1ddb23df-684a-451f-b22e-d3943e2ab720 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                Baudžiamoji byla Nr. PKS -31-659/2012                                                                                                                                                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00051-2011-0                           Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4.1;          (S) 1.2.8.2.1.;1.2.14.10.

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                                                                                                                                                                                                                     N U O S P R E N D I S                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16 d.                                                                                                                                                                                                                                                                     Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant nukentėjusiajam (kaltinamajam) E. G., nukentėjusiojo atstovui, advokatui V.

J.,kaltinamajai ( nukentėjusiajai ) E. B.,kaltinamosios gynėjai, advokatei Daivai Rocevičienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje,E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Klaipėda, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d., 187 str. 1 d.         E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėda, bedarbis, neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d.         IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t o :E. B. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011-05-28, gal 29 d. ar 30 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, pradėjo daužyti E. G. tvorÄ , skaldyti joje įmÅ«rytus akmenis.

Taip sudaužė ir iÅ¡griovė apie 1 metrÄ akmeninės tvoros, padarydama E. G. 1500 Lt turtinę žalÄ .Be to, ji 2011-07-20 apie 10.00 val. užsipuolė pareiÅ¡kėjÄ , iÅ¡plÅ«do jį necenzÅ«riniais žodžiais, keikė taip, kad keiksmai girdėjosi visoje gatvėje.            E. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis sugadino E. B. namo sienÄ , t.y. statydamas tvorÄ jos kambario sienoje iÅ¡gręžė skyles, tuo jai padarydamas 1000 Lt turtinę žalÄ . Jai padarytÄ Å¾alÄ pastebėjo 2011 m. balandžio mėnesį, norėdama apÅ¡iltinti savo namo dalies sienÄ ir papraÅ¡iusi pažįstamų vyriÅ¡kių nuardyti kaimyno E. G. neteisėtai pastatytÄ akmeninę tvorÄ .

Tvora, prijungta prie jos namo dalies sienos, trukdė namo apÅ¡iltinimui.              Kaltinamoji E. B. kaltės nepripažino ir parodė, kad E. G. jau anksčiau prašė nusigriauti neteisėtai pastatytÄ akmeninę tvorÄ . Apie tvoros nugriovimÄ jam sakė ir jos vyras, kai kaimynas tvorÄ dar tik statė. Tačiau E. G. į prieÅ¡taravimus dėl tvoros statymo nekreipė dėmesio. Kiek laiko jau pastatyta tvora, ji nežino. Kai ji, 1998 m. įsigijo namo dalį, akmeninės tvoros dar nebuvo, stovėjo tik tinklinė tvora.

Tinklinę tvorÄ kaimynas nugriovė ir pastatė akmeninę. Pastatyta akmeninė tvora buvo įsirėmusi į jos namo pusės sienÄ ir stovėjo jos žemėje. Norėdama apÅ¡iltinti namÄ , pasamdė darbininkus, nugriauti dalį akmeninės tvoros, nes tvora trukdė namo apÅ¡iltinimui. Kaimynas į praÅ¡ymÄ nugriauti dalį tvoros nekreipė dėmesio. Jai nugriovus dalį tvoros, kaimynas visÄ vasarÄ tylėjo ir pretenzijų nereiÅ¡kė, tik jo draugams ėmus Å¡aipytis dėl tvoros, jis pakėlė triukÅ¡mÄ .

Tvoros dalį ji nugriovė, nes ji neteisėtai buvo įmÅ«ryta į jos namo dalies sienÄ . Su E. G. dėl tvoros susibarė, iÅ¡vadino jį „čigonu“, tačiau kaimynai ginčo negirdėjo ir niekas jų nepuolė raminti. Kaimynas jÄ taip pat iÅ¡vadino visokiais žodžiais ir pasakė, kad jas abi su dukra „užtampys po prokuratÅ«rÄ â€œ. Tas visas triukÅ¡mas kilo liepos 20 d., kai kaimynas dėl nugriautos tvoros kreipėsi į policijÄ bei nunešė jiems nuotraukas su nugriauta tvora.

Atvykusiems pareigÅ«nams paaiÅ¡kino visÄ situacijÄ . Kaimynas reikalauja atlyginti žalÄ už nugriautÄ tvorÄ , tačiau ji už tvorÄ nemokės, nes ji nelegaliai pastatyta. Jai atsikrausčius į namÄ , stovėjo vielinė tvora ir nebuvo iÅ¡gręžtos skylės namo sienoje. TvorÄ kaimynas pasistatė 2006 m., kai sirgo jos vyras.                          Nukentėjusysis E. G. parodė, kad vienÄ vakarÄ grįžęs iÅ¡ darbo rado iÅ¡griautÄ jo statytÄ akmeninę tvorÄ .

Tvora buvo gražiai pastatyta ir tikrai nestovėjo kaimynės E. B. žemėje. Norėjo nueiti pas jÄ pasiklabėti, tačiau kieme sutikęs E. B. su dukra buvo jų iÅ¡plÅ«stas, iÅ¡vadintas - „gaidžiu“, „ožiu“, „kad tavo motina numirtų“. KonfliktÄ girdėjo kaimynai ir jo žmona. IÅ¡griautos tvoros akmenis jis susirinko ir taip kuriam laikui viskÄ paliko, tačiau vėliau nusprendė nufotografuoti nugriautÄ tvorÄ ir nueiti pas advokatÄ pasitarti kÄ daryti. Praėjus dviems mėnesiams po konflikto, parašė pareiÅ¡kimÄ policijai.

Jei kaimynės nebÅ«tų jo iÅ¡plÅ«dusios, nebÅ«tų kreipęsis į advokatÄ ir nebÅ«tų rašęs pareiÅ¡kimo policijai. Kaimynė niekada nėra jo praÅ¡iusi tvorÄ nugriauti. Tvora prijungta prie jiems bendra nuosavybe priklausančio namo sienos, kuri priklauso kaimynės butui, namo dalys padalintos. Skyles į namo sienÄ iÅ¡gręžė E. B. namo pusėje. PrieÅ¡ 10 m., kai statė tvorÄ , klausimų dėl tvoros statymo niekas nekėlė. Mano, jog kaimynė iÅ¡griovė tvorÄ norėdama jį iÅ¡provokuoti konfliktui, kad paskui galėtų pareikalauti atlyginti žalÄ .

Jam padarytÄ turtinę žalÄ vertina 1500 Lt, dokumentų patvirtinančių tvoros vertę neturi, nes jÄ mÅ«rijo Å¡iaip pasamdyti žmonės. Jam padaryta ir 1000 Lt neturtinė žala. Jokių konfliktų su kaimynėmis anksčiau nėra kilę, nuo 1989 m. su kaimynėmis santykiai nebuvo blogi.              Kaltinamasis E. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad prieÅ¡ 10 m. su E. B. vyru buvo sutaręs dėl tvoros statymo. Tuo metu tvoros statybai jis neprieÅ¡taravo ir neturėjo dėl tvoros jokių pretenzijų.

VienÄ vakarÄ grįžęs iÅ¡ darbo ir pamatęs nugriautÄ tvorÄ , nuėjo pas kaimynę pasiaiÅ¡kinti, o ji pasakė – „duok mane į teismÄ â€œ. Statant tvorÄ kaimynės namo dalies sienoje iÅ¡gręžė 4-6 nedideles skyles, tačiau kaltės, jog sugadino kaimynės turtÄ , nepripažįsta.                          Nukentėjusioji E. B. parodė, kad su ja niekas nederino dėl skylių iÅ¡gręžimo jos namo dalies sienoje. Kai nugriovė nelegaliai kaimyno pastatytos tvoros dalį pamatė, kad apgadintas ir nusuktas į kitÄ pusę lietvamzdis, dėl to Å¡lampa namo siena, sienoje iÅ¡gręžtos skylės. Atvykusiems policijos pareigÅ«nams parodė, kaip kaimynas jai apgadino namo sienÄ .

Su kaimynu ir anksčiau bÅ«davo konfliktų. Jai padarytÄ Å¾alÄ vertina 1000 Lt, be to už darbÄ reikėjo mokėti ir darbininkams, kurie iÅ¡ardė dalį nelegaliai pastatytos tvoros. IÅ¡ kaimyno nieko nereikalauja, tik nori, kad jis nusigriautų visÄ tvorÄ . Dėl pareikÅ¡tų kaltinimų E. B. ir E. G. iÅ¡teisintini.Įžeidimas yra vieÅ¡as kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, raÅ¡tu arba žodžiu. Įžeidimas yra vieÅ¡as, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje, jiems matant, girdint arba per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete.

Užgaulumas reiÅ¡kia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams. Nagrinėjant bylÄ teisme, nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, kurie besÄ lygiÅ¡kai patvirtintų, jog E. B. veiksmais ar žodžiu bÅ«tų vieÅ¡ai įžeidusi E. G.. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad tiek E. B., tiek E. G. konfliktavo, vienas kito atžvilgiu iÅ¡sireikÅ¡dami neetiÅ¡kai ir patys to neneigė. Tačiau byloje nėra liudytojų, kurie galėtų patvirtinti girdėję kaimynų konfliktÄ bei kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių Å¡ias aplinkybes.

Todėl E. B. išteisintina, nes neįrodyta, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 155 str., požymių. Turto sunaikinimo ar sugadinimo be kvalifikuojančių požymių objektas – fizinių ir juridinių asmenų nuosavybė. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Būtini objektyviosios pusė požymiai - veika, pasekmės ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Turto sugadinimas - toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamu naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos.

Nusikaltimas padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. AktyvÅ«s veiksmai gali pasireikÅ¡ti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu į daiktÄ . Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, jai bÅ«tini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi bÅ«ti sunaikintas ar sugadintas konkretus daiktas. Be to, visais atvejais turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimas, ar sugadinimas padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato, kad bus sunaikintas, ar sugadintas svetimas turtas ir Å¡ių pasekmių nori arba, jei nenori sÄ moningai leidžia jiems kilti.

Nagrinėjamu atveju, veiksmai dėl turto sunaikinimo ir sugadinimo teismo nuomone aiÅ¡kiai atspindi civilinius santykius, sietinus su turtinės žalos atsiradimu abiems konfliktuojančioms Å¡alims. SavavaliÅ¡ki veiksmai įgyvendinant tam tikrÄ teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandÅ«rai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir bÅ«dus nustato civilinės teisės normos. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rÅ«Å¡ių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvienÄ kartÄ , sprendžiant klausimÄ , pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Lietuvos A. T. praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-409/2011). Nepritartina praktikai, kai įvairÅ«s tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, to pasekoje sugadinant ar sunaikinant turtÄ , neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės Å¡akų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.

Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties.Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie civilinę kaltinamosios (nukentėjusiosios) E. B. ir nukentėjusiojo ( kaltinamojo) E. G. konflikto prigimtį. Tvora, dėl kurios kilo konfliktas buvo E. G. įtvirtinta į namo sienÄ iÅ¡gręžiant skyles, kuri priklauso kaltinamosios E. B. butui bei tokiu bÅ«du primÅ«ryta prie jos buto sienos. Norėdama apÅ¡iltinti savo namo dalį, kaltinamoji E. B. savavaliÅ¡kai nugriovė dalį nukentėjusiojo E. G. pastatytos tvoros.

Abiems Å¡alims padaryta turtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamasis namas yra tiek kaltinamosios E. B., tiek nukentėjusiojo E. G. bendra dalinė nuosavybė. Dėl Å¡ios tvoros namo bendrasavininkiai nesutaria, byloje nėra duomenų apie tarpusavio susitarimÄ dėl tvoros statymo sÄ lygų. Tvora buvo sumÅ«ryta prieÅ¡ 10 m. ir per šį laikotarpį nei viena iÅ¡ pusių nereiÅ¡kė pretenzijų. Esant tokiai situacijai, Å¡alys savo teises ir gynimo bÅ«dus gali nustatyti civilinės teisės normomis.

Civilinio kodekso (toliau CK) 4.122 straipsnyje nurodyta, kad gali bÅ«ti nustatomas statinių servitutas, suteikiantis teisę atremti vieÅ¡pataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktÄ arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sienÄ (konstrukcijÄ ) kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virÅ¡ tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų Å¡viesÄ ar esamÄ vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iÅ¡ tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo.

Esant nesutarimams dėl turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos, tai nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iÅ¡ bendraturčių ieÅ¡kinį. Kol ginčas bus iÅ¡spręstas, teismas ginčo objektui gali skirti administratorių. CK 1.2 straipsnis įtvirtina visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principÄ , kuris įgyvendinamas civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas, remdamasis CK 1.138 straipsniu, nustatančiu civilinių teisių gynimo bÅ«dus, gali reikalauti ne tik iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (nuostolius), bet ir užkirsti keliÄ teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusiÄ iki teisės pažeidimo padėtį, priteisti įvykdyti pareigÄ natÅ«ra ir t.t.

             Vertinant situacijÄ baudžiamosios teisės aspektu, labai svarbi nusikalstamos veikos subjektinė pusė – tyčia. Svetimo turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ padarytÄ tyčia įstatymų leidėjas nusikaltimu laiko tada, kai sunaikinto ar sugadinti turto vertė virÅ¡ija 3MGL ( 390 Lt) dydžio sumÄ . Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių sugadinto turto vertę, todėl minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad savavaliÅ¡ki E. B. ir E. G. veiksmai ir jų sukelti padariniai nėra tiek pavojingi, kad bÅ«tų galima konstatuoti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. požymius.

             Esant tokioms bylos aplinkybėms ir kontekstui, baudžiamoji byla BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutrauktina, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.              Kaltinamoji E. B. pagal LR BK 155 str. 1d. ir 187 str. 1 d. bei kaltinamasis E. G. pagal LR BK 187 str. 1 d., išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).             Nukentėjusysis ( kaltinamasis) E. G. buvo pareiškęs 1000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 1500 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiojo (kaltinamojo) E. G. praÅ¡ymas priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidas -2000 Lt, paliktinas nenagrinėtu.             Kaltinamoji (nukentėjusioji) E. B. buvo pareiÅ¡kusi 1500 Lt ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt dėl turtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.             IÅ¡aiÅ¡kintina, jog civiliniai ieÅ¡kovai E. B. ir E. G. turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka ( BPK 115 str. 3 d. 2 p.).          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str.nusprendžia:E. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti.E. G. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.E. G. civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei ieÅ¡kinį dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtu.E. B. civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtu.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėja                                                                                       Violeta Balčiūnienė