 1 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta: „Finansinės ataskaitos turi bÅ«ti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimus, pajamas, sÄ naudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitÄ .“, 16 straipsnio 7 dalies nuorodÄ , kurioje nurodyta:

„Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitÄ turi bÅ«ti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai.“; PMĮ 57 straipsnio 1 dalies (redakcija 2011 m. lapkričio 22 d.) nuorodÄ , kurioje paraÅ¡yta: „Mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo bÅ«ti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamÄ informacijÄ pelno mokesčiui apskaičiuoti.“, laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d.), netinkamai organizavo ir apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ , o bÅ«tent: 53.1. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė 10 327,46 Eur už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų ir Å«kinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iÅ¡ jų: 2015 metais neapskaitė 9 279,90 Eur ir 2016 metais neapskaitė 1 047,56 Eur piniginių lėšų; 53.2. 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 9 279,90 Eur pelno, 464 Eur pelno mokesčio, todėl pagal bendrovės vestÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d.

54. IÅ¡ pirmiau aptartų nuteistojo V. I. ir liudytojos A. M. parodymų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ taip pat tvarkė buhalterė A. M., kuriai visus dokumentus pateikdavo V. I. arba A. I. (t. 9, b. l. 12, 158-162). Tokius jų parodymus patvirtino ir „Sodros“ duomenys, kuriuose nurodoma, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo V. I., A. I., A. M. (t. 5, b. l. 97). IÅ¡ to seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijÄ tvarkė A. M., kuri formaliai ir turėtų bÅ«ti atsakinga dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, tačiau byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios buhalterės A. M. tyčinių neteisėtų veiksmų.

55. Byloje nustatyta, kad bÅ«tent V. I. imdavo didesnes pinigų sumas, negu buvo nurodoma automobilių nuomos sutartyje ir iÅ¡raÅ¡omuose buhalteriniuose dokumentuose pagal Å¡iÄ nuomos sutartį. Teisėjų kolegija jau iÅ¡dėstė savo argumentus ir motyvus, kuriais vadovaujantis buvo konstatuota, kad esant tik dalies liudytojų, t. y. R. Ž., A. P., A. T., K. B., A. R. parodymams, jog jie mokėjo daugiau negu buvo nurodyta sutartyje, todėl tik tokia apimtimi buvo pasisavinti bendrovės pinigai ir neiÅ¡raÅ¡yti buhalteriniai dokumentai, t. y. 10 327,46 Eur sumai, o ne pirmosios instancijos teismo nustatytai 30 806 Eur sumai.

56. IÅ¡ jau pirmiau minėtos 2017 m. sausio 27 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iÅ¡ tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. bendrovė iÅ¡rašė 172 sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose įformino automobilių nuomos paslaugas už 22 328,39 Eur, iÅ¡ jų: 2015 m. iÅ¡rašė 137 sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose įformino automobilių nuomos paslaugas už 17 329,81 Eur ir laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. iÅ¡rašė 35 sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose įformino automobilių nuomos paslaugas bendra suma už 4 998,58 Eur.

Tyrimui pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡rašė ir pasirašė V. I. ir A. I., taip pat pasirašė automobilių vairuotojai. Už automobilių nuomÄ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitas faktÅ«ras bendrovė apskaitė 240 (pirkėjų skolos) sÄ skaitos apskaitos registruose. Sutikrinus tyrimui pateiktus kasos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytas automobilių nuomos sumas vairuotojai apmokėjo grynais pinigais, kurių gavimÄ bendrovė įformino iÅ¡raÅ¡ydama kasos pajamų orderius ir jų sumas apskaitė kasoje ir 240 (pirkėjo skolos) apskaitos registre.

Sutikrinus tyrimui pateiktas kasos knygas nustatyta, kad kasos knygos bendrovėje buvo pildomos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintÄ â€žKasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 17 punkto reikalavimÄ , jog kasos knygoje pasiraÅ¡o vyriausias buhalteris, priėmęs Å¡iuos dokumentus. Nustatyta, jog bendrovės vyr. buhalterio pareigose dirbusi A. M. nepasirašė Å¡ių laikotarpių kasos knygose ir kasos dokumentuose. Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentus ir pirkėjų skolų apskaitos registrus R.

Ž., A. P., A. T., K. B., A. R. už automobilių nuomÄ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. iÅ¡ viso sumokėjo 4 942,54 Eur, tačiau pagal apklausų protokolų duomenis iÅ¡ viso minėti asmenys sumokėjo 15 270 Eur, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. apskaitoje neapskaitė 10 327,46 Eur (15 270 – 4 942,54) už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų ir nesurašė apskaitos dokumentų, iÅ¡ jų: 2015 m. neapskaitė 9 279,90 Eur (13 395 – 4 115,10) ir 2016 m. neapskaitė 1 047,56 Eur (1 875 – 827,44) pajamų, tuo sumažino bendrovės turto ir pajamų dydį.

Taigi dėl neapskaitytų pajamų, pagal bendrovės vestÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti tiriamuoju laikotarpiu bendrovės turto ir nuosavo kapitalo. Dėl to bendrovės apskaita buvo vedama pažeidžiant BAÄ® 4 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 3 dalį. Taip pat konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų balansÄ ir pelno (nuostolių) ataskaitÄ pasirašė bendrovėje direktoriaus pareigose dirbęs V. I., kuris buvo Å¡iose pareigose tiriamuoju laikotarpiu (BAÄ® 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio 1 dalis) (t. 3, b. l. 74-198; t. 4, b. l. 1-94).

57. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neapskaičius 2015 m. gauto pelno 9 279,90 Eur, kuris liko neapskaitytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje, todėl nedeklaruotas ir nuo jo nesumokėtas pelno mokestis į valstybės biudžetÄ , t. y. 464 Eur (9 279,90x5 proc.). Dėl Å¡ių priežasčių buvo pažeistas PMÄ® 57 straipsnio 1 dalis. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balansas sudarytas pažeidžiant Ä®FAÄ® 5 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 7 dalį, nes dėl neapskaitytų pajamų pagal apklausų protokolų duomenis 9 279,90 Eur apskaitoje neapskaitė pajamų ir sumažino bendrovės pelnÄ .

58. Kaip jau buvo minėta pirmiau pagal PVMĮ 71 straipsnio (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. XII-1318, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.) 1 ir 2 dalių nuostatas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo ir neprivalėjo registruotis PVM mokėtoju, nes bendras pelnas yra 26 609,71 Eur (9 279,90 + 17 329,81), t. y. ši suma neviršija įstatyme numatytos 45 000 Eur ribos.

59. Teisėjų kolegija įvertinusi esančių įrodymų visumÄ konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nebuvo apskaityta 10 327,46 Eur piniginių lėšų už bendrovei priklausančių automobilių nuomÄ , todėl pagal bendrovės vestÄ apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d.).

60. V. I. suvokė, kad dėl to bus apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, nes į apskaitos registrus neįtraukiant duomenų apie realiai įvykusias ūkines operacijas, numatė, kad dėl to nebus įmanoma iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo.

61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. I. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Dėl juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės 62. Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei bÅ«tinų sÄ lygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklÄ , ir fizinis asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.

63. LAT yra pažymėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012), kad BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiÅ¡kia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi bÅ«ti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. Kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį. Sprendžiant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų klausimÄ , neturi reikÅ¡mės, ar dėl tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. Minėta BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė nereiÅ¡kia, kad kaltininko – fizinio asmens nusikalstamos veikos tikslas – gauti naudos juridiniam asmeniui – yra vienintelis ar pagrindinis.

Toks tikslas, bÅ«tinas pagrindžiant juridinio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę, gali bÅ«ti įgyvendinamas ta pačia fizinio asmens nusikalstama veika siekiant ir kaltininko asmeninės naudos, jo paties ar kitų asmenų neteisėto praturtėjimo ir pan. Nauda paprastai yra aiÅ¡kinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip reiÅ¡kiantis kitų (nebÅ«tinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimÄ . Taigi „intereso“ sÄ voka platesnė nei „naudos“ sÄ voka ir gali apimti pastarÄ jÄ . Konstatuojant Å¡iÄ juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sÄ lygÄ turi bÅ«ti nustatyta, kad iÅ¡ nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tÄ naudÄ pripažįsta (pvz., neteisėtu bÅ«du iÅ¡gryninti pinigai, naudojami įmonės interesams užtikrinti) arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamÄ veikÄ buvo realiai naudingas:

įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones konkuruojant viešųjų pirkimų konkursuose).

64. LAT jau minėtoje nutartyje yra nurodęs, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai fizinis asmuo, siekdamas asmeninės naudos ir turėdamas vieningÄ sumanymÄ pasisavinti juridinio asmens turtÄ , padaro kelias nusikalstamas veikas, taip pat ir tokias, dėl kurių padarymo objektyviai atitinkamÄ naudÄ gauna ir jo vadovaujamas juridinis asmuo. Sprendžiant, ar tokios fizinio asmens nusikalstamos veikos BK 20 straipsnio prasme gali bÅ«ti pripažįstamos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais, jas reikia vertinti ne atskirai, o kartu su kitomis veikomis, kurias darant buvo įgyvendintas vieningas fizinio asmens sumanymas pasisavinti juridinio asmens turtÄ . IÅ¡ tiesų kiekviena atskirai paimta nusikalstama veika gali suponuoti tam tikros turtinės naudos juridiniam asmeniui atsiradimÄ . Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, turi bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad, fiziniam asmeniui įgyvendinus savo sumanymÄ asmeniniais tikslais pasisavinti juridinio asmens turtÄ , visų Å¡ių nusikalstamų veikų (taip pat ir tokių, iÅ¡ kurių juridinis asmuo objektyviai gavo tam tikros naudos), galutinis padarinys (rezultatas) gali bÅ«ti turtinės žalos juridiniam asmeniui padarymas. BÅ«tent juridiniam asmeniui atsiradusi turtinė žala gali paneigti tÄ naudÄ , kuriÄ juridinis asmuo gavo iÅ¡ atskirų nusikalstamų veikų, apjungtų fizinio asmens vieningos tyčios pasisavinti juridinio asmens turtÄ , padarymo. Taigi tokiu atveju Å¡ios nusikalstamos veikos, net jeigu jas padarius juridinis asmuo objektyviai ir gavo tam tikros naudos, BK 20 straipsnio prasme gali bÅ«ti nelaikomos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais.

65. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas), o taip pat LAT praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/210, Nr. 2K-P-95/2012, Nr. 2K-7-28-303/2017, Nr. 2K-7-30-788/2017) pripažįstama, kad juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra iÅ¡vestinė iÅ¡ fizinio asmens atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „juridinio asmens specifika suponuoja ir atitinkamų jo baudžiamosios atsakomybės pagrindų bei sÄ lygų nustatymÄ Â BK, inter alia tai, kad pagal BK juridinio asmens atsakomybė atsiranda tik tada, kai nusikalstamÄ veikÄ jo naudai arba jo interesais (arba tik jo naudai) padaro fizinis asmuo, turintis tam tikrų požymių, kurie jį sieja su juridiniu asmeniu. Taigi norint juridinį asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn bÅ«tina nustatyti, ar buvo padaryta atitinkama fizinio asmens nusikalstama veika. Vadinasi, BK 20 straipsnio 1, 2, 3 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas negali bÅ«ti traktuojamas kaip reiÅ¡kiantis, kad juridinis asmuo gali atsakyti ir nenustačius nusikalstamos veikos“. Taigi, atsižvelgiant į juridinio asmens specifikÄ (juridinis asmuo yra specifinis teisinių santykių subjektas inter alia tuo aspektu, kad teisinių santykių dalyvis jis yra per fizinius asmenis), baudžiamosios atsakomybės juridiniam asmeniui kilimas yra neatsiejamas nuo fizinio asmens, susijusio atitinkamais ryÅ¡iais su juridiniu asmeniu, padarytos nusikalstamos veikos nustatymo. Tokiu atveju juridinio asmens veikos vertinimo sÄ lyga, atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindus, yra fizinio asmens padaryta nusikalstama veika. Taigi BK 20 straipsnio prasme juridiniam ir fiziniam asmenims gali ir turi bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė už vienÄ ir tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ padaro fizinis asmuo.

66. Sprendžiant, ar juridinis asmuo turi bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už fizinio asmens padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ reikia nustatyti ir juridinio asmens kaltę. BK 20 straipsnyje, kuriame nustatytos juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sÄ lygos, tiesiogiai apie juridinio asmens kaltę nekalbama. Pažymėtina, kad atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį (verbalinį) metodÄ . Tai galima padaryti taikant įvairius teisės aktų aiÅ¡kinimo metodus tarp jų sisteminį, nes kiekviena teisės norma yra vientiso teisės akto sudedamoji dalis, susijusi su kitomis teisės akto normomis. Taigi aiÅ¡kinant BK 20 straipsnio nuostatas reikia atsižvelgti į kitas BK normas inter alia BK 2 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . BÅ«tent BK 20 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ aiÅ¡kinant kartu su BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatytu reguliavimu konstatuotina, kad juridinis asmuo už fizinio asmens padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ atsako tik esant juridinio asmens kaltei.

67. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindai turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, kad juridinio asmens, kaip specifinio teisinių santykių subjekto, baudžiamoji atsakomybė yra iÅ¡vestinė iÅ¡ fizinio asmens atsakomybės. Tai konstatavo ir Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjęs, kad ,,juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto, specifika (tai, kad juridinio asmens veikla neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, veiklos) suponuoja ir tai, kad Å¡iuo atveju juridinio asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo neatsiejama nuo fizinio asmens, per kurį juridinis asmuo veikia, kaltės, tam tikru aspektu nulemiančios juridinio asmens kaltės dėl jo naudai padarytos nusikalstamos veiklos turinį“. Kartu Konstitucinis Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog BK nustatytas teisinis reguliavimas nereiÅ¡kia, kad juridinio asmens kaltumas neturi bÅ«ti įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi nors juridinio asmens kaltė yra glaudžiai susijusi su fizinio asmens kalte, tačiau ji nėra tapati Å¡iai kaltei ir negali bÅ«ti savaime perkeliama juridiniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai darytina iÅ¡vada, kad įrodyta fizinio asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , kaltė yra tik prielaida juridinio asmens kaltės nustatymui.

68. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarime pabrėžė, kad šį ryšį ,,gali lemti juridinio asmens veiklos politika, strategija, jo organizacinė struktÅ«ra ir pan.“. Tokio ryÅ¡io nėra, „kai juridinio asmens veiklos politika, organizacinė struktÅ«ra buvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai“, o ryÅ¡io egzistavimÄ parodo tai, kad „juridinio asmens veiklos strategija, vidaus procedÅ«ros sudaro prielaidas (ar net yra orientuotos) juridiniam asmeniui veikti nusikalstamai, kai juridinis asmuo pripažįsta jo naudai padarytos nusikalstamos veikos rezultatus ex post facto ir pan.“. Nagrinėjant konkrečiÄ bylÄ juridinio asmens strategija turėtų bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos kryptis, tikslus, numatomas perspektyvas ir pan.

69. LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, jog teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklÄ reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktÅ«ra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingÄ fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamÄ veiklÄ ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai).

Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sÄ lygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iÅ¡ aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , toks abipusis ryÅ¡ys tarp kaltininko – fizinio asmens ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi bÅ«ti nustatytas.

Tokio ryÅ¡io nebuvimas gali reikÅ¡ti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamÄ veikÄ veikė savarankiÅ¡kai ir savavaliÅ¡kai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikÅ¡tų objektyvų pakaltinimÄ , t. y. juridinio asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę nesant jo kaltės.

70. Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, kad Å¡ios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryÅ¡ys su juridiniu asmeniu. Pripažinus, kad fizinio asmens nusikalstama veika buvo padaryta siekiant gauti turtinę naudÄ ar kitais juridinio asmens interesais, kartu reikia nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokiÄ kaltininko – fizinio asmens daromÄ ar rengiamÄ nusikalstamÄ veikÄ , jÄ skatino ar sudarė sÄ lygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, prieÅ¡ingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiÅ¡kas ir savavaliÅ¡kas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas.

Vien tik nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai ar interesais, nesant minėto juridinio asmens ryšio su tokia nusikalstama veika bei ja padariusiu fiziniu asmeniu, negali būti laikomas pakankamu juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindu.

71. Kauno apygardos teismas spręsdamas dėl juridinių asmenų kaltės iÅ¡ esmės siejo tik su BK 20 straipsnio 2 dalimi, t. y. V. I. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, faktiÅ¡kai valdė abi įmones, veikė tiek savo, tiek juridinių asmenų interesais, jo vadovaujančios pareigos sutapo su atstovavimu juridiniams asmenims, su sprendimų priėmimu juridinio asmens vardu, bei absoliučia juridinio asmens veiklos kontrole. Todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad dėl V.

I. veiksmais padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, atsakomybė Å¡iuo atveju kyla ir juridiniams asmenims – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“, akcininkė buvo V. I. žmona A. I., tačiau ji iÅ¡ esmės niekaip negalėjo įtakoti įmonės veiklos, kadangi faktinis bendrovės savininkas buvo V. I., kuris pats teisme nurodė, jog įmonės buvo padalintos siekiant skyrybų atveju lengviau pasidalinti turtÄ .

Teisėjų kolegija su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, nes minėtos iÅ¡vados padarytos pilnai ir tinkamai neįvertinus visų aplinkybių susijusių su juridinių asmenų kalte. Dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 72. IÅ¡ pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad V. I. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d.) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuris apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ , nes paėmė daugiau pinigų iÅ¡ liudytojų M.

V., A. K., A. T. ir S. P. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamus automobilius, negu buvo nurodyta automobilių nuomos sutartyje ir iÅ¡raÅ¡ytuose buhalteriniuose dokumentuose. Taigi nustatytas fizinis asmuo – V. I., kuris padarė nusikalstamÄ veikÄ , t. y. apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ , jis kaip bendrovės direktorius atitinka ir BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytÄ fiziniam asmeniui keliamÄ teisinį statusÄ â€“ atstovauja ir priima sprendimus juridinio asmens vardu. Tačiau vien Å¡ių aplinkybių neužtenka sprendžiant dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį, nes kiekvienu atveju teismas privalo įvertinta, ar juridinis asmuo pakankamai atidžiai kontroliavo nusikalstamÄ veikÄ padariusių savo darbuotojų ar atstovų veiklÄ , ėmėsi pakankamos nusikalstamos veikos prevencijos priemonių, buvo įdiegęs atitinkamų standartų veikloje laikymosi programÄ ir kt.

Taip pat, ar fizinio asmens – nusikalstama veika buvo siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. 72.1. Juridinio asmens duomenų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad nuo 2013 m. vasario 15 d. „(duomenys neskelbtini)“ individualios įmonės statusas pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkas ir vadovas yra V. I. (t. 4, b. l. 112-120, 125, 184-186). Å ioje situacijoje gaunasi, kad bendrovės direktorius ir akcininkas yra vienas ir tas pats asmuo, kuris ir yra padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Vadinasi V. I. bÅ«damas bendrovės akcininku ir direktoriumi nedarė nieko, kad juridiniame asmenyje bÅ«tų pakankamai kontroliuojama jo paties daroma veikla, nesiėmė pakankamų prevencinių priemonių ar/ir nebuvo įdiegęs atitinkamų standartų, programų. IÅ¡ to seka, kad V. I., ne tik atstovavo juridinį asmenį ir priiminėjo sprendimus juridinio asmens naudai bei interesais, bet iÅ¡ esmės vienas viskÄ ir kontroliavo. 72.2. Pats nuteistasis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad automobilių remonto darbai ar kitos iÅ¡laidos buvo fiksuojamos buhalterinėje apskaitoje.

Taigi iÅ¡ pirmiau paminėtų asmenų paimti pinigai nebuvo leidžiami bedrovės naudai ar jos interesais, o V. I. buvo pasisavinti. 72.3. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo 13 028,66 Eur, kurie buvo pasisavinti ir neapskaityti bendrovės buhalterijoje, o nuo jų mokamas pelno mokestis siekia 557 Eur, tai beveik 23 kartus didesnės pinigų sumos bendrovė neteko, negu bÅ«tų iÅ¡ to turėjusi naudos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl tokių pinigų nefiksavimo buhalterinėje apskaitoje bendrovė bÅ«tų turėjusi kokiÄ nors naudÄ strategiÅ¡kai, ar tai bÅ«tų nulėmę jos tolesnę perspektyvÄ , ar konkurencingumÄ . 72.4.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo V. I. veiksmai, neįtraukiant į apskaitÄ grynųjų pinigų gavimo bendrovėje buvo nukreipti į jo tikslo pasisavinti turtÄ â€“ pinigus įgyvendinimÄ , o ne į siekį teikti valstybės institucijoms neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelnÄ ar turtÄ . Tik neįtraukdamas pinigų, turto į buhalterinę apskaitÄ , t. y. apgaulingai tvarkydamas apskaitÄ , jis galėjo įgyvendinti savo pagrindinį, tiesioginį tikslÄ . Å ių nusikalstamų veikų padariniais jis buvo suinteresuotas kaip fizinis asmuo ir siekė naudos asmeniÅ¡kai sau, o ne kaip juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir pagrindinis akcininkas, nusikalstamai veikiantis bendrovės naudai.

Taigi, nuteistasis V. I., siekdamas asmeninės naudos ir turėdamas vieningÄ sumanymÄ pasisavinti juridinio asmens turtÄ , padarė kelias nusikalstamas veikas, tačiau Å¡iuo atveju jo padarytos nusikalstamos veikos BK 20 straipsnio prasme negali bÅ«ti pripažįstamos veikomis, padarytomis juridinio asmens naudai ar interesais, nes jas darant buvo įgyvendintas vieningas jo sumanymas pasisavinti juridinio asmens turtÄ .

73. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors V. I. bendrovėje buvo ne tik direktorius, bet ir akcininkas, tinkamai nekontroliavo savo paties veiklos, tačiau nusikalstama veika nebuvo siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl juridinis asmuo iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 74. IÅ¡ pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad V.

I. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (2016 m. balandžio 1 d.) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kuris apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ , nes paėmė daugiau pinigų iÅ¡ liudytojų R. Ž., A. P., A. T., K. B., A. R. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamus automobilius, negu buvo nurodyta automobilių nuomos sutartyje ir iÅ¡raÅ¡ytuose buhalteriniuose dokumentuose. Taigi nustatytas fizinis asmuo – V. I., kuris padarė nusikalstamÄ veikÄ , t. y. apgaulingÄ apskaitos tvarkymÄ , jis kaip bendrovės direktorius atitinka ir BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytÄ fiziniam asmeniui keliamÄ teisinį statusÄ â€“ atstovauja ir priima sprendimus juridinio asmens vardu.

Tačiau vien Å¡ių aplinkybių neužtenka sprendžiant dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 20 straipsnį, nes kiekvienu atveju teismas privalo įvertinta, ar juridinis asmuo pakankamai atidžiai kontroliavo nusikalstamÄ veikÄ padariusių savo darbuotojų ar atstovų veiklÄ , ėmėsi pakankamos nusikalstamos veikos prevencijos priemonių, buvo įdiegęs atitinkamų standartų veikloje laikymosi programÄ ir kt. Taip pat, ar fizinio asmens – nusikalstama veika buvo siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui. 74.1.

Juridinio asmens duomenų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad 2011 m. gruodžio 15 d. steigimo aktu buvo įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o akcininkė yra A. I. (t. 5, b. l. 23-29). Pirmosios instancijos teismas darydamas iÅ¡vadÄ , kad akcininkė nieko nekontroliavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, o viskÄ tvarkė V. I., grindė tik V. I. parodymais, kurie iÅ¡ esmės nepatvirtina tokių teismo iÅ¡vadų. 74.2. Sprendžiant dėl juridinio asmens kaltės apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta liudytoja A.

I., kuri parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkė-akcininkė, nes turi 100 proc. akcijų. Ji apie bendrovės veiklÄ Å¾inojo tik tiek, kiek įmonė turi pelno ar nuostolių. Jos vyras V. I. buvo bendrovės direktorius, kuris buvo įpareigotas sudarinėti automobilių nuomos sutartis. Jai vyras teikė informacijÄ apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansÄ , pelnÄ , pajamas. Jai nekilo jokių abejonių, kad bendrovė veikia netinkamai. Liudytoja nurodė, kad kaip akcininkė bendravo su buhaltere, nes veždavo sÄ skaitas faktÅ«ras, konsultuodavosi ir teiraudavosi ar bendrovėje viskas gerai.

Jai buvo aktualu ar bendrovė dirba pelningai (t. 10, b. l. 138-139). Tai, kad buvo atliekama bendrovės kontrolė patvirtina ir byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansinės ataskaitos, 2015 metų finansinės atskaitomybės aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas, 2015 metų metinis praneÅ¡imas (t. 3, b. l. 126-130). IÅ¡ to seka, kad A. I. kontroliavo bedrovės veiklÄ . Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų liudytojos parodymus apie tai, kad jai nebuvo žinoma apie V. I. nusikalstamus veiksmus, todėl daroma iÅ¡vada, jog ji negalėjo suvokti ir skatinti arba suvokti ir toleruoti V.

I. nusikalstamų veiksmų. Toks pagrindinės akcininkės elgesys pateisintinas, nes bendrovė tuo laikotarpiu dirbo pelningai, ji buvo patenkinta bendrovės veiklos rezultatais ir V. I. vadovavimu. 74.3. Teisėjų kolegija įvertino ir pirmiau paminėtus nuteistojo parodymus, kad automobilių remonto darbai ar kitos išlaidos buvo fiksuojamos buhalterinėje apskaitoje. Taigi iš pirmiau paminėtų asmenų paimti pinigai nebuvo leidžiami bedrovės naudai ar jos interesais, o V. I. buvo pasisavinti. 74.4. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo 10 327,46 Eur, kurie buvo pasisavinti ir neapskaityti bendrovės buhalterijoje, o nuo jų mokamas pelno mokestis siekia 464 Eur, tai beveik 22 kartus didesnės pinigų sumos bendrovė neteko, negu būtų iš to turėjusi naudos.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl tokių pinigų nefiksavimo buhalterinėje apskaitoje bendrovė bÅ«tų turėjusi kokiÄ nors naudÄ .

75. Teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visumÄ konstatuoja, kad V. I. nusikalstama veika nebuvo siekiama naudos jo atstovaujamam UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinis asmuo patyrė nuostolius, o Å¡ios bendrovės akcininkė apie tokius V. I. nusikalstamus veiksmus nieko nežinojo, todėl juridinis asmuo iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl bausmės V. I.

76. Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija ir viena iÅ¡ svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ , skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioriteto.

77. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

78. Apeliacinės instancijos teismui nustatė, kad V. I. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, t. y. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo, dėl kurių padarymo pirmosios instancijos teismo buvo išteisintas. Dėl šių priežasčių iš naujo sprendžiama ir dėl bausmių paskyrimo V. I..

79. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bausmės, vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių, 46 straipsnio nuostatomis. 79.1. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu, bet skirtinguose juridiniuose asmenyse, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. I. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje. Už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ baudžiamajame įstatyme nustatytas laisvės atėmimas iki 10 (deÅ¡imties) metų.

Už kiekvienÄ iÅ¡ Å¡ių nusikalstamų veikų apeliacinės instancijos teismas skiria atskirai bausmes įvertinęs tai, kad Å¡ios nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimai baigti, padaryti tyčia. Taip pat atsižvelgiama į V. I. asmenybę, t. y. jis turi Å¡eimÄ , augina nepilnametį sÅ«nų (gim. 2011 m.), kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini), V. I. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas iki 2023 m., teistas, bet teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, neregistruotas priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos klinikoje, Å¡iuo metu dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 53-57), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikos padarytos dėl savanaudiÅ¡kų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 79.1.1.

Ä®vertinus pirmiau nurodytas aplinkybes V. I., už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimÄ skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė nė sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams. 79.1.2. Ä®vertinus pirmiau nurodytas aplinkybes V. I., už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimÄ skiriama laisvės atėmimo bausmė mažesnė nė sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. 79.2.

Nors Å¡iuo nuosprendžiu V. I. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo buvo sumažintos sumos dėl kurių nebuvo iÅ¡raÅ¡yti buhalteriniai dokumentai ir jie nebuvo įtraukti į bendrovių buhalterinę apskaitÄ , paliekamos pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės, kadangi jos yra teisingos ir atitinka bausmės tikslus. Už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ baudžiamajame įstatyme nustatytos net kelios bausmės rÅ«Å¡ys, t. y. bauda, areÅ¡tas ir laisvės atėmimas iki 4 (ketverių) metų.

Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog Å¡ios nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4 dalis), padarytos tyčia, V. I. turi Å¡eimÄ , augina nepilnametį sÅ«nų (gim. 2011 m.), kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini), V. I. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas iki 2023 m., teistas, bet teistumas iÅ¡nyko, baustas administracine tvarka, neregistruotas priklausomybės ligų centre bei psichiatrijos klinikoje, Å¡iuo metu dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (t. 8, b. l. 53-57), todėl motyvuotai ir pagrįstai paskyrė Å¡velniausiÄ bausmę – baudÄ , kurios dydis žymiai mažesnis negu jos vidurkis.

Kadangi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, jog nustatoma bauda už apysunkį nusikaltimÄ â€“ iki 1 000 MGL. Dėl Å¡ių priežasčių V. I. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymÄ paliekama 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda, o už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymÄ 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam V. I. baudÄ nurodė BK 47 straipsnio redakcijÄ , nustatytÄ Ä¯statymu Nr. XII-1871, kuri įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d., tačiau įstatymo leidėjas Å¡ia redakcija keitė tik BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktus, o ne 3 punktÄ .

Apygardos teismo paskirtas bausmės dydis atitinka 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcijÄ , kuri įsigaliojo 2011 m. balandžio 28 d., todėl toks redakcijos nurodymas vertinamas kaip netikslumas, kurio taisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmės ir iÅ¡taisomas Å¡iuo nuosprendžiu.

80. Apeliacinės instancijos teismui paskyrus nuteistajam V. I. bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo, iÅ¡ naujo sprendžiamas ir bausmių bendrinimo klausimas. 80.1. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ bausmių apėmimÄ teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ ideali sutaptis yra tada,  kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, Nr. 2K-361/2011, Nr. 2K-37/2011, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-385/2014, Nr. 2K-144-489/2015, Nr. 2K-345-507/2015, Nr. 2A-7-4-699/2015).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. I. viena veika tame pačiame laikotarpyje padarė dvi nusikalstamas veikas susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius, t. y. BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, sudaro atskiras nusikaltimų sudėtis ir turi savarankiškas sankcijas. Dėl to paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo), subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriama subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. 80.2.

Analogiška situacija ir su nuteistojo V. I. padarytomis 2 nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurios susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl pirmiau paminėtų priežasčių ir šios bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskiriama subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

81. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis pirmiau subendrintos bausmės bendrinamos iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios subendrintos bausmės, iÅ¡ dalies pridedama Å¡velnesnės subendrintos bausmės dalis laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Pridedamos bausmės dalis yra didesnė už sankcijoje numatytÄ minimumÄ . Tokiu bÅ«du nuteistajam V. I. skiriama galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams.

82. Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitomas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. balandžio 19 d., 11 val., iki 2016 m. balandžio 20 d., 15.04 val. (t. y. dvi dienas) (t. 8, b. l. 4-5, 39-44). Dėl BK 75 straipsnio taikymo 83. Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o nuteistajam V. I. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 punktÄ ir V. I. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 (trejiems) metams, jį įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

84. Pagal Å¡iuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tačiau Å¡ioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) BK 75 straipsnio 1 dalyje numatė galimybę atidėti vykdymÄ bausmių, paskirtų ne tik už nesunkius ar apysunkius, bet ir už sunkius tyčinius nusikaltimus. Å ios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 (ketveriems) metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 3 straipsnio 1 ir 3 dalis veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumÄ , griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Šiuo atveju dabartinės redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalis pasunkino Å¡ioje byloje nuteistojo V.

I. teisinę padėtį, todėl klausimas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo turi bÅ«ti sprendžiamas taikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį, numačiusiÄ galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmių, paskirtų ir už sunkius tyčinius nusikaltimus.

85. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) iÅ¡reiÅ¡kia humanizmo ir bausmės individualizavimo principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamÄ veikÄ padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui iÅ¡vengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu bÅ«du bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

86. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 75 straipsnį (Å¡ioje byloje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiÄ Ä¯statymo redakcijÄ ) vien tai, jog asmuo padarė sunkų nusikaltimÄ , už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trumpesnė negu keturi metai, dar nereiÅ¡kia, kad asmeniui, už šį nusikaltimÄ nuteistam laisvės atėmimu, turi bÅ«ti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, turi įvertinti ir bausmės vykdymo tikslingumÄ bausmės paskirties kontekste.

87. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad nuteistasis V. I. padarė dvi apysunkes ir dvi sunkias nusikalstamas tyčines veikas, už kurių padarymÄ paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams, dirba, turi Å¡eimÄ , augina nepilnametį sÅ«nų (gim. 2011 m.), kuriam nustatytas (duomenys neskelbtini), V. I. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas iki 2023 m. bei kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ galima atidėti 2 (dvejiems) metams, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir nebus pažeista bausmės paskirtis bei teisingumo principas.

Be to, vadovaujantis Å¡io straipsnio 2 dalimi nuteistasis V. I. įpareigojamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Teisėjų kolegijos nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant nuteistajam tinkamai parinktus įpareigojimus, nuteistajam žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti panaikintas ir jis gali bÅ«ti nukreiptas atlikti paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Dėl BK 682 straipsnio taikymo 88. Prokuroras apeliacinius skundu taip pat praÅ¡o nuteistajam V. I. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytÄ BK 682 straipsnyje, t. y. atimti teisę dirbti ar verstis taksi paslaugomis bei automobilių nuoma teikiančia veikla per visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį.

89. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi asmeniui padariusiam nusikalstamÄ veikÄ kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 681, 682, 72, 722 ir 723 straipsniais, gali bÅ«ti skiriamos viena ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, numatytų nurodytuose BK straipsniuose. Taigi įstatymo leidėjas neįpareigojo teismo bÅ«tinai skirti Å¡ias baudžiamojo poveikio priemones.

90. BK 682 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimÄ teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamÄ veikÄ padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padaro iÅ¡vadÄ , kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla. Teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo tikslas yra atimti arba apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, susijusias su kaltininko profesija tuo atveju, kai bÅ«tent profesiniai įgÅ«džiai, darbo vieta, tiesiogiai lėmė sÄ lygas asmeniui nusikalsti. Taigi Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skirta įgyvendinti vienÄ iÅ¡ pagrindinių tokio pobÅ«džio priemonių tikslų – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, siekiant pakartotinio nusikalstamo elgesio prevencijos.

91. Teisėjų kolegija įvertinus aukščiau aptartus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėtus įrodymus padarė iÅ¡vadÄ , kad netikslinga V. I. skirti Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti ar verstis taksi paslaugomis bei automobilių nuoma teikiančia veikla, nes ne profesiniai įgÅ«džiai, darbo vieta, tiesiogiai lėmė sÄ lygas asmeniui nusikalsti. Be to, bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytÄ pareigÄ , kuria jis įpareigojamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Dėl BK 72 straipsnio taikymo 92. Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o taikyti ir dar vienÄ baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. turto konfiskavimÄ , konfiskuojant iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytÄ turtÄ â€“ 81 952,43 Eur.

93. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Taigi konfiskuojami tik kaltininkui ir kitiems asmenims priklausantys materialiÄ vertę turintys daiktai, jeigu jie įstatyme nurodytais aspektais buvo panaudoti nusikalstamai veikai padaryti arba gauti padarius nusikalstamÄ veikÄ siekiant tiesioginės ar netiesioginės naudos. Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam arba buvo susitarta dėl žalos atlyginimo kitokiu bÅ«du (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-329/2011, Nr. 2K-368/2011, Nr. 2K-544/2012 ir kt.).

94. IÅ¡ pirmiau aptartų ir byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad V. I. bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. tyčia, į bendrovių buhalterijÄ neįtraukdamas iÅ¡ fizinių asmenų gautų pinigų, pasisavino jo žinioje buvusį dviejų bendrovių didelės vertės turtÄ â€“ pinigines lėšas – 23 356,12 Eur (10 327,46+13 028,66). Å iuo atveju nusikalstamos veikos rezultatas yra bendrovėms priklausę pinigai. V. I. pasisavindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas neteisėtai praturėjo.

95. Baudžiamojoje byloje juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujanti gynėja advokatė J. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad juridinis asmuo turėjo ne naudos, o galimai – žalos, nes byloje nėra nustatyta duomenų, jog kažkokias tariamai neapskaitytas lėšas juridinio asmens vadovas būtų panaudojęs jos naudai. Apeliacinės instancijos teisme juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas gynėjas advokatas V. F. irgi teigė, kad juridinis asmuo dėl neteisėtų V.

I. veiksmų turėjo žalos, o ne naudos. Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė advokatė S. S. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog bendrovė finansinės naudos neturėjo, taip konstatavo ir specialistė, kuri nurodė, kad įmonė galėjo patirti kažkokiÄ Å¾alÄ , bet ne naudÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nors ir kalbama apie juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ , tačiau byloje nereiÅ¡kiami civiliniai ieÅ¡kiniai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos žalos.

Taip pat nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas juridiniams asmenis arba buvo susitarta dėl žalos atlyginimo kitokiu bÅ«du.

96. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus pirmosios pirmiau paminėtas aplinkybes iÅ¡ nuteistojo V. I. turi bÅ«ti konfiskuota ne prokuroro praÅ¡oma 81 952,43 Eur, o Å¡iuo nuosprendžiu nustatyta pasisavintų pinigų bendra suma, t. y. 23 356,12 Eur. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 97. Nuteistosios juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėja advokatė S. S., nuteistosios juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ gynėja advokatė J. S., nuteistasis V. I. ir jo gynėjas advokatas A. M. apeliaciniais skundais praÅ¡o civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinės instancijos teisme prokurorė prašė priteisti žalos atlyginimÄ iÅ¡ juridinių asmenų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nuteistojo subsidiariai.

98. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriÅ¡kai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį (BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109-115 straipsnius). Pagal BPK 109 straipsnį baudžiamajame procese reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturinė žala. Atlyginant turtinę žalÄ (CK 6.249 straipsnis) taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas.

99. IÅ¡ baudžiamosios bylos matosi, kad Å¡ioje byloje civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ V. I., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 9 787 Eur žalÄ . IeÅ¡kinyje nurodoma, jog remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo 34 367 Eur pelno ir nuo jo nesumokėjo 1 665 Eur pelno mokesčio, o UAB  (duomenys neskelbtini)“ – nesumokėjo 1 650 Eur pelno mokesčio, todėl praÅ¡o Å¡iÄ nesumokėtÄ sumÄ priteisti.

Taip pat nurodoma, jog dėl to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuraÅ¡ytų automobilių nuomos ir dispečerinės paslaugų pardavimo dokumentų – PVM sÄ skaitų faktÅ«rų – į apskaitos registrus neįtraukta 3 258 Eur mokėtino PVM, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 214 Eur mokėtino PVM (t. 5, b. l. 120-122). Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieÅ¡kovo atstovas nurodė, jog iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. I. praÅ¡o priteisi 4 923 Eur, o iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V.

I. – 4 864 Eur į valstybės biudžetÄ . 100. Å iuo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė 13 028,66 Eur už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų ir Å«kinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iÅ¡ jų: 2015 metais neapskaitė 11 148,35 Eur ir 2016 metais neapskaitė 1 880,31 Eur piniginių lėšų. Dėl Å¡ių priežasčių 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 11 148,35 Eur pelno ir nesumokėjo 557 Eur pelno mokesčio.

Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje neapskaitė 10 327,46 Eur už automobilių nuomÄ gautų piniginių lėšų ir Å«kinių operacijų neįformino apskaitos dokumentuose, iÅ¡ jų: 2015 metais neapskaitė 9 279,90 Eur ir 2016 metais neapskaitė 1 047,56 Eur piniginių lėšų. Dėl to 2015 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nedeklaravo 9 279,90 Eur pelno, ir nesumokėjo 464 Eur pelno mokesčio. IÅ¡ to seka, kad valstybei buvo nesumokėta iÅ¡ viso 1 021 Eur (557+464) pelno mokesčio. 101.

Pagal PMÄ® 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus pelno mokestį moka Lietuvos ir užsienio vienetai. Lietuvos vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso. Kai kolektyvinio investavimo subjekto valdymas perduotas valdymo įmonei, Å¡io Ä®statymo nustatytÄ kolektyvinio investavimo subjekto uždirbto pelno ir (arba) gautų, iÅ¡mokamų pajamų apmokestinimo tvarkÄ taiko valdymo įmonė.

Užsienio vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus. Iš to sektų, kad pelno mokestį turėtų sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kaip jau buvo minėta pelno mokesčio nesumokėjimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijęs būtent su nuteistojo V.

I. padarytomis nusikalstamomis veikomis. 102. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos pareikÅ¡tas civilis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo V. I. priteisiama 1 021 Eur žalos atlyginimo suma, kuri turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai. 103. IÅ¡ byloje esančio Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2 –ojo baudžiamojo persekiojimo 2016 m. balandžio 22 d. nutarimo skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ matyti, kad prokuroras D.

P. nutarė skirti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ V. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 19 d. kratos metu gyvenamoje vietoje rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms – 1 435 Eur. Turto saugotoju paskirti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (t. 7, b. l. 115-116). Pagal BPK 116 straipsnio nuostatas pirmiausiai turi bÅ«ti užtikrinamas civilinis ieÅ¡kinys, todėl Å¡ioje baudžiamojoje byloje priimamas sprendimas V. I. namuose kratos metu rastus ir paimtus pinigus – 1 435 Eur nukreipti Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio patenkinimui – 1 021 Eur, o likusiÄ pinigų sumÄ â€“ 414 Eur nukreipti turto konfiskavimui.

Dėl kardomosios priemonės - užstato 104. Kauno apygardos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad V. I. paskirtos kardomosios priemonės – 5 000 Eur užstatas ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, paliekamos nepakeistos iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti. 105. Pagal BPK 133 straipsnio 6 dalį kardomÄ jÄ priemonę – užstatÄ baigus taikyti, užstatas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas užstato davėjui, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė, todėl tai iÅ¡sprendžiama Å¡iuo nuosprendžiu. 106.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P. 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu V. I. buvo paskirta kardomoji priemonė 5 000 Eur užstatas, kurį 2016 m. balandžio 21 d. per Lietuvos paÅ¡tÄ pinigine perlaida kvito Nr. 052235 Generalinei prokuratÅ«rai įmokėjo V. I. (t. 8, b. l. 48). Å ios kardomosios priemonės sÄ lygų nuteistasis nepažeidė, todėl 5 000 Eur užstatas grÄ Å¾inamas užstato davėjui V. I.. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių juridiniams asmenims 107.

Pirmosios instancijos teismas laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitoms paliko galioti iki nuosprendžio įvykdymo. 108. Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P. 2016 m. balandžio 19 d. nutarimais buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas juridiniams asmenims UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo buvo apribotos nuosavybės teisės į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Swedbank“ (t. 7, b. l. 99-100, 111-112). 109.

Å iuo nuosprendžiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡teisinti, todėl vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sÄ skaitas panaikinamas, nes Å¡i priemonė juridiniams asmenims tapo nereikalinga. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1-4 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, 133 straipsnio 6 dalimi, 151 straipsnio 8 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria V. I. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo iÅ¡teisintas jam nepadarius veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį.

V. I. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – pinigų – 13 028,66 Eur pasisavinimo ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams. V. I. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto – pinigų – 10 327,46 Eur pasisavinimo ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria V.

I. buvo subendrintos bausmės ir iÅ¡ naujo subendrinti Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 83 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) bei Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) paskirtas bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams, Å¡iuo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo ir Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingos apskaitos tvarkymo paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę ir paskirti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis pirmiau subendrintas bausmes bendrinti iÅ¡ dalies sudedant, prie griežčiausios subendrintos bausmės, iÅ¡ dalies pridėti Å¡velnesnę subendrintos bausmės dalį laisvės atėmimÄ 4 (keturiems) mėnesiams ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinojo sulaikymo laikÄ nuo 2016 m. balandžio 19 d., 11 val., iki 2016 m. balandžio 20 d., 15.04 val., t. y. dvi dienas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), V. I. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu įpareigoti V. I. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. V. I. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu, - jeigu jis probacijos laikotarpiu įvykdys jam nustatytÄ pareigÄ ir nepadarys Å¡io straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę; - jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys jam paskirtos pareigos, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali bÅ«ti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laikÄ ; - jeigu jis vykdys jam paskirtÄ pareigÄ , tačiau padarys kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichikÄ veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) Å¡io kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų; - jeigu jis be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtos pareigos arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi iÅ¡ V. I. konfiskuoti 23 356,12 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatÄ . Vadovaujantis BPK 133 straipsnio 6 dalimi V. I. grÄ Å¾inti 5 000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) užstatÄ , kurį baudžiamojoje byloje (proceso Nr. 1-03-2-00483-2017-1) 2016 m. balandžio 21 d. jis įmokėjo į Generalinės prokuratÅ«ros depozitinę sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Panaikinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P. 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ , įm. kodas (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB „Swedbank“.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. P. 2016 m. balandžio 19 d. nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), banko sÄ skaitai Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai AB „Swedbank. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo tenkintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieÅ¡kinys ir priteista ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ V.

I. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 4 923 Eur bei solidariai iÅ¡ V. I. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 4 874 Eur. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. I. priteisti 1 021 Eur sumÄ . Kauno apygardos prokuratÅ«ros 2 –ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2016 m. balandžio 22 d. nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ V. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 2016 m. balandžio 19 d. kratos metu gyvenamoje vietoje rastoms ir paimtoms piniginėms lėšoms – 1 435 Eur palikti galioti ir 1 021 Eur nukreipti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinio ieÅ¡kinio patenkinimui, o likusiÄ pinigų sumÄ â€“ 414 Eur, užskaityti paskirto turto konfiskavimo daliniam iÅ¡ieÅ¡kojimui.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Albinas Bielskis Laima Garnelienė Justas Namavičius