2025-11-12 Nr. AB-19372-3-65-3-00633-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1056-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00633-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Inspekcija) Panevėžio teritorinio skyriaus 2025 m. balandžio 9 d. atsakymą Nr. SD-5-8389 neteisėtu ir jį panaikinti; 2) pripažinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2025 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. SD-125-11236 (priimtą išnagrinėjus 2025 m. gegužės 12 d. skundą, užregistruotą Nr. (8.1) SD-8- 2401) neteisėtu ir jį panaikinti; 3) pertraukos (pertraukų) laiko neįtraukimą į darbo dienios (pamainos) trukmę pripažinti neteisėtu VDI veiksmu, kuriuo darbo dienos (pamainos) sąvoka nepagrįstai sutapatinama su darbo laiko sąvoka; 4) įpareigoti VDI iš naujo nagrinėti 2025 m. balandžio 8 d. pateiktą skundą, vadovaujantis teismo paaiškinta darbo dienos (pamainos) trukmės samprata, pagal kurią į pamainos trukmę įskaitomas visas laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, įskaitant poilsio pertraukas; 5) įpareigoti VDI užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 122 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų dėl ne trumpesnio kaip 24 valandų nepertraukiamo poilsio po ilgesnės nei 12 valandų darbo dienos (pamainos).

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumų pašalinimui iki 2025 m. liepos 8 d. įskaitytinai.

Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį skundo apmokėjimą žyminiu mokesčiu, tačiau procesinis dokumentas tikslinantis skundo reikalavimus, per teismo nustatytą terminą nebuvo pateiktas.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje, kuria reiškiami reikalavimai: pertraukos (pertraukų) laiko neįtraukimą į darbo dienios (pamainos) trukmę pripažinti neteisėtu VDI veiksmu, kuriuo darbo dienos (pamainos) sąvoka nepagrįstai sutapatinama su darbo laiko sąvoka (3 skundo reikalavimas), įpareigoti VDI iš naujo nagrinėti 2025 m. balandžio 8 d. pateiktą skundą, vadovaujantis teismo paaiškinta darbo dienos (pamainos) trukmės samprata, pagal kurią į pamainos trukmę įskaitomas visas laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, įskaitant poilsio pertraukas (4 skundo reikalavimas), įpareigoti VDI užtikrinti, kad būtų laikomasi DK 122 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų dėl ne trumpesnio kaip 24 valandų nepertraukiamo poilsio po ilgesnės nei 12 valandų darbo dienos (pamainos) (5 skundo reikalavimas). Teismas pareiškėjo skundą kitoje dalyje (1 ir 2 skundo reikalavimus) priėmė nagrinėti.

Teismas nurodė, kad teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Teismas pažymėjo ir tai, kad skundu reiškiant reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, skundo tenkinimo atveju administracinių aktų panaikinimas ginčo šalis grąžina į pradinę padėtį ir net nereiškiant savarankiško skundo reikalavimo dėl įpareigojimo iš naujo nagrinėti prašymą, administravimo subjektas yra įpareigotas iš naujo atlikti administravimo procedūrą ir teisinių santykių kvalifikavimą, t. y. išnagrinėti skundą ar prašymą.

Teismas konstatavo, kad skundo 3, 4 ir 5 reikalavimai negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku ir nenagrinėtini kaip savarankiški skundo reikalavimai. Įvertinęs tai, skundą dalyje, kuria reiškiami šie reikalavimai, atsisakė priimti nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui pateikus duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį buvo pašalintos kliūtys spręsti skundo priėmimo klausimą, skundas kitoje dalyje (dėl 1 ir 2 skundo reikalavimų) atitiko esminius formos ir turinio reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24–25 straipsniuose, todėl buvo priimtas.

Teisme 2025 m. liepos 22 d. gautas pareiškėjo 2025 m. liepos 18 d. Prašymas dėl skundo reikalavimų papildymo / patikslinimo (toliau – ir patikslintas skundas), kuriame prašoma priimti patikslintus ir naujai suformuluotus reikalavimus, kurie tiksliau atspindi ginčo esmę ir yra glaudžiai susiję su pagrindiniais skundo reikalavimais (1 ir 2): Pripažinti, kad VDI Panevėžio teritorinis skyrius, vertindamas pareiškėjo darbo dienos (pamainos) trukmę, nepagrįstai ją sutapatino su darbo laiko sąvoka, dėl ko nebuvo įvertinta visa darbo dienos (pamainos) trukmė – nuo darbo pradžios iki pabaigos, įskaitant poilsio pertraukas, – ir dėl to buvo padaryta teisės normų taikymo klaida; Konstatuoti, kad pagal DK 122 straipsnio 2 dalies 3 punktą darbuotojui po darbo dienos (pamainos), trunkančios ilgiau nei 12 valandų, turi būti suteiktas nepertraukiamas ne trumpesnis kaip 24 valandų poilsis, o tai reiškia, kad turi būti vertinama ne tik darbo laiko, bet ir visos darbo dienos (pamainos) trukmė – nuo darbo pradžios iki pabaigos, įskaitant pertraukų laiką. Pareiškėjas nurodė, kad šie reikalavimai neprieštarauja teismo išaiškinimams, o jų pateikimo tikslas – aiškiau ir tiksliau apibrėžti ginčo esmę, todėl prašo juos priimti ir nagrinėti kartu su pagrindiniu skundu

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo 2025 m. liepos 22 d. patikslintą skundą ir įsiteisėjus nutarčiai nutarė grąžinti pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad 2025 m. liepos 10 d. nutartyje teismas nurodė, jog teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. 2025 m. liepos 22 d. pateiktu patikslintu pareiškėjo skundu vėlgi reiškiami skundo reikalavimai, kurie yra bendro konstatuojamojo pobūdžio ir šių aplinkybių vertinimas bei tai, ar tinkamai atsakovas atliko teisinių santykių kvalifikavimą, kaip jau buvo nurodyta ir 2025 m. liepos 10 d. nutartyje, bus atliekamas vertinant atsakovo priimtus administracinius aktus dėl skundo nagrinėjimo.

Teismas vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei cituodamas aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad patikslinto skundo reikalavimai negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku ir nenagrinėtini kaip savarankiški skundo reikalavimai, todėl patikslintą skundą atsisakė priimti nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį ir įpareigoti teismą priimti pareiškėjo 2025 m. liepos 18 d. prašymą dėl skundo patikslinimo, bei įtraukti jame suformuluotus reikalavimus į bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neteisingai kvalifikavo jo skundo pobūdį, formaliai traktavo skundo esmę ir neįvertino faktinių bei teisinių pasekmių, kurios kyla pareiškėjui dėl neteisingo DK normų aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėjo teigimu, jis skunde pagrįstai nurodė, kad: VDI klaidingai vertino darbo pamainos trukmę, tapatindamas ją su darbo laiku, o ne su visa darbo dienos trukme (nuo pradžios iki pabaigos, įskaitant pertraukas). Dėl šio neteisingo aiškinimo yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, įtvirtintos DK 122 straipsnio 2 dalies 3 punkte – nes jam nesuteikiamas privalomas 24 val. poilsis po pamainų, viršijančių 12 val. trukmę. Pareiškėjo vertinimu, VDI pozicija darė tiesioginę įtaką pareiškėjo darbo ir poilsio režimui, darbdavio elgesiui ir sąlygoms, kuriomis pareiškėjas dirba. Todėl, ginčijami veiksmai sukelia teisines pasekmes pareiškėjui ir negali būti laikomi vien konstatuojamojo pobūdžio.

Be to, pareiškėjo nuomone, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, pareiškėjo reikalavimas „konstatuoti“ pagal DK 122 straipsnio 2 dalies 3 punktą nėra tik bendro pobūdžio konstatuojamoji pastaba, bet reikalavimas teismui aiškiai ir oficialiai pripažinti teisingą normos aiškinimą ir pritaikymą konkrečioje situacijoje. Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, jis siekia teisinės apsaugos, nes būtent dėl neteisingo VDI teisės normos taikymo yra pažeidžiamos jo teisės į tinkamą poilsį. Todėl toks reikalavimas, pareiškėjo vertinimu, yra teisminio nagrinėjimo objektas, nes jis sukelia teisines pasekmes, o ne vien formaliai „konstatuoja“ faktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad patikslinto skundo reikalavimai negali būti savarankišku skundo į teismą dalyku ir nenagrinėtini kaip savarankiški skundo reikalavimai, patikslintą skundą atsisakė priimti nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikrų faktų nustatymas pats savaime nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pripažinimas, jog viešojo administravimo subjektas veikė netinkamai arba neveikė, gali būti motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą, tačiau negali būti sprendimu dėl bylos esmės. Toks reikalavimas negali būti laikomas savarankišku skundo reikalavimu, nes neatitinka ABTĮ 24 straipsnio nuostatų, pagal kurias skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus: Pripažinti, kad VDI Panevėžio teritorinis skyrius, vertindamas pareiškėjo darbo dienos (pamainos) trukmę, nepagrįstai ją sutapatino su darbo laiko sąvoka, dėl ko nebuvo įvertinta visa darbo dienos (pamainos) trukmė – nuo darbo pradžios iki pabaigos, įskaitant poilsio pertraukas, – ir dėl to buvo padaryta teisės normų taikymo klaida; Konstatuoti, kad pagal DK 122 straipsnio 2 dalies 3 punktą darbuotojui po darbo dienos (pamainos), trunkančios ilgiau nei 12 valandų, turi būti suteiktas nepertraukiamas ne trumpesnis kaip 24 valandų poilsis, o tai reiškia, kad turi būti vertinama ne tik darbo laiko, bet ir visos darbo dienos (pamainos) trukmė – nuo darbo pradžios iki pabaigos, įskaitant pertraukų laiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nėra susiję su atskirojo skundo dalyku, todėl jie nevertinami.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Egidijus Šileikis

Virginija Volskienė