1dc444d0-d5e7-41b6-bb2a-be55d8e20d92 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1503-1104/2020 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-32842-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 2.1.15.3.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 9 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėjas Dmitrij Rancev, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui, kaltinamajam V. J., nukentėjusiajam H. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Å¡eiminė padėtis – nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė :

1. V. J., 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 21:30 val., H. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia suėmęs H. V. už kaklo, pargriovė jį ant grindų, po ko, gulinčiam H. V., nemažiau kaip 7 kartus, kumščiais sudavė į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiam H. V. poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies apatiniame voke, virÅ¡ deÅ¡inio antakio, odos nubrozdinimus veide, abiejuose rankose ties alkÅ«nėmis, dilbiuose, Å¡launyse ir blauzdose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. buvo rieÅ¡utauti, apie 8 val. grįžęs užėjo, pasibeldė į duris, atidarė H., rankoje turėjo peilį, jis (kaltinamasis) paklausė kas atsitiko. Pasakė „čia aÅ¡, V.“, ir užėjo abu į vidų, jis (nukentėjusysis) padėjo peilį ant stalo. BeÅ¡nekant gavosi kivirčas, jis (nukentėjusysis) jam (kaltinamajam), kaltinamasis jam (nukentėjusiajam) atgal trenkė tris kartus, sakė (nukentėjusysis), kad jis (kaltinamasis) girtas buvo, jis (kaltinamasis) tÄ dienÄ nebuvo girtas.

Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis nurodė, kad rieÅ¡utauti buvo miÅ¡ke, maiÅ¡elį turėjo, jis buvo prie kelio, prie medžio. Viduje jis (kaltinamasis) buvo be nieko. H. V. buvo iÅ¡gėręs, jis (nukentėjusysis) nieko neatsakė kai kaltinamasis paklausė kam tas peilis. Jis (nukentėjusysis) buvo padėjęs peilį. Kivirčas nežino dėl ko gavosi, nežino, gal kažkas sunervavo prieÅ¡ tai. Bestovint jis (nukentėjusysis) pirmas trinktelėjo kaltinamajam į veidÄ kumščiu.

Nieko nepasakė ir tada visas konfliktas įvyko. Jautėsi alkoholio kvapas. Jis (kaltinamasis) tÄ dienÄ nebuvo gėręs alkoholio. Jis (kaltinamasis) 3 kartus sutrenkė į galvos sritį. Už kaklo nebuvo paėmęs ir ant grindų nebuvo parvertęs. Kai jis (kaltinamasis) išėjo, jis (nukentėjusysis) stovėjo, kraujas nebėgo. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , kaltinamasis parodė, kad rÅ«ko, turėjo tada cigarečių „Festo“. Å iaip sau užėjo į svečius, eidamas pro Å¡alį.

Virtuvėje jie stovėjo, 5 minutes, paklausė (kaltinamasis) kas geresnio ir kas atsitiko. Jis (nukentėjusysis) nepasiÅ«lė prisėsti, alkoholio ant stalo nebuvo, po stalu (kaltinamasis) nežiÅ«rėjo. Kad girtas, ėjo kvapas ir iÅ¡ elgesio matėsi. Nežino, dėl ko jam (kaltinamajam) sudavė į veidÄ . Ä® policijÄ ir medicininės pagalbos nesikreipė. Ä® nosį sudavė nestipriai, bėgo kraujas, bet nestipriai. Drabužių nebuvo iÅ¡sikruvinę. Neklausė, kodėl jis (nukentėjusysis) jam (kaltinamajam) sudavė, nervas sukilo jam (kaltinamajam), jis (nukentėjusysis) jam (kaltinamajam) tik vienÄ kartÄ sutrenkė.

Po to bandė gintis. Iš karto jis (kaltinamasis) jam (nukentėjusiajam) sudavė tris kartus, nes jam (kaltinamajam) trenkė. Instinktas gavosi, kad daugiau nebelįstų prie jo (kaltinamojo) ir išėjo. Aišku negerai, gal būtų užtekę ir vieno karto. Instinktas gavosi. Jis (kaltinamasis) sudavė dėl to, kad jam (kaltinamajam) sudavė. Nesigynė, nes netikėtai, kažkaip bumt ir viskas. Nežino kodėl 7 trauminiai poveikiai. Ant stalo, virtuvėje, negali pasakyti ar buvo peleninė, nematė ir cigaretės perlaužtos.

Atsiprašė nukentėjusiojo, paspaudė rankÄ , jis (kaltinamasis) nepyksta ant nukentėjusiojo. Atsakydamas į nukentėjusiojo klausimÄ , kaltinamasis nurodė, kad iÅ¡ kurio miÅ¡ko ėjo, ėjo pro pieninę, ėjo paupiu, iÅ¡lendi ant pagrindinio kelio prie pieninės. Pas jį (nukentėjusįjį) nerÅ«kė, cigarečių neprašė, prie stalo nesėdėjo. Pats sakė nukentėjusysis – kad gali jis (kaltinamasis) užeiti. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , kaltinamasis parodė, kad dirba nuo 8 val. iki 17 val. kiekvienÄ dienÄ .

Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis parodė, kad tÄ dienÄ dirbo iki 17 val. ir grįžęs išėjo rieÅ¡utauti. TÄ dienÄ , kai išėjo iÅ¡ nukentėjusiojo, lauke, gatvėje nieko nesutiko. Sužalojimų pas jį (kaltinamÄ jį) nebuvo, nieko nesimatė ir kitÄ dienÄ . Jis (kaltinamasis) nukentėjusiojo atsiprašė policijoje. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , kaltinamasis parodė, kad girdėjo, kÄ pasakojo nukentėjusysis, ne taip viskas buvo, kaip nukentėjusysis pasakojo. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis parodė, kad prisipažįsta, kad yra kaltas, 3 kartus nereikėjo trenkti.

3. Kaltinamasis V. J., apklaustas 2020 m. rugsėjo 18 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad H. V. jis pažįsta gerai, jų santykiai iki to įvykio bÅ«davo draugiÅ¡ki. Jie gyvena netolimuose kaimuose, pabendrauja. Jis yra nekartÄ pas jį buvęs svečiuose. 2020 m. rugpjūčio 14 d. vakarop, apie 19:00 val., jis nusprendė užeiti pas H. V. į svečius. Jis buvo rieÅ¡utauti ir eidamas atgal iÅ¡ miÅ¡ko sugalvojo užeiti pas H. V. tiesiog pabendrauti. IÅ¡ anksto jo nebuvo įspėjęs, kad užeis.

Jis buvo blaivus. Jis buvo vienas. Jis pabeldė į H. V. namo duris. H. jam jas atidarė deÅ¡inėje rankoje laikydamas virtuvinį peilį. Laikydamas rankoje peilį jis kažkÄ burbuliavo. Jis H. pasakė, kad „H., savi savi, padėk tÄ peilį“. H. V. nuėjo ir padėjo peilį į virtuvę, o jis nuėjo paskui jį į virtuvę. H. tik padėjo peilį ant stalo ir iÅ¡ niekur nieko, jam atrodo su deÅ¡inės rankos kumščiu, vienÄ kartÄ sudavė į nosį. Jam po to jo smÅ«gio neatlaikė nervai ir jis automatiÅ¡kai iÅ¡ karto po jo smÅ«gio į jo nosį, abiejų rankų kumščiais, keletÄ kartų sudavė jam į įvairias kÅ«no vietas ir išėjo.

Atsimena, kad pataikė į smilkinį, į žandÄ . Jis jam viso sudavė trys smÅ«gius, tikrai nedaugiau ir iÅ¡karto išėjo iÅ¡ jo namų. Jis jam pasirodė neblaivus. Kad jis neblaivus, jis suprato iÅ¡ jo elgsenos, pasitikti žmogų su peiliu rankoje tai jau neblaivaus žmogaus elgesys. O be to, iÅ¡ kvapo sklindančio nuo jo jautėsi, kad trenkia alkoholiu. Dėl savo nosies pas gydytojus nesikreipė, nes nebÅ«tina lakstyti kaip mažam vaikui iÅ¡kart pas gydytojus. Jam nosies neskaudėjo, kraujas nebėgo, nosiai pagalbos nereikėjo.

Įvykio metu V. namuose kitų žmonių nebuvo. Pamatęs peilį H. rankoje jis neišėjo, nes gi gal žmogui kas negerai, gal jam pagalbos reikia, kad jis su peiliu rankose. O be to, niekada nėra turėjęs su juo konfliktų, tai tikrai nesitikėjo, kad gali įvykti tai kas atsitiko. Viso, kaip jau sakė, V. sudavė trys smūgius, pargriovęs jo nebuvo, suėmęs už drabužių nebuvo. Daugiau nieko pasakyti negali (b. l. 78-80).

4. Nors kaltinamasis V. J. savo kaltės visiÅ¡kai nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

5. Nukentėjusysis H. V., teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis atėjo, pasibeldė, atėjo, virtuvėje atsisėdo, sako „duok rÅ«kyti“, jis (kaltinamasis) buvo iÅ¡gėręs ir jis pats (nukentėjusysis) buvo iÅ¡gėręs. Ant stalo gulėjo pusė cigaretės, jam (kaltinamajam) buvo per mažai pusė cigaretės ir svėrė kaltinamasis jam (nukentėjusiajam) už gerklės. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad laiko neatsimena, į laikrodį nežiÅ«rėjo, bet buvo prietema.

Kalbėjosi gal 30 min., negali pasakyti, ar turėjo peilį rankoje, kai atidarė duris, bet kad peilis ant stalo gulėjo, tai tikrai. Jis (kaltinamasis) atėjo, nei jie draugai, tiesiog pažįstami. Kaltinamasis beldėsi, atidarė nukentėjusysis duris ir nuėjo abu į virtuvę, sėdėjo, kalbėjo, negėrė. Pokalbio metu jis (kaltinamasis) paprašė rÅ«kyti. Ant stalo buvo pusė cigaretės, jis (nukentėjusysis) rÅ«kė, bet tuo metu cigarečių neturėjo. Žodis po žodžio ir jis (kaltinamasis) stvėrė jam (nukentėjusiajam) už gerklės. Jis (nukentėjusysis) sėdėjo per stalo kampÄ , juos skyrė stalo kampas.

Jis (kaltinamasis), sėdėdamas prie stalo jį (nukentėjusįjį) stvėrė ir pargriovė ant žemės. SmÅ«gius sudavė su rankomis. Visi smÅ«giai buvo galvon, o alkÅ«nes susižeidė ginantis, buvo su „maike“ ir su Å¡ortais. Visos grindys buvo kruvinos. TÄ dienÄ jis (nukentėjusysis) vartojo alkoholį. Jam (nukentėjusiajam) buvo paskutinė atostogų savaitė ir gavosi, kad į darbÄ neišėjo. Buvo du butelius alaus iÅ¡gėręs. Niekas pas jį (nukentėjusįjį) nebuvo atėjęs tÄ dienÄ .

Kaltinamasis pasiÅ¡alino, dingo ir dingo. Kol jis (nukentėjusysis) atsigavo, jo (kaltinamojo) nebebuvo ir užsidarė. KitÄ vakarÄ atvažiavo sesuo, pamatė mėlynÄ akį, lÅ«pÄ prakirstÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino iki galo viskÄ ir sesuo iÅ¡kvietė policijÄ . Kai atvažiavo sesuo, jis (nukentėjusysis) buvo iÅ¡sivalęs grindis. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , nukentėjusysis parodė, kad buvo apsirengęs „maikę“ ir Å¡ortus. Sėdint jis (kaltinamasis) paÅ¡oko ir stvėrė jam (nukentėjusiajam) už gerklės. Ne, su kėde nuvirto, bet kėdė liko stovėti.

Grindys – laminatas. Griuvo ant nugaros, nežino, kaip nutiko, kad jie atsidÅ«rėme prieangy. Jie nugriuvo abu ir jis (kaltinamasis) jį (nukentėjusįjį) gulintį mušė, jis (kaltinamasis) ant virÅ¡aus užgulė nukentėjusįjį, davė per galvÄ . AlkÅ«nes užsigavo, kai tampė kaltinamasis jį (nukentėjusįjį) po grindis. Neįsivaizduoja, kaip jie iÅ¡ virtuvės atsidÅ«rė prieangyje, gal kai jis (nukentėjusysis) bandė iÅ¡trÅ«kti. Gal kai jie grÅ«mėsi, atsidÅ«rė prieangyje ir iÅ¡ prieangio jis (kaltinamasis) pasiÅ¡alino.

Sėdėjo tikrai ne 5 min., o pusvalandį gal. Kaltinamajam ne pakeliui jo (nukentėjusiojo) namai buvo, kaltinamajam reikėjo grįžti. Galėjo bÅ«ti, kad nuo Å ventosios upės kaltinamasis atėjo, nes ten yra lazdynų, bent bÅ«davo anksčiau. Ryte nieko, jokių daiktų nukentėjusysis nerado. Nieko jie apie rieÅ¡utus neÅ¡nekėjo. Padavė rankÄ kaltinamasis jam (nukentėjusiajam) policijoje. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jo (nukentėjusiojo) namas kaltinamajam buvo visai ne pakeliui.

Atleido kaltinamajam. Priešais nebuvo, bet kaltinamasis atsiprašyti nemoka. Į svečius kaltinamojo nekvietė.

6. Nukentėjusysis H. V., apklaustas 2020 m. rugpjūčio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 21:30 val., jis buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vartojęs alkoholio, buvo gėręs alaus. Jam bÅ«nant namuose, panaÅ¡iu laiku, į svečius atėjo tame pačiame kaime gyvenantis jo pažįstamas V. J., kuris jau atėjęs buvo gerokai neblaivus, matėsi iÅ¡ kalbos ir elgsenos. Jiems bekalbant, V. paprašė jo cigaretės. Jis turėjo vienÄ cigaretę, kuri buvo sulūžusi.

Jis jam jÄ ir padavė. Nežino dėl ko, bet pamatė, kad jis pradėjo darytis piktas, nors jokio konflikto nebuvo, priėjęs prie jo, jo namuose pradėjo jį muÅ¡ti, sugriebė jį už drabužių ir parbloÅ¡kė ant žemės ir jam begulint ant grindų, rankos kumščiais, pradėjo smÅ«giuoti ne mažiau 15 kartų į įvairias kÅ«no vietas, tai yra į veido ir galvos sritį, kojas, rankas. Jis pats nieko nedarė, tik dengėsi rankomis kiek galėjo galvos sritį. V. jį muÅ¡ant, jis Å¡aukė, jog kvies policijÄ .

Po suduotų smÅ«gių V. iÅ¡ jo namų pasiÅ¡alino. Jam nuo smÅ«gių skaudėjo visÄ kÅ«nÄ , galvÄ , kojas, rankas, namuose visur buvo kraujo, patyrė didelį fizinį skausmÄ . TÄ patį vakarÄ jam neišėjo paskambinti policijai, buvo labai susinervinęs, drebėjo rankos, galvojo, jog viskas praeis. Sekančios dienos vakare atvykusi sesuo ir pamačiusi tokį sumuÅ¡ta, liepė skambinti į policijÄ . SavarankiÅ¡kai nuvykus Å¡iandien į Ukmergės ligoninės priėmimÄ , po apžiÅ«ros jam nustatyti įvairus kÅ«no sričių sumuÅ¡imai, iÅ¡leistas į namus.

Prie apklausos prideda jam iÅ¡duota gydytojo įraÅ¡Ä . Jis pas med. ekspertÄ nesikreips, nes jį jau apžiÅ«rėjo Ukmergės medikai (b. l. 22-24).

7. Ä® bylÄ pateiktas 2020 m. rugsėjo 21 d. akistatos protokolas, akistata pradėta – 08:46 val., akistata baigta – 09:30 val. Pateikus klausimÄ , ar suvesti į akistatÄ asmenys pažįsta vienas kitÄ ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatÄ asmenys parodė: V. J. – PrieÅ¡ais sėdintį asmenį aÅ¡ pažįstu. Tai H. H.. Pavardės tiksliai neprisimenu. Iki įvykio mÅ«sų santykiai buvo geri. H. V. – PrieÅ¡ais sėdintį asmenį aÅ¡ pažįstu, tai V. J. ar tai V.

J.. MÅ«sų santykiai nei geri, nei blogi. Nei aÅ¡ jo gimtadienyje buvau, nei jis mano gimtadienyje yra buvęs. 7.2. Suvestiems į akistatÄ asmenims pasiÅ«lius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms iÅ¡aiÅ¡kinti jie suvesti, jie parodė: 7.3. H. V., atsakydamas į klausimÄ , kokiu bÅ«du 2020 m. rugpjūčio 14 d. jam buvo sukeltas fizinis skausmas, nurodė, kad stvėrė V. jam su abejomis rankomis už gerklės ir pradėjo daužyti abejomis rankomis. Jeigu jis jį (H. V.) savo rankomis daužė, tai vadinasi jis (V.

J.) pirmiau paleido H. V. kaklÄ , o tik paskui pradėjo daužyti. Pradžioje viskas vyko virtuvėje, o paskui prieangį namo, nes jis (H. V.) prieangyje atsikėlė. Viskas buvo tÄ dienÄ taip. Jis buvo nevisai blaivus. Namuose buvo vienas. Buvo jau prietema, laiko nežino, kai pas jį į namus atėjo V.. Jie iÅ¡ anksto nebuvo susitarę, kad jis (V. J.) ateis. Smulkmenų neprisimena, sunku pasakyti ar jis (H. V.) V. J. atidarė duris, ar V. J. pats jas atsidarė. Na įleido V. J. į namus. TurbÅ«t buvo jo (V.

J.) prie durų pasitikti, nu kaip čia pasakius, negi fiksuos kiekvienÄ dalykÄ . V. įėjus į namus, jie abu nuėjo į virtuvę. V. J. labai norėjo parÅ«kyti. Paprašė cigaretės, bet jis (H. V.) nedavė, nes neturėjo. Turėjo tokiÄ nulaužtÄ cigaretę, bet jam nedavė. Jie Å¡nekėjosi, atrodo viskas buvo normaliai. Jis (H. V.) net nesuprato kaip ten tas konfliktas įvyko. Visko atsiminti negali, gal žodžiais prieÅ¡ tai pasipyko ir įvyko muÅ¡tynės. Prisimena, kad jie abu sėdėjo prie stalo.

V. J. sėdėjo stalo gale, o jis (H. V.) sėdėjo iÅ¡ilgai stalo ir V. J. atsistojo ir suėmė abejomis rankomis jam (H. V.) už kaklo. Ar kÄ nors sakė suėmęs už kaklo, jis neprisimena. Ar jis kÄ sakė, kai suėmė jam už kaklo, neprisimena. Suėmė už kaklo V. J. jį, stÅ«mė ir jis (H. V.) pargriuvo ant grindų. Atsimena, kad griÅ«nant ant grindų, V. užgriuvo ant jo. Ar jam (H. V.) griÅ«nant, jis (V. J.) vis dar laikė jam už kaklo, neprisimena. Jis (H. V.) nugriuvo ant nugaros, o jis (V.

J.) jam ant pilvo užgriuvo pilvu. Na ir tada jis (V. J.), gulėdamas ant jo (H. V.), sudavė jam daug kartų, suskaičiuoti negali, tikrai nemažiau 15 kartų į įvairias kÅ«no vietas. Daugiausia kartų sudavė į galvÄ , į plaukuotÄ galvos dalį. Po įvykio pas jį (H. V.) ant alkÅ«nių buvo mėlynių, bet jos gal atsirado griÅ«nant. Atsimena, kad tuo metu, kai jie gulėjo ant grindų ir V. J. jį (H. V.) mušė, tai jis (H. V.) V. J. irgi bandė suduoti gindamasi, bet kiek kartų ir į kur sudavė, negali pasakyti.

Atsimena, kad muistėsi ir rankomis, alkÅ«nėmis bandė dengti savo galvÄ nuo V. J.. Po to, kai jam (H. V.) sudavė smÅ«gius, V. kažkur dingo. Ar po visko buvo praradęs sÄ monę, nežino. Dabar V. J. neturi jokių pretenzijų, tik nenori, kad V. J. vaikščiotų į jo (H. V.) namus. 7.4. V. J., atsakydamas į klausimÄ ar girdėjo, suprato ir tvirtina H. V. parodymus atsakė, kad parodymus girdėjo, juos suprato. Nesutinka su tuo, kad jį (H. V.) vartė ir daužė Å¡imtÄ kartų. Viskas buvo paprastai.

Jis (V. J.) pasibeldė į duris. H. V. pradarė duris su peiliu rankoje. Jis H. V. pasakė: Haniuk, savi, ko čia mosikuojiesi su peiliu ir viskas, jie užėjo į namo vidų. H. V. padėjo peilį ant stalo virtuvėje. H. V. peilį padėjus ant stalo, jie persimetė keletÄ Å¾odžių ir viskas, ir gavo į veidÄ su „kuloku“ vienÄ kartÄ . Jam (V. J.) jis (H. V.) pataikė į nosies sritį. Tada nieko nebuvo, jis (V. J.) jam (H. V.) staiga atgal sudavė į galvÄ tris kartus, nedaugiau, su abiejų rankų „kulokais“.

Jis (V. J.) H. V. sudavė ir išėjo, nežiÅ«rėjo ar po jo (V. J.) smÅ«gių H. V. pargriuvo ar kas atsitiko. Nenorėjo, kad bÅ«tų dar muÅ¡tynių. Pretenzijų H. V. dėl to, kad sudavė jam (V. J.) į nosį, neturi. 7.5. H. V., atsakydamas į klausimÄ ar girdėjo, suprato ir tvirtina V. J. parodymus, atsakė, kad parodymus girdėjo. Su jais nesutinka. Lieka prie savo parodymų. Jis V. J. neatsiprašė ir neatsipraÅ¡ys, nes ne jis atėjo pas V. J. į namus. Jei V. J. atsipraÅ¡ytų, jis (H.

V.) jam atleistų. 7.6. Pastaba V. J.. Jis gali jo (H. V.) atsipraÅ¡yti. Jei jis (H. V.) negali atsipraÅ¡yti, jis (V. J.) jo atsipraÅ¡ysi. AtsipraÅ¡o už tai, kad jam (H. V.) sukėlė smurtÄ . AtsipraÅ¡o (atsistoja ir paspaudžiau H. V. rankÄ ). 7.7. Pastaba H. V.. Nurodė, kad atleidžia V. J., piktumo nelaiko, bet draugais niekada nebuvo ir nebus. 7.8. V. J., atsakydamas į H. V. klausimÄ , kodėl jis (V. J.) jei jau yra toks taikus žmogus, vis tiek ėjo į H. V. namus, nors jo rankose pamatė peilį, atsakė, kad manė, gal H.

V. su kažkuo susimušė, gal kas atsitiko, gal kas jį (H. V.) puolė, savas gi žmogus, gal kas atsitiko. 7.9. H. V., atsakydamas į V. J. klausimÄ , kodėl Å¡is stovėjo su peiliu tarpdury atsakė, kad su peiliu nestovėjo. Peilis buvo ant stalo (b. l. 62-65).

8. Ä® bylÄ pateiktas 2020 m. rugpjūčio 16 d. protokolas-praneÅ¡imas, veiksmas pradėtas: 19:38 val., veiksmas baigtas: 19:43 val. PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis pareikÅ¡ti apie įvykį, parodė, kad: 2020 m. rugpjūčio 14 d., apie 21:30 val., jam bÅ«nant savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo į jo namus pažįstamas V. J., gyvenantis tame pačiame kaime. Po kurio laiko jis paprašė cigaretės, jam padavus nulūžusiÄ cigaretę jis supyko ir pareiÅ¡kėjo namuose pradėjo pareiÅ¡kėjÄ muÅ¡ti, suduodamas rankos kumščiais ne mažiau 15 kartų pareiÅ¡kėjui į įvairias kÅ«no vietas.

Nuo suduotų smÅ«gių pareiÅ¡kėjas patyrė fizinį skausmÄ , pareiÅ¡kėjui bėgo kraujas. Policijai paskambino sekančiÄ dienÄ . SavarankiÅ¡kai nuvykus Å¡iandien į Ukmergės ligoninės priėmimÄ , po apžiÅ«ros nukentėjusiajam nustatyti įvairÅ«s kÅ«no sričių sumuÅ¡imai, iÅ¡leistas į namus. PraÅ¡o iÅ¡tirti šį įvykį ir nubausti V. J. įstatymo tvarka (b. l. 3-5).

9. IÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 16 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad apžiÅ«ra pradėta 20:20 val., o baigta – 20:40 val., protokole nurodyta, kad įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros metu nustatyta, kad nuo pagrindinės gatvės pusės, užėjus į vidinį namo kiemÄ , yra matomos medinės lauko įėjimo durys į namÄ . Pro duris patenkama į namo prieangį. Einant tiesiai, prieangio gale, yra durys vedančios į virtuvės kambarį. Virtuvės kambaryje, kairėje pusėje, yra kriauklė, ant kurios yra matoma raudonos spalvos skystis, galimai kraujo. Virtuvėje ant grindų matoma neryÅ¡ki iÅ¡džiÅ«vusi raudona dėmė, galimai kraujo. ApžiÅ«rėjus patalpas, daugiau nieko nerasta, neužfiksuota (b. l. 12-119).

10. Byloje esančioje 2020 m. rugsėjo 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 2510/2020 (01) nurodyta, kad:

1) H. V. kÅ«ne konstatuotos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies apatiniame voke, virÅ¡ deÅ¡inio antakio, odos nubrozdinimai veide, abiejose rankose ties alkÅ«nėmis, dilbiuose, Å¡launyse ir blauzdose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieÅ¡ atvykstant į gydymo įstaigÄ 2020 m. rugpjūčio 16. Tiksliau pasisakyti apie sužalojimų susidarymo laikÄ nėra galimybių, dėl nepakankamo sužalojimų makromorfologinio apraÅ¡ymo medicininiuose dokumentuose;

2) H. V. kūne konstatuotos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kūne visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3) Neatmestina galimybė, kad sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis;

4) Sužalojimai tikėtina padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais (b. l. 55-57). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 11. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018).

Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

12. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad V. J. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ tyčia suėmęs H. V. už kaklo, pargriovė jį ant grindų, po ko gulinčiam H. V., nemažiau kaip 7 kartus, kumščiais sudavė į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiam H.

V. poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies apatiniame voke, virÅ¡ deÅ¡inio antakio, odos nubrozdinimus veide, abiejuose rankose ties alkÅ«nėmis, dilbiuose, Å¡launyse ir blauzdose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kaip nurodyta Å¡io nuosprendžio 1 punkte. Teismas Å¡iais iÅ¡vadas daro įvertindamas kaltinamojo V. J. parodymus, nukentėjusiojo H. V. parodymus, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus. Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad sudavė nukentėjusiajam H.

V. tris smūgius, tačiau ne daugiau, už kaklo negriebė, ant žemės parvertęs nebuvo. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo H. V. parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Nukentėjusysis H. V. parodė, kad kaltinamasis stvėrė jam už gerklės ir pargriovė ant žemės, smūgius sudavė su rankomis, visi smūgiai buvo į galvos sritį, o alkūnes susižeidė ginantis (nuosprendžio 5 punktas). Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis nurodė, kad:

„namuose pradėjo jį muÅ¡ti, sugriebė jį už drabužių ir parbloÅ¡kė ant žemės ir jam begulint ant grindų, rankos kumščiais, pradėjo smÅ«giuoti ne mažiau 15 kartų į įvairias kÅ«no vietas, tai yra į veido ir galvos sritį, kojas, rankas“ (nuosprendžio 6 punktas). Akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu, nukentėjusysis nurodė, kad: „sudavė jam daug kartų, suskaičiuoti negali, tikrai nemažiau 15 kartų į įvairias kÅ«no vietas. Daugiausia kartų sudavė į galvÄ , į plaukuotÄ galvos dalį.

Po įvykio pas jį (H. V.) ant alkÅ«nių buvo mėlynių, bet jos gal atsirado griÅ«nant“. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu kaltinamasis V. J. neneigė, kad sudavė nukentėjusiajam, tačiau nurodė, kad tik tris kartus – „IÅ¡ karto jis (kaltinamasis) jam (nukentėjusiajam) sudavė tris kartus, nes jam (kaltinamajam) trenkė“, „jis <...> abiejų rankų kumščiais, keletÄ kartų sudavė jam į įvairias kÅ«no vietas ir išėjo. Atsimena, kad pataikė į smilkinį, į žandÄ .

Jis jam viso sudavė tris smÅ«gius, tikrai nedaugiau (nuosprendžio 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo parodymai, kad jis sudavė tik tris kartus, paneigtini į bylÄ pateikta specialisto 2020 m. rugsėjo 16 d. iÅ¡vada, kurioje nurodoma, kad H. V. kÅ«ne konstatuotos poodinės kraujosruvos deÅ¡inės akies apatiniame voke, virÅ¡ deÅ¡inio antakio, odos nubrozdinimai veide, abiejose rankose ties alkÅ«nėmis, dilbiuose, Å¡launyse ir blauzdose. Konstatuotos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kÅ«ne visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; neatmestina galimybė, kad sužalojimai galėjo susidaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis; sužalojimai tikėtina padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais (b. l. 55-57).

Nukentėjusiojo H. V. parodymai iÅ¡ esmės sutampa su specialisto iÅ¡vadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, iÅ¡samiai ir nuosekliai paaiÅ¡kino kaip, prie kokių aplinkybių, jis nukentėjo nuo kaltinamo V. J.. Tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto iÅ¡vada ir specialisto paaiÅ¡kinimai, vertinant juos kaip visumÄ , sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis V.

J. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis nukentėjusiajam H. V., žodinio konflikto metu, tyčia suėmęs H. V. už kaklo, pargriovė jį ant grindų, po ko gulinčiam H. V., nemažiau kaip 7 kartus, kumščiais sudavė į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiam H. V. poodines kraujosruvas deÅ¡inės akies apatiniame voke, virÅ¡ deÅ¡inio antakio, odos nubrozdinimus veide, abiejuose rankose ties alkÅ«nėmis, dilbiuose, Å¡launyse ir blauzdose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

13. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å i veika gali bÅ«ti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti;

2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo.

BÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga padariniams atsirasti (be jos Å¡ie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 2K-167-693/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo V. J. smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo H. V. atžvilgiu buvo tęstinio pobÅ«džio, nukreipti į galvos sritį. Kaltinamasis, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo neblaivumÄ , suvokė, kad fizinio smurto naudojimas, suimant nukentėjusįjį už kaklo, suduodant nukentėjusiajam į veido ir galvos (plaukuotosios dalies) sritį, o nukentėjusiajam pargriuvus, toliau smÅ«giuojant, sukels įstatyme numatytas pasekmes.

Teismas akcentuoja, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis griÅ«damas, be kitų sužalojimų, galėjo patirti ir gyvybiÅ¡kai žmogui svarbios kÅ«no vietos – galvos sužalojimus. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia.

14. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas gali pasireikÅ¡ti poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali bÅ«ti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz.

LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016). Dėl bausmės skyrimo 15. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veikÄ padaro asmuo, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Å i atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio, Å¡iai aplinkybei nustatyti yra svarbu tai, kad kaltininkas padarė veikÄ apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad Å¡is apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (žr. pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017). Prokuroras praÅ¡o teismo pripažinti, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«damas neblaivus (girtumas nenustatytas). Aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus nurodė tik nukentėjusysis, kuris pripažino, kad pats buvo įvykio metu buvo neblaivus (nuosprendžio 5-6 punktai). Apie įvykį, kurio metu buvo sumuÅ¡tas, nukentėjusysis pranešė tik kitÄ dienÄ , todėl kaltinamojo V.

J. neblaivumas nusikalstamos veikos metu specialiu testu alkoholio kiekiui nustatytas nebuvo. Kitų liudytojų, kurie patvirtintų kaltinamojo neblaivumÄ , taip pat nėra. Kaltinamais V. J. nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus (nuosprendžio 2-3 punktai), paaiÅ¡kino, kad jo elgesį iÅ¡provokavo nukentėjusysis, kuris pirmiau pats trenkė kaltinamajam į nosį (nuosprendžio 2-3 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad apie kaltinamojo neblaivumÄ nurodė tik nukentėjusysis, neblaivumas nebuvo nustatytas specialiomis priemonėmis neblaivumui nustatyti, teismas sprendžia, kad byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis).

Byloje taip pat nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 straipsnis). Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. J. prisipažino sudavęs 3 smūgius nukentėjusiajam, nurodė, kad policijoje atsiprašė nukentėjusiojo. Teismas nelaiko šių kaltinamojo veiksmų atsakomybe lengvinančia aplinkybe, kadangi kaltinamasis nesutiko su kaltinime nurodytu suduotų smūgiu skaičiumi, nukentėjusiojo pargriovimu, todėl laikytina, kad kaltę pripažino tik iš dalies.

16. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę V. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina V. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis neteistas (b. l. 68). Nebaustas administracine tvarka (b. l. 69). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

17. Teismas, skirdamas V. J. laisvės apribojimo bausmę, kartu skiria BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytus įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir tęsti darbÄ , o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat skiria BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytÄ draudimÄ â€“ uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju H. V.. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 18. Å ioje baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 18,80 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 36--38), kadangi tokio dydžio žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo H.

V. gydymo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta bÅ«tent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, ir teismas pripažino kaltinamÄ jį padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, sprendžia, kad civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamojo V. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 18,80 Eur turtinė žala. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai 19. Ikiteisminio tyrimo metu, 2020 m. rugsėjo 18 d., skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant V.

J. nepasiÅ¡alinti iÅ¡ nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su H. V., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais (b. l. 89-91), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė : V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktais, 5 dalies 2 punktu, bausmės vykdymo laikotarpiu skirti įpareigojimus ir draudimus: - dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant per 9 (devynis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios iÅ¡klausyti visÄ Å¡ių programų kursÄ ; - tęsti darbÄ , o jo netekus per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; - uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju H.

V.. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajam V. J., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali bÅ«ti paskirta papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, Å¡i bausmė gali bÅ«ti keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, įpareigojant V. J. nepasiÅ¡alinti iÅ¡ nurodytos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su H.

V., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ V. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 18,80 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų 80 centų) turtinės žalos atlyginimÄ . Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus.

Teisėjas Dmitrij Rancev