2015-11-18 Nr. AB-22410-3-63-3-00265-2009-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-851-858/2015 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00265-2009-9 Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio

18 d. Vilnius

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto

Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo pareiškėjo

M. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-851-858/2015 pagal atsakovo Nacionalinės žemės

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų S. K. ir N. M. apeliacinius skundus dėl

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. T., D. D., R. B. R.,

V. S., S. K., B. O. S., R. V., M. V., V. T.,

J. V., V. S., N. M.,

R. P., R. S., bankrutavusio UAB „Mėnulė“ (šiuo metu išregistruoto) likvidatoriui R. P., bankrutavusio UAB „Big City LT“ likvidatoriui UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ dėl sprendimų, potvarkio dalies panaikinimo, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu, patikslintu skundu (t. II, b. l. 66-71) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M.; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. III, b. l. 81-85) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą neprieštaravo dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalies, kuria atkurtos nuosavybės teisės A. M., S. K., K. T., panaikinimo (t. III, b. l. 63-66, 82-85, 99). Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. III, b. l. 54) nurodė, jog nuosavybės teises atkuria Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, todėl nuomonės dėl reikalavimų pagrįstumo nepareiškė. Tretieji suinteresuoti asmenys S. K., N. M., K. T., V. T. atsiliepimu pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 104-110) siūlė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (t. IV, b. l. 128-135) tenkino pareiškėjo M. S. skundą ir panaikino Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr.

101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalį, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K.

T. ir A. M., Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V.,

O. V., S. K.. Teismas taip pat nurodė, įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. ir 2010 m. vasario 17 d. nutartimis taikytas reikalavimo užtikrinimo priemones – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimų Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149 galiojimo sustabdymą. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (t. IV, b. l. 157-164) prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir N. M. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t. V, b. l. 21-23) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą visa apimtimi. Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir N. M. apeliaciniu skundu (t. IV, b. l. 139-143) prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (t. V, b. l. 8-13) prašė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo

22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjas M. S. atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b. l. 25-31) prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinius skundus (t. V, b. l. 1) prašė dėl apeliacinių skundų spręsti teismo nuožiūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi (t. V, b. l. 36-50) atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiųjų suinteresuotų asmenų S. K. ir N. M. apeliacinius skundus tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo

22 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1–3 punktus pakeitė ir išdėstė taip: „pareiškėjo M. S. patikslintą skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V, O. V., S. K.. Bylos dalį dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalies, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M., nutraukti.” Teismas likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

II.

Pareiškėjas M. S. pateikė prašymą dėl 3484,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. V, b. l. 60, 85-86). Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pateiktą prašymą prašo pareiškėjo prašymą ir patikslintą prašymą dėl turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjo patikslintas skundas buvo tenkintas iš dalies, todėl su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos gali būti priteistos tik proporcingai pareiškėjo tenkintų reikalavimų daliai.

Pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo turi būti paduotas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Šiuo atveju pareiškėjas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo padavė praleidęs terminą, nes pareiškėjo 2015 m. gegužės 8 d. prašymas teisme gautas 2015 m. gegužės 15 d. Atsakovo teigimu, gali būti priteisiamos tik pagrįstos, būtinos ir realiai patirtos išlaidos, tiesiogiai susijusios tik su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui.

Teigia, jog prašoma priteisti 400 Eur suma, kuri nurodyta kaip sumokėta už advokato susipažinimą su pareiškėjo pateikta medžiaga, nepriskirtina bylinėjimosi išlaidoms, ir kad iš pinigų priėmimo kvito neaišku, už kokias suteiktas advokato paslaugas sumokėjo pareiškėjas, o prašomos atlyginti advokato kelionės išlaidos nėra nepagrįstos. Nurodo, jog 640 Eur suma už procesinio dokumento parengimą yra per didelė. Pažymi, jog pareiškėjo advokatas papildomus duomenis pateikė praleidęs teismo nustatytą terminą, todėl terminas neturėtų būti atnaujintas, o pateikti dokumentai nepriimti.

Teigia, jog iš pateiktos 2009 m. rugsėjo 3 d. sutarties dėl teisinės pagalbos neaišku, kokioje byloje buvo teikiama advokato teisinė pagalba, nes advokatas pareiškėją atstovavo ir Palangos miesto apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. 2-93-668/2010, Nr. 2-597-668/2009, Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-78-125/2015, Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2012. Atsakovo teigimu, neaišku ir tai, ar prašoma priteisti suma yra advokatui sumokėta už visas nurodytas nagrinėtas bylas, ar tik už šią administracinę bylą (t.

V, b. l. 73-75, 93-96). Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo nepriteisti iš jo pareiškėjui turėtų išlaidų atlyginimo, nors tokio prašymo pareiškėjas ir nereiškia. Pažymi, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsakinga už tinkamą nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimą, todėl prieš 20 metų priimtas Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas įtakos nuosavybės teisių atkūrimo procesui neturėjo (t.

V, b. l. 67, 91). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (t. V, b. l. 99-104) priteisė pareiškėjui 733,75 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Teismas perdavė pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi (t.

V, b. l. 144-148) išsiuntė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. K., N. M. ir pasiūlė pateikti atsiliepimus į pateiktą prašymą. Tretieji suinteresuoti asmenys S. K., N. M. atsiliepime į prašymą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prašo atmesti pateiktą prašymą. Atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodoma, kad šis pareiškėjo prašymas buvo pateiktas praleidus įstatymo numatytą 14 dienų terminą. Pareiškėjas nėra išreiškęs valios dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.

Pareiškėjo pateikti reikalavimai nėra patenkinti, kiek tai susiję su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nes ši administracinės bylos dalis buvo nutraukta. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat pažymi, jog pareiškėjas prašo apmokėti bylinėjimosi išlaidas už teisinių paslaugų teikimą, kurios nėra numatytos teisės aktuose (pavyzdžiui, susipažinimas su pareiškėjo pateikta bylos medžiaga, pradinių ir patikslintų pareiškėjo skundų teismui projektų rengimas, atsiliepimo į atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundas projekto rengimas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo M. S. prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A-851-858/2015 nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, atlyginimo. Vertindama pareiškėjo pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kita vertus, administracinis teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio priteisimo, turi atsižvelgti į tai, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą. ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Be to, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės yra įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus.

Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu. Taigi aiškinant nurodytas ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus.

Tik esant šių sąlygų visumai teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-521/2011). Vertindama nurodytų sąlygų buvimą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria kilęs tarp šalių ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjo 2015 m. balandžio 27 d. (ABTĮ 145 str.) (t.

V, b. l. 36-50). Pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 66 straipsnio

2 dalį metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo procesinio termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kuriais nurodyta jo pradžia, to paties straipsnio

5 dalyje nurodyta, jog procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, o 6 dalyje nurodyta, jog jeigu skundas, dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu. Atsižvelgus į pirmiau minėtą reguliavimą darytina išvada, jog pareiškėjas detalizuotą ir su įrodymais prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, turėjo pateikti iki 2015 m. gegužės 11 d. (t. V, b. l. 63). Šiuo atveju prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo išsiųstas 2015 m. gegužės 11 d. (t. V, b. l. 63), todėl konstatuotina, jog pareiškėjas nepraleido ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyto termino ir atitinkamai pareiškėjo pateiktas prašymas yra nagrinėtinas iš esmės. Tokia išvada yra daroma atsižvelgus į prašymo išsiuntimo, o ne jo gavimo datą. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi (t. V, b. l. 99-104), vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, 57 straipsnio 4 dalimi, turėjo teisę įpareigoti pareiškėją pateikti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų detalų pagrindimą, nurodęs papildomą terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti, ir ši aplinkybė nepaneigia pirmiau nurodyto termino traktavimo (t. V, b. l. 78-79, 153-159). Vertindama, ar pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi (t. V, b. l. 36-50) administracinėje byloje Nr. A-851-858/2015 buvo pakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo

22 d. sprendimas ir pareiškėjo M. S. patikslintas skundas patenkintas iš dalies, panaikinant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimus Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V., S. K., o bylos dalis dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalies, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K.

T. ir A. M., nutraukta (t. V, b. l. 36-50). Taigi, atsižvelgus į priimtos teismo nutarties turinį, apeliacinėje instancijoje proceso šalių interesų tenkinimą, darytina išvada, jog teismo sprendimas, be kita ko, buvo priimtas pareiškėjo naudai ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.). Nagrinėjamos administracinės

bylos kontekste pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas priteisė pareiškėjui pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir

persiuntė išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (t. V, b. l. 60, 85-86). Atitinkamai, atsižvelgus į tai, kad nurodytų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas pirmosios instancijos teismo jau buvo išspręstas, teisėjų kolegija šių išlaidų nevertina. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas sudaro: susipažinimas su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, pareiškėjui suteiktos teisinės konsultacijos apie teismo apeliacinį procesą, informacijos apie teismo apeliacinį procesą rinkimas ir pateikimas pareiškėjui (5 val. – 400 Eur be PVM), atsiliepimo į atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus projekto rengimas (6 val. 640 Eur be PVM) (t. V, b. l. 60-61). Šios nurodomos patirtos išlaidos grindžiamos 2015 m. balandžio 17 d. pinigų priėmimo kvitu (serija LAT Nr. 756752) (t. V, b. l. 62), 2009 m. rugsėjo 3 d. sutartimi dėl teisinės pagalbos teikimo, sudaryta tarp pareiškėjo ir advokato V. G. (t. V, b. l. 87-89). Teisėjų kolegija, vertindama

prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, visų pirma pabrėžia, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, jog proceso

šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Tokias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004 m. balandžio 16 d. redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85. Pastebėtina, jog Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas imamas tas minimalios mėnesinės algos dydis, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-563/2008). Siekiant aiškumo dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pasisakytina atskirai. Kiek tai susiję su pareiškėjo nurodytomis išlaidomis dėl konsultacijų teikimo, teisėjų kolegija pabrėžia, jog Rekomendacijose pateiktas nebaigtinis advokato teisinių paslaugų sąrašas, todėl tais atvejais, kai kokia nors teikta paslauga nenumatyta Rekomendacijose, priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas Rekomendacijose (Rekomendacijų 10 p.).

Kita vertus, teismų praktika patvirtina, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Pavyzdžiui, susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-946/2011, 2012 m. sausio

20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1245-/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo nurodomas jo atstovo susipažinimas su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, pareiškėjui suteiktos teisinės konsultacijos apie teismo apeliacinį procesą, informacijos apie teismo apeliacinį procesą rinkimas ir pateikimas pareiškėjui, kurių teikimas yra įvertintas 400 Eur be PVM, yra sudėtinė atsiliepimo į apeliacinius skundus rengimo teisinių paslaugų teikimo dalis. Tai yra susiję su tuo, kad, susipažinus su apeliaciniais skundas, pateikus informaciją apie apeliacinio proceso institutą, yra sprendžiama dėl vėlesnių veiksmų atlikimo, t. y. atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimo, teikiant atsikirtimus ir savo poziciją dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų klausimų, todėl už nurodytas suteiktas teisines paslaugas šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo atskirai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, kai teisinės paslaugos buvo teikiamos 2014 m. lapkričio 3 d. (t. V, b. l. 32), yra 450 Eur (koeficientas 1,5 padaugintas iš 300 Eur minimalios mėnesinės algos, kuri galiojo teisinių paslaugų suteikimo metu (teisinės paslaugos buvo suteiktos 2014

m. lapkričio 3 d. ir kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu „Dėl

minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 972), tačiau šiuo atveju prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą viršija nurodytas išlaidas ir sudaro 640 Eur be PVM (su PVM suma sudaro 774,4 Eur) (t. V, b. l. 61). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrindė, kad egzistuoja pagrindas priteisiant bylinėjimosi išlaidas remtis Rekomendacijų 11 punktu, numatančiu, jog teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.), todėl atsižvelgtina į pirmiau minėtus Rekomendacijų numatytus maksimalius priteistinus dydžius už įvardintas teiktas teisines paslaugas.

Kiek tai susiję su konkrečia pareiškėjui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma dėl teiktų teisinių paslaugų, teisėjų kolegija pabrėžia, jog CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina reikalavimą, sprendžiant klausimą dėl laimėjusiai proceso šaliai priteistinų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, dydžio, taikyti vertinamuosius kriterijus, t. y. atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Dar platesnis tokių kriterijų sąrašas yra numatytas Rekomendacijų 2 punkte.

Vadovaujantis šiomis nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-215/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-215/2013). Atsakovas administracinėje byloje taip pat pažymi, jog pareiškėjo skundas, interesas administracinėje byloje buvo tenkintinas iš dalies, todėl į tai atsižvelgus turi būti priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, jei

skundas yra tenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu

susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai tenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje AS-520-247/2013,

2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant

į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo tenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartį

administracinėje byloje Nr. AS-492-144/2012). Nagrinėjamu atveju matyti, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio

27 d. nutartimi (t. V, b. l. 36-50) administracinėje byloje Nr. A-851-858/2015 pakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimas ir pareiškėjo patikslintas skundas patenkintas iš dalies, panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2003 m. kovo 17 d. sprendimai Nr. 10145, Nr. 10146, Nr. 10147, Nr. 10148, Nr. 10149, kuriais atkurtos nuosavybės teisės K. T., A. M., M. V., O. V.,

S. K., o bylos dalis dėl Palangos miesto valdybos 1992 m. gegužės 20 d. potvarkio Nr. 101 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo“ 2-ojo priedėlio 1.2 punkto dalies, kuria atkurtos nuosavybės teisės S. K., K. T. ir A. M., nutraukta (t. V, b. l. 36-50). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į priimtą teismo sprendimą, vadovaudamasi teisingumo protingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjas turi teisę gauti 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tokia išvada yra daroma atsižvelgus ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1223-261/2015 pateiktą vertinimą dėl tokios pareiškėjo teisių apimties tenkinimo (t. V, b. l. 153-159). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus motyvus, Rekomendacijų 8.11, 2 punktus, administracinės bylos pobūdį, tai, kad bylos nagrinėjimas nereikalavo specialių žinių, į tenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį, sprendžia, kad pareiškėjui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina 225 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyta suma vertintina kaip proporcinga suteiktoms teisinėms paslaugoms, ji taip pat apima ir teiktas konsultacijas dėl pateiktų apeliacinių skundų, į kuriuos vėliau buvo ir rengiamas atsiliepimas. Atsižvelgusi į tai, kad atsiliepimas į apeliacinius skundus buvo pateiktas tiek dėl atsakovo, tiek dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų, tačiau iš esmės pagrindiniai motyvai yra susiję su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais aspektais, tai, kad buvo naikinami atsakovo priimti neteisėti administraciniai aktai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad 225 Eur bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo M. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui M. S. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A-851-858/2015 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis