2016-12-19 Nr. AB-24180-3-64-3-00447-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1490-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00447-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK), priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškino, kad nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. birželio 4 d. buvo laikomas Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariate. Tvirtino, kad kameroje kartu su nepilnamečiu suimtuoju buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, kurios prilygo kankinimui. Dvi paras jis nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore, po etapavimo nebuvo nuvestas į dušą. Kameroje nebuvo lango, rozečių, negalėjo žiūrėti atsivežto televizoriaus. Nebuvo elektros, švietė tik viena lemputė, kameroje buvo tamsu. Kameros lubų kampe buvo įmontuota filmavimo kamera, per kurią pareigūnai stebėdavo, ką pareiškėjas veikia. Pareiškėjas neturėjo privatumo, o tai žemino jo orumą. Kameroje buvo drėgna, ji nebuvo vėdinama. Trijų centimetrų storio čiužinys buvo išgulėtas ir smirdintis, antklodė ir pagalvė – taip pat smirdinčios, drėgnos, ant jų pareiškėjas negalėjo gulėti. Jis gulėjo ant savo asmeninio pledo, po galva pasidėjęs megztinį ir užsiklojęs chalatu, kadangi bijojo užsikrėsti odos ligomis. Dėl oro trūkumo kameroje pareiškėjui skaudėjo galvą. Kadangi kameroje nebuvo lango, jis negalėjo orientuotis, koks paros metas, todėl sutriko miegas.

Kameroje, kurios plotas yra apie 8 kv. m, vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Patalpoje buvo stalas, dviejų aukštų gultas, sanitarinis mazgas, spintelė, kurie taip pat užėmė kameros plotą. Dėl vietos trūkumo pareiškėjas buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o gamtinius reiklaus atlikti matant kitam suimtajam bei prie vaizdo stebėjimo kamerų. Kameroje nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, o tai kenkė T. O. akims. Kartu laikomas nepilnametis rūkė, kadangi pareiškėjas nerūko, tai kėlė konfliktinę situaciją. Pažymėjo, kad konfliktinės situacijos dažnai kyla ir dėl ploto trūkumo. Nurodė, kad dėl pažeidimų įkalinimo įstaigų vadovybė bei pareigūnai nebaudžiami. Dėl neteisėtų Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato darbuotojų veiksmų patyrė neturtinę žalą: dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, dvasinius emocinius sutrikimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat jaučia baimę, apatiją. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 4 000 Eur.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių AVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad remiantis Šiaulių AVPK teismui pateiktais ir byloje esančiais dokumentais, T. O. nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. birželio 4 d., t. y. 47.05 val. buvo laikomas Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose. Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariate ginčijamu laikotarpiu areštinė nebuvo įrengta. Trumpalaikio ir ilgalaikio sulaikymo patalpos reglamentuotos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtintoje Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 2 punkte nustatyta, kad sulaikymo patalpos yra specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pagal Instrukcijos 38 punktą, asmenys, pristatyti iš policijos areštinių ar kitų laisvės atėmimo vietų procesiniams veiksmams atlikti, gali būti pristatomi į operatyvaus valdymo padalinio laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas, kol neatliekami procesiniai veiksmai arba atlikus procesinius veiksmus, iki tol, kol bus išvežti į policijos areštinę ar kitas laisvės atėmimo vietas, bet ne ilgiau, kaip nustatyta Instrukcijoje. Ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai numatoma juos laikyti 24 ar daugiau valandų, turi būti išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai (Instrukcijos 40 punktas).

Ilgalaikio sulaikymo patalpoms nėra numatyti pasivaikščiojimo kiemeliai, kurie reglamentuoti Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, taip pat šioms patalpoms nėra numatytas dušas, elektros lizdai bei langai. Ilgalaikio sulaikymo patalpoms taip pat nėra taikomos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-24 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-820, nuostatos, taip pat nėra taikomos nuostatos, įtvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“. Asmens laikymo sąlygos privalo atitikti bendruosius asmens sveikatos saugos bei kasdienio poreikio tenkinimo reikalavimus. Šalia ilgalaikio sulaikymo patalpų įrengtas dušas, kuriuo galima pasinaudoti. Vienos ilgalaikio sulaikymo patalpos, kurioje laikomi ne daugiau kaip 2 asmenys, plotas yra 8,0975 kv. m. Sulaikymo patalpose yra ventiliacija ir drėgmė nesikaupia. Šiose patalpose yra dirbtinis apšvietimas, kuris sudaro 167 lx.

Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko 2015 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime „Dėl T. O. skundo“ nurodyta, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo laikomas kartu su rūkančiu nepilnamečiu asmeniu, yra nepagrįsti, nes Instrukcijos nuostatų dėl nepilnamečių asmenų laikymo atskirai nuo suaugusiųjų pažeidimų Raseinių rajono policijos komisariate nebuvo nustatyta. T. O. buvo išduotas tinkamas naudojimui minkštasis inventorius ir patalynė, o pasinaudoti dušu pareiškėjas nereiškė noro. Ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengta tinkama pertvara, atskirianti sanitarinį mazgą nuo gyvenamųjų patalpų, todėl pareiškėjo teiginys, kad jis gamtinius reikalus buvo priverstas atlikti kitų asmenų akivaizdoje, yra taip pat nepagrįstas. Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 (toliau – ir Reikalavimai) (2010 m. kovo 31 d. redakcija), 33.6 punkte nustatyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpoje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Tų pačių Reikalavimų 33.15 punkte nustatyta, kad uždarytų asmenų elgesiui stebėti ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigūnams sudaromos sąlygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. Tvirtino, kad pareiškėjo teisės dėl sanitarinio mazgo, vaizdo stebėjimo kameros įrengimo bei kitų laikymo Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose nebuvo pažeistos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių AVPK, pažeidė T. O. teisę į tinkamas laisvės atėmimo sąlygas dėl tinkamo sanitarinio mazgo neįrengimo. Kitą skundo dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sąlygų Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose, atlyginimo.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje T. O. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismas pažymėjo, kad skundą pareiškėjas grindė tuo, kad dėl kamerų ploto trūkumų ir kitų laikymo Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala.

Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 patvirtinta Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcija. Instrukcijos 2 punkte nustatyta, kad sulaikymo patalpa yra specialiai įrengta patalpa, skirta nustatyta tvarka laikinai asmenims, pristatytiems į policijos įstaigą, uždaryti. Sulaikymo patalpos, atsižvelgiant į jų įrengimą, skirstomos į laikino ir ilgalaikio sulaikymo patalpas. Pagal Instrukcijos 40 straipsnio nuostatą, ilgalaikio sulaikymo patalpose asmenys gali būti laikomi 24 ir daugiau valandų. Minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpose, Instrukcijoje nereglamentuojamas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, o Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose – 4,1 kv. m. Pagal Policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktą policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pažymėtina, kad nei vienas iš paminėtų aktų nėra skirtas minimaliam vienam asmeniui, laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpose, tenkančiam plotui reglamentuoti, tačiau į juos turėtų būti atsižvelgiama kaip į orientacinius teisės aktus.

Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkės 2015 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime dėl T. O. skundo Nr. 40-PR2-9548 (b. l. 15–17) nurodyta, kad Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. birželio 4 d. buvo laikomi ne daugiau kaip po du asmenis kameroje, tačiau nėra galimybės pateikti tikslių duomenų apie kamerose tam tikru laiku buvusių asmenų skaičių, kadangi tokia apskaita nėra vedama.

Pažymėta, kad esant galimybei, asmenys ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomi po vieną. Kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas su dar vienu asmeniu, patvirtino ir pats pareiškėjas. Minėtame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengtos trys ilgalaikio sulaikymo kameros, kurių kiekvienos bendras plotas – 8,0975 kv. m, o juose įrengtų sanitarinių mazgų plotas užima 0,9 kv. m. Pažymėta, kad minėtose patalpose T. O. buvo laikomas ne ilgiau nei 48 valandas.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tai pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).

Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Kadangi minėtoje teisės normoje nustatyta, kad sanitarinės patalpos turi būti atskiros, atskiros patalpos plotas negali būti įskaičiuojamas į asmeniui kameroje skiriamą plotą. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas, atėmus sanitariniam mazgui skirtą plotą, dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei aplinkybę, kad asmenys ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomi iki dviejų parų, teismas pažymėjo, kad laikant pareiškėją Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose, jam buvo skiriama pakankamai ploto.

T. O. taip pat nurodė, kad buvo priverstas gamtinius reikalus atlikti matant kitam suimtajam bei prie vaizdo stebėjimo kamerų.

Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-206, 31.5 įtvirtinta, kad laikino ir ilgalaikio sulaikymo kameros ir sanitarinis mazgas pristatytiems asmenims įrengiami pirmame pastato aukšte prie budėtojų patalpų, nematomoje besikreipiantiems į policijos įstaigą asmenims vietoje. Ši nuostata suponuoja išvadą, kad sanitarinis mazgas turėtų būti atskirtas nuo gyvenamųjų patalpų. Pažymėtina, kad laikymo ilgalaikio sulaikymo patalpoje sąlygos privalo atitikti bendruosius asmens sveikatos bei kasdienio poreikio tenkinimo reikalavimus. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nors Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nustato laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą, tačiau nesant akto, kuris reglamentuotų ilgalaikio sulaikymo patalpų sanitarinio mazgo įrengimą, šiuo teisės aktu turėtų būti vadovaujamasi. Teismo nuomone, sanitarinis mazgas Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose nėra įrengtas tinkamai. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Vaizdo kameromis asmenys stebimi, kad neatliktų nepageidaujamų veiksmų ir nesusižalotų. Iš Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko 2015 m. kovo 18 d. tarnybinio pranešimo dėl T. O. skundo Nr. 40-PR2-9548 (b. l. 15–17) matyti, kad vaizdo stebėjimo kameromis nėra stebimi asmenys, kai jie būna sanitarinio mazgo zonoje. Teismo vertinimu, stebėti sulaikytuosius reikalinga, o toks stebėjimas negali būti laikomas žeminančiu asmenų orumą, kadangi tokiomis sąlygomis asmenys laikomi trumpą laiką.

Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko 2015 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime dėl T. O. skundo Nr. 40-PR2-9548 (b. l. 15–17) pažymėta, kad šalia ilgalaikio sulaikymo patalpose įrengtų kamerų yra patalpa, kurioje įrengtas dušas. Duše suimti, nuteisti, įtariami padarę nusikalstamą veiką ir kiti asmenys, laikomi šiose patalpose, turi galimybę nusiprausti, jei jie to pageidauja. Įstaiga neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs pageidavimą nusiprausti po dušu. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti pateikta informacija dėl dušo įrengimo. Apie dušo įrengimą liudija ir atsakovo pateikta fotonuotrauka (b. l. 18). Administracinėje byloje nėra įrodymų, kad T. O. būtų išreiškęs norą nusiprausti duše ir jam neleista. Ginčo laikotarpiu jis dėl šio nurodyto pažeidimo į Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato administraciją nesikreipė.

Instrukcijos 40 punkte nustatyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose laikomiems asmenims, kai numatoma juos laikyti 24 ar daugiau valandų, turi būti išduodamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės), taip pat paklodės, užvalkalai, rankšluosčiai. Pareiškėjas neginčija, kad šis reikalavimas buvo įvykdytas, tačiau tvirtina, kad patalynė bei minkštasis lovos inventorius buvo drėgni, smirdintys. Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko 2015 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime dėl T. O. skundo Nr. 40-PR2-9548 nurodyta, kad minkštasis inventorius, jam susidėvėjus, yra nurašomas ir pakeičiamas nauju. Minkštasis inventorius keičiamas kasmet, nuolat atnaujinama ir patalynė. Pažymėta, kad T. O. išdėstyti faktai, jog čiužinys yra išgulėtas, antklodė ir pagalvės drėgnos, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas teiginių dėl netinkamos patalynės bei minkštojo lovos inventoriaus niekuo nepagrindė. Jis ginčo laikotarpiu dėl šio galimo teisių pažeidimo į Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato administraciją nesikreipė, o aptariamų faktų dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima. Taigi, teismo vertinimu, nurodytas pažeidimas laikytinas neįrodytu.

Nei Instrukcija, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai. Atsižvelgiant į šių patalpų paskirtį bei tai, kad joje asmenys laikomi tik laikinai, pasivaikščiojimo kiemelių neįrengimas bei asmenų neišvedimas pasivaikščioti negali būti laikomas jų teisių pažeidimu.

Teisės aktai taip pat nereglamentuoja langų, ventiliacijos, rozečių įrengimo. Taip pat nėra reglamentuojamas ir atskiras rūkančių asmenų laikymas. Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko 2015 m. kovo 18 d. tarnybiniame pranešime dėl T. O. skundo Nr. 40-PR2-9548 (b. l. 15–17) pažymėta, kad Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose kameroms apšviesti naudojamos kaitrinės lempos, užtikrinama dirbtinio apšvietimo norma, įmontuota elektros instaliacija paslėpta. Kamerose apšvietimui naudojama po vieną 1 350 lm kaitrinę lempą, kurios apšvietimas sudaro 167 lx. Nei vienoje ilgalaikio sulaikymo patalpoje nėra langų, tačiau yra įrengtas dirbtinis patalpų vėdinimas. Iš Raseinių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. birželio 28 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akto Nr. 0213423 (b. l. 20–23) matyti, kad maisto tvarkymo patalpoje yra ventiliacija, drėgmė nesikaupia, šviesos pakanka. Vartotojų skundų nebuvo registruota. Kitų duomenų nėra pateikta. Kaip jau minėta, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius teisės aktų pažeidimų, nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti neturtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys, kad laikymo ilgalaikio sulaikymo patalpoje sąlygos privalo atitikti bendruosius asmens sveikatos bei kasdienio poreikio tenkinimo reikalavimus. Administracinėje byloje nėra pateikta kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad T. O. laikymo ilgalaikio sulaikymo patalpoje sąlygos neatitiko bendrųjų asmens sveikatos bei kasdienio poreikio tenkinimo reikalavimų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl šių galimų teisių pažeidimų į Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato administraciją nesikreipė.

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl sanitarinio mazgo tinkamo neatskyrimo. Atsižvelgęs į tai, kad T. O. netinkamomis sąlygomis buvo laikomas tik iki 48 valandų, teismas pripažino, kad šis pažeidimas vertintinas kaip mažareikšmis ir pakankama žalos atlyginimo forma yra jo teisės pažeidimo pripažinimas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

III. Pareiškėjas T. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ir prašo jį pakeisti priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas kartoja argumentus, išdėstytus skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, jog atvykus į Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariatą jam nebuvo suteikta galimybė išsimaudyti po dušu. Be to, kameroje nebuvo rozečių, dėl ko negalėjo naudotis televizoriumi ir elektriniu virduliu. Pažymi, jog kameroje nėra lango ir ventiliacijos, negalėjo privačiai naudotis sanitariniu mazgu, buvo su asmeniu, kuris rūkė, tuo tarpu pareiškėjas yra nerūkantis. Teigia, jog skirta patalynė smirdėjo ir buvo nešvari. Mano, jog patirtos kančios nėra mažareikšmės, jos nėra pamirštamos.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą.

Atsiliepime nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo teisių pažeidimo nesant tinkamai įrengto sanitarinio mazgo. Sanitarinis mazgas įrengtas remiantis Reikalavimų 33.6 punktu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2014 m. birželio 2 d. iki 2014 m. birželio 4 d. buvo laikomas Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, dėl kurių patyrė 4 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių AVPK, pažeidė T. O. teisę į tinkamas laisvės atėmimo sąlygas dėl tinkamo sanitarinio mazgo neįrengimo, tačiau kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų nenustatė, todėl pareiškėjui iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo nepriteisė.

Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą konstatavęs, kad sanitarinis mazgas Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose nėra įrengtas tinkamai. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje vertintas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. Šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pareiškėjas neginčija.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Taigi tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek pareiškėjui padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš 3 viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pareiškėjas, be kita ko, teigė, jog kameroje, kurios plotas buvo apie 8 kv. m, vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, pažymėjo, jog minimalus vienam asmeniui, laikomam ilgalaikio sulaikymo patalpose, tenkantis plotas, nėra reglamentuotas. Teisėjų kolegija su minėtu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-492 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų (2010 m. kovo 31 d. redakcija) 33.1 punktu, ilgalaikio sulaikymo patalpose vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrąjį gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Įvertinusi ilgalaikio sulaikymo patalpos plotą nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui būnant patalpose jam teko mažiau nei 5 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. šiuo atveju buvo pažeistas Reikalavimų 33.1 punkto reikalavimas, nustatantis 5 kv. m plotą vienam asmeniui, nes patalpoje, kurios plotas 8,0975 kv. m, nepažeidžiant vienam asmeniui tenkančio patalpos ploto normos galima laikyti tik vieną asmenį. Atsakovas nurodė, kad patalpose laikoma nuo 1 iki 2 asmenų, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti, kiek asmenų šiuo atveju buvo patalpoje. Atsižvelgusi į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiga įrodyti aplinkybes, kada pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, tenka atsakovui, todėl šias aplinkybes vertina pareiškėjo naudai ir sprendžia, jog Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpoje pareiškėjas buvo laikomas 2 dienas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktuose nustatytą patalpos plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam patalpoje, teko mažiau kaip 5 kv. m ploto. Dėl to pripažintina, kad Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 5 kv. m patalpos ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo nesudarant galimybės pasivaikščioti gryname ore, taip pat dėl elektros kištukinių lizdų nebuvimo, nes, nustatęs, kad teisės aktai nenumato pasivaikščiojimo kiemelių, elektros kištukinių lizdų įrengimo ilgalaikio sulaikymo patalpose, nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų.

Reikalavimų 33.12 punkte nustatyta, kad teritorinių policijos įstaigų pastatų operatyvaus valdymo padalinių patalpose langų įrengti neprivaloma. Todėl, nors pareiškėjas ir buvo laikomas ilgalaikio sulaikymo patalpoje, kurioje nėra lango, šiuo aspektu pažeidimo konstatuoti taip pat nebuvo pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo teisėjų kolegija akcentuoja, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio svarbu atsižvelgti į pareiškėjo kalinimo ilgalaikio sulaikymo patalpose trukmę ir nustatytų pažeidimų pobūdį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas 2 dienas, t. y. ne ilgiau kaip 48 valandas. Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad vertinant kalinimo sąlygas turi būti atsižvelgiama į jų visumos kumuliacinį poveikį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016; 2016 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1336-822/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamu atveju nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) būti atlyginama pinigais, t. y. kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. sprendimą pakeisti pripažįstant, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pažeidė pareiškėjo T. O. teisę į tinkamas laisvės atėmimo sąlygas dėl tinkamo sanitarinio mazgo neįrengimo ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, neužtikrinimo.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius