1dde375f-b126-4aa8-81fa-6feb5caba0c1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-897-789/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03479-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 20 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. L. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2) praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-11-27 iki 2018-06 buvo laikomas Vilniaus PN neužtikrinant privatumo naudojantis duÅ¡ais. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Vilniaus PN buvo įrengtos 10 maudymosi vietų, tačiau pertvaros nebuvo įrengtos, maudytis bÅ«davo ankÅ¡ta.

Be to, jam nebuvo užtikrinama teisė du kartus per savaitę maudytis duÅ¡e, vanduo bÅ«davo Å¡altas. Pertvaros duÅ¡uose įrengtos tik 2018-06-25, todėl iki tol pareiÅ¡kėjas patyrė stiprius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ , nurodydamas, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–9). Vilniaus PN nurodė, kad pertvarų įrengimas duÅ¡uose teisės aktuose nėra įtvirtintas, o Vilniaus PN I-ojo gyvenamojo korpuso duÅ¡inės atitinka teisės aktų reikalavimus.

Pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. DuÅ¡inės bei prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos, valymas atliekamas naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų, todėl duÅ¡inės yra tvarkingos. Vilniaus PN nurodo, kad dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo pareiÅ¡kėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus PN neužtikrinimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011;

LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017; LVAT 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad jam naudojantis duÅ¡ais nebuvo užtikrinamas privatumas, nebuvo užtikrinama teisė du kartus per savaitę maudytis duÅ¡e, vanduo bÅ«davo Å¡altas. Atsakovės atstovas nurodė, kad teisės aktai nenustato pareigos dušų patalpose įrengti pertvaras, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas.

Taip pat pažymėjo, kad nuteistiesiems ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kaip tai yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte. IÅ¡ byloje pateiktų Vilniaus PN duÅ¡o patalpų fotonuotraukų matyti, jog duÅ¡o patalpos yra tvarkingos ir Å¡varios (b. l. 10–12), be to, fotonuotraukos patvirtina, kad kai kuriuose duÅ¡uose yra įrengtos pertvaros. Teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o vietų atskyrimo, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-07-24 sprendime byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98) matyti, kad, nors pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad Å¡i aplinkybė neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo.

Å iuo aspektu pabrėžtina ir tai, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat bÅ«tų vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo minėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (diskomforto, kitų asmenų stebėjimo ir pan.), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, kad nebuvo karÅ¡to vandens, tačiau nedetalizavo Å¡ių aplinkybių – kuriuo metu ir kaip dažnai jam nebuvo karÅ¡to vandens, nenurodė, ar dėl tokių nusiskundimų žodžiu ar raÅ¡tu kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ , kad tokie pareiÅ¡kėjo nurodomi pažeidimai bÅ«tų iÅ¡taisyti.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog vanduo buvo netinkamos temperatÅ«ros, vertintini kaip deklaratyvÅ«s ir pagrįsti subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė, kokiu pagrindu remdamasis teigia, jog jam nebuvo suteikta galimybė praustis duÅ¡e du kartus per savaitę, nes, kaip minėta, teisės aktuose numatyta teisė iÅ¡simaudyti tik vienÄ kartÄ per savaitę. Atsakovės atstovui teisės aktais nustatyta pareiga suteikti galimybę ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, todėl teismas neturi pagrindo abejoti minėtos pareigos tinkamu vykdymu.

Dėl Å¡ių priežasčių pareiÅ¡kėjo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ Ä¯vardijo diskomfortu, psichologine kančia, orumo pažeminimu ir bendravimo galimybių sumažėjimu. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų sunkumÄ .

Taip pat nėra duomenų, kad jis bÅ«tų laikomas kitokiomis sÄ lygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsi. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99)), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

Nagrinėjamoje byloje nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip žalÄ sukėlęs veiksnys, negalimas ir praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimas. PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atmesti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė