1dd84895-4b69-48ea-a39f-e90f2890210b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1922-815/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00192-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant atsakovės – Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ atstovei – Å¡ios institucijos Teisės skyriaus virÅ¡ininkei Danguolei Kurčikovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo – R. S. skundÄ atsakovei – Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinei „Vytis“, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas – R. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l.

1) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės – Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ (toliau – ir atsakovė) neiÅ¡mokėto atlyginimo dalį, susidariusiÄ nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kai atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarybos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 23 straipsnio 2 dalimi (2002 m. balandžio 23 d. redakcija), neiÅ¡mokėjo pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio dalies – 1 973,18 Lt.2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.2.1.

Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo įtvirtintas valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas, t. y. priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 proc. pareiginės algos. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) ir statutiniams valstybės tarnautojams, tame tarpe vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, be išlygų taikoma Įstatyme (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatyta darbo apmokėjimo tvarka.

Atsakovės sprendimas mokėti pareiÅ¡kėjui mažesnį negu priklausė darbo užmokestį buvo priimtas iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame pripažinta, kad Ä®statymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat pripažinta, kad Ä®statymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, priėmimo.2.2.

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai; nei Ä®statymo 23 straipsnyje, nei kituose Ä®statymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu. atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Ä®statyme nustatytÄ ribÄ ; taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.2.3.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo suformuotÄ pozicijÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas, o policijos pareigÅ«nų teisė dėl sumažinto neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio turi bÅ«ti ginama. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime pažymėjo, kad Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų vykdomos paisant Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Taigi, konstatuotina, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį.2.4. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. II Atsakovė – Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 6-9) nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o teismui patenkinus pareiÅ¡kėjo skundÄ , teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, pateikia tokius argumentus.1.

Atsakovė, apskaičiuodama priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui, pagrįstai taikė Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalį. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi iÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad valstybės tarnautojų teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ reiÅ¡kia ir tai, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena iÅ¡ pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi bÅ«ti nustatomas įstatyme ir mokamas įstatyme nustatytu laiku, kad valstybės ir savivaldybių biudžetuose turi bÅ«ti numatomos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui reikalingos lėšos. Teisingo apmokėjimo už darbÄ principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis.

Konstitucinis Teismas nutarime nurodė, jog nepalankių padarinių, kilusių dėl teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, pasekmių likvidavimas yra įstatymų leidėjo konstitucinė priedermė.2. Atsakovė, apskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį, veikė teisėtai, t. y. taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius vadovautasi galiojančiais teisės aktais ir jie turi būti taikomi tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuotos, kad jie prieštarauja Konstitucijai.

Kadangi atsakovė nepažeidė nė vieno teisės akto, mokėdama priedus ir priemokas pareiÅ¡kėjui, jos veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ar kaltės.3. Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11d. nutarime pripažino, kad Ä®statymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

III Teismo posėdyje atsakovės – Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ atstovė – Å¡ios institucijos Teisės skyriaus virÅ¡ininkė Danguolė Kurčikovienė (2011 m. rugsėjo 5 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23)) paaiÅ¡kino, kad atsakovė, vykdydama ir taikydama Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalį, 2008 m. taikė 70 proc. ribojimÄ , kad ginčo dėl 2008 m. pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos sumos – 1 973,18 Lt – nėra, nurodė, kad, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , atsakovė prieÅ¡taravimų dėl pateikto skundo neturi.

Atsakovės atstovė taip pat prašė teismui patenkinus skundÄ , teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams, kadangi nuo 2012 m. sausio 1 d. atsakovė nebeteiks komercinių paslaugų (apsaugos), todėl negaus pajamų, bus sudėtinga iÅ¡mokėti priteistas sumas, o atidėjus sprendimo vykdymÄ vieneriems metams Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos galėtų sukaupti lėšas, atitinkamai suformuoti darbo užmokesčio fondÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

1. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas – R. S. ginčijamu laikotarpiu dirbo Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ Klaipėdos apsaugos skyriaus Stebėjimo ir techninės kontrolės poskyrio vyresniuoju patruliu (b. l. 2, 10).Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kėjui buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Ä®statymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.IÅ¡ byloje esančių Pažymos apie apskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

2) bei Pažymos apie apskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

10) matyti, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui buvo neišmokėta 1 973,18 Lt (vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt trys litai ir aštuoniolika centų) priemokų ir priedų.2. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį ginčo laikotarpiu reglamentavo ir tebereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ (23–26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 7 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o Å¡io straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 161, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 261, 431 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymÄ , kurio 6 straipsnyje buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 9 d. redakcija) priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos; į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.3. Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos darbo užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuotos raÅ¡tu. Statuto 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime nutarė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo straipsnyje, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.5. Minėtas Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių metu, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo Ä®statyme nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė – Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė „Vytis“ už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomas užduotis, atliktas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi su pareiÅ¡kėju. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Kaip minėta, atsakovės – Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ atstovė teismo posėdyje fakto, kad nėra su pareiÅ¡kėju pilnai atsiskaityta, neneigia.6. Å iame kontekste teismas atsakys ir į klausimÄ , ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika, aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ , pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, publikuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 19, 2010, p. 261–276.

Å ioje nutartyje iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad „ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbÄ ) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktÄ darbÄ yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme“.

Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime konstatavo, jog „tai, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiūriu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau yra įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato jurisdikcinės ir kitos teisę taikančios institucijos, taikydamos atitinkamas su sprendimo vykdymu susijusius santykius reglamentuojančias įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintas teisės normas“.

Pabrėžtina, kad po Å¡io Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, patvirtino savo administracinės justicijos doktrinines nuostatas, suformuluotas paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010.Å iame kontekste teismas akcentuoja, kad retroaktyvumo problemos Å¡ioje byloje nėra vien dėl to, kad Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime buvo konstatuota legislatyvinė omisija, o todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, negalima buvo ir nebuvo konstatuota Valstybės tarnybos įstatymo teisinio reguliavimo įvykdymo, nes legislatyvinės omisijos konstatavimas reiÅ¡kė ir įstatyminių pareigų (ir apskritai reguliavimo) nebuvimÄ , o taip pat ir jų įvykdymo negalimumÄ .7.

Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovės – Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“ sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo yra neįvykdyti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, yra nurodęs, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas, o nagrinėjamu atveju R.

S. į teismÄ dėl negautos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2011 m. sausio 18 d. (žr. vokÄ (b. l. 3)). Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ tik už 2008 m., be to, pirmoji nepriemoka buvo atlikta tik 2008 m. kovo mėn. (b. l. 10), todėl ieÅ¡kininės senaties terminas nebuvo praleistas.Taigi, atsižvelgiant į tai, kad laikotarpis, už kurį praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, nevirÅ¡ija trejų metų (2008 m. sausio 1 d.–2008 m. gruodžio 31 d.), pareiÅ¡kėjui – R.

S. iÅ¡ Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ priteistina 1 973,18 Lt (vienas tÅ«kstantis devyni Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt trys litai ir aÅ¡tuoniolika centų), t. y. darbo užmokesčio nepriemoka.Priteista darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.8. Minėta, kad atsakovė – Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinė praÅ¡o teismÄ sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja teismo sprendimų vykdymÄ ; Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti.

Remiantis administracinių teismų praktika (žr. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-644-583/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011), taip pat atsižvelgiant į sunkiÄ Lietuvos valstybės ir biudžetinių įstaigų turtinę padėtį (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimÄ Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“), atsakovės – Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės praÅ¡ymas teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams tenkintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo – R. S. praÅ¡ymÄ tenkinti.Priteisti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos vieÅ¡osios policijos rinktinės „Vytis“ 1 973,18 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris litus ir aÅ¡tuoniolika centų) darbo užmokesčio nepriemokos. Priteista darbo užmokesčio nepriemoka nurodyta neiÅ¡skaičiavus gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.Teismo sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                          Ernestas Spruogis