2022-03-23 Nr. AB-6794-3-62-3-03365-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1724-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03365-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. A. A. A. ir M. A. O. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. A. A. A. ir M. A. O. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė T. A. A. A. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) ir jos nepilnametis vaikas M. A. O. O. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 21M38091 (toliau – ir Sprendimas; 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. 6K-2050 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjoms prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti T. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi T. A. A. A. 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; neuždrausti atvykti M. A. O. O. į Lietuvos Respubliką.

3. Pareiškėja nesutinka su atsakovo argumentais, kad joms negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl jos neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir joms nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje; joms negali būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus, nes joms nekyla reali grėsmė grąžinimo į kilmės valstybę atveju; jų nurodytos aplinkybės nesąlygoja pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo, o deklaruojama baimė yra hipotetinio pobūdžio, pasakojimas abstraktus.

4. Pabrėžė, jog nurodė realias aplinkybes ir pagrindė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir joms turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus. Pareiškėjos nurodė konkrečias aplinkybes, dėl kurių negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jų visokeriopam saugumui, gyvybei ir sveikatai, o atsakovo surinkta informacija apie jų kilmės valstybę patvirtina, kad asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimus, gresia susidorojimas.

5. Pareiškėja detaliai stengėsi paaiškinti visas su jų sudėtinga situacija susijusias aplinkybes. Savo pasakojimui pagrįsti negalėjo pateikti daiktinių įrodymų dėl objektyvių priežasčių, nes negalėjo gauti šios informacijos iš kilmės valstybės, tačiau pagal pareiškėjų pateiktą informaciją, jos patikimumą pagal kompetenciją prieinamomis priemonėmis galėjo ir turėjo patikrinti atsakovas, tačiau to nepadarė. Vertinant tam tikrai socialinei grupei priklausančio asmens baimės patirti persekiojimą ateityje pagrįstumą, nereikalaujama, kad prieglobsčio prašytojas jau būtų patyręs persekiojimą praeityje. Pareiškėjų nuomone, dėl jų priklausymo (duomenys neskelbtini), kurių atžvilgiu buvo ir yra (duomenys neskelbtini) naudojama prievarta, atsakovas turėjo suteikti prieglobstį dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą.

6. Pareiškėja nesutinka su atsakovo sprendimo dalimi nesuteikti joms papildomos apsaugos. Atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), rėmėsi iš esmės EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Naujesni duomenys patvirtina pareiškėjoms gresiantį individualų pavojų, todėl atsakovo sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas. EPPB ataskaita yra vienerių metų senumo, o saugumo situacija sparčiai keičiasi, todėl atsakovas savo sprendimą privalėjo pagrįsti aktualiais ir naujausiais duomenimis.

7. Dėl išsiuntimo pažymėjo, kad savo elgesiu niekaip neparodė, kad kelia grėsmę viešajai tvarkai. Bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jų pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėjos visą laiką buvo geranoriškos, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jos savanoriškai neišvyktų iš šalies. Mano, kad atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Šis terminas, pareiškėjų teigimu, nėra proporcingas, nes buvo dedamos nuoširdžios pastangos padėti tyrimui.

8. Pareiškėja nesutiko, jog jos skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui Komisijoje. Nurodė prašiusi, jog būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jos išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

9. Pareiškėja laikėsi pozicijos, jog Migracijos departamentas, prieš priimdamas sprendimą, nors ir ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėjų, tačiau tinkamai neįvertino jų paaiškinimų ir atsižvelgdamas į juos, nesurinko aktualios informacijos apie kilmės valstybę. Mano, kad Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo jos skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjos išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Pareiškėjos skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjoms pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jos neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjų istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso joms suteikimo, kadangi pareiškėjų įvardijamas persekiotojas – (duomenys neskelbtini) – nėra valstybiniai subjektai. Pažymėjo, kad pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėjų pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) nėra įtikinamas, jame trūksta konkrečių detalių, kurios galėtų būti patikrintos.

12. Remdamasis EPPB 2021 m. informacija, Migracijos departamentas konstatavo, kad beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad „vien dėl buvimo“ šioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl nusprendė, kad pareiškėjos neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Be to, pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime. Pareiškėjos prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka (kaip ir numato Tvarkos aprašo 42 punktas, informacija apie tai, kad prašymas nagrinėjamas skubos tvarka pažymėta asmens byloje – pažymoje dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo, t. y. nepriimant atskiro sprendimo). Atsakovas laikėsi pozicijos, jog pagrįstai nustatė pareiškėjai maksimalų 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

14. Atsakovas paaiškino, jog žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Migracijos departamento komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjų skundą nagrinėjusi Migracijos departamento sudaryta komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjų skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pareiškėjos. Pažymėjo, jog vien tai, kad pareiškėjų skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 15. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjos T. A. A. A. ir jos nepilnamečio vaiko M. A. O. O. skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21M38091 rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti T. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21M38091 rezoliucinės dalies 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi T. A. A. A. 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 6K-2050 dalį; kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

16.1. Pareiškėjos į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko nelegaliai kirtusios Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo ir vaiko prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini).

16.2. Apklausos, įvykusios 2021 m. spalio 25 d. metu pareiškėja nurodė, kad ji negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes ten (duomenys neskelbtini). Pareiškėja turėjo draugą, kuris (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, ji ir jos draugas, nepaklausęs šeimos, susituokė, susilaukė vaiko, o šiuo metu laukiasi ir antro vaiko. Jos draugas jai piršosi keletą kartų, tačiau jos šeima iš pradžių nesutiko. Draugui susirgus, jis išvyko gydytis į (duomenys neskelbtini), ji ten lankėsi savaitę, turėjo (duomenys neskelbtini). Jai grįžus, draugas tęsė gydymą (duomenys neskelbtini). Išgijęs draugas vėl paprašė jos rankos, tačiau jos šeima nesutiko. Jie bėgo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)miestą, apsigyveno pusbrolio namuose. Tai sužinojęs jos (duomenys neskelbtini) ją (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) taip elgėsi, nes jų santuoka prieštaravo visuomenės taisyklėms. Ji (duomenys neskelbtini), o gimus vaikui (duomenys neskelbtini) jos (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl (duomenys neskelbtini). Jos draugas prisipažino esantis tėvu, tačiau nepaisant to, buvo pasodintas į kalėjimą ir turėjo sumokėti pinigus, nes jų santuoka buvo neteisėta. Vėliau (duomenys neskelbtini) surinko visus dokumentus, kad jos ir vyro santuoka būtų pripažinta neteisėta ir privertė pasirašyti skyrybų dokumentus. Pareiškėja tvirtina, kad ji su vyru neišsiskyrė (susituokė (duomenys neskelbtini)), o broliui viso to reikėjo (duomenys neskelbtini). Tada jie pabėgo į (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno keletą mėnesių. Į (duomenys neskelbtini) negalėjo grįžti, nes jų gyvybėms grėsė pavojus, jie sunkiai vertėsi, kėlėsi iš vienos vietos į kitą. Tuo laiku ji pasijuto antrą kartą besilaukianti. Sužinoję apie galimybę išvykti į (duomenys neskelbtini), vyras pasiskolino pinigų ir jie išvyko. Kelis kartus bandė patekti į Lietuvą, bet nebuvo įleisti. Vėliau ji su vaiku buvo įleista į Lietuvą, o vyras per (duomenys neskelbtini) pabėgo į (duomenys neskelbtini), kur taip pat pasiprašė prieglobsčio.

16.3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 21M38091 nusprendė nesuteikti pareiškėjai T. A. A. A. ir jos nepilnamečiui vaikui M. A. O. O. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėjas T. A. A. A. ir M. A. O. O. iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai T. A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi T. A. A. A. 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundo netenkino.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą nenustatė, kad pareiškėjoms kilmės valstybėje grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėja pateikė dokumentus, tačiau jie savaime neįrodo, kad jai kilmės valstybėje grėsė persekiojimas dėl konvencinių priežasčių (pvz., (duomenys neskelbtini)), o pareiškėjos istorija apie tai, kas nutiko su jos šeima savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Jos įvardintas tariamas persekiotojas yra (duomenys neskelbtini), o jis nėra valstybinis subjektas.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jos šeimą išvykti iš (duomenys neskelbtini) yra prieštaringas, jame trūksta tikslių detalių, kurios galėtų būti patikrintos, pats pasakojimas nepagrįstas objektyviais įrodymais. Tiek teismui, tiek ir Migracijos departamentui pateiktų dokumentų ir jų vertimų matyti prieštaravimų tarp pareiškėjos aiškinimo ir dokumentų turinio.

19. Teismas vertino, kad Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjų situacija įvertinta individualiai, atlikta apklausa, detaliai analizuoti ir įvertinti jos visi nurodyti argumentai. Departamentas atsižvelgė į pareiškėjų asmenybę bei į pareiškėjų kilmės valstybės informaciją.

20. Teismas nurodė, kad, spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę, Migracijos departamentas laikė, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų kriterijų. Teismo vertinimu, rašytinė bylos medžiaga ir nustatytos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti, kad yra realiai egzistuojančių priežasčių, jog pareiškėjų grįžimo atveju jie bus kankinami, su jais bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jų orumas ar jie bus tokiu būdu baudžiami ar bus pažeistos jų žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Teismas akcentavo, kad iš skundžiamo Sprendimo matyti, jog atsakovas įvertino pareiškėjams galbūt gręsiančias individualias grėsmes, rėmėsi EPPB pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

21. Remdamasis Aprašo 222 punktu, teismas nurodė, kad prieglobsčio prašytojų dalyvavimas sprendžiant jų prašymą nėra privalomas, Migracijos departamentas turi diskrecijos teisę nuspręsti dėl prieglobsčio prašytojų dalyvavimo būtinumo. Teismo vertinimu, pareiškėjai nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad šiuo atveju turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjų skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

22. Vertindamas pareiškėjos argumentus, kuriais ji nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jas išsiųsti į (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad iš skundžiamų Migracijos departamento sprendimų matyti, jog Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta, įvertinus tai, kad pareiškėjų prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėjai atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis; nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų. Migracijos departamentas priėjo prie išvados, kad yra tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiams prieglobstį, jie, vengdami grąžinimo, gali pasislėpti. Teismo vertinimu, pareiškėjams taikytina priemonė yra motyvuota, priimta, vadovaujantis taikytinu reglamentavimu. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo pateikę prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

23. Įvertinęs Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 5 punkto nuostatas, teismas nesutiko su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjams pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė bei adekvati jų padarytam pažeidimui. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjams taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarę dar kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. 5 metus. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinę ar klaidinę tyrimą, būtų pateikę melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, keistina, nustatant, kad pareiškėjai T. A. A. A. uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

24. Nenustatęs pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą ir Komisijos sprendimą, teismas atmetė šiuos pareiškėjų reikalavimus. Teismas taip pat atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 25. Pareiškėja T. A. A. A. ir jos nepilnametis vaikas M. A. O. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyta.

26. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjos neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

27. Pareiškėja nurodo, kad jų pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę (duomenys neskelbtini). Pareiškėja negali grįžti į kilmės šalį dėl (duomenys neskelbtini), kuris nepritarė jos santuokai. Pareiškėja gali būti laikoma padariusia (duomenys neskelbtini). Be to, (duomenys neskelbtini) nesilaikančios moterys iš esmės išsiskiria (duomenys neskelbtini) visuomenėje, vertinamos neigiamai, todėl gali būti suvokiamos kaip socialinė grupė. Pareiškėjos teigimu, persekiotojais gali būti ne tik valstybiniai subjektai ar valstybiniai dariniai, bet ir privatūs asmenys (šeimos nariai). Policija ir valstybės institucijos nesiima priemonių šiuos nusikaltimus išsiaiškinti ir užkardyti. Pareiškėjoms gresia patirti (duomenys neskelbtini) pasekmes – fizines bausmes ar net mirtį.

28. Pareiškėjos tvirtinimu, nepagrįsta atsakovo išvada, kad pareiškėja nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsmė. Pareiškėja atitinka mažiausiai du kriterijus dėl didesnės rizikos susidurti su persekiojimu (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo išvados ne tik prieštarauja kilmės valstybės informacijai, bet ir atsakovas neįsigilino ir neįvertino šių padidintų grėsmių pareiškėjos atžvilgiu.

29. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas ir teismas rėmėsi EPPB ataskaita, tačiau ji yra rekomendacinio pobūdžio, o apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., t. y. vienerių metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjoms kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto. Todėl skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas. Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjoms atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės neįrodo, jog pareiškėjams kilmės šalyje dėl asmens individualių savybių jiems kiltų reali grėsmė, ar jie būtų persekiojami. Migracijos departamentas akcentuoja, jog pareiškėjų gyvenamojoje vietoje, remiantis ESPA 2021 m. gairėmis, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei, o individualių aplinkybių, didinančių tokią grėsmę, tyrimo metu atsakovas nenustatė. Atsakovas taip pat pažymi, jog buvo surinkta visa aktuali ir pakankama kilmės valstybės informacija, o ESPA 2021 m. gairės apie padėtį kilmės šalyje yra aktualus ir patikimas šaltinis, be kita ko, atsakovas rėmėsi ir kitais patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami.

32. Atsakovo teigimu, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 21M38091 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. 6K-2050 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

34. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytos. Kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra, nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

36. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jos pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjų prašymas netenkinamas.

37. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjoms prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jos neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėjas į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Migracijos departamento Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė draudimo atvykti ir apsigyventi duomenų įvedimą į C.SIS II sistemą terminą iki 2 (dviejų) metų bei Komisijos sprendimo dalį.

38. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundą patenkinti. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jų pasakojimą, nesutiko su teismo išvada, kad joms negresia individualaus pobūdžio persekiojimas; nurodė, jog atsakovas nesurinko naujausios bei aktualios informacijos, kuri leistų tinkamai individualiai vertinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes sprendžiant dėl pareiškėjų persekiojimo baimės ir išvykimo iš valstybės motyvų.

39. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjų skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014).‏‏‎

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

41. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

42. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

43. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

44. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

45. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

46. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

48. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas, kaip nepagrįstas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, bandė kirsti Lietuvos Respublikos sieną pėsčiomis neleistinoje vietoje, o į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo įleista atsižvelgus į tai, kad (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 25 d. buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu prieglobsčio prašytoja nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl to, kad buvo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja prisistatė esanti (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad į savo kilmės valstybę jį negali grįžti, nes (duomenys neskelbtini). Ji papasakojo, kad turėjo draugą, kuris sirgo (duomenys neskelbtini), todėl jos šeima prieštaravo jų santuokai, tačiau ji ir jos draugas nepaklausė šeimos narių, susituokė, susilaukė vaiko, o prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pateikimo metu laukėsi ir antrojo. Prieglobsčio prašytoja pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) miestą. (Duomenys neskelbtini) sužinojęs, kur jie gyvena, (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) elgėsi taip todėl, kad jų santuoka prieštaravo visuomenės taisyklėms. Tuomet jie pabėgo į (duomenys neskelbtini) ir ten pragyveno keletą mėnesių, jie negalėjo grįžti į (duomenys neskelbtini), nes jų gyvybėms grėsė pavojus. Tada sužinojo apie galimybę vykti į (duomenys neskelbtini), jos vyras pasiskolino pinigų ir jie išvyko. Iš (duomenys neskelbtini) jie apie dvylika valandų ėjo miškais ir du kartus bandė patekti į Lietuvą, tačiau nebuvo įleisti. Vėliau Lietuvos pasienietis sutiko įleisti tik ją ir vaiką, o vyras nebuvo įleistas.

Prieglobsčio prašytojos teigimu, jos vyras per (duomenys neskelbtini) pabėgo į (duomenys neskelbtini) ir pasiprašė prieglobsčio ten. Prieglobsčio prašytojai buvo suteikta galimybė atsiųsti jos pasakojimą įrodančius ir pagrindžiančius dokumentus, tačiau prašymo nagrinėjimo metu jokie dokumentai nebuvo pateikti. Migracijos departamentas, įvertinęs, kad prieglobsčio prašytojos pasakojimas apie įvykius, paskatinusius jos šeimą išvykti iš kilmės valstybės nebuvo įtikinamas, jame trūko konkrečių detalių, pats pasakojimas nepagrįstas objektyviais įrodymais, jos pasakojimą vertino kaip nepatikimą, neįrodytą.

Nurodė, kad jai tariamai gresiamas persekiojimas kyla ne iš valstybinių subjektų, nesusijęs su konvencinėmis priežastimis (nėra sąlygotas jos rasės, tautybės, religijos, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar religinių įsitikinimų), tyrimo metu nenustačius individualaus pobūdžio persekiojimo grėsmės, pareiškėjai ir jos nepilnamečiam vaikui nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

49. Migracijos departamentas, remdamasis EPPB 2021 m. ataskaita (gairėmis), sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia tokio lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Įvertinus pareiškėjos individualias savybes, tai, kad ji (duomenys neskelbtini), visą gyvenimą praleidusi (duomenys neskelbtini), gerai žinanti vietos kultūrą ir papročius, bei bendrą situaciją kilmės šalyje, konstatuota, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų.

50. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

51. Pareiškėjos istorija, apie tai kas nutiko jos šeimai, santuokos sudarymo aplinkybės, savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo, o nurodomas aplinkybes nėra pagrindo vertinti kaip sudarančias individualaus persekiojimo grėsmę dėl jos pasakojimo nepatikimumo, jo nepagrindimo objektyviais duomenimis, ką nurodė Migracijos departamentas atsižvelgdamas į pasakojimo trūkumus, nekonkretumą. Be to, pareiškėja persekiojimo grėsmę sieja ne su valstybiniais subjektais, o su savo artimaisiais (duomenys neskelbtini). Persekiojimo grėsmės realumą paneigia pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 16.2 p.). Remiantis Įstatymo 86 straipsnio 2 dalimi, nevalstybiniai subjektai gali būti „persekiojimo vykdytojais“ tik tuo atveju, jeigu valstybiniai subjektai negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Duomenų, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjai apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis (jo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais), byloje nepateikta. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) (žr. nutarties 16.2 p.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, todėl jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

52. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, tačiau jo lygis nėra aukštas ir nesiekia tokio lygio, kai „vien buvimo“ šioje teritorijoje pakanka, kad kiltų grėsmė pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Be to, (duomenys neskelbtini) yra vienas iš trijų miestų, kuriame valstybė gali apsaugoti civilį nuo persekiojimo. Todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

53. Įvertinus Migracijos departamento Sprendimo turinį, nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, o surinkta informacija neatspindėjo visos situacijos pareiškėjos kilmės valstybėje. Aptardamas bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), Migracijos departamentas Sprendime rėmėsi EPPB 2021 m. ataskaita (gairėmis). Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo 4 straipsnio nuostatas, EPPB, kuri įsteigta siekiant įgyvendinti bendros Europos prieglobsčio sistemos tikslus, skaidriu ir nešališku būdu renka svarbią, patikimą, tikslią ir naujausią informaciją apie prašymus suteikti tarptautinę apsaugą pateikusių asmenų kilmės valstybes, naudodamasi visais svarbiais informacijos šaltiniais, įskaitant vyriausybinių, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų bei Sąjungos institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją, ir remdamasi tokia informacija rengia ataskaitas dėl kilmės valstybių. Taigi tai yra patikimas, pagrįstas įvairiapusiu duomenų vertinimu, informacijos šaltinis. EPPB 2021 m. ataskaitoje yra pakankamai esminę reikšmę turinčios informacijos apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje, kuria atsakovas pagrįstai rėmėsi. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti EPPB ataskaitoje pateiktais duomenimis.

54. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

55. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. A. A. A. ir jos nepilnamečio vaiko M. A. O. O. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė