2022-03-09 Nr. AB-5814-3-61-3-04038-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1295-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04038-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. A. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S32800 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1239 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Komisija nenurodė nei vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime ir akcentuoja, kad nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta, nes būtinumas sudaryti pareiškėjui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija.

2.2. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas pateikė, nes (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) sulaukė spaudimo iš tėvo šeimos dėl paveldėto turto ir tėvo bei jo giminių dalyvavimo tradicinių etninių religijų ritualuose. Mirus motinai, pareiškėjas „netekęs jos apsaugos“, todėl jo pusbroliai pardavė žemę ir išvarė jį iš kaimo, nori jį nužudyti, kad jis nesusigražintų tėvo turto. Pareiškėjas po motinos mirties nebeturėjo galimybių susimokėti už mokslą. Pareiškėjas paliko kilmės valstybę dėl to, kad kilmės valstybėje vyksta „(duomenys neskelbtini)“ tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui yra paskelbtas nacionalinis areštas „už priverstinį bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) sukilėliais“. 2017 m. sausį kilmės valstybėje prasidėjus „(duomenys neskelbtini)“, susiformavo (duomenys neskelbtini) sukilėlių būriai, siekę padalinti šalį į dvi dalis, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) universiteto studentų miestelį ir pareiškėją kartu su 60 kitų studentų pagrobė, išsivežė į džiungles. Stovykloje, kuri buvo džiunglėse, sukilėliai vertė pagrobtuosius bendradarbiauti, nesutikusius mušė, kankino, žudė, merginas prievartavo. Pareiškėjas stovykloje praleido 8 mėnesius, vėliau, padedant draugams, dar su 4 vaikinais pabėgo į (duomenys neskelbtini) praleidęs 3 savaites pareiškėjas sulaukė grasinimo, kad vėl bus pagrobtas.

2.3. Komisijos motyvai, kad nėra pagrindo pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsti. Pagal kilmės valstybės informaciją, 2021 m. „(duomenys neskelbtini)“ tebesitęsia, tam tikruose anglakalbių regionuose vyksta endeminis smurtas. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, vidaus konfliktas konstatuojamas, kai tam tikros valstybės reguliariosios pajėgos susiremia su viena ar keliomis ginkluotomis grupėmis arba kai susiremia dvi ar daugiau ginkluotų grupių ir nebūtina, kad konflikto lygis pasiektų tam tikrą sunkumą. Kilmės valstybėje kilo ginkluotas konfliktas, pareiškėjas buvo pagrobtas ir ši aplinkybė nebuvo Departamento paneigta, tad pareiškėjas negali pasilikti kilmės valstybėje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Departamentas neatsižvelgė į minėtas aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų būti nužudytam ar persekiojamam ir nepagrįstai bei neteisėtai netenkino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį.

2.4. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik argumentavo, jog Departamento sprendimas teisėtas, o pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną bei neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien sienos kirtimas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko, siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. siekiant atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepimą į skundą grindė tokiais argumentais:

4.1. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktą, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi, žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardino ir pats pareiškėjas. Todėl pareiškėjo skundas pagrįstai nagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

4.2. Pareiškėjo paaiškinimas dėl spaudimo iš tėvo pusės giminaičių yra abstraktus ir nedetalus. Į patikslinančius klausimus pareiškėjas pateikdavo minimalias, nespecifines detales, atsakymai į klausimus buvo lakoniški arba į juos buvo neatsakoma, paaiškinimas neleido identifikuoti nei konkretaus tariamo persekiotojo, nei realių persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslo persekioti pareiškėją, todėl dėl paaiškinimo trūkumų pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina pagrįsta. Pareiškėjo istorija apie jo pagrobimą ir galimai priverstinį bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) sukilėliais, kurie laikė jį džiunglėse apie 8 mėnesius, taip pat nedetali, abstrakti, o tam tikri paaiškinimo epizodai yra improvizacinio pobūdžio, todėl ji taip pat nebuvo laikoma pagrįstu įrodymu. Apklausos metu pareiškėjas išdėstė tik savo asmeninę nuomonę, kad jam atrodo, jog mirusio tėvo šeima nori su juo susidoroti, kad jis ateityje nesugalvotų susigrąžinti tėvo turto, ir tuo tikslu organizavo etninių religinių apeigų ritualus, į kuriuos kvietė jį atvykti, tačiau pareiškėjo tėvas mirė dar tuomet, kai jis nebuvo gimęs, o su tėvo giminėmis pareiškėjas nėra niekada bendravęs, giminaičių kvietimą į apeigas jis esą gavo per savo motiną, kuri mirė dar 2016 m. Tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjo tėvo giminės pareiškėjui būtų grasinę, naudoję prieš jį smurtą, todėl pareiškėjo tariama baimė yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio. Pareiškėjo paaiškinimas neleidžia identifikuoti nei konkretaus tariamo persekiotojo, nei realių persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslo persekioti pareiškėją. Todėl padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas dėl šios paaiškinimo dalies nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį, todėl jo deklaruojama baimė laikytina visiškai nepagrįsta.

4.3. Kadangi tyrimo metu įvertinta, jog pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, pareiškėjui nuspręsta nesuteikti pabėgėlio statuso.

4.4. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Surinkta kilmės valstybės informacija parodė, kad beatodairiško smurto lygis angliškai kalbančiame kilmės valstybės regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o prancūziškai kalbančiame kilmės valstybės regione (iš kurio yra pareiškėjas) tokia rizika neegzistuoja. Tai įvertinus buvo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

4.5. Pareiškėjas nepateikė jokių jo prašymo motyvus patvirtinančių įrodymų, paaiškinimo turinio patikimumas buvo vertinamas, atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją ir laikantis tyrimui keliamų reikalavimų nuostatų.

4.6. Pareiškėjo istorija apie tariamą pareiškėjo pagrobimą ir galimai priverstinį bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini)sukilėliais, kurie laikė pareiškėją džiunglėse apie 8 mėnesius, nedetali, netiksli, o tam tikri epizodai improvizacinio pobūdžio. Pasakodamas apie pagrobimą, pareiškėjas nesugebėjo nurodyti tikslių datų, pavardžių, negalėjo nieko papasakoti apie vietovę, kurioje buvo laikomas, kaip pabėgo, kaip pateko į kaimyninės (duomenys neskelbtini) valstiją, neįvardino konkrečios pagrobimo priežasties, negalėjo paaiškinti tariamo bendradarbiavimo su sukilėliais pobūdžio (pavyzdžiui, paminėjo, jog vertė bendradarbiauti, tačiau ką reikalavo atlikti, negebėjo paaiškinti), o, užduodant patikslinančius klausimus, pareiškėjas atsakydavo, kad buvo užrištos akys, tamsu, todėl nieko nematė ir neatsimena. Nors pareiškėjas grįžimo į kilmės valstybę baimę motyvuoja ir tuo, kad jam paskelbtas nacionalinis areštas, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir nuosekliai negalėjo paaiškinti arešto priežasčių, todėl ši paaiškinimo dalis taip pat pagrįstai sukėlė abejonių dėl trūkumų bei nebuvo laikoma pagrįstu tarptautinę apsaugą pagrindžiančiu įrodymu. Pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta persekiojimui ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės.

4.7. Pareiškėjas nurodė, kad tik kelis pastaruosius mėnesius gyveno (duomenys neskelbtini) mieste pietvakarinėje kilmės valstybės dalyje, o prieš tai gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės dalyje (duomenys neskelbtini) mieste. (duomenys neskelbtini) centriniame – pietrytiniame kilmės valstybės regione 2021 m. I ketvirtyje neįvyko nei vieno incidento, kurio metu būtų žuvęs bent vienas asmuo. Todėl buvo konstatuota, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) kalbančiame kilmės valstybės regione toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o prancūziškai kalbančiame kilmės valstybės regione tokia rizika neegzistuoja. Įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei lemtų apsaugos poreikį, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Šių aplinkybių pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė. Todėl pagrįstai pareiškėjui nebuvo suteikta papildoma apsauga.

4.8. Departamentas detaliai išdėstė ir įvertino aplinkybes, pagrindžiančias pareiškėjo išsiuntimą ir draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką. Į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis neleistinoje vietoje, kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, su savimi neturėjo asmens dokumentų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Tai leido pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Pareiškėjo atveju nelegalios migracijos grėsmė susijusi ne tik su Lietuvos Respublika, bet ir su kitomis Šengeno erdvės valstybėmis. Ši grėsmė pagrįsta paties pareiškėjo faktiniu sąmoningu elgesiu. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Nors pareiškėjas nurodė, kad atvyko ir studijavo Baltarusijoje legaliai, tačiau tarptautinės apsaugos procedūromis ten nepasinaudojo, o pasirinko nelegaliai atvykti į Lietuvos Respubliką. Iki Departamento sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

4.9. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Departamento nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas 2021 m. liepos mėn. pradžioje buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), kaip nelegaliai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

6.2. Pirminės apklausos ir 2021 spalio 11 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad yra kilęs iš kilmės valstybės, kalba prancūziškai. 2017 m. sausį šalyje kilo vadinamasis „(duomenys neskelbtini)“ tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vieną dieną į (duomenys neskelbtini) universiteto studentų miestelį atvykę (duomenys neskelbtini) sukilėliai pareiškėją kartu su dar 60 studentų pagrobė ir išvežė į stovyklą džiunglėse, kur vertė pagrobtuosius bendradarbiauti, atsisakiusius – mušė, kankino ir žudė. Sulaukęs draugų pagalbos, pareiškėjas iš stovyklos sugebėjo pabėgti į Nigeriją, kurioje po 3 savaičių sulaukė grasinimų, kad vėl bus pagrobtas. Pareiškėjas prieglobsčio Lietuvos Respublikoje siekia ir dėl to, kad kilmės valstybėje sulaukė spaudimo iš tėvo šeimos dėl paveldėto turto ir tėvo bei jo giminių dalyvavimo tradicinių etninių religijų ritualuose. Mirus motinai, jis „neteko jos apsaugos“, todėl pareiškėjo pusbroliai pardavė žemę ir išvarė jį iš kaimo, nori pareiškėją nužudyti, kad jis nesusigražintų tėvo turto.

6.3. Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Departamento sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje; 2) nesuteikti papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; 3) įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas sustabdomas, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 4) pavesti VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę; 5) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 6) įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Departamento sprendime konstatuota, kad pareiškėjo paaiškinimas nėra patikimas, pareiškėjo deklaruojama persekiojimo baimė laikytina visiškai nepagrįsta, o pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.

6.4. Pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 1351 straipsniu, kreipėsi į Komisiją su skundu.

6.5. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, juos aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, Tvarkos aprašo 36, 97 ir 99 punktais, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą ir apklausų metu duotus paaiškinimus bei surinktą informaciją, sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

8. Teismas konstatavo, kad Departamentas įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad argumentai, kuriais pareiškėjas grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomi kaip patvirtinantys pabėgėlio statuso būtinybę. Teismas pritarė Departamentui, kad pareiškėjo paaiškinimas apie spaudimą iš tėvo šeimos dėl galimai paveldėto turto ir tėvo giminaičių dalyvavimo tradicinių etninių religijų ritualuose, yra tik asmeninė pareiškėjo nuomonė, kad pareiškėjui atrodo, jog mirusio tėvo šeima nori su juo susidoroti, tačiau pareiškėjo tėvas mirė dar prieš jam gimstant, o su minėtais tėvo giminaičiais pareiškėjas asmeniškai nėra bendravęs, jam jie nėra grasinę. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas nenustatė individualių aplinkybių, pagrindžiančių tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį, nes pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta ne vien dėl minėtos istorijos apie pareiškėjo tėvo giminaičius, bet ir dėl kilmės valstybėje vykstančio „(duomenys neskelbtini)“ tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), baimės būti sulaikytam, kadangi esą pareiškėjui paskelbtas nacionalinis areštas „už bendradarbiavimą su (duomenys neskelbtini) sukilėliais. Pareiškėjo paaiškinimas apie pagrobimą yra netikslus, improvizacinio pobūdžio, nes pareiškėjas nesugebėjo nurodyti tikslių datų, pavardžių, negalėjo nieko papasakoti apie vietovę, kurioje buvo laikomas pagrobtas, negalėjo paaiškinti, ką turėjo daryti, kuomet liepė bendradarbiauti, taip pat pareiškėjas negalėjo pagrįsti, kad jam paskelbtas nacionalinis areštas. Todėl teismas priėjo išvadą, kad negalima identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei tariamo persekiojimo motyvų. Teismas nenustatė ir pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų būti nužudytam ar persekiojamam, tad pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Todėl teismas pripažino, kad Departamentas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo pateiktas paaiškinimas negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jo prieglobsčio prašymą.

9. Teismas nustatė, kad, spręsdamas papildomos apsaugos suteikimo galimybę, Departamentas laikė, kad šiuo atveju nėra ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose įtvirtintų kriterijų. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos, sprendžiant dėl pabėgėlių statuso suteikimo, prieglobsčio prašytojas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, tad tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta pagrįsta tikimybė, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai ar mirties bausmė. Vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalimi, teismas padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai rėmėsi 2021 m. Žmogaus teisių stebėjimo pateiktais duomenimis, kuriuose nurodyta, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) kilmės valstybės dalyje beatodairiško smurto lygis yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali arba neegzistuojanti. Teismas patvirtino Departamento išvadą, kad nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.

10. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentą, kad ginkluoto konflikto sąvoka prieglobsčio teisės kontekste aiškinama autonomiškai ir nėra siejama su humanitarinėje teisėje numatytais kriterijais, vidaus konfliktas konstatuojamas, kai tam tikros valstybės reguliariosios pajėgos susiremia su viena ar keliomis ginkluotomis grupėmis arba kai susiremia dvi ar daugiau ginkluotų grupių, teismas padarė išvadą, kad nebūtina, jog konflikto lygis pasiektų tam tikrą sunkumą, kaip teigiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Todėl teismas sutiko su Departamento išvada, kad visais atvejais turi būti vertinama grėsmė, kylanti pareiškėjui jo kilmės valstybėje, remiantis individualiomis aplinkybėmis, susijusiomis su pareiškėju asmeniškai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje būtų kilusi individualaus pobūdžio grėsmė. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją, ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Nors pareiškėjas tiki, kad jį persekioja policija, tačiau pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo nemotyvavo tokiomis aplinkybėmis, neįrodinėjo, kad jis kilmės valstybėje valdžios būtų persekiojamas dėl konvencinių priežasčių. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad jam kilmės valstybėje yra išduotas arešto orderis dėl to, kad jį sukilėliai laikė sulaikytą miške 8 mėnesius.

11. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, padarė išvadą, kad pareiškėjo dalyvavimas, sprendžiant jo prašymą nėra privalomas. Tai Departamento diskrecija nuspręsti dėl prieglobsčio prašytojo dalyvavimo, nagrinėjant jo prašymą, būtinumo. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad šiuo atveju turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjo skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismas nustatė, kad, sprendžiant pareiškėjo klausimą, nebuvo tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami tokie teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis surinkta rašytine medžiaga. Teismas nenustatė, kad, Departamentui atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą žodinio proceso tvarka, tuo buvo pažeista pareiškėjo teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą. Teismas pabrėžė, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

12. Teismas, spręsdamas dėl Departamento sprendimo dalies dėl pareiškėjo išsiuntimo, vadovavosi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 ir 7 straipsniais. Teismas nustatė, kad Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo, vertino tai, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas, į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, prieglobsčio pareiškėjas paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Teismas vertino, kad pareiškėjui taikyta priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo. Be to, pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

13. Teismas, spręsdamas dėl Departamento sprendimo dalies dėl pareiškėjui uždraudimo atvykti, vadovavosi Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi. Teismas nustatė, kad aptariama sprendimo dalis motyvuota tuo, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, kadangi tyčia neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną bei, tikėtina, turėjo tikslą per Lietuvos teritoriją neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Sprendime pažymėta, kad prieglobsčio prašytojas neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, ypatingai prieglobsčio prašytojo keliamą nelegalios migracijos grėsmę, bei, vadovaudamasis Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5 punktu, Departamentas paskyrė maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metus, laikydamas jį proporcingu.

14. Teismas nesutiko su tokiu Departamento vertinimu. Teismas nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios būtų sudariusios pagrindą Departamentui taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismas vertino, jog toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokių nors teisės pažeidimų. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios lemtų taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Todėl teismas sumažino draudimo atvykti terminą iki 3 metų.

15. Teismas, įvertinęs Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno zonoje, padarė išvadą, kad ji atitinka teisės aktų reikalavimus ir faktinę situaciją, sumažinus pareiškėjui draudimo atvykti terminą iki 3 metų. Kitą pareiškėjo skundo dalį teismas atmetė.

III. 16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui.

18. Grįsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

18.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančią kilmės valstybės informaciją, kuri patvirtina pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus ir tai, kad pareiškėjas gali būti pagrobtas ir kankinamas (duomenys neskelbtini) sukilėlių. Pareiškėjo paaiškinimas nebuvo išgalvotas, o tikras, todėl pareiškėjo baimė vėl patirti smurtą, prarasti sveikatą ir gyvybę yra visiškai pagrįsta. Į šias aplinkybės neatsižvelgė nei Departamentas, nei teismas. Departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, privalėjo įvertinti aplinkybę, kad pareiškėjas persekiojamas etniniais ir politiniais motyvais.

18.2. Departamentas, vertindamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, nevertino kilmės valstybės ekonominės padėties ir nepadarė atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, dėl to pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį liko individualiai neįvertintas.

18.3. Departamentas nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Departamento surinkti duomenys yra selektyvūs, neatitiko reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių, surinkta informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

19. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą ir Departamento sprendime. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, Departamentas papildomai nurodo:

20.1. Pareiškėjas nepateikė jokių jo prašymą pagrindžiančių įrodymų, todėl jo paaiškinimo patikimumas buvo įvertintas, atsižvelgus į kilmės valstybės informaciją ir laikantis visų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo paaiškinimas nebuvo išsamus, detalus, apklausos metu pareiškėjas išdėstė savo asmeninę nuomonę, pasidalino mintimis, kas jam atrodo. Visi prieštaringumai nustatyti Departamento sprendime ir pareiškėjas jų nepašalino. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie paneigtų Departamento ir teismo padarytas išvadas dėl jo paaiškinimo, kuriuo jis grindė prieglobsčio prašymą, vertinimo. Pareiškėjo paaiškinimas buvo pagrįstai atmestas dėl patikimumo stokos. Pareiškėjo įžvelgiama grėsmė yra tik hipotetinio pobūdžio ir grindžiama išimtinai spėlionėmis. Įvertinus kilmės valstybės informaciją apie esamą padėtį šalyje ir atsižvelgus į pareiškėjo istoriją (abstrakti ir nepatikima), neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų ar duomenų pareiškėjas skunde nepateikė. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nesudaranti pagrindo naikinti teismo sprendimą.

20.2. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybė būtų naudojusi neteisėtas ekonominio poveikio priemones.

20.3. Nenustatyta ir individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei lemtų pareiškėjo apsaugos poreikį, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių Departamento išvadą dėl papildomos apsaugos nesuteikimo.

20.4. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl neaktualios ir netinkamos informacijos apie kilmės valstybę. Departamentas rėmėsi įvairia informacija ir skirtingų šaltinių. Pareiškėjas nepateikė ir nenurodė, kokios aktualios informacijos Departamentas nesurinko ir neįvertino. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina surinkta informacija, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas netinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių nenurodo.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, pripažinęs, kad Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlių statusui gauti, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę nėra visiškai pagrįsta, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos taikymo kriterijų, tačiau konstatavęs, jog 5 metų draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nėra proporcinga ir adekvati priemonė pareiškėjo padarytam pažeidimui, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino minėtą terminą iki 3 metų, atitinkamai pakeitęs Departamento ir Komisijos sprendimus, o kitą skundo dalį atmetė.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

26. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją terminą, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.

27. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

28. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

29. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

33. Apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai įvertino jo paaiškinimus dėl jo pagrobimo ir kankinimo (duomenys neskelbtini) sukilėlių, susijusio su etniniais ir politiniais motyvais, neįvertino kilmės valstybės ekonominės padėties bei rėmėsi Departamento surinkta neaktualia ir nevisapusiška informacija apie individualaus pobūdžio aplinkybes.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo paaiškinimams dėl jo baimės būti pagrobtam ir kankinamam (duomenys neskelbtini) sukilėlių, trūksta esminių ir konkrečių detalių bei tikslumo. Byloje nėra duomenų (jų nepateikė ir pareiškėjas), paneigiančių Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadas, jog pareiškėjo paaiškinimai, dėl jo baimės būti pagrobtam ir kankinamam (duomenys neskelbtini) sukilėlių, yra nepatikimi. Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė nei Departamentui, nei teismui jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių jo paaiškinimo dėl jo pagrobimo, kurį įvykdė (duomenys neskelbtini) sukilėliai, tikrumą. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jo paaiškinimai turėjo būti vertinami, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo baimė būti pagrobtam ir kankinamam (duomenys neskelbtini) sukilėlių grindžiama etniniais ir politiniais motyvais, tačiau kartu pareiškėjas nepatikslina savo paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių, nenurodo Departamento ir teismo nustatytų jo paaiškinimo prieštaravimų priežasčių, išsamesnių duomenų apie prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Pareiškėjo bendro pobūdžio teiginiai dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus, nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti pagrobimą ir kankinimus yra pagrįsta. Šių išvadų nepaneigia ir apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti Departamento, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų ir baimės grįžti į kilmės valstybę.

35. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors tam, jog tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie kilmės valstybę, tai savaime nereiškia Departamento pareigos informaciją rinkti visais pareiškėjo norimais aspektais. Nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, kad Departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Departamento surinktą informaciją. Kaip minėta, ne Departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Departamentas turi surinkti ne tik bendrą informaciją apie kilmės valstybę, bet ir informaciją, pagrindžiančią individualias aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas ir teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

37. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė ekonominio pobūdžio aplinkybėmis, todėl jų vertinimas, sprendžiant dėl prieglobsčio prašymo pagrįstumo, yra nereikšmingas.

38. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys