1dc40ae3-ec99-416b-9bf2-53ff3a3cae66 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-119-357/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02032-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.; 3.4.5.2. (S)   šiaulių apygardos teismas  N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2020 m. kovo 10 d. Å iauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos V. S. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos V.

S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui V. M. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas  n u s t a t ė :  Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja V. S. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal Dovanojimo sutartį (2007-11-20 Notaro praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo nuosavybės teisę į 3/8 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 3/8 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir nuo įgijimo momento valdė šį turtÄ asmeninės nuosavybės teise.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) V. S. ir V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) sudarė santuokÄ . (duomenys neskelbtini) V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) mirė. Pagal testamentÄ visÄ po jo mirties likusį turtÄ paveldėjo sutuoktinė V. S., paveldint įvyko universalus teisių perėmimas, t. y. V. S. perėmė visas sutuoktinio teises nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu. Pradėjus tvarkytis palikimo priėmimo klausimus pas notarÄ paaiÅ¡kėjo, kad iki Å¡iol nėra įregistruota V.

M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nuosavybės teisė į žemės sklypÄ su sodo pastatu, esantys (duomenys neskelbtini), tad negali bÅ«ti pabaigtos palikimo priėmimo procedÅ«ros. Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su sodo pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) perleidimo sandoris buvo sudarytas, Nekilnojamojo turto registre buvo užfiksuotas juridinis faktas, kad buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įgijo 3/8 žemės sklypo ir 3/8 pastato.

Å ių duomenų įregistravimo pagrindas – Å iaulių m. 1-o notarų biuro notarės I. P. 2007-11-20 Notaro praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įgijo nuosavybę, minėtu sodo sklypu visÄ laikÄ naudojosi, jį laikė savo, mokėjo bendrijai mokesčius už visÄ sklypÄ , registre yra įraÅ¡as apie turto perleidimÄ , tačiau nuosavybės teisė nėra įregistruota. Kad registre bÅ«tų įregistruota V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nuosavybės teisės į turtÄ (duomenys neskelbtini), turtÄ Ä¯gijęs asmuo turi pateikti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ ir daiktinės teisės atsiradimÄ patvirtinančio dokumento originalas ar įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuoraÅ¡as (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str.).

V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) yra miręs, dovanojimo sutarties originalo ar bent kopijos pareiškėja neturi, todėl įregistruoti nuosavybės teisės įprastu būdu nėra galimybės.

3. Suinteresuotas asmuo V. M. su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad nėra sudaręs dovanojimo sutarties dėl 3/8 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apraÅ¡yto p. 2.1. 4.1 ir 3/8 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), apraÅ¡yto p. 2.1. 4.1., esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai neturi pagrindo. Pažymėjo, kad minėto turto tėvui nedovanojo ir niekaip kitaip neperleido, turtas įregistruotas jam nuosavybės teise. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė  4. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2019 m. spalio 23 d. sprendimu V. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mė turinčio fakto atmetė. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. S. suinteresuotam asmeniui V. M. priteisė 500,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos V. S. priteisė 5,18 Eur iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja V. S. valdymo fakto įregistravimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos miręs sutuoktinis sudarė su sÅ«numi dovanojimo sandorį ir įgijo nuosavybės teisę į visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nurodė, kad dovanojimo sutarties originalai yra dingę, pagrobti suinteresuoto asmens V. M.. Teismas vertino, kad Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėja nepagrindžia jokiais įrodymais. Taip pat teismui nepateikti įrodymai, kad galimo sandorio Å¡alys kokiu nors kitu CK 1.136 straipsnyje įtvirtintu bÅ«du galėjo įsigyti ginčijamÄ turtÄ ir kad tai patvirtinantys dokumentai neiÅ¡liko. Suinteresuotas asmuo V. M. nurodė, jog pareiÅ¡kėjos nurodytos nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties tarp jo ir tėvo nebuvo.

6. Pažymėjo, kad nekilnojamojo daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis įregistruota viešame registre. Lietuvos notarų rūmai pateikė duomenis, jog dovanojimo sutarties laikotarpiu nuo 2007-11-18 – 20, tarp V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) nėra. Byloje nėra duomenų, kad minėta sutartis egzistuoja. Tai, kad mirusysis V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir pareiškėja V.

S., mokėjo visÄ Å¾emės mokestį ar jo dalį bei mokesčius sodo bendrijai už nekilnojamÄ jį turtÄ esantį, (duomenys neskelbtini), nepatvirtina nuosavybės teisės įgijimo į šį turtÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad jis negali nustatyti ypatingÄ ja teisena juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad tam tikras turtas asmeniui priklauso nuosavybės teise, todėl pareiÅ¡kimÄ atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai  7. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja V.

S. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. sprendimÄ ir tenkinti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , priteisti iÅ¡ suinteresuoto asmens pareiÅ¡kėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 7.1. Teismas neiÅ¡tyrė bylos aplinkybių. 7.2. Aplinkybę, kad V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) buvo įgijęs nuosavybės teisę į 3/8 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 3/8 sodo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), iÅ¡ savo sÅ«naus V.

M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) byloje patvirtina VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡uose fiksuojama informacija, žyma apie juridinius faktus, t. y. fiksuotas dovanojimo sutarties faktas. 7.3. Teismas neanalizavo sandorio sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) redakcijos. Ä®raÅ¡ai VÄ® Registrų centre atsirado ne atsitiktinai, o pagal įstatyme numatytÄ tvarkÄ . Teismas visiÅ¡kai nevertino to, jog įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. 7.4.

Nuosavybės teisės neįregistravimas, neiÅ¡vieÅ¡inimas nereiÅ¡kia, kad sandoris nebuvo sudarytas ar kad nuosavybės teisė į daiktÄ neatsirado. Pagal sandorį nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gyjama nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatymo (CK 4.49 str. 2 d.). Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, vienaÅ¡alė, realinė, sutarties sudarymas ir jos vykdymas sutampa, įsipareigojimas padovanoti turtÄ ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 str. 2 d.). Vadinasi pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui ir V.

M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) sudarius sandorį, faktas apie kÄ yra užfiksuotas VÄ® Registrų centras, V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) įgijo nuosavybės teisę į 3/8 sodo sklypo su pastatu nuo sandorio sudarymo momento. 7.5. Aplinkybes apie sutarties egzistavimÄ nurodė ir V. S., paaiÅ¡kinusi, kad jos sutuoktinis V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) yra skundęsis, jog sÅ«nus iÅ¡ jo namų paėmė sutartį dėl sodo. Dėl tokio sÅ«naus elgesio V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) net keitėsi buto duris, tačiau dėl tokio sÅ«naus elgesio į policijÄ ar kitas institucijas nesikreipė.

Teismo teiginys, jog Å¡ios aplinkybės neįrodytos vertintinos kritiÅ¡kai, nes Å¡alies paaiÅ¡kinimai yra viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d., 186 str.). Po sutuoktinio mirties iÅ¡ notaro sužinojusi, kad nėra įregistruota nuosavybės teisė į sodÄ , kuriuo V. S. su sutuoktiniu daugelį metų rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, mokėjo už jį mokesčius, V. S. peržiÅ«rėjo visus savo ir sutuoktinio dokumentus, tačiau sutarties nerado. Kaip paaiÅ¡kino V. S., paskambinus suinteresuotam asmeniui Å¡is iÅ¡ pradžių lyg ir bendravo geranoriÅ¡kai, minėjo, kad klausimÄ dėl neįregistravimo galima bus iÅ¡spręsti, iÅ¡ ko V.

S. suprato, kad suinteresuotas asmuo galimai turi sutartį, tačiau po kurio laiko perskambinęs informavo, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ jo jokių dokumentų ar informacijos negaus. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu, paveldėjimo bylÄ tvarkantis notaras kreipėsi į Lietuvos notarų rÅ«mų archyvÄ , nurodydamas galimus sandorio sudarymo laikotarpius, tačiau sutartis nebuvo rasta. Galimai ji įsegta į kurį nors kitÄ laikotarpį, pasimetusi ar pan., ko Å¡iai dienai nėra galimybės nustatyti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Tuo atveju, jei archyve sutartis bÅ«tų buvusi rasta, pareiÅ¡kėja bÅ«tų galėjusi tiesiog kreiptis į VÄ® Registrų centras dėl nuosavybės teisės V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) vardu įregistravimo, tačiau dokumentui dingus, pareiÅ¡kėjai iÅ¡naudojus visas įmanomas galimybes rasti sutartį, nuosavybės teisės įregistravimui bÅ«tinas tokios teisės atsiradimÄ patvirtinantis teismo sprendimas.

2. Suinteresuotas asmuo V. M. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti iÅ¡ V. S. 300 Eur V. M. patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodomus ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ . 8.2. V. M. (g. (duomenys neskelbtini) m.) savo turto dalį tiek žemės sklypÄ , tiek sodo namelį paveldėjo ir įregistravo VÄ® Registrų centre, o kitÄ turtÄ dalį paveldėjo V.

M. (g. (duomenys neskelbtini)). PareiÅ¡kėjos nurodytos nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties tarp V. M. (g. (duomenys neskelbtini) m.) ir jo tėvo V. M. (g. (duomenys neskelbtini) m.) nebuvo sudaryta. Suinteresuotas asmuo V. M. (g. (duomenys neskelbtini) m.) už ginčo žemės sklypo dalį mokėjo mokestį ir buvo įsitikinęs, kad Å¡io žemės sklypo dalis ir sodo namelio dalis atitekusi paveldėjimo keliu jam teisėtai priklauso. Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad aplinkybė, jog mirusysis V.

M. (g. (duomenys neskelbtini) m.) ir pareiÅ¡kėja V. S., mokėjo visÄ Å¾emės mokestį ar jo dalį bei mokesčius sodo bendrijai už nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nepatvirtina nuosavybės teisės įgijimo į šį turtÄ . 8.3. PareiÅ¡kėja neįvardija, nei kada (nenurodyta data) dovanojimo sutartis buvo sudaryta, nei koks tos dovanojimo sutarties turinys, jokių duomenų apie tokios dovanojimo sutarties sudarymÄ Lietuvos notarų rÅ«mų archyve nerasta. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad galimai sudaryto sandorio sudarymas, o bÅ«tent nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi bÅ«ti notarinės formos. 8.4.

Labai svarbu pabrėžti, kad į V. M. (g. (duomenys neskelbtini) m.) testamentÄ nebuvo įtraukta ginčo žemės sklypo 3/8 dalis ir 3/8 pastato dalis, kas akivaizdžiai patvirtina, kad pats testatorius pripažino, kad jam nuosavybės teise nepriklauso nei ginčo žemės nei pastato dalis. 8.5. Jokia dovanojimo sutartis dėl ginčo žemės ir sodo namelio dalies nebuvo sudaryta ir V. M. (g. (duomenys neskelbtini)) jokios sutarties iÅ¡ V. M. (g. (duomenys neskelbtini) m.) namų nepaėmė. Apeliantės nurodyto pokalbio telefonu nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados  Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies 3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nustatyti juridinį faktÄ , kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pagal Dovanojimo sutartį (2007-11-20 Notaro praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini)) įgijo nuosavybės teisę į 3/8 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 3/8 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir nuo įgijimo momento valdė šį turtÄ asmeninės nuosavybės teise.

5. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nustatyta, kad Å iaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėja V. S. ir V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) sudarė santuokÄ . V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) mirė (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 13 d. Å iaulių miesto Å¡eÅ¡tojo notarų biuro notaro D. J. liudijimas patvirtina, jog po V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) mirties turto įpėdinė pagal testamentÄ yra sutuoktinė V.

S.. IÅ¡ Å iaulių miesto 1-ojo notarų biuro 2007 m. spalio 22 d. sutarties matyti, kad V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) dovanoja V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ¼ dalį želės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Å iaulių m. Å¡eÅ¡tojo notaro biuro 2019 m. vasario 11 d. iÅ¡duotas paveldėjimo pagal testamentÄ liudijimas patvirtina, kad V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinė V. S. paveldi turtÄ , kuriam iÅ¡duotas liudijimas, butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

6. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad nuosavybės teisė į pastatÄ â€“ sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys priklauso V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir 5/8 dalys priklauso V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose, grafoje Juridiniai faktai, 7.1 nurodyta, kad sudaryta dovanojimo sutartis, įgijėjas V.

M., a. k. (duomenys neskelbtini), daiktas 3/8 žemė sklypo, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 3/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2007 m. lapkričio 20 d. notaro praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini) Å iaulių m. 1-as notaro biuras, notarė I. P., įraÅ¡as galioja nuo 2007 m. lapkričio 20 d. 7. 2019 m. kovo 1 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ liudijimas pavirtina, kad V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) paveldėjo ¼ dalį palikėjos Z. M. neiÅ¡mokėtos piniginės kompensacijos.

Lietuvos notarų rÅ«mai pagal praÅ¡ymÄ 2018 m. gruodžio 18 d. nurodė, kad dokumentų nurodytoje byloje dėl nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties, kur Å¡alys bÅ«tų V. M. ir V. M. nėra. 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos notarų rÅ«mai laikotarpiu nuo 2007-10-01 iki 2007-11-14 pateikė nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, kurių Å¡alys V. M. ir V. M. sudarė dovanojimo sandorius, turtui - buto (duomenys neskelbtini), daliai ir žemės sklypo daliai (duomenys neskelbtini).

8. Žemės mokesčio deklaracijos duomenys už laikotarpį nuo 2015 iki 2018 patvirtina, kad V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) buvo skaičiuojamo mokesčiai už nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypo 0,02786 dalį, esantį (duomenys neskelbtini). Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtina, kad mirusiam V. M. už 2009-2014 metus žemės mokestis už nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo apskaičiuotas už visÄ sklypo plotÄ , t. y. 0,0743 ha, o už 2015-2018 metus – už - sklypo 5/8 dalis V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) buvo skaičiuojami mokesčiai.

9. IÅ¡ pateiktų 2018-11-15 ir 2019-06-12 pinigų priėmimo kvitų matyti, kad Sodo bendrijai (duomenys neskelbtini), mokesčius mokėjo V. S.. (duomenys neskelbtini) pateikė 2019-06-21 pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad mokesčius už sodo sklypÄ (duomenys neskelbtini), nuo 2007 buvo skaičiuojami sodo sklypo savininkui V. M.. Mokesčiai skaičiuojami už visÄ sodo sklypÄ , t. y. 7,43 arus. Mokesčius nuo 2007 m. mokėdavo V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), jam mirus – jo sutuoktinė V. S..

10. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartÄ konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; Å¡ie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieÅ¡taraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimÄ , pakartotÄ 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose).

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas numato, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

12. Kasacinis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę, tai yra sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgytų tam tikrÄ subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeistų jo teisinis statusas;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).

13. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, numatančiu, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi, civilinės bylos Nr. 3K-3-155/2010, nurodė, kad valdymo nuosavybės teise faktas gali bÅ«ti nustatomas, jeigu yra Å¡ios sÄ lygos:

1) pareiÅ¡kėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktÄ ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais);

2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę;

3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka;

4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt.).

14. Nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėja V. S. valdymo fakto įregistravimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos miręs sutuoktinis sudarė su sÅ«numi dovanojimo sandorį ir įgijo nuosavybės teisę į visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Savo pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėja įrodinėja nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose įtvirtintu juridiniu faktu, nurodančiu, jog sudaryta dovanojimo sutartis (įgijėjas V. M., daiktas 3/8 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-11-20 notaro praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini), Å iaulių m. 1-as not. biuras, notarė I. P., įraÅ¡as galioja nuo 2007-11-20), bei aplinkybe, jog dovanojimo sutarties originalai yra dingę, pagrobti suinteresuoto asmens V. M.. Suinteresuotas asmuo V. M. neigia dovanojimo faktÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, kad nekilnojamojo turto registro centro iÅ¡raÅ¡uose kaip juridinis faktas yra nurodyta sudaryta dovanojimo sutartis, teismas tik nurodė, kad nėra duomenų, jog dovanojimo sutartis buvo sudaryta, tokių duomenų neturi Lietuvos notarų rÅ«mai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu pagrindu nekilnojamojo turto registro centro iÅ¡raÅ¡uose buvo nurodyta dovanojimo sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«tent dėl to, jog dovanojimo sutartis nėra iÅ¡likusi, pareiÅ¡kėja ir kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

16. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiÅ¡kimo pagrįstumÄ , turėjo analizuoti aplinkybes, susijusias su dovanojimo sutarties fakto įregistravimu nekilnojamojo turto registre, turėjo analizuoti sandorio sudarymo metu galiojusios Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas, vertinti, kokia tvarka tuo metu buvo registruojami juridiniai faktai. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar įraÅ¡as apie dovanojimo sutarties sudarymÄ atsirado įstatymo nustatyta tvarka, tik byloje teismui nustačius, kad juridinis faktas dėl dovanojimo sutarties sudarymo buvo padarytas pažeidus įstatymo nustatytÄ tvarkÄ arba buvo padarytas per klaidÄ , bÅ«tų pagrindas Å¡iuo įrodymu nesivadovauti.

Atkreiptinas dėmesys, kad įraÅ¡as atsirado ne dėl vieno nekilnojamojo turto objekto, bet ir dėl žemės, pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės taip pat nevertino. Teismas visiÅ¡kai nevertino to, jog įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais tol, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka (CK 4.262 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikia įvertinti ir aplinkybę, jog mirusysis V. M. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir pareiÅ¡kėja V. S. mokėjo visÄ Å¾emės mokestį ar jo dalį bei mokesčius sodo bendrijai už nekilnojamÄ jį turtÄ esantį, (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad visos bylos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos kartu, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡alių elgesį, t. y. ar pareiÅ¡kėja ir jos miręs sutuoktinis elgėsi kaip teisėti turto savininkai, kodėl suinteresuotas asmuo V.

M. nemokėjo už žemės mokestį, ar dėl jo mokėjimo buvo koks atskiras susitarimas. Turi bÅ«ti įvertinimas ir suinteresuoto asmens elgesys, ar jis įprastas savininko elgesiui. Visos Å¡ios aplinkybės yra reikÅ¡mingos juridinio fakto nustatymui. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad į V. M. (g. (duomenys neskelbtini) m.) testamentÄ nebuvo įtraukta ginčo žemės sklypo 3/8 dalis ir 3/8 pastato dalis, Å¡i aplinkybė taip pat turi bÅ«ti patikrinta ir įvertinta teismo. Taip pat bÅ«tina įvertinti, kokias teisines pasekmes sukels pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas nustatyti juridinis faktas, ar reikalavimas nėra susijęs su Å¡iuo metu registruotos nuosavybės teisės nuginčijamu ir jos pripažinimu kitam asmeniui, kuris nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties 18. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobÅ«dį, negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mams (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali bÅ«ti grÄ Å¾inta iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai Å¡ių pažeidimų negali iÅ¡taisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , turi bÅ«ti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iÅ¡ ko ir kokia tvarka turi bÅ«ti iÅ¡reikalaujama, ar jų reikalavimas iÅ¡ esmės nereiÅ¡kia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principÄ , nustatė teismui pareigÄ imtis visų bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintos bylos aplinkybės, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. IÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pirmosios instancijos teismas turi paÅ¡alinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus bei iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės.

19. Teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo sprendimÄ naikinti visa apimtimi, nes tik iÅ¡tyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 20. GrÄ Å¾inus bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimÄ spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimÄ Å¡ioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsniu, 331 straipsniu, n u t a r i a :  Šiaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. spalio 23 d. sprendimÄ panaikinti ir civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Rasa BartaÅ¡ienė