2017-11-15 Nr. AB-21084-3-62-3-00019-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1241-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00019-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. Z. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2014 m. birželio 6 d. skirtingais laikotarpiais buvo kalinamas Alytaus PN būrio Nr. 21 patalpoje Nr. 2. Šioje 46,43 kv. m ploto patalpoje N. Z. teko mažesnis plotas, nei teisės aktuose numatyta minimali norma. Pažymėjo, kad minėtoje patalpoje yra 20 lovų, kurios visos buvo užimtos. Dėl mažo gyvenamosios patalpos ploto dažnai kildavo konfliktai.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad gyvenamosios patalpos buvo avarinės būklės, langai išdužę, o jų rėmai kiauri, laikydavosi drėgmė, veisėsi pelėsis, būdavo šalta, tamsu, nuo lubų ir sienų krito tinkas. Patalpa buvo prastai vėdinama, nebuvo tinkamos elektros instaliacijos, o grindų lentos buvo išdaužytos, duobėtos ir dėl to sunkiai valomos. Tualetų patalpoje nebuvo tinkamai užtikrinamas privatumas, pertvaros buvo per žemos. Prausyklose nebuvo langų, veikė ne visi praustuvai.

4. N. Z. pažymėjo, kad Alytaus PN nėra įrengta rūkymo patalpų, į kurias asmenys galėtų išeiti po 23.00 val., todėl jis, sergantis astma, buvo priverstas kvėpuoti dūmais.

5. Praustis po dušu buvo galima tik kartą per savaitę, o po sporto užsiėmimų nebūdavo galimybės nusiprausti duše.

6. Pareiškėjas nurodė, kad laikymo Alytaus PN sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, N. Z. patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais ir psichologiniais sutrikimais, fiziniu skausmu ir sveikatos pablogėjimu.

7. Teismo posėdyje pareiškėjas N. Z. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

8. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. spalio 15 d., nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2014 m. vasario 12 d. ir nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2014 m. birželio 6 d. pareiškėjas buvo paskirtas į būrio Nr. 21 46,43 kv. m ploto bendrabučio tipo miegamąjį Nr. 2. Minėtoje patalpoje yra įrengta 20 vietų miegui. Pažymėjo, kad mažiausias nurodytu laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. spalio 7 d. vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 2,73 kv. m. Visais kitais bausmės atlikimo laikotarpiais vienam asmeniui teko daugiau nei 3,1 kv. m ploto. Akcentavo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Alytaus PN nurodė, kad jeigu N. Z. gyvenimo sąlygos paskirtose kamerose netenkino, jis galėjo pareigūnų veiksmus ar sprendimus apskųsti arba dėl netinkamų kalinimo sąlygų kreiptis į įstaigos administraciją, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

10. Atsakovas akcentavo, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus Alytaus PN, higienos normos pažeidimų nenustatė, o pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė.

11. Alytaus PN atkreipė dėmesį, kad nuteistiesiems rūkyti miegamuosiuose draudžiama ir juose nėra rūkoma. Pažymėjo, kad prie bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų kieme yra įrengtos skiriamaisiais ženklais pažymėtos vietos rūkyti. Šios vietos yra įrengtos taip, kad cigarečių ar kitų tabako gaminių skleidžiami dūmai nepatektų į bendrojo naudojimo patalpas.

12. Alytaus PN pažymėjo, kad po sporto užsiėmimų pareiškėjas galėjo nusiprausti savo būrio dušinėse.

13. Atsakovo atstovas akcentavo, kad N. Z. astma nebuvo diagnozuota. Pažymėjo, kad nuo narkotikų vartojimo pareiškėjui išsivystė nemiga, sąnarių ir raumenų skausmai.

14. Alytaus PN atkreipė dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

15. Atsakovo atstovas taip pat prašė jam iš pareiškėjo priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

16. Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Alytaus pataisos namų atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. 17. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo N. Z. skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

18. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad N. Z. nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. skirtingais laikotarpiais buvo paskirtas gyventi į būrius Nr. 9, Nr. 11, Nr. 19 ir Nr. 21, taip pat baudos izoliatoriaus kameras, tačiau neturtinės žalos atlyginimo jis prašo tik už tuos laikotarpius, kuriais buvo kalinamas būrio Nr. 21 miegamajame Nr. 2.

19. Įvertinęs pareiškėjo buvimo Alytaus PN būrio Nr. 21 patalpoje Nr. 2 laikotarpius, šios patalpos plotą ir joje esančių lovų skaičių, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui 234 dienas nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta bendrabučio tipo patalpoms taikoma ploto norma (trūko 0,8 kv. m ploto).

20. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog pataisos namų kieme yra ženklu pažymėta rūkymo vieta, o prausykloje, kur, kaip teigia pareiškėjas, kiti asmenys rūko, yra rūkyti draudžiantis ženklas. N. Z. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad nuteistieji rūko gyvenamosiose patalpose. Teismas nenustatė, kad Alytaus PN būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginius, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, atmetė kaip neįrodytus.

21. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo leidžiama kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Teismo posėdyje Alytaus PN atstovas paaiškino, kad po sporto užsiėmimų nuteistieji gali šaltu vandeniu nusiprausti lokalinio sektoriaus prausykloje. Teisės aktai nenustato, kad prausykloje turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema.

22. Atsižvelgęs į tai, kad tualetai yra atskirti pertvaromis, o teisės aktai nedetalizuoja sanitarinių patalpų, praustuvių ar tualetų konstrukcinių ypatumų, teismas pareiškėjo argumentas dėl netinkamo tualetų įrengimo atmetė kaip nepagrįstus.

23. Įvertinęs pateiktuose Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytą informaciją bei atsakovo atstovo paaiškinimus ir tai, kad N. Z. nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad miegamojo, kuriame gyveno pareiškėjas, būklė yra panaši į patikrinimo akte tikrintų patalpų būklę. Teismas pažymėjo, kad nors galbūt ir ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau iš atsakovo paaiškinimų ir pateiktų duomenų matyti, kad Alytaus PN remonto darbus atlieka pagal turimas finansines galimybes ir stengiasi užtikrinti asmenų teises į saugią ir švarią aplinką. Iš šios įstaigos negali būti reikalaujama, kad ji atliktų kapitalinį patalpų remontą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad patalpoms valyti skiriamas atskiras inventorius, jas tvarko paskirti tvarkiniai. Alytaus PN negali būti atsakingas už tai, kad įstaigoje esantys asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas.

24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad astma N. Z. nebuvo diagnozuota. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio prasme. Teismo posėdyje N. Z. nurodė, kad ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į pataisos namų administraciją nesikreipė. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Jis tik nurodė drėgmės, temperatūros, apšvietimo ir elektros instaliacijos pažeidimus, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. N. Z. deklaratyviai nurodė, kad minėtos faktinės aplinkybės pažeidžia jo teises ir sudaro pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, sietino su šiais pažeidimais. Pareiškėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone.

25. Nustatęs, kad nurodytais laikotarpiais Alytaus PN administracija pareiškėjui neužtikrino 3,1 kv. m. minimalaus ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, teismas sprendė, kad pareiškėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose minėtu laikotarpiu nors ir nežymiai, bet buvo pažeista, tačiau nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo išvadai, kad pareiškėjas atliko bausmę šiurkščiai Konvencijos 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus PN N. Z. buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

26. Teismas atkreipė dėmesį, kad Alytaus PN nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie gali laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose, dirbti ir t. t. Buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad santykinai mažą patalpų plotą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokaliniame sektoriuje. Teismas nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prastą N. Z. psichologinę būklę ir fizinius skausmus daugiausiai lėmė narkotinių medžiagų vartojimas. Negalima konstatuoti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui atsirado kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai. Taip pat nebuvo nustatyta, kad jis dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu butų kreipęsis į Psichologinę tarnybą.

27. Teismas konstatavo, kad valstybė pagal nacionalinę teisę 234 dienas neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, o tai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad neveikė taip, kaip reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

III. 28. Pareiškėjas N. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti sprendimą jo skundą tenkinti.

29. Apeliantas kartoja tai, ką jau buvo nurodęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, taip pat paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nesurinko pakankamai duomenų apie jo skunde nurodytas aplinkybes.

30. N. Z. nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jam yra apribotos galimybės surinkti įrodymus ir juos pateikti teismui. Pažymi, kad atsakovo atstovas pateikė ne visas nuotraukas, kurių buvo reikalaujama: nėra pateikta nuotraukų, kuriose matytųsi dušinės, langų, durų ir rozečių būklė, be to, atsakovo atstovas pateikė neteisingus duomenis, kad prie sporto salės yra dušinės ir persirengimo kambariai.

31. Pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad iš pateiktos nuotraukos matyti, jog rūkymo vieta yra lauke ir ją žymi tik maža lentelė. Rūkymo vietoje nėra nei suoliukų, nei peleninių, nei šiukšliadėžės nuorūkoms, o patalpose rūkymo vietų nėra, nors jos turėtų būti, kadangi nuo 23.00 val. iki 7.00 val. durys laikomos užrakintos ir nuteistieji negali išeiti parūkyti į lauką, todėl rūko prausykloje, taip nerūkančius asmenis versdami kvėpuoti dūmais užterštu oru.

32. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Alytaus PN pateikta medicininė išvada neturi jokių sąsajų su jo sveikata. Pažymi, kad nebuvo pateikti duomenys, jog N. Z. serga astma, taip pat duomenys apie prostatito gydymą ir odos ligas, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir papildomų įrodymų nereikalavo.

33. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, prašo N. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34. Atsakovas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismui pateikė visą su ginču susijusią medžiagą ir ji buvo įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, o N. Z. teiginiai apie jam padarytą žalą nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Siekdamas žalos atlyginimo, pareiškėjas privalėjo tinkamai įrodyti visas aplinkybes, tačiau jokių objektyvių įrodymų, nepateikė, jis taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti padarytą neturtinę žalą. N. Z. konkrečiai neįvardijo bei nepagrindė valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimų lemti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

35. Atsakovas akcentuoja, kad teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, turi būti atsižvelgiama ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendra šalies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

37. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų sąlygų neužtikrinimo N. Z. jo kalinimo metu Alytaus PN, atlyginimo.

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą už laikotarpį, kai jis buvo apgyvendintas Alytaus PN 21 būryje nuo 2013 m. rugsėjo 27 d. iki 2013 m. spalio 15 d., nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2013 m. vasario 12 d. ir nuo 2014 m. vasario 19 d. iki birželio 6 d. (b. l. 13–15). Šiuo laikotarpiu (viso 234 d.) apeliantui teko 2.3 kv. m. gyvenamojo ploto bendrabučio tipo patalpose, t.y. trūko 0,8 kv. m iki 3,1 minimalaus ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (b. l. 65). Atsižvelgiant į tai, kad tikslių duomenų kiek dienų pareiškėjui trūko gyvenamojo ploto pagal nustatytą minimalią ploto normą (3.1 kv. m) iš Alytaus PN negauta, jį apskaičiavus pagal lovų skaičių, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ploto trūko 234 d., t. y. darant prielaidą, kad visą laiką nepertraukiamai buvo užimtos visos lovos.

39. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu (b. l. 63–69) pareiškėjo N. Z. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą, atsižvelgdamas į tai, kad Alytaus PN nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla; jie gali laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose, dirbti. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu.

40. Apeliantas skundo argumentą, kad prie sporto salės nėra dušinės ir persirengimo kambarių, nesieja su kokiomis nors jam sukeltomis neigiamomis pasekmėmis, nenurodo kurias teisės normas pažeidė Alytaus PN administracija, taip pat nenurodo, ar jis sporto sale naudojosi, priešingai savo skunduose akcentuoja ir bylos medžiaga patvirtina, kad serga keliomis sunkiomis ligomis (b. l. 12). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad po sporto užsiėmimų nuteistieji gali nusiprausti lokalinio sektoriaus prausykloje. Šios aplinkybės pareiškėjas neginčija.

41. Apelianto skundo argumentas, kad atsakovo atstovas pateikė ne visas nuotraukas, kurių buvo reikalaujama: nėra pateikta nuotraukų, kuriose matytųsi dušinės, langų, durų ir rozečių būklė, nėra teisiškai reikšmingas, nes byloje yra Alytaus visuomenės sveikatos centro du patikrinimo aktai, bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus protokolai (b. l. 18–24), kuriais apelianto nurodyti pažeidimai nebuvo nustatyti. Atlikęs patikrinimą Alytaus visuomenės sveikatos centras 2014 m. vasario 21 d. konstatavo, kad Lietuvos higienos normos HN 76 :2010 – Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimų yra prisilaikoma (b. l. 16 ir 17; Patikrinimo aktas Nr. PA-36 ). Patikrinimo aktu PA-369 pažeidimų pagal nustatytus reikalavimus HN 76:2010 taip pat nenustatyta (b. l. 23 ir 24).

42. Apelianto teiginys, kad patalpose rūkymo vietų nėra, nors jos turėtų būti, kadangi nuo 23.00 val. iki 7.00 val. durys laikomos užrakintos ir nuteistieji negali išeiti parūkyti į lauką, todėl rūko prausykloje, taip nerūkančius asmenis versdami kvėpuoti dūmais užterštu, atmestinas, nes apeliantas nei pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą (b .l. 65), nei apeliaciniame skunde nepateikia jokių objektyvių įrodymų kas konkrečiai rūko ir kaip šiuo atveju pasireiškė neteisėti pareigūnų veiksmai. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose bendrose gyvenamosiose patalpose, bendro naudojimo patalpose, jei nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, rūkyti yra draudžiama. Iš bylos medžiagoje esančios nuotraukos matyti, kad Alytaus PN 21 būrio prausykloje, kuria naudojosi apeliantas, kabo užrašas “Rūkyti draudžiama“ (b. l. 54).

43. Apelianto teiginys, kad teismas neišreikalavo duomenų apie tai, jog jis dar serga astma, prostatitu, odos ligomis, nėra teisiškai reikšminga, nes byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Alytaus PN pagal nacionalinę teisę 234 dienas neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, o tai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad neveikė taip, kaip reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

44. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu gana ilgas laikotarpis kalinimo perpildytoje patalpoje (trūkstant 0,8 kv. m ploto bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje) sukėlė pareiškėjui nepatogumų ir psichologinę kančią. Įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas nėra pakankama satisfakcija ir jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteistina N. Z. 1872 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą pakeisti. Pareiškėjui N. Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 1872 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt du eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė