1dc64912-ad86-4ea6-bc4b-e30eac71d67c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-1477-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04374-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1; (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo atstovams G. D., V. B. ir advokatui A. T., atsakovo atstovams S. B., Š.

O., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „RCP Construction“ skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius, D. V., Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė:              Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas pareiÅ¡kėjos skundas, kuriuo praÅ¡oma:

1) panaikinti 2016-09-26 tyrimo aktÄ ir 2016-10-06 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimÄ Nr.SD-37-12438;

2) palikti galioti 2016-07-28 papildomo tyrimo aktÄ ir 2016-08-08 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimÄ Nr.SD-37-10052 bei juose nurodytas Nelaimingo atitikimo darbe aplinkybes ir priežastis;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad 2015-07-03 PareiÅ¡kėjos darbuotojui D. V. įvyko lengvas nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio nukentėjusiajam betono duženomis buvo sužalota apatinė kairės kojos dalis, t. y joje atsirado vieno centimetro diametro žaizda. PareiÅ¡kėjos dviÅ¡alė komisija 2015-09-21 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ Nr. 1. 2015-12-02 PareiÅ¡kėja buvo informuota apie tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo buvo paskirtas papildomas tyrimas. 2016-01-14 buvo suraÅ¡ytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 (toliau – ir 2016-01-14 aktas), kuriame buvo papildytos ir (arba) pakeistos tam tikros nelaimingo atsitikimo aplinkybės (5 p.). jog anot M. L. paaiÅ¡kinimo, krovinio kėlimo kontrolė žodžiu buvo pavesta atestuotiems ir instruktuotiems A. V. ir D. V.. 2016-01-14 akte nurodytos Å¡ios Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys:

1) netinkamas darbų organizavimas statybvietėje (statinio statybos darbų vadovas M. L. neužtikrino, kad visos kėlimo operacijos būtų atliekamos ir prižiūrimos laikantis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; nesant iš anksto parengtai krovinio stropavimo schemai, su kuria darbuotojai privalomai supažindinami, ir jos nenubraižius vietoje, M. L. nevadovavo darbams su kranu, tuo pažeisti Taisyklių 36.2 p. ir 36.6 p. reikalavimai);

2) kiti konkretūs, bet nesuklasifikuoti pažeidimai (gamintojo pateiktos perdangos plokštės pateikimas su defektais);

3) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas (Darbuotojas nepasiÅ¡alino iÅ¡ pavojingos zonos – automobilio puspriekabės, taip pažeisdamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d., Instrukcijos 4.7 p. reikalavimus).              VDI nusprendė atlikti papildomÄ tyrimÄ dėl Nelaimingo atsitikimo ir 2016-01-14 akte nurodytų aplinkybių ir priežasčių. 2016-07-28 suraÅ¡ytas Nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo aktas, kuriuo papildytas 2016-01-14 akto 5 p., nurodant, kad Darbuotojas buvo tinkamai apmokytas, instruktuotas, jo žinios buvo patikrintos, kad jis žinojo, jog vilkiko puspriekabėje negalima bÅ«ti, kai keliami ar nuleidžiami iÅ¡ jo ar jame kroviniai, kad Darbuotojas įvykio darbe metu buvo puspriekabėje. 2016-09-09 Bendrovė gavo informacijÄ apie dar vienÄ VDI skirtÄ papildomÄ tyrimÄ dėl Nelaimingo atsitikimo. 2016-09-26 suraÅ¡ytas skundžiamas Nelaimingo atsitikimo papildomo tyrimo aktas ir priimtas skundžiamas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016-10-06 sprendimas.

Pareiškėjas teigia, kad 2016-09-26 tyrimo akte, kuris 2016-10-06 Sprendimu laikytinas VDI atliktų Nelaimingo atsitikimo tyrimų dalimi, nurodyti 2016-01-14 akto 5 p. papildymai ir pakeitimai neatitinka tikrovės, prieštarauja kitoms Nelaimingo atsitikimo tyrime nustatytoms ir jau aprašytoms aplinkybėms.             Pareiškėjas nurodo, kad 2016-09-26 tyrimo akto išvada, jog „2015 m. liepos 3 d. atliekant gelžbetonio perdangos plokščių montavimo darbus statybos objekte „Clasungen skola“ Švedijos Karalystėje ((duomenys neskelbtini) Švedija), statinio statybos vadovas M.

L. pavedė montuotojui-suvirintojui D. V. ir montuotojui- briganininkui A. V. atlikti gelžbetoniu perdangos stropavimo darbus automobilio puspriekabėie“ yra klaidinantys ir neatitinkantis faktinių Nelaimingo atsitikimo aplinkybių. Pažymi, kad Darbuotojui, kitaip nei nurodoma skundžiamame akte, buvo pavesta ne atlikti stropavimo darbus puspriekabėje, tačiau buvo pavesta iškrauti gelžbetonio perdangos plokštes iš automobilio puspriekabės, o vėliau iškrovus - sumontuoti.             Pareiškėjas taip pat nesutinka su 2016-09-26 akte nurodytomis išvadomis, kad „Kranininkui pakėlus krovinį į maždaug 30 cm aukštį, plokštė staiga sulūžo ir nukrito ant puspriekabės grindų“, „Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatyta, kad šiuo atveju kiaurymėtosios gelžbetoninės perdangos plokštės buvo stropuojamos ir keliamos griebtuvų pagalba.

Darbuotojai pradžioje griebtuvais užkabino gelžbetoninę plokštę. Kranininkui pakėlus gelžbetoninę plokštę į 30 cm aukštį, D. V. ėjo užkabinti apsauginių grandinių, kurios apsaugotų plokštę nuo nukritimo, jeigu ji išslystų iš griebtuvų. Tačiau einant užkabinti antrosios apsauginės grandinės, plokštė staiga sulūžo ir krisdama sužalojo D. V.. UAB „RCP Construction“ nėra nustatytos/ patvirtintos kiaurymėtųjų be kilpų gelžbetoninių perdangos plokščių stropavimo / perkėlimo technologijos.

PrieÅ¡ darbų pradžiÄ D. V. nebuvo supažindintas su tokio tipo krovinių stropavimo schema“. Pažymi, kad faktinių aplinkybių visuma, paties Darbuotojo paaiÅ¡kinimai, Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje esančios foto fiksacijos patvirtina, kad krovinys buvo pakeltas į aukÅ¡tesnį negu 1 metro aukÅ¡tį. Å i aplinkybė dėl plokÅ¡tės buvimo aukščio Nelaimingo atsitikimo metu, yra ypatingai svarbi, siekiant nustatyti, ar Darbuotojas pažeidė savo pareigas, iÅ¡dėstytas lokaliniuose ir norminiuose teisės aktuose.

             Pareiškėja nesutinka ir su VDI išvada, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Nurodo, kad Pareiškėja, ištyrusi avarijos, t. y. plokštės lūžimo priežastį nustatė, jog minėta plokštė buvo brokuota ir tai buvo pagrindinė jos lūžimo priežastis. Pažymi, kad plokštė ne išsprūdo iš griebtuvų ir nukritusi sulūžo, tačiau būtent lūžo pačiuose griebtuvuose. Akivaizdu, jog kėlimas brokuotos plokštės turėjo priežastinį ryšį su jos lūžimo ore faktu ir tuo pačiu kilusiu nelaimingu atsitikimu.

Bendrovei nesuprantama, dėl kokių priežasčių 2016-09-26 tyrimo aktu iÅ¡ 2016-01-14 akto 11 punkto buvo panaikinta viena iÅ¡ esminių priežasčių, lėmusių nelaimingÄ atsitikimÄ . Pažymi, kad liko neįvertinti klausimi, ar bÅ«tų įvykęs nelaimingas atsitikimas, jeigu plokÅ¡tė nebÅ«tų buvusi brokuota, net jeigu Darbuotojas ir nebÅ«tų buvęs formaliai supažindintas su kėlimo schema, ir ar bÅ«tų įvykęs nelaimingas atsitikimas, jeigu Darbuotojas formaliai bÅ«tų supažindintas su kėlimo schema, tačiau plokÅ¡tė vis tiek bÅ«tų buvusi brokuota.

IÅ¡vados dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių padarytos neatsižvelgus nei į Bendrovės, nei į M. L. paaiÅ¡kinimus, nei į objektyvius nustatytus duomenis (foto fiksacijas), ankstesnį Nukentėjusiojo darbÄ ir jo darytus pažeidimus, o atliktos klaidingai interpretuojant Darbuotojo subjektyvius paaiÅ¡kinimus. Darbuotojas pažeidė norminių teisės aktų reikalavimus, nes, nusprendė perkelti krovinį be traversos. Nepaneigta ir ta aplinkybė, jog plokÅ¡tė buvo nelygiomis briaunomis, kÄ Darbuotojas privalėjo patikrinti, įvertinti ir atitinkamai prieÅ¡ pradedant perkėlimo veiksmus įsitikinti perkėlimo technologijos saugumu.

Darbuotojas buvo instruktuotas, apmokytas ir atestuotas visais bÅ«tinais klausimais, žinojo ir suprato, kokia buvo plokÅ¡tės stropavimo schema ir bÅ«das, tokie darbai buvo atliekami ir anksčiau. Viena iÅ¡ nelaimingÄ atsitikimÄ , o bÅ«tent Darbuotojo patirtus sužalojimus lėmusių priežasčių, yra Darbuotojo buvimas puspriekabėje bei atlikti veiksmai, kai plokÅ¡tė buvo didesniame negu 1 - 1,20 metro aukÅ¡tyje. Jeigu plokÅ¡tė nebÅ«tų buvusi iÅ¡kelta į tokį aukÅ¡tį ir Darbuotojas apsaugines grandines bÅ«tų kabinęs leidžiamame aukÅ¡tyje, sužalojimų jis nebÅ«tų patyręs, net ir nukritus plokÅ¡tei.             VDI atsiliepimu su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad įvykis darbe įvyko 2015 m. liepos 3 d., kai statybvietėje, Å vedijoje, PareiÅ¡kėjo darbuotojams D. V. ir A. V., atliekant kiaurymėtųjų be kilpių gelžbetoninių perdangos plokščių stropavimo darbus vilkiko puspriekabėje, lūžus vienai kranu keliamai plokÅ¡tei, sveikatos pakenkimus patyrė D. V. ir A. V.. Kadangi sveikatos pakenkimai nebuvo priskirtini prie sunkių, todėl, minėtÄ Ä¯vykį darbe iÅ¡tyrė PareiÅ¡kėjo sudaryta dviÅ¡alė komisija, kuri 2015 m. rugsėjo 21 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktus Nr. 1 ir Nr.

2. Su tokiomis tyrimo iÅ¡vadomis nesutikus D. V., įvykio darbe tyrimÄ atliko VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė G. K., kuri 2016 m. sausio 14 d. surašė naujÄ nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktÄ Nr. 1, kuriame buvo įvardintos trys priežastys, t. y. netinkamas darbų organizavimas statybvietėje, nes krovinių stropavimui nebuvo parengta stropavimo schema ir darbams nevadovavo kranų darbų vadovas; gamintojas pateikė gelžbetoninę plokÅ¡tę su defektais; darbuotojams privalomų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų nesilaikymas, nes keliant krovinį iÅ¡ puspriekabės, D.

V. buvo joje, t. y. nepasiÅ¡alino iÅ¡ pavojingos zonos.             2016 m. balandžio 28 d. VDI gavo D. V. atstovo advokato skundÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma skirti įvykio darbe papildomÄ tyrimÄ , siekiant įvertinti darbuotojo mokymo bei instruktavimo klausimus, todėl buvo pradėtas papildomas tyrimas, 2016 m. liepos 28 d. suraÅ¡ytas įvykio darbe, įvykusio 2015 m. liepos 3 d. UAB „RCP Construction“ darbuotojui D. V., papildomo tyrimo aktÄ , kuriuo buvo papildytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, nurodytos N-l formos akte, nekeičiant nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.

Užbaigus įvykio darbe papildomÄ tyrimÄ , 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo gautas D. V. raÅ¡tas, kuriame iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės dėl stropavimo darbų specifikos. D. V. nurodė, kad vilkiko puspriekabėje, kai lūžo keliama gelžbetoninė perdangos plokÅ¡tė, jis privalėjo bÅ«ti, nes tuo metu ėjo užkabinti apsauginės grandinės, kuri apsaugotų krovinį nuo nukritimo, jeigu Å¡is iÅ¡sprÅ«stų iÅ¡ griebtuvų. Atsižvelgiant į tai, siekiant objektyviai įvertinti D.

V. teiginius, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. EV-258 buvo paskirtas minėto įvykio darbe papildomas tyrimas.              Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo suraÅ¡ytas papildomo tyrimo aktas, papildant nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir naujai iÅ¡dėstytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi buvo nurodytas netinkamas pavojingų darbų organizavimas, pagrindžiant tuo, kad kiaurymėtųjų gelžbetoninių perdangos plokščių perkėlimo (montavimo) darbai buvo organizuoti nesupažindinus darbuotojo su tokio tipo krovinių stropavimo schemomis ir (ar) tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, todėl, dėl netinkamo stropavimo bÅ«do (neiÅ¡laikius reikiamų atstumų nuo keliamos plokÅ¡tės galų bei nenaudojant traversos), plokÅ¡tė sulūžo ir krisdama sužalojo darbuotojÄ .

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2016 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. SD-37-12438 pripažino N-l formos aktÄ bei papildomo tyrimo aktÄ teisėtais ir pagrįstais.             VDI nesutikdama su PareiÅ¡kėjo skundo argumentais paaiÅ¡kino, kad VDI pradėjusi įvykio darbe tyrimÄ neturėjo jokios galimybės apžiÅ«rėti bei įvertinti įvykio darbe vietÄ , todėl vadovaudamasi PareiÅ¡kėjo patvirtintos dviÅ¡alės komisijos formalizuotais dokumentais bei VDI tyrimo metu surinktais duomenimis (D.

V. ir kitų PareiÅ¡kėjo darbuotojų paaiÅ¡kinimais, PareiÅ¡kėjo papildomai pateiktais dokumentais, foto fiksacijomis iÅ¡ įvykio darbe vietos ir k. t.) nustatė, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, kai darbuotojas D. V. vilkiko puspriekabėje ėjo užkabinti apsauginių grandinių ant nuo puspriekabės grindų sukeltos plokÅ¡tės, tačiau perdangos plokÅ¡tei sulūžus ore, sutrupėjusi plokÅ¡tė sužalojo D. V. kairiÄ jÄ kojÄ . Pažymėti, kad PareiÅ¡kėjo darbuotojas D. V. sveikatos pakenkimus patyrė dėl dviejų veiksnių: perdangos plokÅ¡tės kritimo (lūžimo) bei darbuotojo buvimo vilkiko puspriekabėje.

Todėl VDI tyrimo metu buvo tiriamos perdangos plokÅ¡tės lūžio ir kritimo priežastys bei D. V. buvimo (plokÅ¡tės kritimo metu) vilkiko puspriekabėje, Å¡alia pakelto krovinio, priežastys. VDI tyrimo metu nustatė, kad Å¡iuo atveju buvo stropuojamos kiaurymėtos be kilpės gelžbetoninės perdangos plokÅ¡tės, naudojant griebtuvus ir apsaugines grandines. PlokÅ¡tę užkabinus griebtuvais ir jÄ pakėlus nuo puspriekabės grindų, darbuotojas D. V. ėjo užkabinti apsauginių grandinių, t. y. pilnai užbaigti stropavimo darbus, todėl privalėjo bÅ«ti vilkiko puspriekabėje Å¡alia pakelto krovinio, prieÅ¡ingu atveju jis negalėtų pilnai atlikti stropavimo darbų.Nustatant gelžbetoninės perdangos plokÅ¡tės lūžio ir kritimo priežastis, buvo įvertintas 2015 m. liepos 10 d.

Kiaurymėtų perdangos plokščių avarijos priežasčių tyrimo aktas, perdangos plokščių gamintojo pateikta stropavimo schema, Pareiškėjo darbų vadovo M. L. paaiškinimai, ir nustatyta, kad perdangos plokštė sulūžo dėl neteisingo jos stropavimo. Perdangos plokštė neteisingai buvo stropuota todėl, kad nebuvo nei tokio tipo krovinių stropavimo technologijos, nei pačios stropavimo schemos, nei vadovavimo stopavimo darbų atlikimui. VDI nuomone, šios faktinės aplinkybės vienareikšmiškai pagrindžia VDI tyrimo metu nustatytas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.

             Pasisakydama dėl PareiÅ¡kėjo teiginių, kad keliama perdangos plokÅ¡tė buvo brokuota ir tai buvo pagrindinė jos lūžimo priežastis, VDI pažymėti, kad tai jau ne pirmas atvejis, kuomet PareiÅ¡kėjo įmonėje keliama perdangos plokÅ¡tė sulūžta. 2016 m. liepos 1 d. stropuojant ir keliant perdangos plokÅ¡tes identiÅ¡komis sÄ lygomis įvyko incidentas, kurio metu taip pat iÅ¡trÅ«ko plokÅ¡tė iÅ¡ griebtuvų, tačiau nenukrito, bet pakibo ant apsauginių grandinių.

Nukentėjęs D. V. ir kartu dirbęs A. V. teigė, kad brokuotos perdangos plokÅ¡tės su nelygiomis briaunomis buvo keliamos jau ne pirmÄ kartÄ , PareiÅ¡kėjo darbų vadovas jokių priemonių dėl to nesiėmė. VDI pažymi, kad PareiÅ¡kėjas privalėjo įvertinti profesinę rizikÄ dėl brokuotų perdangos plokščių stropavimo (montavimo) ir parengti lokalinius teisės aktus (instrukcijas, stropavimo shemas ir k.t.), kad iÅ¡vengtų nelaimingų atsitikimų darbe, tačiau jie nebuvo parengti.             Pažymi, kad gelžbetoninės perdangos plokÅ¡tės pakėlimo aukÅ¡tis neturėjo lemiamos įtakos jos sulūžimui bei nukritimui.

Tiek avarijos tyrimo akte, tiek VDI tyrimo metu vienareikšmiškai nustatyta, kad gelžbetoninė perdangos plokštė sulūžo (nukrito) dėl neteisingo jos stropavimo. Paaiškina, kad esant prieštaringiems liudininkų paaiškinimams dėl gelžbetoninės perdangos plokštės sukėlimo aukščio, VDI vadovavosi Avarijos tyrimo aktu, kurio kvestionavimui VDI neturi pagrindo. Jokių kitų objektyvių duomenų apie plokštės pakėlimo aukštį nebuvo gauta, todėl įvykio darbe aplinkybėse ir buvo nurodyta, jog perdangos plokštė nukrito iš maždaug 30 cm aukščio ant puspriekabės grindų.

Pareiškėjo nuotraukose užfiksuotas tik bendras vaizdas, be matavimo prietaisų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikslų plokštės pakėlimo aukštį.              VDI pažymi, kad vykdant krovinių perkėlimo darbus privalo būti numatytos technologijos bei saugos reikalavimai, kad keliamas krovinys nekristų, - tai pagrindinis saugos garantas, o jeigu ir įvyktų kritimas, kad pasekmės būtų kuo lengvesnės. Pareiškėjo pateiktoje Suomijos betono industrijos asociacijos kiaurymėtųjų perdangos plokščių montavimo technologijoje nurodyta, kad perdangos plokštė sukeliama neaukščiau kaip 10 cm.

Tokiu atveju siekiama kuo saugiau atlikti apsauginių grandinių užkabinimo darbus. Å iuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog buvo keliama 12,5 m ilgio, 1,197 m pločio, 6030 kg svorio plokÅ¡tė, net ir iÅ¡ 30 cm aukščio krentanti plokÅ¡tė ir jos nuolaužos galėjo sužaloti ir sužalojo Å¡alia dirbusį darbuotojÄ D. V..             PareiÅ¡kėjo keliama paties nukentėjusiojo neatsargumo prielaida yra nepagrįsta. Nukentėjusiajam nebuvo žinomas keliamo krovinio stropavimo bÅ«das (schema), tad negalimas ir jo veiksmų įvardijimas kaip lokalinių saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimu.

Darbai statybvietėse, kur gresia didesnė užgriuvimo, kritimo rizika, taip pat darbai, naudojant potencialiai pavojingus įrenginius, priskirtini pavojingiems darbams darbdavys, organizuojantis Å¡iuos darbus, turėtų maksimaliai ir preciziÅ¡kai laikytis darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.              Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius atsiliepimu su skundu nesutiko, nurodė, kad palaiko VDI atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .

             D. V. atsiliepime nurodė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl PareiÅ¡kėjo kaltės, nes jis nesiėmė jokių priemonių darbuotojams apsaugoti. Ä®vykio metu plokÅ¡tė buvo pakelta ne aukščiau kelių. Jokie specialÅ«s mokymai nebuvo organizuojami, schemų ir instrukcijų taip pat nebuvo.              PareiÅ¡kėjos atstovai teismo posėdyje nurodė, kad skundÄ palaiko ir prašė jį tenkinti pakartodami skunde iÅ¡dėstytus argumentus.

Nurodė, jog nepagrįstai suabsoliutinamos darbdavio pareigos, buvo išimtos kitos aplinkybės (buvimas puspriekabėje, brokas), darbuotojo nesupažindinimas nėra vienintelė įvykio priežastis. Darbuotojas leido pakelti krovinį į 1 m. aukštį, nors negalėjo taip kelti. Vieno 20-30 cm aukštyje galėjo tvarkyti. Tokį aukštį numato Kranų taisyklės.             Inspekcijos atstovai teismo posėdyje nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad šiuo atveju plokščių technologija yra tokia, kad jos pakeliamos, tada darbuotojas prieina ir užkabina grandines, ji baigiasi, kai užkabinamos grandinės. Kranų taisyklės visų atvejų nenumato.

Darbdavys turi įsivertinti rizikÄ , kiek galima kelti saugiai ir apmokyti darbuotojus. Dėl Å¡ių plokščių aukÅ¡tis ne daugiau 10 cm. Darbuotojas nebuvo supažindintas su tokiais aktais, tokios schemos nebuvo. AukÅ¡tį kiek buvo pakelta nustatė iÅ¡ komisijos akto. Darbdavys turėjo pridėti matavimo prietaisÄ , bet to nebuvo.              Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ jiems praneÅ¡ta nustatyta tvarka.             Liudytojas J.

L. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra statybos inžinierius, ypatingo statinio techninės priežiÅ«ros vadovas, dirbÄ UAB „Markučiai“. Jis nuvyko apžiÅ«rėti plokÅ¡tės (po 10 dienų nuo įvykio). PlokÅ¡tė turėjo paslėptÄ brokÄ , jos vidus blogai suformuotas. Taip pat negražiai suformuotos iÅ¡orinės briaunos, jos matosi. Gamintojos schemos nenagrinėjo, jos nebuvo. Dėl 30 cm pakėlimo aukščio nurodė žmonės, kurie buvo.             Liudytojas M.

L. posėdžio metu nurodė, kad dirba bendrovėje statinio statybos vadovu. Įvykio nematė, buvo ofise. D. V. buvo pavesti montavimo darbai, padėti plokštes į projektinę padėtį. Kai pasigirsta signalas darbuotojas puspriekabėje negalėjo būti, užkabina ir turi pasišalinti. Darbuotojas nusprendžia kiek kelti. Prieš savaitę buvo įvykis su plokšte. Kitos plokštės nebuvo apžiūrėtos. Stropuotojas pats įvertina.              Pareiškėjos skundas atmestinas              Iš bylos duomenų matyti, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko 2015-07-03, „Glasungen skola“ mokyklos statybos objekte, Malmė, Švedija.

Ä®vykis įvyko, kai darbuotojui D. V. ant automobilio puspriekabės atliekant stropovimo darbus, ore lūžo gelžbetonio kiaurymėtoji perdangos (PKE) plokÅ¡tė, kuri nukrito ir taip darbuotojui D. V. buvo sužeista kairės blauzdos apatinė dalis.              Bendrovėje buvo sudaryta PKE avarijos priežasčių tyrimo komisija, kurios tikslas nustatyti dėl kokių priežasčių 2017-07-03 keliant plokÅ¡tę iÅ¡ transporto ji sulūžo. Komisija 2015-07-10 surašė Kiaurymėtų perdangos plokščių avarijos priežasčių tyrimo aktÄ , kuriame, be kita ko, nurodė, jog iÅ¡kraunant kiaurymėtÄ perdangos plokÅ¡tę P516, jÄ pakėlus apie 30 cm nuo grindų, ji sulūžo; griebtuvai kėlimo metu buvo uždėti ant gaminio iÅ¡ vieno galo apie 0,5 m, iÅ¡ kito galo apie 1,7 m; kėlimo schema iÅ¡ gamintojo gauta jau po įvykusio incidento, vertinat schemÄ , vienas griebtuvas buvo užkabintas 0,5 m nuo plokÅ¡tės ir atitiko kėlimo schemÄ , kitas buvo užkabintas 1,3 m toliau, nei nurodyta schemoje.

Komisija nurodė, jog avarijos priežastys: plokštė P516 kelta netinkamoje vietoje uždėtais griebtuvais; taip pat reikšmingas gaminio tiltelio brokas (nesutankintas betonas); nelygus gaminio šoninės briaunos paviršius (II t. l 123-124).             Kadangi D. V. patirta trauma nebuvo priskirta prie sunkių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 14 p. įvykį darbe tyrė dvišalė komisija, sudaryta iš vienodo skaičiaus darbdavio ir darbuotojų atstovų.

Komisija surašė Nuostatų 2015-09-21 aktÄ Nr. 1, kuriame nurodė, jog apie 11 val. 00 min. D. V. užlipo ant automobilio puspriekabės ir kartu su montuotoju-brigadininku A. V. dviem 6 tonų keliamosios galios grandininiais stropais, sujungtais su 4,5 tonų ir 3 tonų keliamosios galios griebtuvais užkabino gelžbetonio kiaurymėtÄ jÄ perdangos (PKE) plokÅ¡tę P516 (ilgis 12,50 m., aukÅ¡tis 0,320 m., plotis 1.197 m., masė 6 030 kg, vienas gaminio galas buvo su 0,505 m. pločio iÅ¡pjova), kranininkui pakėlus krovinį į maždaug 1 metro aukÅ¡tį, gaminys staigiai sulūžo ore ir nukrito ant puspriekabės grindų ir sužalojo kairės blauzdos apatinę dalį.

Akto 11 p. nurodytos Nelaimingo atsitikimo priežastys:

1) netinkamas potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimas statybvietėje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 patvirtinto „Kėlimo kranų naudojimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 36.6 p. reikalavimas;

2) gamybos bÅ«do neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams (plokÅ¡tės gamintojas nesutankino betono ir neiÅ¡lygino Å¡oninės briaunos) (II t. l 116-118).             Su tokiomis tyrimo iÅ¡vadomis nesutikus D. V. (skundas gautas 2015-11-03, ) 2015-12-02 potvarkiu nuspręsta atlikti papildomÄ Ä¯vykio tyrimÄ . Ä®vykio darbe tyrimÄ atliko Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė G. K., kuri 2016-01-14 surašė naujÄ nelaimingo atsitikimo darbe N-l formos aktÄ Nr. 1, kuriame buvo įvardintos trys Nelaimingo atsitikimo priežastys:

1) netinkamas darbų organizavimas statybvietėje, nes krovinių stropavimui nebuvo parengta stropavimo schema, jos nesant ji nebuvo nubraižyta vietoje ir darbams nevadovavo kranų darbų vadovas (tuo pažeisti Kranų naudojimo taisyklių 36.2 p. ir 36.6 p. reikalavimai);

2) gamintojas pateikė gelžbetoninę plokštę su defektais (nesutankintas betonas 2 ir 3 tilteliuose, plokštės šonai nelygūs);

3) darbuotojams privalomų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų nesilaikymas, nes keliant krovinį iÅ¡ puspriekabės, D. V. nepasiÅ¡alino iÅ¡ pavojingos zonos (automobilio puspriekabės) (II t l. 112-115).             D. V. advokatui Inspekcijai pateikus praÅ¡ymÄ dėl papildomo tyrimo, vadovaujantis Nuostatų 78 p., Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016-05-25 įsakymu buvo paskirtas papildomas įvykio tyrimas (II t., l. 63). PapildomÄ tyrimÄ atliko Inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjo pavaduotojas – vyriausiais darbo inspektorius R.

R.. Ä®vertinus papildomo tyrimo metu surinktÄ informacijÄ buvo suraÅ¡ytas 2016-07-28 įvykio papildomo tyrimo aktas, kuriuo papildomai iÅ¡tirtomis darbuotojo mokymo bei instruktavimo aplinkybėmis buvo papildytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės, nurodytos 2016-01-14 akte (5 p.) (II t. l. 7-8).              2016-09-07 laiÅ¡ku D. V. iÅ¡dėstė faktinės aplinkybės dėl stropavimo darbų specifikos, nurodydamas, kad, tuomet, kai lūžo keliama gelžbetoninė perdangos plokÅ¡tė, jis privalėjo bÅ«ti puspriekabėje, nes ėjo užkabinti apsauginės grandinės, kuriÄ užkabinęs gali duoti kranininkui ženklÄ (II t. l. 85-86).

Atsižvelgiant į tai ir siekiant objektyviai įvertinti D. V. teiginius, Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016-09-09 įsakymu Nr. EV-258, vadovaujantis Nuostatų 78-80 p. buvo paskirtas minėto įvykio darbe papildomas tyrimas (II t. l. 100).              Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, 2016-09-26 buvo surašytas papildomo tyrimo aktas, papildant nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir naujai išdėstytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys (II t. l. 64-65).

Nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės buvo pakeistos, nurodant, jog statinio statybos vadovas M. L. pavedė montuotojui-suvirintojui D. V. ir montuotojui - brigadininkui A. V. ne iškrauti gelžbetonio perdangos plokštes iš automobilio puspriekabės, o „atlikti gelžbetoniu perdangos stropavimo darbus automobilio puspriekabėje“. Taip pat sakinys, jog „Kranininkui pakėlus krovinį į maždaug 1,0 m aukštį, gaminys staigiai sulūžo ore ir nukrito ant grindų“, buvo pakeistas nurodant, jog „Kranininkui pakėlus krovinį į maždaug 30 cm aukštį, plokštė staiga sulūžo ir nukrito ant puspriekabės grindų“.

Taip pat buvo pakeistas sakinys, jog plokštės kėlimo operacija buvo vykdoma D. V. nepasišalus iš puspriekabės ir jis žinojo, jog kelti krovinius draudžiama, kai automobilyje yra žmonių. Akte šis sakinys buvo išdėstytas, nurodant, jog „Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatyta, kad šiuo atveju kiaurymėtosios gelžbetoninės perdangos plokštės buvo stropuojamos ir keliamos griebtuvų pagalba. Darbuotojai pradžioje griebtuvais užkabino gelžbetoninę plokštę. Kranininkui pakėlus gelžbetoninę plokštę į 30 cm aukštį, D.

V. ėjo užkabinti apsauginių grandinių, kurios apsaugotų plokÅ¡tę nuo nukritimo, jeigu ji iÅ¡slystų iÅ¡ griebtuvų. Tačiau be einant užkabinti antrosios apsauginės grandinės, plokÅ¡tė staiga sulūžo ir krisdama sužalojo D. V.. UAB „RCP Construction“ nėra nustatytos/patvirtintos kiaurymėtųjų be kilpų gelžbetoninių perdangos plokščių stropavimo/perkėlimo technologijos. PrieÅ¡ darbų pradžiÄ D. V. nebuvo supažindintas su tokio tipo krovinių stropavimo schema“.

Taip pat buvo pakeistos Nelaimingo atsitikimo darbe priežastys, tokia priežastimi įvardijant netinkamÄ pavojingų darbų organizavimÄ , pagrindžiant tuo, kad kiaurymėtųjų gelžbetoninių perdangos plokščių perkėlimo (montavimo) darbai buvo organizuoti nesupažindinus darbuotojo su tokio tipo krovinių stropavimo schemomis ir (ar) tiesiogiai nevadovaujant kranų darbų vadovui, todėl, dėl netinkamo stropavimo bÅ«do (neiÅ¡laikius reikiamų atstumų nuo keliamos plokÅ¡tės galų bei nenaudojant traversos), plokÅ¡tė sulūžo ir krisdama sužalojo darbuotojÄ .

Nurodyta, jog tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 str. 1 dalies bei Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 36.6 punkto reikalavimai.              2016-10-07 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimu Nr.SD-37-12438 buvo nutarta laikyti 2016-09-26 papildomo tyrimo aktÄ , 2016-07-28 papildomo tyrimo aktÄ ir 2016-01-14 N-1 formos aktÄ bei papildomų tyrimų duomenis laikyti neatsieja tyrimo dalimi, o Inspekcijos 2016-08-08 sprendimÄ negaliojančiu.              Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2016-09-26 tyrimo akto ir 2016-10-07 sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

PareiÅ¡kėja skunde dėsto nesutikimo su Å¡iais sprendimais atliktais pakeitimais argumentus, nesutinka ir su Inspekcijos iÅ¡vada, kad įvykio darbe priežastys yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas.             Įvykiai darbe tiriami ir įforminami vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų j saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - ir Ä®statymas), Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-02 nutarimu Nr. 1118 (redakcija, galiojanti nuo 2014-09-12) (toliau – ir Tyrimo nuostatai), Ä®vykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbÄ ir iÅ¡ darbo pildymo metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai), patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-09-22 įsakymu Nr. V-416, nuostatomis.             Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai, turi bÅ«ti iÅ¡tirtas ir jų tyrimo rezultatai suraÅ¡yti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka.

Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalÄ sveikatai, tyrimÄ , nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panaÅ¡ių įvykių priežastims paÅ¡alinti. Ä®vykį darbe, dėl kurio darbuotojas patyrė žalÄ sveikatai, bet jo sveikatai nėra sunkiai pakenkta, tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dviÅ¡alė komisija, sudaryta iÅ¡ darbdavio atstovo (atstovų), kurį (kuriuos) skiria darbdaviui atstovaujantis asmuo, ir darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai.

Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiÅ¡kimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo aktai, gali bÅ«ti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.             Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 29 punktas nustato, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sÄ lygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panaÅ¡iems įvykiams darbe iÅ¡vengti.

Pagal Tyrimo nuostatų 30 punktÄ tiriant įvykį darbe privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryÅ¡ys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar Å¡ie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Remiantis Tyrimo nuostatų 31 punktu, įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryÅ¡ys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai iÅ¡tiriami ir apraÅ¡omi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Ä®vykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbÄ ir iÅ¡ darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus.

Tyrimo nuostatų 44 punktas reglamentuoja, kad lengvo nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktÄ , dalyvaujant darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, užpildo darbdavio į dviÅ¡alę komisijÄ paskirtas atstovas, aktÄ pasiraÅ¡o tyrusios komisijos nariai. Tyrimo nuostatų 77 punktas numato, kad jeigu darbdavys nesutinka su VDI inspektoriaus atlikto įvykio darbe tyrimu, jis pateikia skundÄ vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Tyrimo nuostatų 78 punktas nustato, kad Inspekcija, įvertinusi skunde pateiktÄ informacijÄ , gali paskirti įvykio darbe papildomÄ tyrimÄ , o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raÅ¡tu per 3 darbo dienas informuoja pareiÅ¡kėjÄ .

Tyrimo nuostatų 80 punktas nustato, kad darbdavys skundÄ dėl įvykio darbe tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui gali pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo N-1 formos akto gavimo. Remiantis Tyrimo nuostatų 83 punktu vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl skundo, kuriame skundžiamas nelaimingo atsitikimo darbe aktas, gali bÅ«ti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.             Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbÄ ir iÅ¡ darbo pildymo metodinių nurodymų (toliau – Metodiniai nurodymai) 14 punktas detalizuoja, kad įvykį darbe tiriantis subjektas (tyrėjas) kiekvienu konkrečiu atveju turi iÅ¡nagrinėti, ar įvykio vietoje buvo įrengtos tinkamos kolektyvinės apsaugos priemonės, ar darbuotojas buvo aprÅ«pintas tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (jei tai susiję su įvykio priežastimis);

įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius; įvertinti, ar nukentėjusysis ir kiti asmenys, susiję su tiriamu įvykiu darbe, nustatyta tvarka apmokyti ir instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbÄ , kurį atliekant buvo sužalotas darbuotojas); iÅ¡nagrinėti darbo proceso technologijÄ nustatančius dokumentus; iÅ¡analizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis ir įgyvendintas priemones darbuotojų saugai užtikrinti įvykio darbe vietoje; kt.

Metodinių nurodymų 18 punktas numato, jog tyrėjui nustačius, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar vykdant darbo funkcijas, įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir suraÅ¡omas N-1 formos aktas, kuriame apraÅ¡omos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sÄ lygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios; įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiÅ¡kinys ar visuma reiÅ¡kinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingÄ poveikį sveikatai; apraÅ¡omas, trumpai apibÅ«dinant esmę, kiekvienÄ priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ , darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe;

įraÅ¡omas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis/punktas (straipsniai/punktai); kt. Metodinių nurodymų 40-41 punktai nustato, kad jei iÅ¡tyrus įvykį darbe vėliau paaiÅ¡kėja naujos teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės, skiriamas papildomas įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo tyrimas įvykio aplinkybėms, priežastims ar įraÅ¡ams atitinkamame akte patikslinti. Atlikus papildomÄ Ä¯vykio darbe tyrimÄ gali bÅ«ti paliktas galioti nepakeistas ankstesnio tyrimo metu suraÅ¡ytas atitinkamos formos aktas, jis gali bÅ«ti papildytas arba panaikintas ir suraÅ¡ytas naujas atitinkamos formos aktas.             Skunde pareiÅ¡kėjas nesutinka su 2016-09-26 tyrimo akte nurodyta aplinkybe, jog statinio statybos vadovas M.

L. pavedė montuotojui-suvirintojui D. V. ir montuotojui - briganininkui A. V. atlikti gelžbetoniu perdangos stropavimo darbus automobilio puspriekabėie, teigdamas, jog darbuotojui buvo pavesta iškrauti gelžbetonio perdangos plokštes iš automobilio puspriekabės, o vėliau sumontuoti. Kaip matyti iš papildomo tyrimo akto ši išvada Inspekcijos buvo padaryta įvertinus D. V. 2016-09-12 paaiškinimus. Teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu liudijęs M. L. taip pat nurodė, jog D. V. buvo pavesti montavimo darbai, t.y. padėti plokštes į projektinę padėtį. todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais dėl klaidingai nurodytų aplinkybių.

             PareiÅ¡kėjais taip pat nesutinka su akte nurodyta aplinkybe, jog plokÅ¡tė lūžo jÄ pakėlus į 30 cm aukÅ¡tį, pažymėdamas, jog Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagoje esančios foto fiksacijos patvirtina, kad krovinys buvo pakeltas į aukÅ¡tesnį negu 1 metro aukÅ¡tį, tai nurodyta ir darbuotojo paaiÅ¡kinime. IÅ¡ nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos matyti, kad įvykus 2015-07-03 įvykiui tyrimÄ atliko pareiÅ¡kėjo sudaryta komisija, o atsakovas tyrimÄ pradėjo 2015 m. gruodžio mėn., todėl vadovavosi pareiÅ¡kėjo komisijos dokumentais ir tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiu, jog iÅ¡ pareiktų foto fiksacijų matosi, jog plokÅ¡tė buvo pakelta į aukÅ¡tesnį nei 1 m. aukÅ¡tį, nes kaip matyti iÅ¡ foto nuotraukų, joje nėra lyginamųjų matavimo prietaisų, o kiti tyrimo medžiagoje esantys duomenys prieÅ¡taringi. Kiaurymėtų perdangos plokščių avarijos priežasčių 2015-07-10 tyrimo aktÄ suraÅ¡iusi komisija nurodė, jog plokÅ¡tė sulūžo jÄ pakėlus į 30 cm aukÅ¡tį; 2015-09-21 tyrimo akte nurodyta, jog ji lūžo pakėtus į maždaug 1 m. aukÅ¡tį;

D. V. teigia, kad plokÅ¡tė buvo pakelta į maždaug 40-50 cm aukÅ¡tį. Ä®vertinus tai, jog nėra galimybės tiksliai nustatyti į kokį aukÅ¡tį buvo pakelta plokÅ¡tė, Inspekcija nurodė, jog ji vadovavosi pirmajame tyrimo akte, t.y. 2015-07-10 akte pateikta informacija. Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, jog į 30 cm aukÅ¡tį pakelta plokÅ¡tė negalėjo sužaloti darbuotojo, teismas pažymi, jog keliama perdangos plokÅ¡tė P516 buvo itin didelių iÅ¡matavimų ir masės (ilgis 12,50 m., aukÅ¡tis 0,320 m., plotis 1.197 m., masė 6 030 kg), todėl net ir krentanti iÅ¡ nedidelio aukščio galėjo sužaloti priekaboje buvusį darbuotojÄ .

Be to, jo patirti sužalojimai nebuvo sunkūs ir dideli.              Pareiškėja skunde taip pat akcentuoja, jog nesutinka ir su VDI išvada, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas. Nurodo, kad Pareiškėja, ištyrusi avarijos, t. y. plokštės lūžimo priežastį nustatė, jog minėta plokštė buvo brokuota ir tai buvo pagrindinė jos lūžimo priežastis. Pažymi, kad plokštė ne išsprūdo iš griebtuvų ir nukritusi sulūžo, tačiau būtent lūžo pačiuose griebtuvuose.             Tyrimo metu Inspekcija nustatė, jog įvykis darbe įvyko, kai darbuotojui einant užkabinti ant plokštės apsauginių grandinių, plokštei sulūžus ore darbuotojas patyrė sužalojimus.

Tyrimo metu buvo tiriama, kokios buvo plokštės lūžimo ir kritimo priežastys, taip pat dėl kokių priežasčių darbuotojas tuo metu, kai plokštė buvo pakelta, buvo puspriekabėje.             Inspekcija nustatė, jog buvo keliamo kiaurymėtosios gelžbetoninės perdangos plokštės, kurios jas pakėlus nuo grindų yra apjuosiamos apsauginėmis grandinėmis. Plokštę P516 sukėlus nuo grindų D. V. ėjo užkabinti apsauginių grandinių, t.y. užbaigti stropavimo darbus.

Todėl Inspekcija nustatė, jog darbuotojas turėjo bÅ«ti puspriekabėje, nes jam reikėjo užbaigti stropavimo darbus. Inspekcija nustatė, jog plokÅ¡tė lūžo dėl neteisingo jos stropavimo. TokiÄ iÅ¡vadÄ atsakovas padarė įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis.              Įstatymo 14 straipsnio 1 dalis numato, jog darbo vieta ir jų aplinka turi atitikti Å¡io Ä®statymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, jos turi bÅ«ti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai bÅ«tų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebÅ«tų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr. A1-425, patvirtintų Kranų kėlimo taisyklių (2015-02-19 įsakymo redakcija) 36 punktas, be kita ko numato, jog krano darbo vadovas privalo pagal darbų vykdymo projektÄ arba krovinių kėlimo technologijos apraÅ¡Ä parengti visų krovinių, kurie bus keliami kranu, stropavimo schemas ir su jomis supažindinti stropuotojus, kranininkus bei kitus asmenis, susijusius su krano darbu. Jei iÅ¡ anksto parengtų schemų nėra, vietoje nubraižyti stropavimo schemÄ ir su ja supažindinti darbuotojus arba tiesiogiai vadovauti darbams su kranu (36.6 p.).             Kiaurymėtų perdangos plokščių avarijos priežasčių 2015-07-10 tyrimo akte nurodyta, kad plokÅ¡tė P516 kelta netinkamoje vietoje uždėtais griebtuvais, t.y. dėl neteisingo stropavimo.

Jau gavus iÅ¡ gamintojo schemÄ buvo nustatyta, kad vienas griebtuvas buvo užkabintas 0,5 m nuo plokÅ¡tės ir atitiko kėlimo schemÄ , o kitas buvo užkabintas 1,3 m toliau, nei nurodyta schemoje. Inspekcija įvertinusi Å¡iuos duomenis tyrimo metu nustatė, jog plokÅ¡tė neteisingai buvo stropuota, nes bendrovėje nebuvo tokio tipo krovinių stropavimo tecnologijos, taip pat nebuvo parengtų vietoje stropavimo schemų, taip pat nebuvo vadovaujama stropavimo darbams. Todėl, nors pareiÅ¡kėjo darbuotojai ir buvo praėję bendrus mokymus dėl darbo su kranais ir krovinių stropavimo, tačiau Inspekcija pagrįstai pripažino, jog jie nebuvo supažindinti ir su Å¡io tipo plokščių stropavimo darbų atlikimu.

             Dėl Kiaurymėtų perdangos plokščių avarijos priežasčių 2015-07-10 tyrimo akte nurodytos aplinkybės, jog plokÅ¡tė buvo brokuota (nesutankintas betonas, nelygus gaminio Å¡oninės briaunos pavirÅ¡ius), svarbu pažymėti, jog Inspekcija tyrimo metu nustatė, jog Bendrovėje neseniai buvo įvykęs atvejis, kai keliama plokÅ¡tė lūžo. Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino byloje liudijęs M. L.. J. L. posėdžio metu nurodė, jog plokÅ¡tė turėjo paslėptÄ brokÄ (blogai suformuotas vidus), taip pat ir matomÄ brokÄ (negražiai suformuotos iÅ¡orinės briaunos).

D. V. paaiÅ¡kinime nurodė, jog brokuotos perdangos buvo keliamos ne pirmÄ kartÄ , apie tai jau buvo informuotas darbų vadovas M. L.. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes Inspekcija pagrįstai pripažino, jog pareiÅ¡kėjas matydamas brokuotas plokÅ¡tes turėjo įvertinti profesinę rizikÄ ir vadovaudamasis įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi parengti vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus, kad iÅ¡vengti nelaimingų atsitikimų.              Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2016-09-26 papildomo tyrimo akte suformuluotos iÅ¡vados priimtos tinkamai ir iÅ¡samiai įvertinus visas reikÅ¡mingas įvykio darbe aplinkybes ir yra pagrįstos tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aktų normomis.

Nustatyta, jog dėl netinkamo stropavimo bÅ«do plokÅ¡tė sulūžo ir krisdama sužalojo darbuotojÄ . Nukentėjęs darbuotojas nebuvo supažindintas su nurodyto tipo perdangos plokÅ¡tės stropavimo schemomis (jų nebuvo), taip pat jos nebuvo parengtos vietoje, darbams nevadovavo kranų darbų vadovas. Ä®vertinus tai, Inspekcija pagrįstai pripažino, kad nelaimingÄ atsitikimÄ darbe sÄ lygojo bÅ«tent netinkamas stropavimo bÅ«das. Todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimai panaikinti 2016-09-26 tyrimo aktÄ ir 2016-10-07 Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimÄ Nr.SD-37-12438.

Pripažinus, kad ginčijami papildomas aktas ir sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti ir palikti galioti 2016-07-28 papildomo tyrimo aktÄ ir 2016-08-08 sprendimÄ Nr.SD-37-10052. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo UAB ,,RCP Construction“ skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

             Teisėjai                                                    Iveta Pelienė                                                                  Violeta Petkevičienė                                                                  Ernestas Spruogis