2020-01-29 Nr. AB-1898-3-64-3-00181-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-125-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00181-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. sausio 10 d. buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje. Areštinėje jis patyrė dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, nepatogumus, emocinę depresiją ir sukrėtimus, pažeminimą, galimybių sumenkinimą. Areštinės kamerose sanitarinis mazgas neatitiko standartų, nebuvo įrengtas tualetas, tik nutekėjimo kanalizacija, kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo drėgmė, pelėsis, langai užvirinti, kamerose buvo prastos laikymo sąlygos.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinėje (toliau – ir areštinė) pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 3, kurios plotas 12,68 m2, nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. su dviem asmenimis, kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 m2, nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. su vienu asmeniu, kameroje Nr. 2, kurios plotas 13,12 m2, nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. sausio 10 d. vienas. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės AVPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt.

5. Atsakovo atstovas nesutiko su Tauragės AVPK pareigūnų veiksmų vertinimu kaip neteisėtu, nes konstatuoti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015), reikalavimus nėra pagrindo. Areštinėje periodiškai atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, rasti neesminiai trūkumai nedelsiant pašalinami. 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte HN 134:2015 14 punkto pažeidimų nenustatyta, 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akte nustatyta, kad pažeisti HN 134:2015 14 ir 16 punktai, tačiau tik trečioje kameroje, o trečioje kameroje pareiškėjas buvo tik vieną parą, todėl negalima teigti, kad viena para galėjo sukelti labai didelių išgyvenimų, dėl kurių būtų pagrindas atlyginti neturtinę žalą pinigais. 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte HN34:2015 39 punkto pažeidimų nenustatyta. 2017 m. vasario 15 d. akte nurodoma, kad buvo pažeistas HN 34:2015 39 punktas, bet kadangi trečioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas tik vieną parą, tai negalėjo sukelti ypač didelių išgyvenimų. Dėl supuvusių grindų nei viename patikrinimo akte nėra užsimenama ir nėra nurodyta, kad rasta pažeidimų, todėl pareiškėjo teiginiai visiškai nepagrįsti. Visose kamerose tualetai įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu, pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktą, kameroje įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio pertvara.

6. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jo fizinei sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sąlygos areštinėje. Pareiškėjas skunde išdėstė bendro pobūdžio teiginius, bet nepateikė jokios faktinės argumentacijos, remiantis kuria būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo D. M. skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui D. M. 30 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Telšių AVPK, neteisėtais veiksmais, atlyginimo priteisimo.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 patvirtintų Telšių AVPK nuostatų 2 punktu, Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 (toliau – ir Teritorinės policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės), XI skyriumi (80 punktu) ir pažymėjo, kad iš atsakovo pateikto Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko T. M. 2018 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-1612 (b. l. 25) matyti, kad D. M. buvo laikomas areštinės kamerose Nr. 3 ir Nr. 2. Kameros Nr. 3 plotas – 12,68 kv. m, kameros Nr. 2 plotas – 13,12 kv. m. Pareiškėjas kameroje Nr. 3 buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. su dviem asmenimis, kameroje Nr. 2 buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. su vienu asmeniu, kameroje Nr. 2 buvo laikomas nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. sausio 10 d. vienas.

10. Teismas pažymėjo, kad kai pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais dviem asmenimis, kameroje Nr. 3 nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d., pareiškėjui teko 4,09 kv. m kameros ploto. Kameroje Nr. 2 pareiškėjas buvo laikomas kartu su dar vienu asmeniu nuo 2016 m. gruodžio 30 d. 14.03 val. iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjui teko 6,56 kv. m kameros ploto. Kameroje Nr. 2 pareiškėjas buvo laikomas vienas nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. sausio 10 d., pareiškėjui teko 13,12 kv. m kameros ploto.

11. Teismas akcentavo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d., kai pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, Tauragės AVPK administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas) kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui areštinėje nebuvo užtikrinamas 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas) plotas iš viso beveik 2 paras.

12. Dėl sanitarinio mazgo, higienos sąlygų kamerose teismas vadovavosi HN 134:2015, visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento (toliau – ir Sveikatos centras) 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-4 yra nurodyta, jog 2016 m. kovo 31 d. atlikto patikrinimo metu Tauragės AVPK areštinės kameroje Nr. 2 ant sienų vizualiai matomų pelėsių nėra (b. l. 27–28).

13. Sveikatos centro 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte Nr. PA.7-4 nurodyta, jog 2016 m. kovo 31 d. atlikto patikrinimo metu Tauragės AVPK areštinės kameroje Nr. 3 atliktas bendros dirbtinės apšvietos matavimas, kurio metu nustatyta apšvietos vertė mažesnė nei HN 134:2015 14 punkte reglamentuojamas dydis. Atlikus oro temperatūros matavimus, taip pat nustatytas HN 134:2015 16 punkto pažeidimas. Taip pat nustatytas HN 37:2009 39 punkto pažeidimas – kameroje Nr. 3 ant sienų, lubų yra vizualiai matomų pelėsių (b. l. 29–31).

14. Sveikatos centro 2017 m. vasario 9 d. Šiluminės aplinkos tyrimo protokole Nr. F-M-66/2017 bei Dirbtinio apšvietimo tyrimo protokole Nr. F-A-57/2017 nurodyta, kad 2017 m. vasario 6 d. atlikto tyrimo metu Tauragės AVPK areštinėje buvo fiksuojami atitinkami higienos normų pažeidimai (b. l. 32–35).

15. Vadovaudamasis teismų praktika, teismas sprendė, kad sanitarinio mazgo erdvė nebuvo visiškai atitverta. Įvertinus sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijas, daryta išvada, jog nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į privatumą.

16. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad dėl apgyvendinimo perpildytose kamerose, sanitarinio mazgo tinkamo neatitvėrimo areštinės kamerose, kitų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant areštinės patalpose būtų buvę laikytasi teisinio reglamentavimo ir higienos normų reikalavimų.

17. Teismas, atsižvelgdamas į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į nustatytų pažeidimų pobūdį ir tai, kad šie pažeidimai buvo tik atskirais laikotarpiais, trumpą laikotarpį (nepilnas 3 paras), be to, nenustatyta, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, kad atsakovas tyčia būtų siekęs sudaryti netinkamas kalinimo sąlygas, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, jog 30 Eur suma laikytina pagrįsta ir adekvačia dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

18. Spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip metams laiko nuo tada, kai jis išvyko iš Tauragės AVPK areštinės. Aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba pakankamai ilgą laiką, leido teismui daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti 10 000 Eur suma.

III. 19. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad buvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje žiauriomis sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, priteisė per mažą žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad būdamas dietininkas Areštinėje gaudavo paprastą maistą, todėl turėjo kentėti (duomenys neskelbtini), paprašius vaistų nuo (duomenys neskelbtini), jų nebuvo duota. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas įvertino tik pareiškėjo buvimą areštinėje 13 parų, nors tardymo laikas truko maždaug pusę metų.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tauragės AVPK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus dėl pažeidimų areštinėje (netinkamas maistas ir vaistų negavimas) ir prašo atsižvelgti į pusės metų laikotarpį (nors areštinėje buvo tik 13 parų). Šie reikalavimai nebuvo reiškiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismo neturėtų būti nagrinėjami. Tauragės AVPK teigimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylos aplinkybes, įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas neįrodė, kodėl jam padaryta žala turėtų būti įvertinta 10 000 Eur suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. M. kildina iš Tauragės AVPK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

24. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikymą Tauragės AVPK areštinėje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. sausio 10 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė jam 30 Eur neturtinės žalos atliginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

25. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, priteisė per mažą žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad būdamas dietininkas areštinėje gaudavo paprastą maistą, todėl turėjo kentėti (duomenys neskelbtini), paprašius vaistų nuo (duomenys neskelbtini), jų nebuvo duota. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas įvertino tik pareiškėjo buvimą areštinėje 13 parų, nors tardymo laikas truko maždaug pusę metų.

26. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo maitinimo, nesuteiktų vaistų nuo (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo nurodyto pusės metų tardymo laiko, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra nauji, jie nebuvo reiškiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-468-442/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1640-756/2018; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2406-624/2020 ir kt.).

28. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. dėl netinkamo maitinimo, nesuteiktų vaistų nuo (duomenys neskelbtini) ir pusės metų tardymo laiko, bei su jomis sieja reikalavimą atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš to, kad areštinės kamerose sanitarinis mazgas neatitiko standartų, nebuvo įrengtas tualetas, tik nutekėjimo kanalizacija, kamerose nebuvo ventiliacijos, buvo drėgmė, pelėsis, langai užvirinti, kamerose buvo prastos laikymo sąlygos. Nė vienas iš minėtų apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

29. Dėl likusios pareiškėjo apeliacinio skundo dalies pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos minėto apeliacinio skundo ribos. Taigi vertintinas pareiškėjo nurodytas argumentas, kad teismas, netinkamai įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, priteisė per mažą žalos atlyginimą.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d. (beveik dvi paras) pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui – Tauragės AVPK administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuotas) kameros ploto (pareiškėjui teko 4,09 kv. m kameros ploto). Teismas taip pat konstatavo, kad sanitarinio mazgo erdvė nebuvo visiškai atitverta, nustatyti higienos normų pažeidimai. Teismas atsižvelgė, kad šie pažeidimai buvo tik atskirais laikotarpiais, trumpą laikotarpį, be to, nenustatyta, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, kad atsakovas tyčia būtų siekęs sudaryti netinkamas kalinimo sąlygas, todėl sprendė, jog 30 Eur suma laikytina pagrįsta ir adekvačia dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

31. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-202-552/2018; 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018, 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4143-629/2019 ir kt.). Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.); 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p.; 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).

32. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgusi į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas šios žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė

Arūnas Sutkevičius