Legislator Case Law & Legislation
1dcc0573-650a-4e95-befd-f269df00522d AI generated

1dcc0573-650a-4e95-befd-f269df00522d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 1dcc0573-650a-4e95-befd-f269df00522d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Legislator headnote

AI generated

1dcc0573-650a-4e95-befd-f269df00522d · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigÅ«nai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-5343-463/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03452-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas M. K. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – VPN), 1 00,00 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Skundas grindžiamas tuo, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 25 d. buvo laikomas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis, kurios pasireiÅ¡kė tuo, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

PareiÅ¡kėjas jautėsi nuolat stebimas pareigÅ«nų. Kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas viso ginčo metu, trÅ«ko gyvenamojo ploto.  Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepimu (b. l. 9–15) nesutiko su pareiÅ¡kėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas viso ginčo laikotarpiu buvo laikomas toje pačioje kameroje su kitu asmeniu. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kurioje jam tenkantis gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus.

Gyvenamosiose kamerose sanitarinio mazgo patalpa su klozetu užėmė 0,56 kv. m plotÄ . Teisės aktai nereglamentuoja sanitarinio mazgo vietos ir ploto, sanitarinio mazgo pertvaros pločio ir ilgio bei praustuvės įrengimo aukščio. Kai kuriose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos, o kitose – Å¡i patalpa atitverta 1,5 aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Pagal teisės aktų reikalavimus, nustatytas asmenų stebėjimas, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose ir užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ . Teisės aktai nenumato atitvėrimų nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. PareigÅ«nai tarnybos metu su nuteistaisiais ir suimtaisiais elgiasi laikydamiesi etikos taisyklių. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

Tam tikri asmenų privatumo apribojimai ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai yra kalinimo pasekmė, susijusi su bausmės vykdymu. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ traktuotinas kaip nesÄ Å¾iningas noras pasipelnyti valstybės sÄ skaita. PareiÅ¡kėjas neįrodė ir nėra nustatyta visų valstybės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas atmestinas. Teismas  konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, atlyginimo.

2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus VPN veiksmus (neveikimÄ ), neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigÅ«nai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Tokio pobÅ«džio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ .

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 25 d. (b. l. 17–19), pareiÅ¡kėjas buvo laikomas VPN, nėra. Minėtas laikotarpis toliau bus vertinamas CK 6.271 straipsnio prasme pareiÅ¡kėjo skundo argumentų pagrindu.

Dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo 3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktyje nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Europos Žmogaus Teisų Teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017 ir kt.). VPN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 61–63) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios plotas – apie 0,56 kv. m. Ä®vertinus VPN pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo judėjimÄ (b. l. 10, 17–19), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto normos pagal nacionalinę teisę ir jam teko daugiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto (atėmus sanitarinį mazgÄ ).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo aspektu nenustatytas VPN neteisėtų veiksmų faktas nei nacionalinės teisės, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos prasme. Dėl privatumo užtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu ir pareiškėjo stebėjimo 4. Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET) 16.5 papunktyje nustatyta, kad:

įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – TIÄ®ET) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa; Å¡i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Ä®vertinus VPN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 20–21) pateiktus duomenis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sÄ lygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumÄ iÅ¡ kameros vidaus ir nuo apžiÅ«ros langelio duryse.

Teismas, atsižvelgęs į aptartÄ teisinį reguliavimÄ ir vadovaudamasis suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobÅ«džio bylose (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimÄ byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 14097/12), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.) konstatuoja, kad nors VPN kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų PĮĮET ir TIÄ®ET reikalavimų, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Nors VPN Turto ir valdymo skyriaus praneÅ¡imas (b. l. 20–21) patvirtina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra įrengtos užuolaidos, tačiau sanitarinį mazgÄ atskiriantis audeklas (užuolaida) nėra laikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų, asmens privatumo užtikrinimo aspektu.

5. PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi, kad yra stebimas, jam naudojantis sanitariniu mazgu. VPN Turto valdymo skyriaus praneÅ¡ime (b. l. 20–21) ir atsiliepime (b. l. 9–15) nurodė, kad gyvenamųjų kamerų duryse yra įrengtas stebėjimo langelis arba akutė tam, kad pareigÅ«nai, siekdami užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, galėtų suimtuosius ir nuteistuosius stebėti. Tačiau VPN nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad pareiÅ¡kėjui naudojantis sanitariniu mazgu yra užtikrinamas bent minimalus pareiÅ¡kėjo privatumas, nepagrindė bÅ«tinybės pareiÅ¡kėjÄ nuolat stebėti jam naudojantis sanitariniu mazgu.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes visų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina iÅ¡vada, kad VPN, neužtikrindamas pareiÅ¡kėjui minimalaus privatumo, jam naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidė jo žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ . Asmeniui neužtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu lemia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimÄ byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 70065/13) ir kt.). Å ios iÅ¡vados nenuneigiamos VPN atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.).

6. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu, todėl Å¡iuo aspektu konstatuotini VPN neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėjui viso ginčo laikotarpiu, t. y. 21 parÄ .

7. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas VPN buvo laikomas viso 21 parÄ ir įvertinus konstatuotÄ privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimÄ (21 parÄ ), darytina iÅ¡vada, kad tokios kalinimo sÄ lygos pareiÅ¡kėjui neiÅ¡vengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Tai sudaro pagrindÄ vertinti, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl pareiÅ¡kėjo patirta neturtinė žala privalo bÅ«ti atlyginta pinigine forma.

Dėl neturtinės žalos dydžio 8. Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į jau anksčiau sprendimo motyvuose nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad VPN bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Atsižvelgus į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , atsižvelgus į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumÄ , į ginamų vertybių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panaÅ¡ios vertybės, formuojamÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti įvertintas 50 Eur.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 1 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas nusprendžia: PareiÅ¡kėjo M. K. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, pareiÅ¡kėjui M.

K. 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėja Jolanta Malijauskienė