Legislator Case Law & Legislation
1dc2d893-4cc2-4c87-89ac-69cacdc4b681 AI generated

1dc2d893-4cc2-4c87-89ac-69cacdc4b681 · Kauno apygardos teismas

Case Number 1dc2d893-4cc2-4c87-89ac-69cacdc4b681
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

S., E. S., Kauno miesto savivaldybei dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėja S. S. kreipėsi į teismÄ , paveldėjimo tikslu praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sÅ«naus A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ji priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldėtÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad po sÅ«naus mirties likusio palikimo niekas nepriėmė ir į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nei jo sÅ«nus E. S., nei sutuoktinė V.

Legislator headnote

AI generated

1dc2d893-4cc2-4c87-89ac-69cacdc4b681 · Kauno apygardos teismas: III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėja apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-969-752/2014 ir priimti naujÄ sprendimÄ - nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. S. faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ , priėmė palikimÄ po sÅ«naus A. S. mirties. Taip pat praÅ¡o paskirti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir į teismo posėdį iÅ¡kviesti liudyti Stasę G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1869-264/2014;Teisminio proceso Nr.2-05-3-06542-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 128.2; 121.14. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos AuÅ¡ros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014-05-12 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-969-752/2014 pagal pareiÅ¡kėjos S. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims V.

S., E. S., Kauno miesto savivaldybei dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėja S. S. kreipėsi į teismÄ , paveldėjimo tikslu praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sÅ«naus A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ji priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldėtÄ turtÄ valdyti. PareiÅ¡kime nurodė, kad po sÅ«naus mirties likusio palikimo niekas nepriėmė ir į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nei jo sÅ«nus E. S., nei sutuoktinė V.

S. nesikreipė. PareiÅ¡kėja S. S. į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė, tačiau po sÅ«naus mirties ji priėmė jo palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama. TurtÄ ji pradėjo valdyti ir juo naudotis kaip nuosavu. PareiÅ¡kime taip pat nurodyta, kad A. S. 1989 m. birželio 10 d. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 117 buvo leista gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogėje įsirengti gyvenamÄ jį kambarį 27,31 kv. m ploto, padidinti verandÄ ir įsirengti pagal suderintÄ projektÄ . 1992 m. lapkričio 21 d. kadastrinių matavimų duomenimis, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pristatytas priestatas 2a2/pž. 1994 m. kovo 22 d.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo panaikintas 1989 m. birželio 10 d. Kauno miesto Panemunės rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 117, įrengtos 54,21 kv. m ploto patalpos liko neįteisintos. PareiÅ¡kime nurodyta, kad jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto palikėjas nuosavybės teise neturėjo, o minėto juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant įteisinti savavalinę statybÄ , perimti statytojo teises ir gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ .Suinteresuotas asmuo V.

S. atsiliepime prašė atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Nurodė, kad palikimÄ priėmė ne pareiÅ¡kėja, o mirusiojo sÅ«nus ir sutuoktinė V. S.. Byloje yra pateiktas 2010 m. balandžio 12 d. įgaliojimas, kuriuo mirusio A. S. sutuoktinė V. S. įgaliojo D. R. rÅ«pintis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įteisinimu jos vardu. Å is įgaliojimas patvirtina, kad mirusio A. S. sutuoktinė priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti jo daiktus, tame tarpe, siekia įteisinti rekonstruotas palėpės patalpas, esančias gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini).Suinteresuotas asmuo E. S. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad jo tėvo ir pareiÅ¡kėjos santykiai nebuvo geri.

Nuo apytiksliai 1992 antrų metų pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismus, norėdama nugriauti priestatÄ . Nėra jokios tiesos argumente, kad A. S. norėjo palikti priestatÄ savo motinai.Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė atmesti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ . Atsiliepime nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris susideda iÅ¡ 2 kambarių, 60,72 kv.m bendrojo ploto. Nagrinėjamojoje byloje palikimÄ sudaro ne tik bute (duomenys neskelbtini), kaip teigia pareiÅ¡kėja, likę palikėjo A.

S. asmeniniai daiktai, bet ir prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pristatytas priestatas 2a2/pž. Nurodė, jog pagalbinė patalpa 3-7/10,77 kv.m, yra buto (duomenys neskelbtini), sudedamoji dalis, kuria be jokio teisinio pagrindo naudojasi D. ir J. R., todėl faktiÅ¡kai valdyti nurodytos pagalbinės patalpos 3-7/10,77 kv. m., esančios (duomenys neskelbtini), bei priklausančios Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise, pareiÅ¡kėja niekaip negalėjo ir jokių teisių į jÄ neįgijo. Todėl atitinkamai Å¡ios patalpos negali bÅ«ti pripažintos pareiÅ¡kėjos paveldimu turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė, priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos valstybei 62,44 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo A. S. įrengtomis patalpomis, jas tvarkė, ar jomis naudojosi. Å ių patalpų įrengimÄ ir egzistavimÄ ji laikė savo teisių pažeidimu, kadangi praėjus metams po sÅ«naus mirties, 2001-06-01 ji kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ dėl pažeistų teisių atstatymo, reikalavo, kad teismas įpareigotų atsakovus V.

S. ir E. S. nugriauti savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos metu pastatytus statinius, t.y. kambarį 3-10 ir 3-11, koridorių 3-9 ir 3-7 (10,77 kv.m.), atstatant Å¡iame koridoriuje iki 1989 m. buvusiÄ verandÄ tuo pačiu indeksu, tačiau 7,68 kv.m. ploto, įpareigoti atsakovus netrukdyti jai naudotis bendrojo naudojimo patalpomis – bendru koridoriumi (patalpa 3-7), išėjimu į laukÄ bei rÅ«sio patalpa, taip pat uždrausti atsakovams privatizuoti patalpas (duomenys neskelbtini)ir perraÅ¡yti buto nuomos sutartį tretiesiems asmenims.

IÅ¡ kitų pareiÅ¡kėjos ieÅ¡kinių, kurie buvo reiÅ¡kiami užsienyje (JAV) gyvenantiems atsakovams, teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėja laikė, kad V. S. ir E. S. yra iÅ¡vykę iÅ¡ nuomuotos gyvenamosios patalpos tik laikinai. Kitoje byloje, iÅ¡keltoje Kauno miesto savivaldybės ieÅ¡kinio pagrindu matyti, kad 2002-12-10 savivaldybė buvo sudariusi gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 25 su V. S. dėl buto (duomenys neskelbtini), kambario 3-6, 13,80 kv.m. su dalimi bendro naudojimo patalpų, kuriÄ prašė nutraukti ir iÅ¡keldinti jiems priklausančius daiktus iÅ¡ minėto kambario.

Teismas ieÅ¡kinį tenkino pilnai, nustatęs, kad atsakovai nuo 2006 m. gegužės mėnesio iÅ¡vyko gyventi kitur.Teismas nustatė, kad pirmasis į (duomenys neskelbtini)iÅ¡važiavo A. S.. Vadinasi, minėtu kambariu bei naujai įrengtomis patalpomis dar kurį laikÄ naudojosi V. S. ir E. S., todėl daugiau tikėtina, kad kambaryje galėjo likti V. S. ir E. S. daiktai ar bendras Å¡eimos turtas, bet ne asmeniniai A. S. daiktai. Teismas taip pat nustatė, kad V. S. ir E. S. iÅ¡vykus gyventi į (duomenys neskelbtini), ne pareiÅ¡kėja, o R.

Å¡eima naudojasi ir gyvena A. S. įrengtose patalpose, moka mokesčius. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai nepatvirtina, kad po palikėjo mirties per įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ar juo naudotis, taip pat neįrodė, kad ji nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Byloje nenustatyta ir pareiÅ¡kėja neįrodė, kad ji bÅ«tų pradėjusi valdyti A. S. likusį turtÄ ar jo dalį, juo rÅ«pintis kaip savo turtu.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėja apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-969-752/2014 ir priimti naujÄ sprendimÄ - nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. S. faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ , priėmė palikimÄ po sÅ«naus A. S. mirties. Taip pat praÅ¡o paskirti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir į teismo posėdį iÅ¡kviesti liudyti Stasę G.

S.. Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie argumentai:1. Apeliantės nuomone teismas netinkamai vertino civilinėje byloje surinktus įrodymus ir priėjo nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantė neįrodė, kad ji bÅ«tų pradėjusi po A. S. mirties atsiradusį palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti.2. Kauno apylinkės teismas priimdamas sprendimÄ padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad apeliantė neįrodė, jog ji bÅ«tų pradėjusi po A. S. mirties atsiradusį palikimÄ valdyti bei naudotis ir tokiu bÅ«du jį priėmė.

Apeliantė nurodo, kad ji nesiekė nugriauti, sumažinti vertę ar kaip kitaip sumažinti galimybes patalpÄ naudoti pagal paskirtį, kadangi Å¡is kambarys yra pirmame namo aukÅ¡te, egzistavo iki savavaliÅ¡kų statybų, be to apeliantės nuomos sutartis sudaryta su Kauno miesto savivaldybe draudžia atlikti tokius veiksmus. Apeliantė pažymi, kad D. R. negalėjo žinoti, kokie daiktai buvo laikomi 13,8 m kambaryje, nes Å¡io namo patalpose apsigyveno tik 2006 m.3. Apeliantės vertinimu V. S. įgaliotinė J.

S. virÅ¡ijo jai suteiktus įgaliojimus, kadangi pati įgaliotoja - V. S. neturėjo teisės sudaryti 2002 m. gruodžio 10 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 250.4. Apeliantės nuomone, kyla bÅ«tinybė skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ ir papildomai apklausti liudytojus, kurie nebuvo apklausti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliantė S. S. dėl objektyvių priežaščių, t. y. blogos sveikatos negalėjo tinkamai apginti savo teises bei bylos nagrinėjimo metu teikti į bylÄ paaiÅ¡kinimus dėl teisme nustatinėtų aplinkybių.

Å ios aplinkybės galimai nulėmė nepagrįsto 2014 m. gegužės 12 Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-969-752/2014 priėmimÄ .Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ , bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka bei priteisti suinteresuoto asmens naudai iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:1. Apeliaciniame skunde nurodama, kad paveldėjimo santykiams taikytinas 1964 m.

Civilinis kodekso nuostatos, reglamentuojančios paveldėjimo santykius. Su šiuo argumentu suinteresuotas asmuo sutinka, kadangi LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 dalis nustato, kad civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus naujam kodeksui. Suinteresuotas asmuo mano, kad 1964 m. LR CK 587 str. 2 dalies nuostatos turi būti aiškinamos sistemingai kartu su 1964 m. LR CK 573 str. nuostatomis.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktine aplinkybes, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad S. S. būtų priėmusi mirusio A.

S. palikimÄ , o E. S. bÅ«tų atsisakęs priimti palikimÄ ar jo nevaldęs. PrieÅ¡ingai, Å¡ioje byloje, buvo gautas A. S. pareiÅ¡kimas, kuriuo jis patvirtino, kad priėmė mirusio tėvo A. S. palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Kadangi nebuvo nekilnojamųjų daiktų, todėl E. S. nesikreipė į biurÄ , kuris iÅ¡duoda paveldėjimo liudijimÄ . Pažymėtina, kad aplinkybė, kad E. S. neturi paveldėjimo liudijimo, nepaneigia fakto, kad jis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti po tėvo mirties.3.

Apeliantė klaidingai nurodo, kad ji rÅ«pinosi po sÅ«naus mirties atsiradusiu palikimu ir priėmė palikimÄ , pradėdama rÅ«pintis gyvenamosiomis patalpomis. 2010 m. balandžio 12 d. įgaliojimas patvirtina, kad mirusio A. S. sutuoktinė V. S. įgaliojo D. R. rÅ«pintis buto įteisinimu jos vardu. Å is įgaliojimas patvirtina, kad mirusio A. S. sutuoktinė kartu su sÅ«numi priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti jo daiktus, tame tarpe, siekia įteisinti rekonstruotas palėpės patalpas.

Taip pat nurodo, kad apeliantė negalėjo priimti palikimo net teoriÅ¡kai, kadangi jos gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Be to, visi daiktai mirusio asmens, iÅ¡skyrus atliktÄ rekonstrukcijÄ gyvenamajame name, buvo ne Lietuvoje, kuriuos perėmė mirusio sÅ«nus E. S. ir V. S..4. Suinteresuoto asmens nuomone, kadangi mirusio A. S. sÅ«nus priėmė palikimÄ , tampa teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga kokius veiksmus atliko pareiÅ¡kėja, kadangi priėmus pirmosios linijos paveldėtojams palikimÄ , pareiÅ¡kėja, bÅ«dama žemesnės linijos paveldėtoja, negalėjo pretenduoti į murusio sÅ«naus palikimÄ .

Apeliantė pateiktame apeliaciniame skunde pripažįsta, kad įstatymas draudžia priimti palikimÄ dalimis ar ne visÄ . Tai pat, įstatymas nenumato, kad faktiÅ¡kai pradėdami valdyti gali kartu priimti pirmosios eilės paveldėtojai kartu su žemesnės eilės paveldėtojais.5. Suinteresuotas asmuo mano, kad apeliantės praÅ¡ymas iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojÄ neturėtų bÅ«ti tenkintas. Apeliantė nenurodo kokias teisiÅ¡kai svarbias aplinkybes gali patvirtinti liudytoja, kuriÄ siekia iÅ¡kviesti.

Taip pat nenurodo priežasčių, kodėl Å¡i liudytoja negalėjo bÅ«ti apklausta pirmosios instancijos teisme. Be to, santykiai su Å¡ia liudytoja yra konfliktiÅ¡ki, todėl jie negalės bÅ«ti laikomi teisingais.6. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliantės praÅ¡ymu apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad apeliantę atstovavo advokatė, kuri neprašė apklausti atstovaujamosios ir neprašė atidėti teismo posėdžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodoma kokias neiÅ¡tirtas aplinkybes gali nurodyti pareiÅ¡kėja.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra ginčijama, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡tyrė pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių.Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo Å¡iuos argumentus:1.Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad S. S. neįrodė, jog ji pradėjusi po A. S. mirties atsiradusį palikimÄ valdyti bei naudotis ir tokiu bÅ«du jį priėmė.

Suinteresuoto asmens teigimu Å¡is nurodytas apeliantės motyvas nepagrįstas.2. Nagrinėjamojoje byloje palikimÄ sudaro ne tik bute, kaip teigia pareiÅ¡kėja, likę palikėjo A. S. asmeniniai daiktai, bet ir prie gyvenamojo namo pristatytas priestatas 2a2/pž, kuriuo be jokio teisinio pagrindo naudojasi D. ir J. R., todėl faktiÅ¡kai valdyti nurodytos pagalbinės patalpos 3-7/10,77 kv. m, bei priklausančios Kauno miesto savivaldybei, o ne pareiÅ¡kėjos mirusiam sÅ«nui A. S., nuosavybės teise, pareiÅ¡kėja niekaip negalėjo ir jokių teisių į jÄ neįgijo.

Todėl atitinkamai Å¡ios patalpos negali bÅ«ti pripažintos pareiÅ¡kėjos paveldimu turtu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo A. S. įrengtomis patalpomis, jas tvarkė ar jomis naudojosi. Byloje yra pakankamai įrodymų, pavirtinančių, kad po A. S. mirties apeliantė nepretendavo ir nepriėmė savo valdymui A. S. įrengtų patalpų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad Å¡ių patalpų įrengimÄ ir egzistavimÄ ji laikė savo teisių pažeidimu.3.

Suinteresuotas asmuo laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad po A. S. mirties jo žmona V. S. ir E. S. per nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ nei pareiÅ¡kimu, nei faktiÅ¡kai valdydami nepriėmė palikimo, todėl tiek V. S., tiek E. S. neturi jokių daiktinių ir turtinių teisių į gyvenamojo namo priestatÄ 2a2/pž. ir A. S. nuomotas to paties gyvenamojo namo patalpas. Suinteresuoto asmens nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad po palikėjo mirties per įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ apeliantė iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ar juo naudotis, taip pat neįrodė, kad ji nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė neįrodė, kad ji bÅ«tų pradėjusi valdyti A. S. likusį turtÄ ar jo dalį, juo rÅ«pintis kaip savu. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų. Apeliantė apeliaciniu skundu pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau kolegija sprendžia, kad praÅ¡ymas netenkintinas, kadangi byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos bylos aplinkybės, visi įrodymai, kuriais Å¡alys grindė savo reikalavimus ir atsiliepimus, buvo pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o Å¡alių (arba jų atstovų) paaiÅ¡kinimai užfiksuoti teismo posėdžių garso įraÅ¡uose.

Apeliantė taip pat praÅ¡o apklausti liudytojÄ S. G. S., tačiau nenurodo kodėl Å¡i liudytoja negalėjo bÅ«ti apklausta pirmosios instancijos teisme, kodėl Å¡ios liudytojos neprašė apklausti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nors į 2013 m. balandžio 29 d. Å¡i liudytoja buvo atvykusi, o pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 9 d. pasiÅ«lė dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus (2 t. b. l. 35-36, 75-85). Todėl kolegija nepripažįsta bÅ«tinumo aiÅ¡kintis bylos aplinkybes, bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, taip pat netenkina praÅ¡ymo apklausti liudytoja S. G.

S. (CPK 314 str., 322 straipsnis).Apeliantės atstovės pateikė praÅ¡ymÄ priimti į bylÄ 2014 m. rugsėjo 23 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. PK-2308-573/2014, vykusio 2014 m. rugsėjo 5 d., protokolo kopijÄ , nurodydama, kad Å¡iame protokole užfiksuoti liudytojos J. V. parodymai. Tačiau praÅ¡yme nenurodo, dėl kokių priežasčių Å¡i liudytoja negalėjo bÅ«ti apklausta pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje, kokia bÅ«tinybė iÅ¡kilo pateikti duomenis iÅ¡ baudžiamosios bylos, kurioje suinteresuoti asmenys V.

S., E. S., Kauno miesto savivaldybė nėra dalyvaujančiais asmenimis (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis), apeliacinis skundas nėra grindžiamas J. V. paaiÅ¡kinimais, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 314 str.).Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl netinkamo bylos įrodymų vertinimo.Pažymėtina, kad asmeniui mirus palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas.

Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (1964 m. CK 587 str. redakcija galioj. iki 2001 m. liepos 1 d., 2000 m. CK 5.50 str. 2 d.), arba kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo (CPK 5.50 str. 2 d. redakcija, galiojusi iki 2011-11-01).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti vienu iÅ¡ įstatyme įvardytų bÅ«dų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 1–3 d.), o pagal CK 587 str. redakcijÄ galioj. iki 2001 m. liepos 1 d. – per 6 mėnesius. Tuo siekiama užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinama įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje palikimo priėmimo faktiniu valdymu pripažįstami ne bet kokie asmens, siekiančio paveldėti turtÄ veiksmai, o aktyvÅ«s veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ .

Ä®pėdinis privalo įrodyti, kad atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, pradėjo šį turtÄ valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija dar kartÄ Ä¯vertinusi bylos medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymų vertinimu, bei padaryta iÅ¡vada, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kad po jos sÅ«naus A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties per įstatymo nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ ji aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ ir faktiÅ¡kai pradėjo jį valdyti ar juo naudotis, taip pat neįrodė, kad ji nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Apeliantė teigia, kad palikimÄ sudarė ne tik bute likę palikėjo A. S. asmeniniai daiktai, bet ir prie gyvenamojo namo pristatytas priestatas 2a2/pž, kuriuo be jokio teisinio pagrindo naudojasi D. ir J. R.. Bylos duomenimis priestato 2a2/pž statyba iki palikėjo mirties nebuvo įteisinta, nekilnojamojo turto įregistruoto palikėjo vardu nuosavybės teisėmis Lietuvoje nebuvo, jis nuo 1996 m. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Pagal 1964 m. CK 574 str., kuris galiojo palikimo atsiradimo momentu namų apstatymo ir apyvokos daiktai pereina įstatyminiams įpėdiniams, nepriklausomai nuo jų eilės ir paveldimos dalies, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė bÅ«tų kartu gyvenusi su palikėju iki jo mirties daugiau nei vienerius metus, todėl pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytų palikėjo asmeninių daiktų ar relikvijų paėmimas neįrodo palikimo priėmimo fakto.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Å¡ių patalpų įrengimÄ ir egzistavimÄ apeliantė laikė savo teisių pažeidimu, kadangi praėjus metams po sÅ«naus mirties, 2001-06-01 ji kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismÄ dėl pažeistų teisių atstatymo, reikalavo, kad teismas įpareigotų atsakovus V. S. ir E. S. nugriauti savavaliÅ¡kos rekonstrukcijos metu pastatytus statinius, t.y. kambarį 3-10 ir 3-11, koridorių 3-9 ir 3-7 (10,77 kv. m.), atstatant Å¡iame koridoriuje iki 1989 m. buvusiÄ verandÄ tuo pačiu indeksu, tačiau 7,68 kv. m. ploto, įpareigoti atsakovus netrukdyti jai naudotis bendrojo naudojimo patalpomis – bendru koridoriumi (patalpa 3-7), išėjimu į laukÄ bei rÅ«sio patalpa, taip pat uždrausti atsakovams privatizuoti patalpas (duomenys neskelbtini)ir perraÅ¡yti buto nuomos sutartį tretiesiems asmenims, taip iÅ¡kėlė kitas civilines bylas tų pačių asmenų atžvilgiu.Kaip minėta priestato 2a2/pž statyba neįteisinta palikėjo vardu, patalpos 3-7/10,77 kv. m priklauso Kauno miesto savivaldybei, o ne pareiÅ¡kėjos mirusiam sÅ«nui A.

S., todėl Å¡ios patalpos negali bÅ«ti pripažintos pareiÅ¡kėjos paveldimu turtu. Apeliantės argumentai dėl jos ribotų galimybių tinkamai apginti savo teises nesudaro pagrindo konstatuoti jos teisių pažeidimo procese, kadangi ji pagal 2012m. spalio 8 d. pagal teisinių paslaugų sutartį buvo atstovaujama advokatės D. V. (1 t.b.l. 115), kuri kartu su pareiÅ¡kėja dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė įvairius praÅ¡ymus, ar dalyvauti teismo posėdyje sprendžia pats dalyvaujantis asmuo ir jo atstovas (CPK 443 str.5 d.). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, teisingai nustatė ir visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tyrė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus bylos faktus, jų visetÄ ir pagrįstai pareiÅ¡kimo netenkino pareiÅ¡kėjai neįrodžius palikimo priėmimo fakto (CPK 178, 185, 444 str. 2 d. 8 p.).Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).           Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantės turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ prieÅ¡ingÄ teisinį suinteresuotumÄ turinčių dalyvaujančių asmenų nepriteisiamos (CPK 93 str., 443 str. 6 p.).Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :           apeliacinį skundÄ atmesti.          Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos Teisėjos                                                                                         Aušra Baubienė                           Dalė Burdulienė Jolita Cirulienė