2022-06-08 Nr. AB-15564-3-61-3-03161-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-179-415/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03161-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 30.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį papildė, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 21R-690 (AG-615/04-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas); 2) priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikinamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir VERT, atsakovas) 2020 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. R2-(VTGI)-384 (toliau – ir VERT sprendimas), o VERT įpareigojama atlikti pakartotinį pareiškėjo VERT pateiktame prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei aktualaus teisinio reglamentavimo vertinimą ir, vadovaujantis gero administravimo bei bendraisiais konstituciniais principais, VERT atliekamą procedūrą užbaigti surašant aiškų, tikslų ir nedviprasmišką sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad iš VERT 2020 m. birželio 29 d. gavo sprendimą, kuris priimtas pagal pareiškėjo 2020 m. kovo 12 d. prašymą (toliau – ir Prašymas). Nesutikdamas su VERT sprendimu kreipėsi su skundu į LAGK. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), esančios pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Pareiškėjas prašymu kreipėsi į VERT, nes prieš pareiškėjo valią buvo nutrauktas visų inžinerinių sistemų, prie kurių buvo prijungtos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios Patalpos, funkcionavimas ir tokiu būdu nutrauktas šilumos, karšto vandens, elektros energijos bei geriamojo vandens tiekimas į Patalpas. Ne daugiau kaip 16/53 Pastato patalpų valdantys asmenys atliko aktyvius veiksmus, dėl kurių pareiškėjui priklausančios Patalpos buvo atjungtos nuo Pastato inžinerinių sistemų. Kadangi Pastate šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas prižiūri uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Trys kontūrai“ (toliau – ir Prižiūrėtojas), prašyme VERT pareiškėjas buvo taip pat suformulavęs reikalavimą įvertinti Prižiūrėtojo veiksmus ir (ar) neveikimą.

3. Pareiškėjas teigė, jog LAGK sprendimas yra nepagrįstas ir pažeidžiantis pareiškėjo interesus. Toks sprendimas priimtas neįsigilinus į faktinę situaciją, aktualų teisinį reglamentavimą, motyvuotas deklaratyviais VERT atstovų teiginiais, kad klausimai, susiję su Patalpų atjungimu nuo bendrųjų pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų nepatenka į VERT kompetencijos ribas. VERT pozicija, kuria buvo grindžiamas LAGK sprendimas, prieštarauja norminių teisės aktų nuostatoms, o pačios VERT veiksmai patvirtina, jog pareiškėjo pateiktas Prašymas bei jame keliami klausimai patenka į VERT kompetencijos sritį.

4. Pareiškėjas nurodo, kad tuo atveju, jeigu jo prašyme keliami klausimai nepatektų į VERT kompetencijos ribas, VERT būtų iš karto pareiškėjui nurodžiusi, kad Prašyme keliami klausimai yra nepriskirtini VERT kompetencijai ir informavusi apie tai pareiškėją. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju susidarė situacija, jog VERT pradėjusi tyrimą pastebėjo, kad tai yra itin didelės apimties darbas ir nusprendė apsiriboti tik formaliu atsakymu, tokiu būdu išvengiant probleminių klausimų sprendimo. Pačios VERT pozicija bylos nagrinėjimo LAGK metu buvo nenuosekli, iš pradžių kliūtimi įvertinti klausimą dėl pareiškėjui priklausančių Patalpų atjungimo nuo Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos laikė aplinkybę, kad pareiškėjas nepateikė sistemos projekto, vėliau nurodė, jog VERT apskritai nesuteikta teisė dalyvauti šildymo įrenginių atjungimo procese ar nustatyti asmenis, galimai savavališkai atlikusius šildymo sistemos pertvarkymo darbus.

5. Pareiškėjas tvirtino, kad būtent VERT yra ta institucija, kuri įgaliota patikrinti bendrąsias šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas ir nustatyti atliktų remonto ir (ar) rekonstrukcijos darbų (ne-) teisėtumo faktą. VERT kompetenciją nagrinėti pareiškėjo Prašyme keliamą klausimą patvirtina Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai. Pačios VERT 2020 m. gegužės 20 d. paklausime skirtame Prižiūrėtojui, atsakovas pabrėžė, kad sprendžiamas klausimas dėl neteisėto pareiškėjui priklausančių Patalpų atjungimo nuo bendrosios Pastato šilumos tiekimo sistemos.

6. Pareiškėjas nurodė, jog VERT atstovai, atlikdami Patalpų patikrinimą vietoje, į Patalpas net nebuvo užėję, pareiškėjas iš viso nebuvo informuotas apie planuojamą vykdyti patikrinimą vietoje, pareiškėjo nebuvo prašoma tokiame patikrinime dalyvauti. Be to, VERT, turėdama informaciją, jog Pastate yra 2 (du) šilumos punktai, patikrinimo metu apžiūrėjo tik 1 (vieną) Pastato šilumos punktą. Formaliai atliekant faktinių aplinkybių patikrinimą ne tik negalėjo būti ir nebuvo nustatyti visi Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos trūkumai, kuriuos Prižiūrėtojas turėjo būti įpareigojamas pašalinti, tačiau nebuvo įsitikinta, ar šiluma ir karštas vanduo į pareiškėjo Patalpas bendraisiais Pastato inžineriniais tinklais turėtų būti teikiamas iš VERT atstovų apžiūrėto Pastato šilumos punkto. Iš VERT sprendimo nėra aišku, ar VERT nustatė, jog Prižiūrėtojas sutartimis yra įsipareigojęs parengti Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą. Taip pat nėra duomenų, kad VERT Prižiūrėtojui butų nurodžiusi šią dokumentaciją parengti.

7. Pareiškėjas teigė, kad VERT neatliko Prižiūrėtojo ir pareiškėjo sudarytos sutarties ir Pastato bendrojo naudojimo šildymo bei karšto vandens sistemų priežiūrą atliekančio asmens prievoles reglamentuojančių teisės aktų vertinimo, o apsiribojo tik deklaratyvių, tikrovės neatitinkančių ir oficialiems rašytiniams dokumentams prieštaraujančių asmenų pasiaiškinimų perrašymu į sprendimą. Nors VERT ir teikė paklausimus įvairioms įstaigoms ir asmenims, tačiau neatliko gautų atsakymų, teiginių analizės. VERT sprendimą grindė privalomų dokumentų trūkumu, tačiau tokie dokumentai, kurie galėtų patvirtinti Patalpų atjungimo nuo bendrųjų Pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų teisėtumą, neegzistuoja, nes Patalpos nuo tokių sistemų atjungtos prieš pareiškėjo valią. Nors VERT teigia, kad pareiškėjo prašymas buvo neaiškus, per 4,5 mėn. trukusį tyrimą VERT nei karto nesikreipė į pareiškėją ir neprašė patikslinti prašyme suformuluotų klausimų. Todėl pareiškėjas manė, jog VERT nekilo abejonių nei dėl prašymo turinio, nei dėl VERT kompetencijos.

8. Atsakovas VERT atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas paaiškino, kad 2020 m. kovo 12 d. gavo pareiškėjo Prašymą dėl to, jog jam nuosavybės teise priklausančios Patalpos be pareiškėjo žinios buvo savavališkai atjungtos nuo Pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų, įskaitant, bet neapsiribojant: elektros energijos tiekimo tinklą, šilumos energijos, karšto vandens tiekimo tinklus bei šalto vandens tiekimo tinklą. VERT, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ir VERT sprendimu pasiūlė pareiškėjui: kartu su Pastato bendraturčiais priimti sprendimą dėl Pastato valdymo organizavimo arba kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl administratoriaus paskyrimo; kartu su Pastato bendraturčiais ir valdytoju priimti sprendimą dėl Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos projekto parengimo; parengus Pastato šildymo sistemos projektą ir nustačius savavališko šildymo sistemos remonto faktą, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atstatyti Pastato šildymo sistemą į projektinę padėtį ir padarytos žalos atlyginimo. Taip pat VERT surašė Pastato Prižiūrėtojui nurodymą inicijuoti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos projekto sudarymą, izoliuoti vamzdžių ruožus, kuriuose pažeista šildymo ir karšto vandens vamzdynų izoliacija, parengti Pastato šildymo sistemos veikimo, priežiūros ir naudojimo dokumentus, ištaisyti trūkumus dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbų registravimo žurnalo pildymo bei sutikrinti technologines schemas.

10. Atsakovas teigė, jog VERT kompetencijai priskirtina reguliuoti energetikos sektoriuose vykdančių subjektų reguliuojamą veiklą ir VERT kompetencija šiuose sektoriuose yra ribota. Šildymo būdo keitimą reglamentuojančiuose teisės aktuose VERT nenumatytos teisės ar pareigos dalyvauti tokiame šildymo įrenginių atjungimo procese. VERT nesuteikta kompetencija nustatyti asmenis, kurie galimai savavališkais veiksmais atliko šildymo sistemos pertvarkymo darbus, taip pat spręsti klausimus dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjo nurodyta Taisyklių 16 punkto nuostata reglamentuoja VERT kompetenciją pastato šilumos įrenginių montavimo ir jų prijungimo darbų procese veiksmus, kurie susiję su šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymų išdavimu, kurias vartotojas, baigęs pastato šilumos įrenginių montavimo ir jų prijungimo darbus, turi pateikti šilumos tiekėjui.

11. Atsakovas nurodo, kad siekdamas išsamiai išsiaiškinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, VERT 2020 m. gegužės 20 d. raštu paprašė UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir Prižiūrėtojo pateikti dokumentų, kurių pagrindu buvo pertvarkyta Pastato administracinių patalpų šildymo sistema, kopijas, bei projektą (aprašą) minėtiems darbams atlikti. Skundžiamame rašte buvo pažymėta, jog norint teisėtai atjungti Patalpas nuo Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, reikia atlikti nurodytuose teisės aktuose nustatytus veiksmus ir gauti statybos užbaigimo aktą.

12. Atsakovas pažymėjo, jog VERT sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas reikalingas siekiant konstatuoti savavališką Pastato šildymo sistemos remonto faktą, nes tik turint dokumentus apie svarbiausius Pastato šildymo sistemos komponentus, pagrindines jų charakteristikas galima nustatyti, ar šildymo prietaisai po remonto atitinka Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos apraše nurodytus duomenis. Norint atstatyti šildymo prietaisus pareiškėjui priklausančiose Patalpose, turi būti žinomi šių prietaisų parametrai: šildymo prietaisų galia ir kitos techninės charakteristikos. Šiuos parametrus galima sužinoti tik iš Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašo, tačiau šiuo atveju nėra ne tik Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašo, bet netgi nėra subjekto (t. y. valdytojo), kuris galėtų priimti sprendimus ir minėtus dokumentus parengti arba pavesti juos parengti kitam subjektui. VERT sprendime pasiūlė pareiškėjui atlikti konkrečius veiksmus, siekiant išspręsti prašyme nurodytus pareiškėjui aktualius klausimus. Jokios informacijos apie tai, jog pareiškėjas pageidauja dalyvauti neplaniniame patikrinime, VERT iš pareiškėjo nebuvo gavusi. Patikrinimo metu buvo apžiūrėti abu šilumos punktai, kadangi jie abu yra toje pačioje patalpoje.

13. Atsakovas teigė, kad nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, neturėjo nei teisės, nei pareigos atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus bei pateikti Prižiūrėtojui nurodymą parengti ir patvirtinti Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą. Tačiau VERT, siekdamas padėti pareiškėjui kaip įmanoma greičiau išspręsti jo prašyme nurodytas problemas, pateikė Prižiūrėtojui nurodymą, kuriuo nurodė inicijuoti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos projekto sudarymą.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino LAGK 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą; panaikino VERT 2020 m. birželio 29 d. sprendimą ir įpareigojo VERT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. skundą „Dėl neteisėto patalpų atjungimo nuo šilumos ir elektros energijos tiekimo tinklų įvertinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (nutraukti teises pažeidžiančius veiksmus)“; netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad:

15.1. pareiškėjas nuosavybės teise valdo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Patalpos yra Pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktame 2019 m. lapkričio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 32-19-537 užfiksuota, kad Patalpos yra nešildomos, Patalpose esantys radiatoriai šalti, iš Patalpose esančių karšto, šalto vandens čiaupų, juos atsukus, vanduo nebėga, Patalpose esantys elektros prietaisai neveikia (LAGK byla, b. l. 45–48). Prižiūrėtojas 2019 m. lapkričio 14 d. neeilinės apžiūros akte Nr. 19-11-14/1 užfiksavo, jog Patalpų šildymo sistemos vamzdžiuose nėra termofikacinio vandens – Patalpos nešildomos (LAGK byla, b. l. 36).

15.2. Pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į VERT, paaiškindamas, kad Patalpos atjungtos nuo Pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų (elektros energijos tiekimo tinklo, šilumos energijos, karšto vandens, šalto vandens tiekimo tinklų). Pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. prašė atsakovo įvertinti Prižiūrėtojo veiksmus (neveikimą); tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Prižiūrėtojas nevykdė (netinkamai vykdė) savo įsipareigojimus, įpareigoti Prižiūrėtoją privalomuoju nurodymu tokius veiksmus atlikti ir (ar) nutraukti neteisėtus veiksmus; įvertinti pareiškėjo, kaip Patalpų savininko bei Pastato bendraturčio, teises pažeidžiančių asmenų veiksmus (neveikimą) bei, esant tokiai galimybei, kiek tai patenka į VERT kompetencijos ribas, privalomuoju nurodymu įpareigoti atsakingus asmenis nutraukti teisei priešingus veiksmus ir (ar) atlikti veiksmus, kurie būtini pašalinti neteisėtų veiksmų sudarytas kliūtis.

15.3. VERT ginčijamu 2020 m. birželio 29 d. sprendimu dėl elektros energijos tiekimo pasiūlė kreiptis į skirstomųjų tinklų operatorių dėl galimybės tapti nauju elektros energijos vartotoju, dėl namo šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros – VERT pateikė nurodymą Prižiūrėtojui, nustačiusi šildymo sistemos trūkumus, dėl Patalpų atjungimo nuo Pastato šildymo sistemos paaiškino, kad tokiems veiksmams atlikti reikia atlikti teisės aktuose įtvirtintus veiksmus ir gauti statybos užbaigimo aktą, VERT taip pat nurodė, jog Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas) ir jį įgyvendinantys teisės aktai nereglamentuoja klausimų, susijusių su galimai savavališku atjungimu nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens sistemos, vartotojų padarytos žalos kitiems vartotojams, VERT nesuteikta kompetencija nustatyti asmenis, kurie galimai savavališkais veiksmais atliko šildymo sistemos pertvarkymo darbus, taip pat spręsti klausimus dėl žalos atlyginimo.

15.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su VERT sprendimu, kreipėsi su skundu į LAGK, prašydamas panaikinti šį sprendimą, įpareigoti VERT atlikti pakartotinį pareiškėjo pateiktame prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei aktualaus teisinio reglamentavimo vertinimą ir užbaigti procedūrą surašant aiškų, tikslų ir nedviprasmišką sprendimą (LAGK byla, b. l. 1–7).

15.5. LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodama, kad VERT atliko visus jai pagal kompetenciją priklausančius veiksmus, susijusius su Prižiūrėtojo veiksmų vertinimu, o dėl kitų pareiškėjo klausimų pateikė išsamią informaciją (LAGK byla, b. l. 167–175).

16. Teismas, nagrinėdamas bylą, aptarė aktualias Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir Energetikos įstatymas) nuostatas (8 str. 1 d., 341 str. 2–3 d.), Šilumos ūkio įstatymo nuostatas (2 str. 51 d., 2 str. 47 d., 21 str. 1–2 d.), Taisyklių nuostatas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas (2 str. 14–15 d., 8 str., 1 d., 14 str. 8 d.), Vartotojų skundų nagrinėjimo valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje taisyklių, patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. O3E-225 (toliau – ir Vartotojų skundų nagrinėjimo VERT taisyklės) nuostatas (37.2, 36.7, 36.8, 37.1 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

17. Teismas, aptardamas Energetikos įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, padarė išvadą, kad VERT turėjo kompetenciją nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Prižiūrėtojo veiksmų (neveikimo), pagal Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnio 1–2 dalis, taip pat turėjo kompetenciją atlikti energetikos objektų (pareiškėjo nurodomų šilumos perdavimo tinklų) ir įrenginių valstybinę kontrolę, nagrinėti klausimą dėl šilumos perdavimo tinklų eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų.

18. Teismo vertinimu, LAGK, nagrinėdama pareiškėjo skundą, netiksliai nustatė pareiškėjo kreipimosi į VERT formą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. kreipimasis į VERT, pavadintas prašymu, tačiau savo turiniu atitiko skundo sampratą, įtvirtiną VAĮ. Pareiškėjas kreipėsi į VERT dėl jo teisių ir interesų pažeidimo, taigi teismas sprendė, kad 2020 m. kovo 9 d. kreipimasis į VERT nebuvo bendro pobūdžio prašymas dėl informacijos pateikimo ar kito veiksmo atlikimo, tačiau konkretus kreipimasis dėl pareiškėjui daromos žalos ir dėl jo pažeistų teisių su reikalavimu įpareigoti asmenis nutrauki daromus neteisėtus veiksmus. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. skundas VERT turėjo būti nagrinėjamas ne tik pagal LAGK nurodytas Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo VAS taisyklės), tačiau ir pagal Vartotojų skundų nagrinėjimo VERT taisykles.

19. Teismas padarė išvadą, jog VERT turėjo kompetenciją ir teisę nagrinėti pareiškėjo Prašyme keliamą klausimą dėl Pastato šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros, be kita ko, tai patvirtina teisės aktų nuostatos, taip pat VERT nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 1747 (8.55, 8.72 p.).

20. Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad Prižiūrėtojas ir pareiškėjas 2017 m. spalio 27 d. pasirašė Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį, pagal kurią, Prižiūrėtojas įsipareigojo vykdyti Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, užtikrinti tolygų Pastato patalpų šildymą, imtis priemonių sumažinti žalą dėl šilumos ar karšto vandens tiekimo nutraukimo ar apribojimo, Prižiūrėtojas atsako už jam pavestų Pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių būklę ir priežiūros kokybę. Teismas atkreipė dėmesį, kad Prižiūrėtojas informavo VERT 2020 m. gegužės 5 d. raštu, jog minėta sutartis Nr. 2017-10-27/1 nutraukta nuo 2019 m. gruodžio 27 d., o ginčo Patalpų savininkui pateiktas siūlymas kreiptis į UAB „Senamiesčio svečių namai“ dėl naujos šildymo sistemos priežiūros sutarties pasirašymo ir šildymo sistemos tiekimo atnaujinimo.

21. Teismas nustatė, jog VERT ir Prižiūrėtojo atstovai 2020 m. birželio 22 d. atliko patikrinimą pareiškėjo prašymo dėl neteisėto Patalpų atjungimo nuo šilumos ir elektros energijos tinklų pagrindu ir nustatė tam tikrus trūkumus (LAGK byla, b. l. 121). VERT 2020 m. birželio 22 d. Prižiūrėtojo atžvilgiu, vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsniu, surašė nurodymą ištaisyti energetikos objektų statinių naudojimo priežiūros trūkumus, nustatytus faktinio patikrinimo metu (LAGK byla, b. l. 122–123).

22. Teismas pastebėjo, kad Prižiūrėtojas 2020 m. gegužės 5 d., 2020 m. gegužės 26 d. informavo VERT apie aplinkybę, jog Pastatas turi du šilumos punktus. Teismas nurodė, kad nepaisant, jog VERT turėjo informaciją, kad Pastate yra du šilumos punktai (iš kurių vienas yra UAB „Senamiesčio svečių namai“ priklausančiose patalpose), taip pat pareiškėjo Prašyme daromas prielaidas, jog šilumos tinklų trikdžiai atsirado dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“ veiksmų, kad į Patalpas šildymas tiekiamas iš UAB „Senamiesčio svečių namai“ priklausančių patalpų, VERT tokių duomenų faktinio patikrinimo neatliko. Atsakovas Prižiūrėtojo raštais informuotas, kad dėl šildymo sistemos priežiūros yra sudaryta sutartis su UAB „Senamiesčio svečių namai“, kuriai priklauso šilumos punktas, tačiau VERT nevertino šios bendrovės veiksmų, energetikos objektų priežiūros kontekste.

23. Teismas nurodė, kad atsakovas atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje tik dėl vieno iš šilumos punkto (patikrinime dalyvavo tik UAB „Trys kontūrai“ atstovas, nurodyta, jog tikrinamas vienas šilumos punktas). Nors atsakovas teigė, kad patikrino abu šilumos punktus, teismas sprendė, jog byloje šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nėra, priešingai, iš 2020 m. birželio 22 d. atlikto patikrinimo matyti, kad tikrinant šilumos punktą UAB „Senamiesčio svečių namai“ (kuriai priklausančiose patalpose įrengtas vienas iš dviejų šilumos punktų) atstovas nedalyvavo, o dalyvavo tik UAB „Trys kontūrai“ atstovas, kuris prižiūri vieną šilumos punktą. Teismas nurodė, kad toks VERT pareiškėjo skundo nagrinėjimas negali būti laikomas objektyviu ir veiksmingu, nes VERT sprendime išvados padarytos ištyrus ne visas skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Teismas padarė išvadą, jog VERT pareiškėjo skundo dalį dėl Pastato šilumos sistemų priežiūros ir kontrolės išnagrinėjo neišsamiai, neobjektyviai, nes tikrino faktines aplinkybes, susijusias tik su vienu iš šilumos punktų, nesiėmė aktyvių veiksmų atlikti tyrimą dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“ patalpose esančio šilumos punkto ir iš šių patalpų tiekiamos šilumos į pareiškėjui priklausančias Patalpas ir dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“, kaip šilumos sistemų prižiūrėtojo veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams. Atitinkamai ir LAGK 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendime pasisakydama, kad VERT atliko visus jai pagal kompetenciją priskirtinus veiksmus, padarė neteisingą ir faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą.

24. Teismas sprendė, jog VERT, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl galimai neteisėtus veiksmus atlikusių asmenų nustatymo ir konstatavęs, kad šis klausimas jo kompetencijai nepriskirtinas, vis dėlto atliko faktinių aplinkybių vertinimą, todėl teismas padarė išvadą, kad VERT sprendimas šiuo aspektu yra neaiškus, yra klaidinantis.

25. Teismo vertinimu, atsakovas ginčijamame sprendime pasisakydamas, kad neturi kompetencijos nustatyti galimai savavališkus veiksmus atlikusius asmenis, šiuo aspektu atliko tyrimą, kreipėsi dėl papildomos informacijos pateikimo į UAB „Trys kontūrai“, UAB „Senamiesčio svečių namai“, prašymuose dėl informacijos nurodydama, jog kreipiasi dėl galimo Patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos. Taigi VERT, pacituodamas teisės aktų nuostatas dėl statinio bendrųjų, atskirųjų vartotojo inžinerinių tinklų įrengimo, keitimo, šalinimo ir tokių veiksmų vertinimo kaip paprastojo remonto darbų, vis dėlto, kreipėsi į bendroves dėl informacijos šiuo klausimu atlikimo, bet nepateikė aiškios pozicijos ar toks klausimas jos kompetencijai priskirtinas, o po faktinių aplinkybių vertinimo nurodydama, kad nepriskirtinas, nepaaiškino pareiškėjui, į kokią instituciją šiuo klausimu reikėtų kreiptis, taip pat pati nepersiuntė šio klausimo nagrinėjimo kitam subjektui.

26. Teismas nurodė, kad LAGK sprendime nurodydama, jog pareiškėjui 2020 m. kovo 9 d. raštu prašoma informacija galimai nesuteikta dėl painaus, neaiškaus klausimo suformulavimo, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Teismas, aptardamas Vartotojų skundų nagrinėjimo VERT taisyklių 17 punktą, pažymėjo, jog VERT nesikreipė į pareiškėją dėl jo Prašyme nurodytų klausimų patikslinimo ar informacijos papildymo, todėl padarė išvadą, kad šiame skunde kelti klausimai VERT buvo aiškūs.

27. Teismas taip pat padarė išvadą, jog VERT, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. pareiškėjo Prašymo dalį dėl Pastato šilumos sistemų priežiūros ir kontrolės išnagrinėjo neišsamiai, nes neatliko tyrimo dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“ patalpose esančio šilumos punkto ir iš šių patalpų tiekiamos šilumos į pareiškėjui priklausančias Patalpas ir dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“, kaip šilumos sistemų prižiūrėtojo, veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams. Taip pat teismas sprendė, kad VERT sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes šis sprendimas nėra aiškus. Teismas pažymėjo, jog atsakovo pateikiama pozicija dėl kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skunde keltą klausimą dėl galimai neteisėtus Patalpų atjungimo nuo šilumos sistemos veiksmus atlikusio subjekto yra nenuosekli, dviprasmiška, t. y. atsakovas šiuo klausimu atliko faktinių aplinkybių vertinimą, nors pasisakė, kad toks klausimas jo kompetencijai nėra priskirtas.

28. Teismo vertinimu, LAGK 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendime pasisakydama, kad VERT atliko visus jai pagal kompetenciją priskirtinus veiksmus, padarė neteisingą ir faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, be to, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas vertindama pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. kreipimosi į VERT formą (prašymo, skundo aspektu), iš esmės nepasisakė dėl VERT nenuoseklios pozicijos dėl kompetencijos nagrinėti pareiškėjo keltą klausimą dėl subjekto, atlikusio galimai neteisėtus veiksmus atjungiant Patalpas nuo šildymo sistemos tinklų.

29. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino LAGK sprendimą ir VERT sprendimą, o VERT įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. skundą ir priimti VAĮ bei kitus teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytus motyvus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 d. 1 p.).

30. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes pareiškėjas nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

III. 31. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

32. Atsakovo įsitikinimu, teismas skundžiamu sprendimu neįvertino teisės aktuose įtvirtintų VERT kompetencijos ribų, VERT sprendime nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, teismas skundžiame sprendime rėmėsi tikrovės neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir atitinkamai, netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, kuriomis vadovaudamasis nusprendė panaikinti VERT sprendimą ir LAGK sprendimą. Todėl teismas priėmė nepagrįstą, teisės aktams prieštaraujantį skundžiamą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir pažymi, kad pareiškėjas Prašyme prašė įvertinti tik Prižiūrėtojo (t. y. UAB „Trys kontūrai“) veiksmus, ką VERT, išnagrinėjęs pareiškėjo Prašymą, ir atliko.

34. Atsakovas teigia, jog Prižiūrėtojas 2020 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 2020-05/2 VERT yra paaiškinęs, kad Prižiūrėtojas vykdo Pastato bendro naudojimo šildymo sistemos priežiūrą nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. pagal su UAB „Zeturija“, vėliau su butų/patalpų savininkais ir nuo 2014 m. lapkričio 3 d. pagal su UAB „Senamiesčio svečių namai“ pasirašytas sutartis, nes Pastatas turi du šilumos punktus. Vadinasi, abu Pastate esančius šilumos punktus, kurie yra toje pačioje patalpoje, prižiūri Prižiūrėtojas. Jokių priešingų įrodymų, t. y., kad vieną šilumos punktą prižiūrėtų UAB „Senamiesčio svečių namai“, byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, VERT atliktame Pastato šilumos skirstymo, naudojimo įrenginių patikimumo, efektyvumo ir techninės saugos patikrinime dalyvavo tik Prižiūrėtojo atstovas. Aplinkybė, jog šilumos punktas yra UAB „Senamiesčio svečių namai“ priklausančioje patalpoje, niekaip negali suponuoti, kad UAB „Senamiesčio svečių namai“ šį šilumos punktą eksploatuoja.

35. Atsakovas nurodo, jog teismo nustatytas aplinkybes, kad UAB „Senamiesčio svečių namai“ yra šilumos sistemų prižiūrėtojas, paneigia ir viešai prieinami Licencijų informacinės sistemos (toliau – ir LIS) duomenys. LIS duomenimis (paieška atlikta pagal juridinio asmens kodą), UAB „Senamiesčio svečių namai“ nėra išduotas atestatas eksploatuoti energetikos įrenginius (https://www.licencijavimas.lt/lis-epp-app/public/licenceSearch). Tuo tarpu Prižiūrėtojas tokį atestatą turi (https://www.licencijavimas.lt/lis-epp-app/public/licenceSearch). Prižiūrėtojui atestatu taip pat suteikta teisė atlikti šilumos punktų eksploatavimo darbus (kartu su pastatų šildymo ir karšto vandens sistemomis). Atsižvelgdamas į tai, kad Pastato šilumos punktus eksploatuoja Prižiūrėtojas, atsakovas savo kompetencijos ribose pateikė Prižiūrėtojui atitinkamus nurodymus. Kadangi UAB „Senamiesčio svečių namai“ nėra Pastato šilumos sistemų prižiūrėtojas, o tik Pastate esančių komercinės paskirties patalpų savininkas, atsakovui nebuvo ir nėra pagrindo šios bendrovės veiksmų vertinti energetikos objektų priežiūros kontekste, kaip, kad VERT nurodė atlikti teismas.

36. Atsakovas teigia, jog Šilumos ūkio įstatymas ir jo nuostatas įgyvendinantys teisės aktai nereglamentuoja klausimų, susijusių su ginčais tarp vartotojų dėl galimų savavališkų atjungimų nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens sistemos, vartotojų padarytos žalos kitiems vartotojams atlyginimo. Šildymo būdo keitimą reglamentuojančiuose teisės aktuose VERT nenumatytos teisės ar pareigos dalyvauti tokiame šildymo įrenginių atjungimo procese. Kadangi VERT nesuteikta kompetencija nustatyti asmenis (Pastato patalpų savininkus), kurie galimai savavališkais veiksmais atliko šildymo sistemos pertvarkymo darbus, bei tirti tokių šių asmenų veiksmų teisėtumą, Prašymo nagrinėjimo metu nebuvo tiriama, kurie konkrečiai pareiškėjo kaimynai (Pastato patalpų savininkai) galimai savavališkais veiksmais atliko šildymo sistemos pertvarkymo darbus.

37. Atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, tarp jų ir tai, jog Prižiūrėtojas nuo sutarčių pasirašymo dienos neatliko jokių Pastato patalpų šildymo sistemos pertvarkų ar remontų ir nedalyvavo ginče tarp dviejų kaimynų, taip pat į ribotą VERT kompetenciją bei tai, kad pareiškėjo Prašyme išdėstyti klausimai, susiję su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu bei su tuo susiję tarp gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių kilę ginčai turėtų būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. prašymą, VERT sprendime pasiūlė pareiškėjui atlikti tam tikrus veiksmus, siekiant išspręsti prašyme nurodytus pareiškėjui aktualius klausimus.

38. Atsakovas pažymi, kad teismas proceso metu neišsiaiškino VERT kompetencijos ribų: atsakovas, nagrinėdamas Prašymą ir atlikdamas faktinių aplinkybių patikrinimą, siekė išsiaiškinti šildymo nutraukimo Patalpoms priežastis bei patikrinti Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo tinkamumą, kurio kontrolė VERT yra priskirta Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punktu. Tai, kad VERT privalo atlikti Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo kontrolę, savaime nereiškia, jog VERT turi kompetenciją ir pareigą išspręsti civilinio pobūdžio ginčą tarp Pastato bendraturčių dėl Pastato šildymo sistemos naudojimo.

39. Atsakovas tvirtina, kad tam, jog būtų galima nustatyti, ar yra atlikti šildymo sistemos pertvarkymo dabai, būtina turėti pastato šildymo sistemos projektą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Pastato šildymo sistemos projekto nėra, todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta kartu su Pastato bendraturčiais parengti šildymo sistemos projektą bei nustačius, kad atliktas savavališkas šildymo sistemos pertvarkymas, kreiptis į teismą. Taigi teismo sprendime nustatytas įpareigojimas VERT iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytus motyvus, pažeistų teisės aktuose įtvirtintą VERT kompetencijos sritį.

40. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo prašymas VERT buvo nagrinėjamas kaip skundas, taip kaip jis suprantamas pagal VAĮ 2 straipsnio 15 dalį. Pareiškėjo Prašymas tiek VERT, tiek LAGK faktiškai buvo traktuojamas kaip skundas, kaip tai suprantama VAĮ, todėl aplinkybė, jog LAGK sprendime pateikė nuorodą tik į Prašymų ir skundų nagrinėjimo VAS taisykles, neturėtų būti VERT sprendimo ir LAGK sprendimo panaikinimo pagrindu.

41. Atsakovas teigia, kad gavus pareiškėjo Prašymą pirmiausia buvo siekiama išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su Patalpų atjungimu nuo bendrųjų Pastato inžinerinių sistemų, be kita ko ir tai, ar į pareiškėjo Patalpas šilumos tiekimas nebuvo nutrauktas dėl galimai neteisėtų Prižiūrėtojo veiksmų. Tuo tikslu nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo teikiami paklausimai atitinkamiems subjektams, taip pat buvo atliktas Pastato šilumos įrenginių eksploatavimo patikrinimas. Nustačius, jog Pastato šildymo sistemų priežiūrą (eksploatavimą) Pastate atliekantis Prižiūrėtojas neatliko jokių Pastato patalpų šildymo sistemos pertvarkų ar remontų, o ginčas dėl šilumos tiekimo į Patalpas yra kilęs tarp kaimynų, dėl kurių veiksmų teisėtumo spręsti VERT neturi kompetencijos, VERT sprendimu pateikė Prižiūrėtojui privalomą vykdyti nurodymą dėl eksploatacinio pobūdžio pažeidimų bei pasiūlė pareiškėjui kartu su kitais Pastato savininkais priimti atitinkamus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą VERT kompetenciją VERT neturi teisės priimti sprendimų bet kurių subjektų atžvilgiu, VERT, esant neaiškumams, pirmiausia privalo išsiaiškinti, koks subjektas atliko atitinkamus veiksmus, ir tik tuomet spręsti klausimą arba dėl to subjekto veiksmų teisėtumo, arba konstatuoti, kad VERT neturi teisės priimti atitinkamų sprendimų to subjekto atžvilgiu. Atsakovas nesutinka, kad tokio pobūdžio VERT veiksmai nagrinėjant Prašymą yra klaidinantys ar neaiškūs. Be to, teismo teiginiai, jog VERT nepaaiškino pareiškėjui, į kokią instituciją šiuo klausimu reikėtų kreiptis, taip pat pati nepersiuntė šio klausimo nagrinėjimo kitam subjektui, neatitinka tikrovės, nes VERT sprendime pareiškėjui buvo pasiūlyta atlikti tam tikrus veiksmus.

42. Atsakovas nurodo, kad akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir atitinkamai netinkamai aiškino šilumos sektorių reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Be to, teismas, nurodydamas VERT ištirti UAB „Senamiesčio svečių namai“ veiksmus energetikos objektų priežiūros kontekste, nors ši bendrovė tokios priežiūros neatlieka, pateikė VERT nurodymą atlikti tokius veiksmus, kurie nepriklauso VERT kompetencijos sričiai. Atsižvelgiant į tai, negali būti laikoma, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

43. Pareiškėjas D. Ž. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti pareiškėjui šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

44. Pareiškėjas pakartoja faktines aplinkybes ir teigia, kad atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės, t. y. pareiškėjas neturėjo teisės, o juo labiau, pareigos suformuluoti atsakovui reikalavimą atlikti konkrečius veiksmus / priimti konkretų sprendimą. O teismo sprendime taip pat yra labai aiškiai nurodyta, kad VERT sprendimas yra panaikinamas ir atsakovas yra įpareigojamas „iš naujo išnagrinėti pareiškėjo D. Ž. 2020 m. kovo 9 d. skundą“. Taigi pakanka susipažinti su teismo sprendimo turiniu ir nelieka nė menkiausių abejonių, jog pagrindinis atsakovo apeliacinio skundo argumentas dėl nurodymo atlikti veiksmus, kurie tariamai nepriklauso atsakovo kompetencijos sričiai, yra visiškai nepagrįstas. Priešinga išvada galėtų būti daroma tik tuo atveju, jeigu būtų nusprendžiama, kad atsakovas nebuvo kompetentingas nagrinėti pareiškėjo prašymo (su kuo nei bylą nagrinėjęs teismas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nesutinka), tačiau tai taip pat reikštų VERT sprendimo ydingumą, nes atsakovas, nors ir neišsamiai, bet nagrinėjo pareiškėjo prašymą ir priėmė sprendimą (VERT sprendimas).

45. Pareiškėjas nurodo, kad VERT sprendime pateikti pasiūlymai yra iš esmės nelogiški, nes tokio tipo pastatams, kuriame yra Patalpos, savivaldybės administracija neskiria administratoriaus.

46. Pareiškėjas akcentuoja, jog tuo atveju, jeigu atsakovas pareiškėjo prašymo pagrindu būtų atlikęs išsamų tyrimą ir bent jau palyginęs asmenų pateiktus paaiškinimus su pareiškėjo pateiktais bei atsakovo surinktais įrodymais ir faktine situacija Pastate ir Patalpose, labiausiai tikėtina, kad daugumos VERT sprendimo netikslumų bei tarpusavio prieštaravimų būtų pavykę išvengti. Tačiau atsakovas to nepadarė, o apsiribojo deklaratyvių teiginių perrašymu į VERT sprendimą. Akivaizdu, kad Prižiūrėtojo ir UAB „Senamiesčio svečių namai“ veiksmai (neveikimas) energetikos objektų priežiūros kontekste turi būti vertinami kompleksiškai – tai akcentuota ir teismo sprendime. Atsakovo tyrimas ir duomenys yra neišsamūs, o šių duomenų pagrindu daromos išvados neracionalios ir prieštarauja tarpusavyje. Atsakovas Prižiūrėtojo net nepareikalavo pateikti Prižiūrėtojo nurodytų sutarčių kopijų, su jomis nesusipažino ir iš viso nevertino Prižiūrėtojo prisiimtų įsipareigojimų apimties, nors būtent šiose sutartyse gali būti įtvirtinta Prižiūrėtojo pareiga parengti Pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų dokumentaciją.

47. Pareiškėjas teigia, kad pats pabrėžęs, jog savo kompetencijos klausimą atsakovas gali spręsti tik nustatęs, koks subjektas atliko atitinkamus veiksmus, atsakovas vėliau tiesiogiai nurodė, kad jis netyrė kaip Patalpos buvo atjungtos nuo centralizuotų šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ir kas tokius veiksmus atliko. Atsakovo atstovai atliko vieno šilumos punkto patikrinimą, dar bylos nagrinėjimo LAGK metu atsakovo atstovai negalėjo nurodyti, kuris šilumos punktas buvo tikrinamas, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo patikrinti abu šilumos punktai, nors visi rašytiniai įrodymai paneigia tokius teiginius (pačiame 2020 m. birželio 22 d. faktinių aplinkybių patikrinimo akte Nr. VFAA-269 visur naudojama vienaskaita). Akivaizdu, jog faktinių aplinkybių patikrinimo metu turi būti nustatomos faktinės aplinkybės, o šiuo atveju pareiškėjo prašymui išspręsti reikšmingos aplinkybės faktinių aplinkybių patikrinimo metu net nebuvo nustatinėjamos. Atsakovo atstovai pareiškėjo neinformavo apie planuojamą vykdyti patikrinimą vietoje ir net neužėjo į Patalpas, o VERT sprendimas grindžiamas akivaizdžiai klaidinga prielaida, kad Patalpose nebėra šildymo įrenginių. VERT sprendime nurodoma, jog, norint identifikuoti, kokius šildymo įrenginius reikia atstatyti Patalpose (nustatyti šildymo įrenginių galią ir kitas technines charakteristikas), reikia turėti Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašą, kuriuo remiantis taip pat galėtų būti konstatuotas savavališko Pastato šildymo sistemos remonto faktas. Tokie atsakovo teiginiai tik patvirtina, kad atsakovas VERT sprendimą grindė akivaizdžiai klaidingais teiginiais dėl faktinių aplinkybių.

48. Pareiškėjas nurodo, jog nors neatliktas tyrimas dėl to, kas ir kaip atjungė pareiškėjo Patalpas nuo šildymo ir karšto vandens tinklų, tai nesutrukdė atsakovui padaryti išvados, kad šių veiksmų neatliko Prižiūrėtojas (taip aiškinant savo nekompetenciją spręsti tam tikrus klausimus), tačiau atsakovas ignoruoja akivaizdžius rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjui priklausančios Patalpos buvo prijungtos prie centralizuotų šilumos bei karšto vandens tiekimo tinklų ir, kad objektyviai be pareiškėjo valios Patalpos negalėjo būti teisėtai atjungtos nuo šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų.

49. Pareiškėjas teigia, jog atsakovas niekaip nevertino nei UAB „Senamiesčio svečių namai“ veiksmų ir Prižiūrėtojo teiginių apie UAB „Senamiesčio svečių namai“, nei Prižiūrėtojo veiksmų (neveikimo), kurie buvo grindžiami teiginiu dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“ vykdomo kito šilumos punkto eksploatavimo. Išvadas, susijusias su UAB „Senamiesčio svečių namai“ atsakovas pradėjo daryti tik apeliaciniame skunde. Tačiau apeliaciniu skundu atsakovas negali ištaisyti neišsamiai atlikto tyrimo ir VERT sprendimo trūkumų – atsakovas gali pasisakyti dėl to ar UAB „Senamiesčio svečių namai“ turėjo tam tikrą atestatą, bet atsakovas visiškai nevertino ar UAB „Senamiesčio svečių namai“ faktiškai eksploatuoja energetikos įrenginius.

50. Pareiškėjo vertinimu, iš apeliacinio skundo konteksto galima suprasti, kad atsakovas nori pabrėžti, jog pareiškėjas neprašė įvertinti UAB „Senamiesčio svečių namai“ veiksmų energetikos objektų priežiūros kontekste. Tačiau pareiškėjas negalėjo žinoti, jog Prižiūrėtojas atsakovui nurodys, kad dėl šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties pasirašymo ir šildymo tiekimo atnaujinimo pareiškėjas turėjo kreiptis į UAB „Senamiesčio svečių namai“. Prašyme buvo aiškiai suformuluotas prašymas atsakovo kompetencijos ribose įvertinti visų atsakingų asmenų veiksmus (neveikimą). Apeliaciniame skunde teigiama, kad Prižiūrėtojo teiginiai dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“ eksploatuojamų energetikos įrenginių yra nepagrįsti, nors šie teiginiai yra tiesiogiai perrašyti į VERT sprendimą.

51. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, įskaitant tiek faktines aplinkybes, tiek jų teisinį kvalifikavimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą. Teismo sprendimas buvo priimtas remiantis ne formaliais teiginiais, o byloje surinktų įrodymų visetu ir bylai reikšmingų aplinkybių teisiniu vertinimu. Vien ta aplinkybė, kad buvo priimtas atsakovui nepalankus teismo sprendimas, nesudaro pagrindo kvestionuoti priimto teismo sprendimo pagrįstumo. Nekyla abejonių, kad priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 52. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

53. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad VERT, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. pareiškėjo Prašymo dalį dėl Pastato šilumos sistemų priežiūros ir kontrolės išnagrinėjo neišsamiai, nes neatliko tyrimo dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“ patalpose esančio šilumos punkto ir iš šių patalpų tiekiamos šilumos į pareiškėjui priklausančias Patalpas ir dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“, kaip šilumos sistemų prižiūrėtojo, veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams. Taip pat teismas sprendė, jog VERT sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes šis sprendimas nėra aiškus. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikiama pozicija dėl kompetencijos nagrinėti pareiškėjo skunde keltą klausimą dėl galimai neteisėtus Patalpų atjungimo nuo šilumos sistemos veiksmus atlikusio subjekto yra nenuosekli, dviprasmiška, t. y. atsakovas šiuo klausimu atliko faktinių aplinkybių vertinimą, nors pasisakė, jog toks klausimas jos kompetencijai nėra priskirtas. Teismo vertinimu, LAGK sprendime pasisakydama, kad VERT atliko visus jam pagal kompetenciją priskirtinus veiksmus, padarė neteisingą ir faktiniais duomenimis nepagrįstą išvadą, be to, netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas vertindama pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. kreipimosi į VERT formą (prašymo, skundo aspektu), iš esmės nepasisakė dėl VERT nenuoseklios pozicijos dėl kompetencijos nagrinėti pareiškėjo keltą klausimą dėl subjekto, atlikusio galimai neteisėtus veiksmus atjungiant Patalpas nuo šildymo sistemos tinklų. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino LAGK sprendimą ir VERT sprendimą, o VERT įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. kovo 9 d. skundą ir priimti VAĮ bei kitus teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą, atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytus motyvus (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

54. Byloje nustatytos šios aplinkybės: Pareiškėjas 2020 m. kovo 9 d. kreipėsi į VERT, paaiškindamas, kad jam nuosavybės teise priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini) atjungtos nuo Pastato bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų (elektros energijos tiekimo tinklo, šilumos energijos, karšto vandens, šalto vandens tiekimo tinklų); Pareiškėjas prašė atsakovo įvertinti Prižiūrėtojo veiksmus (neveikimą); tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad Prižiūrėtojas nevykdė (netinkamai vykdė) savo įsipareigojimų, įpareigoti Prižiūrėtoją privalomuoju nurodymu tokius veiksmus atlikti ir (ar) nutraukti neteisėtus veiksmus; įvertinti pareiškėjo, kaip Patalpų savininko bei Pastato bendraturčio, teises pažeidžiančių asmenų veiksmus (neveikimą) bei, esant tokiai galimybei, kiek tai patenka į VERT kompetencijos ribas, privalomuoju nurodymu įpareigoti atsakingus asmenis nutraukti teisei priešingus veiksmus ir (ar) atlikti veiksmus, kurie būtini pašalinti neteisėtų veiksmų sudarytas kliūtis.

55. Atsakovas ginčijamu 2020 m. birželio 29 d. raštu dėl elektros energijos tiekimo pasiūlė kreiptis į skirstomųjų tinklų operatorių dėl galimybės tapti nauju elektros energijos vartotoju. Dėl namo šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros – VERT pateikė nurodymą Prižiūrėtojui, nustačiusi šildymo sistemos trūkumus. Dėl Patalpų atjungimo nuo Pastato šildymo sistemos atsakovas ginčijamame rašte nurodė, kad norint teisėtai atjungti Objektą nuo Namo šildymo ir karšto vandens sistemos, reikia atlikti teisės aktuose įtvirtintus veiksmus ir gauti statybos užbaigimo aktą. VERT taip pat nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai nereglamentuoja klausimų, susijusių su galimai savavališku atjungimu nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens sistemos, vartotojų padarytos žalos kitiems vartotojams, VERT nesuteikta kompetencija nustatyti asmenis, kurie galimai savavališkais veiksmais atliko šildymo sistemos pertvarkymo darbus, taip pat spręsti klausimus dėl žalos atlyginimo.

56. Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad VERT, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. pareiškėjo Prašymo dalį dėl Pastato šilumos sistemų priežiūros ir kontrolės išnagrinėjo neišsamiai, nes neatliko tyrimo dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“ patalpose esančio šilumos punkto ir iš šių patalpų tiekiamos šilumos į pareiškėjui priklausančias Patalpas ir dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“, kaip šilumos sistemų prižiūrėtojo, veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams.

56.1. Dėl taikytinos teisės.

56.1.1 Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atlieka VERT. VERT yra Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose visuomeninius santykius energetikos sektoriuje, numatyta nacionalinė reguliavimo institucija, atliekanti energetikos objektų ir įrenginių valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą.

56.1.2 Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 25 dalimi, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) – asmuo, kuris atitinka šio įstatymo keliamus reikalavimus, yra atestuotas nustatyta tvarka ir verčiasi sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla.

56.1.3 To paties straipsnio 44 dalyje nustatyta, kad šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai).

56.1.4 Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų administratorius. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius.

56.1.5 Remiantis Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį, su karšto vandens tiekėju – karšto vandens pristatymo buitiniams šilumos vartotojams sutartį.

56.1.6 Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad vartotojų ir <..> pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų (eksploatuotojų) ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka (1 dalis). Asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir VERT Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka (2 dalis).

56.2. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

56.2.1 Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas įvertinti Pastato šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrinčio asmens veiksmus (neveikimą).

56.2.2 Byloje nustatyta, kad šių sistemų Pastate prižiūrėtojas yra UAB „Trys kontūrai“.

56.2.3 Prižiūrėtojas 2020 m. gegužės 26 d. rašte Nr. 2020-05/2 VERT nurodė, kad Prižiūrėtojas atlieka Pastato bendro naudojimo šildymo sistemos priežiūrą nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. pagal su UAB „Zeturija“, vėliau su butų/patalpų savininkais, ir nuo 2014 m. lapkričio 3 d. pagal su UAB „Senamiesčio svečių namai“ pasirašytas sutartis, nes Pastatas turi du šilumos punktus. Taip pat paaiškinta, jog nuo sutarčių pasirašymo dienos iki 2020 m. gegužės 26 d. bendrovė (Prižiūrėtojas) neatliko jokių namo patalpų šildymo sistemos pertvarkų ar remontų.

56.2.4 Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad vieno iš šilumos punktų prižiūrėtoju yra UAB „Senamiesčio svečių namai“, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime ši aplinkybė konstatuota nepagrįstai.

56.2.5 Byloje taip pat nustatyta, jog atsakovas 2020 m. gegužės 20 d. raštu Nr. R2-2973 paprašė UAB „Senamiesčio svečių namai“ ir Prižiūrėtojo pateikti dokumentų, kurių pagrindu buvo pertvarkyta Namo administracinių patalpų šildymo sistema, kopijas, bei projektą/aprašą minėtiems darbams atlikti. Nustatyta, kad namas šildymo sistemos projekto neturi.

56.2.6 Atsakovas 2020 m. birželio 22 d. privalomu nurodymu Nr. VNP-36, be kita ko, įpareigojo Prižiūrėtoją inicijuoti Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos projekto sudarymą.

56.2.5 Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo keliamo ginčo kontekste, kai nėra įrodyta (ABTĮ 56 str.), jog Prižiūrėtojas kaip nors prisidėjo prie to, kad į pareiškėjui priklausančias Patalpas netiekiama šiluma ir karštas vanduo, turi reikšmės aplinkybė, ar atsakovas atliko antrojo šilumos mazgo fizinę apžiūrą, ar to nepadarė, nes tik šildymo ir karšto vandens sistemos projektiniai sprendiniai, atsižvelgiant į atsakovo kompetencijas vertinant Prižiūrėtojo veiksmus, yra teisiniu požiūriu tinkamas informacijos, turinčios teisinę reikšmę ir galinčios sukelti teisinius padarinius, šaltinis.

56.2.6 Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog VERT, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, netinkamai atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

57. Dėl atsakovo kompetencijų ribų.

57.1. VERT, kaip viešojo administravimo subjekto, kompetencijos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalyje. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad VERT ginčo sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje. Pagal Energetikos įstatymo 341 straipsnio 2 dalį, VERT pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių techninės saugos, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir (ar) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

57.2. Pasisakydama dėl nurodyto teisinio reglamentavimo šiam ginčui aktualių kompetencijų vertinimo požiūriu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VERT priskirta funkcija nagrinėti tik skundus dėl prisijungimo prie energetikos objektų ar įrenginių, atsijungimo nuo jų techninių sąlygų, o ne, kaip yra šiuo atveju, tirti, vertinti ir priimti sprendimus dėl ginčų tarp privačių asmenų dėl atjungimo (prijungimo) nuo šilumos ir karšto vandens tinklų.

57.3. Atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, tyrė ir vertino jo kompetencijai priskirtą sritį – Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų eksploatavimo tinkamumą. Šios veiklos kontrolė VERT yra priskirta Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 „Dėl Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 punktu.

57.4. Atsakovas, sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymais, kurie peržengia šio viešojo administravimo subjekto funkcijų ribas, ir yra susiję su gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymu bei naudojimu, o tokio pobūdžio tarp bendraturčių kilę ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. VERT sprendime pasiūlė pareiškėjui atitinkamai veikti ir tai dera su iš gero administravimo principo kylančiais viešojo administravimo subjektų veiklos standartais.

58. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų argumentų, dėl kurių panaikintas atsakovo sprendimas, nepagrįstumo.

58.1. Teisėjų kolegija kaip neturinčius teisinės reikšmės galutinei išvadai dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo padaryti vertina pirmosios instancijos teismo argumentus dėl pareiškėjo kreipimosi į atsakovą formos, o taip pat dėl taikytos procedūrinės teisės nagrinėjant pareiškėjo kreipimąsi formaliųjų aspektų.

58.2. Vadovaujantis ABTĮ 91 straipsniu, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra:

1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (2 dalis).

Šis teisinis reglamentavimas, nagrinėjamo ginčo kontekste, suponuoja, kad teisės aktas turi būti panaikinamas dėl tokio pagrindinių procedūrų pažeidimo, dėl kurio konstatuotinas priimto sprendimo nepagrįstumas. Byloje nenustatyta, kad atsakovo taikytos procedūros neužtikrino visų svarbių (reikšmingų) aplinkybių ištyrimo bei jų įvertinimo. Teisėjų kolegija išdėstė argumentus, kuriais grindžia savo išvadas dėl priimto sprendimo pagrįstumo iš esmės.

58.3. Tai, kad atsakovas rinko, tyrė ir įvertino faktinius duomenis, kurių pagrindu priėjo prie išvados, jog dalis prašymų priimti sprendimus, dėl kurių kreiptasi į atsakovą, nepriskirtina jo kompetencijai, teisėjų kolegijos pripažįstama, kaip išsamumo bei objektyvumo reikalavimus atitinkanti procedūrinė praktika, užtikrinanti priimamo sprendimo teisėtumo reikalavimus (VAĮ 3 str. 2, 13 p.). Galutinai pasisakydamas dėl pareikštų prašymų atsakovas nurodė, kaip pareiškėjas turėtų veikti įgyvendindamas savo teises.

58.4. Vadovaujantis VAĮ 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.).

58.5. Vertinant šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).

58.6. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas atsakovo sprendimas neatitinka išsamumo ir objektyvumo principų reikalavimų bei pažeidžia VAĮ 8 straipsnio nuostatas.

59. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 2 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo D. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė